Civilinė byla Nr. e2A-59-798/2018

Teisminio proceso Nr.2-55-3-00413-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2.;3.3.1.18.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir E. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. L. ir E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-382-262/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ekspoforma“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos ir administravimo išlaidų atlyginimo atsakovams K. K., A. L. ir E. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ekspoforma“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. V., ieškiniu prašė pripažinti nuo sudarymo momento negaliojančia atsakovų A. L., E. M. ir K. K. sudarytą 2014 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančiais 2015 m. kovo 3 d. Nr. 2015/03/05 bei 2015m. kovo 4 d. Nr. 2015/03/06 UAB „Ekspoforma“ direktoriaus K. K. įsakymus; priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir E. M. ieškovei 522 867,40 Eur žalos atlyginimą bei administravimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Ekspoforma“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau įmonės turtas ir dokumentai realiai įmonę valdžiusių atsakovų A. L. ir E. M. bankroto administratoriui neperduoti. Ieškovei ir jos kreditoriams padarytą žalą turi atlyginti minėti atsakovai. Paskutiniu UAB „Ekspoforma“ vadovu ir akcininku buvo K. K.. Akcijų perleidimo sandoris, kuriuo atsakovui K. K. buvo parduotos visos UAB „Ekspoforma“ akcijos buvo fiktyvus, kadangi K. K. realiai įmonės akcijų neįgijo, jis negalėjo ir priimti įsakymo dėl savęs paskyrimo įmonės direktoriumi.
3. Atsakovai A. L. ir E. M. atsiliepimu prašė ieškinį jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog įmonės akcijų pardavimo sandoris buvo fiktyvus. Įmonės bankroto iškėlimo metu visas įmonės akcijas turėjo ir jai vadovavo K. K., todėl jis ir yra atsakingas už įmonės turto bei dokumentų neperdavimą bankroto administratoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu: pripažino nuo sudarymo momento negaliojančia atsakovų A. L., E. M. ir K. K. sudarytą 2014m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį; pripažino negaliojančiais 2015 m. kovo 3 d. ž Nr. 2015/03/05 bei 2015 m. kovo 4 d. Nr. 2015/03/06. UAB „Ekspoforma“ direktoriaus K. K. įsakymus; priteisė solidariai iš atsakovų A. L. ir E. M. ieškovei BUAB „Ekspoforma“ 522 867,40 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties ir įmonės direktoriaus įsakymų pripažinimo negaliojančiais

6. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendė, kad ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir šios sutarties pagrindu vėliau įvykdyti fiktyvių įgalinimų įmonės naujam vadovui K. K. suteikimo veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, yra tariamieji sandoriai ne siekiant perleisti įmonės kontrolę ir valdymą naujam asmeniui, o siekiant išvengti nemokios įmonės prievolių vykdymo kreditoriams nuslepiant įmonės turtą ir jį grindžiančius dokumentus. Ginčijamas akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai įmonė jau faktiškai nevykdė veiklos; 2013 ir 2014 metais įmonė patyrė nuostolius, kurie didėjo. UAB „Ekspoforma“ bankroto byla iškelta kreditoriaus Bath Union Industrial Co. LTD iniciatyva, kurio 434 665,28 Eur finansinis reikalavimas atsirado dar iki 2011 m. pabaigos. Taigi, atsakovai A. L. ir E. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o ne sudaryti ginčijamą sandorį. Be to, akcijas pardavę asmenys (atsakovai A. L. ir E. M.) buvo verslininkai ne tik kontroliavę įmonę, bet ją ir valdę (A. L. direktorius, E. M. vyr. finansininkas), todėl šiems asmenims, kaip verslininkams, taikytinas aukštesnis atidumo, rūpestingumo standartas. Nagrinėjamu atveju akcijas įsigijęs K. K. neturėjo jokių dalykinių savybių vystyti perimtą verslą, jis registruotas prie Vilniaus miesto savivaldybės, t. y. yra žmogus be pastovios gyvenamosios vietos. Taigi, K. K. nebuvo verslininkas bei nesiekė perimti UAB „Ekspoforma“ kontrolę ir valdymą, atitinkamai atsakovai A. L. bei E. M. šiuo asmeniu nepasidomėjo. Keičiantis UAB „Ekspoforma“ vadovui, nebuvo inventorizuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaitomos materialinės gėrybės, turtiniai interesai, piniginės lėšos, neperduoti įmonės debitorių ir kreditorių dokumentai, pagrindiniai įmonės dokumentai (įstatai, antspaudai, sutartys). Taigi, faktinio įmonės reikalų perdavimo keičiantis įmonės vadovams nebuvo, todėl nei atsakovai A. L., E. M., nei fiktyvus naujasis įmonės savininkas ir vadovas K. K. negalėjo žinoti nei kokį turtą privalo perduoti–priimti, nei kokį turtą realiai perduoda / perima. Teismas pažymėjo, kad 2014 m gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis (finansinę atskaitomybę sudarė atsakovas E. M., pateikė viešajam registrui atsakovas A. L.). Išskyrus dokumentą apie grynųjų pinigų patikrinimą kasoje, daugiau jokių įmonės turto realią būklę nurodančių dokumentų keičiantis įmonės vadovams nebuvo sudaryta. Todėl teismas konstatavo, kad 2015 m. kovo 4 d. joks turtas atsakovui K. K. nebuvo perduotas. Teismas padarė išvadą, kad ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovai A. L. ir E. M. nesiekė perleisti įmonės valdymo ir kontrolės atsakovui K. K., dėl to ši sutartis yra tariamasis sandoris, kuris pripažįstamas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas akcijų perleidimo sandoris yra tariamasis sandoris, iš jo jokios teisinės pasekmės negali atsirasti. Dėl šios priežasties atsakovas K. K. neturėjo teisės atleisti atsakovą A. L. iš užimamų direktoriaus pareigų ir paskirti save įmonės direktoriumi. Todėl teismas ginčijamus K. K. priimtus įsakymus taip pat pripažino negaliojančiais.

Dėl žalos atlyginimo

7. Atsakovai E. M., buvęs UAB „Ekspoforma“ vyr. finansininkas ir akcininkas, A. L., buvęs įmonės direktorius ir akcininkas, sudarė fiktyvų akcijų perleidimo sandorį fiktyviam naujam įmonės savininkui K. K., atitinkama tvarka neperdavė įmonės turto, dokumentų fiktyviai paskirtam įmonės vadovui K. K., t. y. veikė išvien turėdami vieną bendrą tikslą – nuslėpti nuo įmonės kreditorių įmonės turto galimo iššvaistymo, pasisavinimo faktą, išvengti įstatymo ir teismo nustatytų įpareigojimų įmonės valdymo organų nariams vykdymo, išvengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais. Todėl būsimų teisinių savo veiklos padarinių aspektu šie asmenys veikė išvien kaip subjektyvūs bendrininkai. Teismas konstatavo, jog dėl įmonei BUAB „Ekspoforma“ padarytos žalos atsakovai privalo atsakyti solidariai. Dėl neteisėtų atsakovų A. L. ir E. M. veiksmų atsakovui K. K. joks įmonės turtas ir dokumentai nebuvo perduoti. Įmonės vyr. finansininko pareigas ėjęs atsakovas E. M. buvo atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o įmonės direktoriaus pareigas ėjęs A. L. – už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą bankroto administratoriui įmonės bankroto atveju. UAB „Ekspoforma“ bankroto administratorius nedisponuoja jokiais įmonės dokumentais ir turtu, todėl negali tenkinti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto procese, negali nustatyti tikrosios įmonės turto sudėties, nedisponuoja jokiais įrodymais apie galimas įmonės debitorių skolas. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) netinkamai organizuojant įmonės dokumentų saugojimą, dokumentų neperdavimas keičiantis įmonės vadovui ir paskirtam bankroto administratoriui vertintini kaip sukėlę bendrą žalą – įmonės dokumentų praradimą, kai negalima nustatyti, kuri dokumentų dalis, o jais remiantis – ir koks konkretus turtas, buvo prarasti konkretaus atsakovo.
8. UAB „Ekspoforma“ 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodytas įmonės turto vertė sudarė 990 751,56 Eur; dokumentai UAB „Ekspoforma“ bankroto administratoriui neperduoti, todėl jis negali patikrinti, kokia dalis šio turto nuo 2015 m. sausio 1 d. iki nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo buvo panaudota įmonės veiklos tikslais, perleista ar sunaudota. Nesant galimybių patikrinti, kokia įmonės turto apimtis įstatymo nustatyta tvarka privalėjo būti perduota bankroto administratoriui 2015 m. spalio 6 d. duomenimis, teismo vertinimu, visas minėtame balanse nurodomas turtas (990 751,56 Eur) pripažintinas turtu, kuris turėjo būti perduotas bankroto administratoriui. UAB „Ekspoforma“ bankroto byloje yra iš viso patvirtinta 454 307,32 Eur dydžio įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Įmonės kreditoriai 2016 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkime priėmė nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtino 15 000,00 Eur įmonės administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir atlyginimą administratoriui, laikotarpiu nuo 2015-10-06 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos bei nustatė administratoriui 10 (dešimt) procentų sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo išieškoto turto (piniginių lėšų) bei bankroto proceso metu parduoto turto pajamų. Įmonės paskutiniame sudarytame balanse apskaitytas ir administratoriui neperduotas 990 751,56 Eur dydžio turtas viršija įmonės patvirtintus 455 580,66 Eur finansinius reikalavimus ir 15 000,00 Eur plius 10 proc. nuo išieškotos sumos sėkmės mokestis administravimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad joks įmonės turtas ir turtinės teisės administratoriui nebuvo perduoti ir negalės būti realizuotas įmonės bankroto procese, nėra jokių kitų priemonių administravimo išlaidų sąmatai apmokėti ir kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, sprendė, jog A. L. ir E. M. įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala yra 522 867,40 Eur (10 proc. + 15 000,00 Eur + 455 580,66 Eur).
9. UAB „Ekspoforma“ administratoriui nepavyko susisiekti su paskutiniu įmonės vadovu K. K. ir su iki jo įmonės vadovo pareigas ėjusiu A. L.. Į 2014 metų finansinę atskaitomybę yra įtraukti 610 162,77 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurie administratoriui neperduoti; taip pat neperduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais remiantis galima būtų grįsti įmonės turto pokyčius laikotarpiu nuo 2014-12-31 iki 2015-10-06, kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ir administratorius įgijo teisę disponuoti įmonės turtu; momentu, kai keitėsi įmonės vadovai ir akcininkai (2015-03-04), įmonės turto sudėtis nežinoma. Teismo vertinimu, atsakovai A. L. ir E. M. atliko neteisėtus veiksmus, kurių pasekmė buvo fiktyvus įmonės akcininkų ir vadovo pasikeitimas, šie atsakovai nuslėpė nuo kreditorių įmonės turtą ir dokumentus, tuo sukėlė įmonei žalą. Žala galėjo atsirasti dėl kiekvieno iš jų veiksmų, tačiau dėl kurio iš šių asmenų veiksmų buvo padaryta žala įmonei, nustatyti nėra galimybių. Teismas konstatavo, jog tarp atsakovų A. L. ir E. M. neteisėtų veiksmų ir įmonei padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl tenkino ieškinio reikalavimą dėl 522 867,40 žalos priteisimo solidariai iš atsakovų A. L. ir E. M.. Tenkinęs reikalavimą dėl žalos priteisimo iš minėtų atsakovų taip pat priteisė ieškovei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovai A. L. ir E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė savo reikalavimo negrindė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio pažeidimu. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis dėl administratoriui neperduotų bankrutavusios įmonės finansinės apskaitos dokumentų bei turto. Nesutinka su teismo vertinimu, jog K. K. yra asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, ne verslininkas, todėl apeliantai turėjo pasidomėti, kam akcijas perleidžia. Apeliantai pateikė teismui akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei piniginių lėšų ir dokumentų priėmimo–pardavimo aktus, kurie nėra suklastoti, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šie dokumentai yra fiktyvūs (tariami). Pažymi, kad ieškovė neginčijo akcijų, dokumentų ir pinigų perdavimo faktų ir / ar aplinkybių, kad minėti dokumentai yra suklastoti. Taip pat mano, jog tik taikius restituciją (grąžinus šalis į pradinę padėtį), administratorius galėtų reikalauti vykdyti vadovo / akcininko pareigas. Negrąžinus akcijų savininkams, nėra pagrindo naikinti naujojo akcininko sprendimus. Atsakovas K. K. pirmosios instancijos teisme liko neišklausytas, nes procesiniai dokumentai viešojo paskelbimo būdu neįtekti, o šio asmens paieška per policiją nepaskelbta. Apeliantas, akcininkas ir vyr. finansininkas, E. M. nėra atsakingas už pinigų ir apskaitos dokumentų neperdavimą administratoriui, nes jam nebuvo deleguotos įmonės vadovo pareigos ir atsakomybė.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Ekspoforma“, atstovaujama bankroto administratoriaus A. V., prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą nepakeistą.
13. Apeliantai nekvestionuoja skundžiamu sprendimu nustatytų jų civilinės atsakomybės sąlygų. Mano, jog teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, kad ginčijama akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra fiktyvus sandoris. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdė; akcijas pardavę asmenys buvo verslininkai ne tik kontroliavę įmonę, bet ją ir valdę. Pažymi, kad apeliantai perleido įmonę, turėjusią buhalterinės apskaitos duomenimis 614 341,60 Eur visiškai likvidžių aktyvų, kuriais būtų galėję tenkinti absoliučiai visus kreditorių finansinius reikalavimus ir beveik visiškai patenkinti įmonės akcininkų turtinius interesus likviduojant. Aplinkybės, kad K. K. yra asmuo, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nedalyvavo bylos nagrinėjime (nepateikė savo pozicijos), leidžia daryti išvadą, kad sandoris buvo fiktyvus, prieštaraujantis geros moralės principams ir viešajai tvarkai. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog teismas turėjo pareigą pasinaudoti CPK 132 straipsnyje numatyta galimybe paskelbti atsakovo K. K. paiešką per policiją.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nagrinėjamos bylos ribų

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
15. Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 301 str.).

Dėl faktinių aplinkybių

16. Juridinių asmenų registro teikiamais duomenimis UAB „Ekspoforma“ buvo įregistruota 1998 m. lapkričio 23 d. Įmonės vadovai buvo: laikotarpiu nuo 1998-11-23 iki 2015-03-13 A. L., laikotarpiu nuo 2015-03-13 iki 2015-11-10 K. K.; akcininkas nuo 2015 m. kovo 13 d. –  K. K.. UAB „Ekspoforma“ akcininkų sąrašo duomenims buvo du akcininkai: A. L. (nuo 2013-06-14 valdė 27 proc. paprastųjų vardinių akcijų) ir E. M. (nuo 2013-06-14 valdė 73 proc. paprastųjų vardinių akcijų). 2014 m. gruodžio 14 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi A. L. ir E. M. visas UAB „Ekspoforma“ akcijas (1000 vnt.) pardavė K. K. už 0,29 cnt (1,00 Lt) . UAB „Ekspoforma“ akcininko K. K. 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 2015/05/03 A. L. atleistas iš darbo nuo 2015 m. kovo 4 d., o 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 2015/03/05, įmonės direktoriumi nuo 2015 m. kovo 5 d. paskyrė K. K.. Nuo 2015 m. kovo 13 d. įmonės akcininku buvo registruotas K. K.. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Ekspoforma“; 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pripažinta BUAB „Ekspoforma“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Dėl apeliantų solidarios civilinės atsakomybės

17. Apeliantai skunde nekvestionuoja civilinės atsakomybės sąlygų ir priteistos žalos dydžio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog suinteresuotas asmuo K. K. neturėjo jokių dalykinių savybių perimtą verslą vystyti, nes yra be pastovios gyvenamosios vietos, o akcijų pardavėjai turėjo būti rūpestingi bei pasidomėti akcijų pirkėju. Nagrinėjamojoje byloje atsakovas K. K. liko neišklausytas, nes procesiniai dokumentai viešojo paskelbimo būdu jam neįtekti ir šio asmens paieška per policiją nebuvo paskelbta.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė, bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, pareikštu ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė taikyti civilinę atsakomybę BUAB „Ekspoforma“ valdymo organams A. L. ir E. M. už jų bendrus veiksmus, susijusius su nemokios įmonės tariamu pardavimu bei turto ir dokumentų perdavimu asmeniui, neturėjusiam suinteresuotumo įmonės ūkinę-komercinę veiklą tęsti; administratoriui nebuvo perduoti finansinės atskaitomybės dokumentai ir turtas, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės turto ir tikrąsias bankroto priežastis. Reikalavimų atsakovui K. K. ieškovė nereiškia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos skelbti atsakovo, kuriam nepareikšti reikalavimai, paiešką, nes sprendė dėl dviejų atsakovų solidarios civilinės atsakomybės, kaip nagrinėjamos bylos materialiojo teisinio santykio subjektų, teisių ir pareigų. Gyventojų registro duomenimis, suinteresuoto asmens K. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Pirmosios instancijos teismas K. K. registruotos gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų neįteikė, todėl minėti dokumentai 2016 m. balandžio 12 d. ir 2016 m. liepos 18 d. jam buvo tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Akcentuotina, jog K. K., kaip fizinio asmens ir kaip verslą vystančio juridinio asmens valdymo organo, gyvenamosios vietos deklaravimas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje nepanaikina jo pareigos domėtis jo registruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiama korespondencija. Apie suinteresuotą asmenį K. K., kaip asmenį, užsiimantį verslu (ūkine-komercine veikla), viešai skelbiamų duomenų nėra. Apeliantai, neigiantys pirmosios instancijos teismo argumentą, kad K. K. neturėjo dalykinių savybių perimtą verslą vystyti, apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad minėtas asmuo yra / buvo verslininkas, turi gerą dalykinę reputaciją verslui vykdyti. Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).
19. Veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais. Ginčo sandoriai yra negaliojantys nuo sudarymo momento (ab initio), nes jie sudaryti tik dėl akių, t. y. nesiekiant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2012 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Ekspoforma“ 2013 ataskaitiniais metais įmonės turto vertė buvo 1 432 894,50 Eur (4 947 498 Lt), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 811 256,37 Eur (2 801 106 Lt), bendrovė 2013 m. patyrė 67 228,92 Eur (232 128 Lt) nuostolių. 2014 ataskaitiniais metais BUAB „Ekspoforma“ taip pat veikė nuostolingai. 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis įmonės turto vertė buvo 990 751,56 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 529 166,76 Eur (1 827 107 Lt). Taigi, laikotarpiu 2013 m. pabaigoje–2014 m. pabaigoje BUAB „Ekspoforma“ valdymo organams (vadovui ir akcininkams) buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, kad įmonė veikia nuostolingai, nuo 2011 m. turi pradelstą 434 665,28 Eur dydžio reikalavimą kreditoriui Bath Union Industrial Co. LTD. Šiuo atveju įmonės vadovas ir akcininkai neinicijavo nuostolingai veikiančios (nemokios) įmonės bankroto procedūros, nepadengė pradelsto įsipareigojimo kreditoriui Union Industrial Co. LTD, o nusprendė sudaryti 2014 m. gruodžio 14 d. ginčijamą sandorį, kurio pagrindu visas akcijas perleido K. K.. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties šalys, sudarydamos šį sandorį, nesiekė sukurti civilinių teisinių santykių. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo K. K. sandorį sudarė žinodamas, jog tikrovėje neįgis UAB „Ekspoforma“ akcijų ir netaps šios įmonės akcininku bei realiai nesiekė tęsti įmonės veiklos, o apeliantai A. L. ir E. M. sandorį sudarė, kad išvengti atsakomybės, taikytinos juridinio asmens vadovui ir jo dalyviui (akcininkui) už tai, jog 2014 m. žinodami realią įmonės finansinę padėtį (nemokumą), neinicijavo įmonei bankroto bylos, žinodami aplinkybes apie esamą įmonės pradelstą įsipareigojimą kreditorei, siekė išvengti skolos išieškojimo iš įmonės turto, galimai žinodami ir apie kitas priežastis, galinčias neigiamai įtakoti įmonės finansinius rodiklius, sprendė įmonę parduoti. Nors įstatymai nedraudžia akcijų savininkams jas perleisti bet kuriuo metu, net įmonei ir esant faktiškai nemokiai, tačiau ginčo atveju tariamas akcijų perleidimas negali panaikinti nerūpestingų UAB „Ekspoforma“ akcininkų atsakomybės už įmonės veiklos padarinius, t. y. neteisėtais veiksmais (tariamai perleidę nemokią įmonę) pažeidė įmonės ir kreditorių interesus. Pažymėtina ir tai, kad įmonės savininko (akcininko) ir vadovo atsakomybė įmonės kreditoriams už jų patirtą žalą dėl to, kad buvo vėluojama pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuo atveju nėra tapatinama su sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau šiuo faktu teismas gali remtis kaip viena iš faktinių aplinkybių, patvirtinančių apeliantų nesąžiningumą sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir tariamai perduodant dokumentus ir įmonės turtą.
20. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiu, jog pirmosios instancijos teismui pateikė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį bei piniginių lėšų ir dokumentų priėmimo–pardavimo aktus, kurie nėra suklastoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šie dokumentai yra fiktyvūs (tariami). Šiuo atveju BUAB „Ekspoforma“ akcininkų (apeliantų) sprendimai dėl įmonės dokumentų priėmimo–perdavimo, visų bylos aplinkybių kontekste laikytini formaliais, nes ir jais siekta ne ginčijamoje akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje deklaruoto tikslo. Kadangi šioje byloje ginčijami apeliantų veiksmai dėl akcijų perleidimo buvo fiktyvūs, atlikti nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių, todėl nėra teisėto pagrando vadovautis ir piniginių lėšų bei dokumentų priėmimo–pardavimo aktais.
21. Pasak apeliantų tik taikius restituciją (grąžinus šalis į pradinę padėtį), administratorius galėtų reikalauti vykdyti vadovo / akcininko pareigas. Negrąžinus akcijų savininkams, nėra pagrindo naikinti naujojo akcininko sprendimus. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją konstatavus, kad sandoris yra niekinis, šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 str.). Pagal CK 1.81 straipsnio 3 dalį, vienašalė ar dvišalė restitucija galima, jeigu jos taikymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar gerai moralei, t. y. kai nebuvo pasiektas viešajai tvarkai ar geros moralės normoms prieštaraujančio sandorio tikslas, o viešosios teisės normos nenustato tokio sandorio šalims turtinių sankcijų. CK 6.145, 6.147 straipsniuose taip pat nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, restitucija netaikoma, nes abi sandorio šalys buvo nesąžiningos ir neteisėtas sandorio tikslas buvo pasiektas – ieškovės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įmonės turto (perleisto / perduoto).
22. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad apeliantas, buvęs BUAB „Ekspoforma“ akcininkas ir vyr. finansininkas, E. M. nėra atsakingas už pinigų ir apskaitos dokumentų neperdavimą administratoriui, nes jam nebuvo deleguotos įmonės vadovo pareigos ir atsakomybė, pažymėtina, jog atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui. Nagrinėjamu atveju apeliantams solidari civilinė atsakomybė taikytina už tai, kad jie tariamo sandorio pagrindu K. K. tariamai perdavė ne tik akcijas už 0,29 cnt., bet ir įmonės turtą pagal balansą bei dokumentus. Dėl apeliantų bendrų neteisėtų veiksmų susiklostė situacija, kai BUAB „Ekspoforma“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais nėra pagrindo (CPK326 str. 1 d. 1 p.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                            Konstantinas Gurinas

                            Antanas Rudzinskas

                            Egidijus Žironas