Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1245-303/2013
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08629-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija:
39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo L. T. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 100 Lt dydžio baudą, taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3100 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, subendrinus nuobaudas ATPK 33 straipsnio pagrindu, L. T. paskirta 3100 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
n u s t a t ė:
L. T. 2013-07-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-2764465-13 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2013-07-05, apie 7.01 val., A. Kojelavičiaus g. 29, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, pravažiuodama pro automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu L. T. pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 100 Lt dydžio baudą, taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3100 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, subendrinus nuobaudas ATPK 33 straipsnio pagrindu, L. T. paskirta 3100 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Apeliaciniu skundu L. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir bylą gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad rezoliucinėje skundžiamo nutarimo dalyje nenurodoma, kad ji pripažinta kalta, įvykdžius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, tik išdėstomos jai skiriamos nuobaudos. Mano, kad nutarimas neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų, nes rezoliucinėje dalyje neišspręstas patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo klausimas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė postinis R. G., tačiau byloje nėra duomenų, ar minėtas pareigūnas turi teisę jį surašyti, šios aplinkybės nesiaiškino ir teismas, tirdamas administracinį teisės pažeidimą. Teigiama, kad nepatikrinus R. G. įgaliojimų, juos pagrindžiant rašytiniais įrodymais, negalima įvertinti skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantė mano, kad byloje neištirtos visos aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės, nustatant jos atsakomybės laipsnį. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje fotolentelėje yra pavaizduoti automobilių apgadinimai, tačiau nėra nustatyta, ar jie atsirado administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuoto įvykio metu, ar buvo padaryti anksčiau. Teigia, kad mašinos, joms prasilenkiant, lietėsi veidrodėliais, ir nors kito automobilio vairuotojas nurodo kitokias aplinkybes, jos nebuvo ištirtos. Apeliantės teigimu, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar automobiliai lietėsi tik veidrodėliais, ar buvo kitoks jų kontaktas, bus galima, atlikus autotechninę ekspertizę.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamomis nuostatomis dėl teisės pažeidėjo tyčios nustatymo, skunde teigiama, jog apeliantės veiksmuose nėra tyčios ir todėl jos bausti pagal ATPK 130 straipsnį negalima. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad transporto priemonė apeliantei reikalinga darbe, ji augina mažamečius vaikus, todėl jos atžvilgiu bausmė turėtų būti adekvati pažeidimui.
Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai ir joje neatsakyta į daug klausimų, byla turėtą būti grąžinta pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 7 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus ATPK 262 straipsnyje numatytus atvejus (ATPK 259 straipsnio 1 dalis).
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. T. kelia administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumo klausimą. Apeliantė abejoja, ar administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas, t.y. postinis R. G., turėjo teisę jį surašyti.
Pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalį teisę surašyti teisės pažeidimų protokolus administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja šio kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai (tame tarpe dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje), turi tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigūnai. ATPK 2591 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti skirta šio kodekso 222, 225-24711 straipniuose nurodytų organų kompetencijai (tame tarpe dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai.
Pagal „Įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau ir – Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-452, nuostatas, kuriomis remiamasi apeliaciniame skunde, teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo tik policijos pareigūnai, turintys įstaigos vadovo įsakymu suteiktą įgaliojimą, jiems išlaikius žinių įvertinimo įskaitas pagal policijos generalinio komisaro patvirtintas temas ir nustatytą įskaitų laikymo tvarką. Tačiau šis teisės aktas ne kartą buvo keičiamas.
Byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu, taip pat surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-2764465-13, kurio teisėtumu abejoja apeliantė, galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 5-V-399 patvirtinta Tvarkos aprašo redakcija. Šio aprašo 1 punkte pasakyta, kad įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas nustato įgaliojimų vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo policijos pareigūnams, kurie patruliuoja poste, maršrute ar sektoriuje, tvarką.
Pagal „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 3 punktą patruliavimu laikomas policijos patruliui keliamų uždavinių vykdymas nustatytuose patruliavimo sektoriuose, maršrutuose ar postuose. Policijos patrulio sąvoka apima policijos pareigūnus, kurie patruliuoja poste, maršrute ar sektoriuje pėsčiomis, raiti, automobiliais, motociklais, taip pat sniego arba vandens motociklais, motoroleriais, dviračiais, riedžiais, kateriais ar kitomis transporto priemonėmis.
Sisteminė aukščiau išdėstytų teisės normų analizė sudaro pagrindą konstatuoti, jog reikalavimas suteikti įgaliojimą vykdyti eismo priežiūros funkcijas, tame tarpe surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taikomas tik tų policijos pareigūnų atžvilgiu, kurie įgyvendina jiems nustatytus uždavinius, patruliuodami poste, maršrute ar sektoriuje. Tuo tarpu apie kitų policijos pareigūnų teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą sprendžiama pagal teisės aktus, kurie nustato jų kompetenciją vykdant tarnybines pareigas.
Iš skundo nagrinėjimui teismui pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinio pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370, matyti, kad šias pareigas užimantis pareigūnas, pagal jam nustatytas funkcijas, privalo ištirti administracinių teisės pažeidimų bylas ir medžiagas dėl eismo įvykių, iš kurių vienas vairuotojas pasišalino, ir surašyti jose administracinių teisės pažeidimų protokolus. Su minėtu pareigybės aprašymu R. G., kaip tai nustato teisės aktai, supažindintas pasirašytinai. Todėl teisinio pagrindo abejoti L. T. atžvilgiu 2013-07-15 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumu nėra.
Išnagrinėjus kitus apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog L. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Šią teismo išvadą objektyviai pagrindžia byloje surinkti duomenys.
Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad apeliantė iš esmės neneigia, jog ji 2013-07-05, apie 06.05 val., vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Kojelavičiaus g. 29, Vilniuje, sukėlė avarinę situaciją, t.y. lenkė autobusą, neįsitikinusi, jog lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, ko pasėkoje, pravažiuodama pro priešpriešais atvažiuojantį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jį ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apeliantės teigimu, automobiliams prasilenkiant, šie švelniai lietėsi veidrodėliais. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. T. teigė, kad jei būtų jautusi, jog kliudė labiau, būtų sustojusi. Nurodė, kad jos reakciją, jog ji nesustojo ir nuvažiavo toliau, sąlygojo patirtas šokas, kad vos neįvyko avarija. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, tokiuose L. T. veiksmuose nėra tyčios, dėl ko ji negali būti baudžiama už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 2 dalį. Šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), nėra būtinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau šios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį.
Kaip matyti iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų, L. T., vairuodama jai priklausantį automobilį, atliko lenkimo manevrą, kurio metu kliudė priešpriešais atvažiuojantį automobilį. Tai, kad ši aplinkybė jai buvo žinoma, apeliantė patvirtino, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, vairuotoja iš įvykio vietos pasitraukė ir, sprendžiant iš bylos duomenų, tai padarė tyčia. Nors teisme L. T. teigė, jog toliau ji nuvažiavo dėl šoko būsenos, kad vos neįvyko avarija, šią jos gynybinę versiją paneigia ne tik kiti byloje surinkti įrodymai, kurie nuosekliai papildo vieni kitus (eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelė, nukentėjusiojo A. A. parodymai), bet ir pačios apeliantės elgesys. Kaip matyti iš jos parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, atvykusi į paskirties vietą (į naują darbą), iškart apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad veidrodėlis buvo įbrėžtas, tuo tarpu daugiau jokių įdrėskimų ant automobilio nebuvo. Tokie L. T. veiksmai neabejotinai patvirtina, jog pastaroji iš nagrinėjamo eismo įvykio vietos nuvažiavo, suprasdama, kad kontaktas tarp dviejų automobilių buvo, dėl ko, kai tik sustojo, ir apžiūrėjo savo automobilį. L. T. tyčios išvengti atsakomybės dėl sukelto įvykio kryptingumą rodo ir pastarosios neveiklumas po to, kai pamatė savo automobilio apgadinimą. Sprendžiant iš bylos duomenų, apeliantė nesiėmė jokių priemonių, tam, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas, o ir vėliau, aiškinantis šio įvykio, apie kurį policijai pranešė nukentėjusysis, aplinkybes, vengė atsakomybės, nepadėdama nustatyti tiesos (2013-07-12 paaiškinime nurodė, kad nuvažiavo toliau, kadangi tarp automobilių nieko neįvyko).
Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog L. T. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindama iš eismo įvykio vietos, tai darė tyčia (nes suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo vietos sąmoningai nuvažiavo, nepranešė policijai ir pan.), t.y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal administracinių teisės pažeidimų teisenoje įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi administracinę bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) ištirti duomenys yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus byloje surinktus įrodymus pakankamais apeliantės kaltei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįsti, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą.
Reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog L. T. veikoje yra jai inkriminuojamų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Vien tai, kad šios aplinkybės nenurodytos nutarimo rezoliucinėje dalyje, nelaikytina esminiu pažeidimu, darančiu skundžiamą nutarimą neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-2089/2010).
Sprendžiant iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodama tuo, kad transporto priemonė jai reikalinga darbe, be to, ji augina mažamečius vaikus.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. T. nuobaudas už jai inkriminuotus teisės pažeidimus, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos nuobaudų individualizavimui, ir už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, L. T. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą, už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė neženkliai didesnę nei minimali baudą, taip pat nustatė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pažymėtina, kad pastaroji nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), nesant ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, taikoma privalomai. Nagrinėjamoje byloje nesant visumos duomenų, leidžiančių L. T. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijose teismas pagrįstai apeliantei paskyrė nuobaudas jai inkriminuotų straipsnių sankcijų ribose.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikoje formuojamas nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas, vykdant darbines funkcijas, pats savaime nelaikytinas aplinkybe, galinčia ypatingai sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę ir sudarančia pagrindą išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog L. T. augina mažamečius vaikus, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, be to, prieštarauja bylos medžiagai (iš 2013-09-17 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. T. nurodė, jog išlaikytinių neturi).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog L. T. skirta nuobauda pirmosios instancijos teismo individualizuota tinkamai, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šios išvados nepaneigia ir prie apeliacinio skundo pridėti bei papildomai apeliantės gynėjo teismui pateikti dokumentai. Pažymėtina, kad šių dokumentų reikšmė nei skunde, nei gynėjo prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo nemotyvuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimą nepakeistą ir L. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Audronė Kartanienė
Nuorašas tikras :
Teisėja Audronė Kartanienė