(S)

Teisėjo Z. Levickio atskiroji nuomonė (CPK 63 straipsnis)

civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009

              Šios bylos esminis teisės aiškinimo ir taikymo klausimas, ar iš Praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukta ieškovė prarado advokato statusą, ar jį išsaugojo, bet tik neteko teisės verstis advokato praktika.

              Teismai konstatavo, kad į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą ieškovė įrašyta 1996 m. rugsėjo 27 d., iš Praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukta 2003 m. gruodžio 19 d., todėl aiškintinos 1998 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau ir – Įstatymas) nuostatos.

              Įstatyme žodine forma nebuvo nustatyta, kad, asmuo, tapęs advokatu iki Įstatymo įsigaliojimo, t. y. teisingumo ministro įrašytas į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą (be pripažinimo advokatu procedūros ir išbrauktas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo asmuo) išsaugo ar praranda advokato statusą. Pažymėtina, kad 1998 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau ir – Įgyvendinimo įstatymas) 4 straipsnyje nustatyta, jog asmenys, šio įstatymo įsigaliojimo dieną esantys Lietuvos Respublikos advokatų sąraše, laikomi įrašytais į Praktikuojančių advokatų sąrašą. Taigi, pagal šią Įgyvendinimo įstatymo nuostatą, asmenys, kurie 1992 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo pagrindu buvo įrašyti į Lietuvos Respublikos advokatų sąrašą ne tik liko advokatais, bet ir buvo laikomi įrašytais į Praktikuojančių advokatų sąrašą. Šios įstatymo 4 straipsnio nuostatos pagrindu tuo metu visi advokatai toliau turėjo teisę verstis advokato praktika, ir jiems buvo nustatyta tik pareiga – apdrausti savo civilinę atsakomybę ir pateikti Lietuvos advokatų tarybai tai įrodančius dokumentus. Taigi, tuo metu asmenys, buvę advokatais, jais ir liko. Įstatymu (Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis) jie buvo įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą. Tuo tarpu pagal Įstatymo antrąjį skirsnį asmuo, kuris iki to laiko nebuvo advokatu, kiekvienas individualiai galėjo juo tapti, jeigu tokiu jis būtų pripažintas. Toks asmuo, siekdamas, kad būtų pripažintas advokatu, turėjo atitikti Įstatymo 7-10 straipsniuose nustatytas sąlygas. Jeigu asmuo neatitiko kurios nors nustatytos sąlygos, jis negalėjo būti pripažintas advokatu. Asmenims, tuo metu buvusiems Advokatų sąraše, tokie reikalavimai nebuvo keliami, nes jie jau buvo advokatai.

              Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra panaikinamas, kai advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo. Taigi, išbraukimas iš šio sąrašo savaime nepanaikino asmens, turinčio advokato statusą. Nei Įstatyme, nei Advokatūros įstatymo įgyvendinimo įstatyme nenustatyta, kaip praranda advokato statusą asmuo, kuris jį turėjo iki Įstatymo įsigaliojimo, ir tai vertintina kaip Įstatymo spraga.

Minėta, kad advokatai, buvę Respublikos advokatų sąraše, įstatymu (Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis) buvo laikomi įrašytais į Praktikuojančių advokatų sąrašą. Taigi, pagal šią įstatymo nuostatą jie įgijo tokį pat (vienodą) statusą, kaip ir asmenys, pripažinti advokatais galiojant Įstatymui. Vienodas statusas reiškia, kad advokatai turi ne tik vienodas teises ir pareigas, bet ir vienodus įgaliojimus jų atžvilgiu turi atitinkami Lietuvos advokatūros organai. Laikant, kad asmens išbraukimas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, suponuoja advokato statuso praradimą, šio asmens teisinė padėtis būtų skirtinga nuo asmens, kuris buvo pripažintas advokatu pagal Įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras. Tapimo advokatu būdas (ar 1992 m. rugsėjo 16 d. Advokatūros įstatymo pagrindu Teisingumo ministro įrašytas į advokatų sąrašą ir po to įstatymu (Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnis) jo įrašymas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, ar pagal Įstatymą jį pripažinus advokatu) negali būti aiškinamas kaip advokato statuso netekimo skirtingas pagrindas. Vieno advokato statuso netekimo pagrindo (išbraukimas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo) skirtingas taikymas advokatui, tapusiam juo iki Įstatymo įsigaliojimo ir advokatu pripažintu jam įsigaliojus, reikštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo nepaisymą.

              Remdamasis šiais motyvais, manau, kad išbraukimas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo savaime nelemia advokato statuso netekimo.

              Teisėjas                                                         Z. Levickis