Administracinė byla Nr. A2.11.-1128-564/2015

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00901-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija:

39.2.;50.1.1.;

(S)

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2015-06-12

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

T. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 187 str. 2d. dėl to, kad ji 2015-04-11, apie 12 val. 15 min., Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą LR ATPK 131 str. 5d., atsisakė vykdyti Marijampolės  AVPK patrulio A. I. ir tyrėjos S. B. teisėtus reikalavimus nurodyti savo anketinius duomenis, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, į reikalavimą sustoti nereagavo, taip pat nevykdė nurodymo lipti į tarnybinį automobilį dėl padaryto KET pažeidimo protokolo surašymui, vedama prie tarnybinio automobilio aktyviais veiksmais vengė policijos pareigūnų, muistėsi, stumdėsi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), apsižvalgiusi, ar nėra automobilių, ėjo per (duomenys neskelbtini) į kitą gatvės pusę, kur yra susikirtimas su Kauno skersgatviu. Toje vietoje pėsčiųjų perėjos nebuvo, žinojo, kad perėjos yra toliau. Perėjus gatvę, prie jos privažiavo policijos automobilis, priėjęs neprisistatęs pareigūnas sakė, kad ne vietoje perėjo gatvę, griebė šiurkščiai už rankos, prašė pateikti dokumentus, tačiau ji atsakė, kad dokumentų nesinešioja ir kad žino, jog sankryžose pereiti gatvę galima. Jai buvo šokas, visko gerai neatsimena, tik įsidėmėjo, kaip sakė, kad ją veš į nuovadą. Ji važiuoti į nuovadą atsisakė, nes nieko nebuvo padariusi, pasišalinti nebandė, nesistumdė. Kai ją paėmę už rankų tempė į automobilį, ji suklupo, kadangi pasidarė bloga. Atvažiavo kiti policijos pareigūnai ir jai mandagiau paaiškino, kad ji turėjo eiti per perėją. Ji tuomet pasisakė savo duomenis, buvo surašytas protokolas ir ji nubausta 2 eurų bauda.

Liudytojas A. I. parodė, kad patruliuojant kartus su S. B. (duomenys neskelbtini), pamatė per (duomenys neskelbtini) gatvę neleistinoje vietoje, kai matomoje vietoje yra pėsčiųjų perėja, prie (duomenys neskelbtini)namo perėjusią moterį. Toje vietoje pėsčiųjų perėjos nebuvo, yra įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Jis privažiavo prie moters, per automobilio langą prisistatė, jai paaiškino, kad draudžiamoje vietoje perėjo kelią ir padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą. Moteris aiškino, kad ji teisi, kad gali šioje vietoje kirsti kelią. Tuomet jai paaiškino, kad nesutikdama su jo nurodomu pažeidimu, turės teisę skųstis. Moteris kategoriškai atsisakė nurodyti savo duomenis, pateikti dokumentus ir ėmė sparčiu žingsniu eiti. Jau išlipus iš automobilio, priėjo prie moters, dar kartą paaiškino, kad rašys administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, tačiau ji dar kartą atsisakė nurodyti savo duomenis, pradėjo elgtis agresyviai, pradėjo rėkauti, kad ji nekalta. Jai paaiškino, kad jei nevykdys reikalavimų, turės vežti į policijos komisariatą. Tuomet moteris pradėjo eiti nuo jų, jis su S. B. paėmė moterį už rankų, vedėsi link automobilio. Moteris stumdėsi, rėkavo nepagarbiu tonu. Privedus prie automobilio, į jį nesėdo, suklupo ant žemės ir sakė, kad nesveika. Po to atsistojo ir pradėjo bėgti. Vėl moterį suėmė už rankų. Atvažiavus dar vienam jų iškviestam ekipažui, moteris nurodė savo anketinius duomenis ir jai buvo surašytas protokolas.

Liudytoja S. B. parodė, kad patruliuojant su A. I. (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatėme ne per perėją einančią moterį, kai matomumo zonoje yra perėjos. Ji ėjo nuo nuosavo namo į kitą kelio pusę. Privažiavus prie moters, A. I. per automobilio langą pasakė, kad ji perėjo gatvę neleistinoje vietoje, o moteris su tuo nesutiko, sakė, kad toje vietoje eiti per gatvę galima. A. I. paprašė prisistatyti, moteris nereagavo ir ėjo tolyn. Jie abu išlipo iš automobilio, priėjo prie moters, prašė pateikti asmens dokumentą, tačiau ji sakė, kad nieko nepažeidė ir ėjo nuo jų sparčiu žingsniu. Tuomet abu pribėgę prie moters, prašė sustoti, ji ėmė muistytis, ją atstūmė mane nuo savęs. Paprašė prisistatyti, paaiškino, kad kitu atveju turės vežtis į komisariatą asmenybės nustatymui. Moteris vis sakė, kad ji nekalta. Ją atsivedė prie tarnybinio automobilio, moteris dar bandė priešintis, atidarius automobilio dureles, suklupo, bet staigiai atsistojo ir pradėjo bėgti. Tuomet ją dar kartą atsivedė prie automobilio. Prie jų priėjo kita moteris ir sakė T. K., kad prisistatytų, atvyko A. I. iškviestas kelių policijos ekipažas, jie dar kartą paaiškino dėl pažeidimo ir moteris nusiramino, įsėdo į tarnybinį automobilį, prisistatė ir jai buvo surašytas protokolas.

Liudytoja L. G. parodė, kad būdama darže (duomenys neskelbtini), pamatė kitoje gatvės pusėje prie mokyklos tvoros stovinčią kaimynę T. K. ir du policijos pareigūnus, pareigūnai laikė T. K. už rankos. Kaip T. K. perėjo gatvę, nematė. Išėjus iš jų namų valdos, kur gyvena ir T. K., pro vartus kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje yra K. skersgatvis, o pėsčiųjų perėjos toli. Jai priėjus prie T. K. ir pareigūnų, pareigūnas pasakė, kad gali forminti pasipriešinimą. T. K. buvo šoko būsenos. Tuo metu T. K. paaiškino, kad neturi tapatybės dokumento, pasisakė savo vardą ir pavardę, kur gyvena. Pareigūnas sakė, kad skiria 2 eurų baudą. Ji dar T. K. paaiškino, kad jeigu ji nesutinka su pareigūnų sprendimu, turi teisę skųstis.

Liudytojas Antanas A. J. parodė, kad perėjęs (duomenys neskelbtini) ties susikirtimu su K. skersgatviu ir stovėdamas prie savo automobilio, išgirdo moterišką balsą sakant ką ji padariusi, kodėl ją tampo ir atsisukęs pamatė, kad policijos pareigūnas laikė T. K., girdėjo žodžius, kad veš į nuovadą. Per gatvę atėjo L. G., atvažiavo antrasis policijos ekipažas ir visi ramiai kalbėjosi. Jis pats arčiau nebuvo priėjęs.

Liudytojas A. L. parodė, kad per namų, esančių (duomenys neskelbtini), langą matė kitoje gatvės pusėje stovintį policijos automobilį, iš jo išlipę du policijos pareigūnai kalbėjosi su T. K.. po kiek laiko vėl pažiūrėjęs per langą pamatė, kad atvažiavęs antras policijos automobilis, T. K. nuėjo ir sėdo į policijos automobilį. Visos įvykio eigos nestebėjo.

Liudytojas A. K. parodė kad jo sutuoktinė T. K. iš savo namų stačiu kampu ėjo per (duomenys neskelbtini) ties susikirtimu su Kauno skersgatviu į kitą gatvės pusę. Prie jos privažiavo policijos automobilis. Jis taip pat perėjo gatvę. T. K. klausė, už ką ją stabdė, o jis policijos pareigūnams taip pat aiškino, kad toje vietoje gatvę pereiti galima, ten yra sankryža. Jis pats jokio priešinimosi nematė, vienu metu buvo nuėjęs į namus pasiimti telefono. Atvažiavus antram policijos automobiliui, šie pareigūnai paaiškino, kad yra „T“ formos sankryža, kad toje vietoje eiti per gatvę negalima. Tuomet T. K. pasakė  pareigūnams vardą ir pavardę. viskas vyko labai greitai, T. K. buvo susijaudinusi, jos sveikata bloga.

LR ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Šis pažeidimas padaromas tyčia, t. y. būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokia, kad policijos pareigūnų reikalavimas teisėtas ir sąmoningai atsisako jį vykdyti. Šioje byloje sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. tyčios turinio, svarbu įvertinti ne tik jos konkrečius veiksmus po policijos pareigūno išsakyto reikalavimo nurodyti savo asmens duomenis, pateikti asmens dokumentą, lipti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui, bet įvertinti visas faktines šio įvykio faktines aplinkybes- priežastį, dėl ko buvo sustabdyta T. K. ir ar ji neginčytinai buvo pažeidusi kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kaip seka iš ištirtų įrodymų, T. K. policijos pareigūno buvo sustabdyta ir jai pateikti reikalavimai nurodyti asmens duomenis bei nesišalinti nuo pareigūnų, sėstis į automobilį protokolo surašymui dėl to, kad policijos pareigūnų įsitikinimu ji pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimą, t. y. kelio važiuojamąją dalį perėjo ne tam skirtoje vietoje, kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja. Nuo pat sustabdymo T. K. tai neigė, paaiškindama, kad ji toje vietoje eidama per kelią taisyklių nepažeidė, nes ten yra sankryža.

Pagal 2000-10-12 LR saugaus eismo automobilių kelias įstatymo 15 str. ir Kelių eismo taisyklių 42 p., į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms. Pagal to paties įstatymo I. skirsnio 2 straipsnio 54 p. sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo A. I. parodymus, kitų liudytojų parodymus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas nuotraukas seka, kad T. K. (duomenys neskelbtini) g. perėjo per susikirtimą su Kauno skersgatviu. Nors liudytojas A. I. nurodė, kad tai yra įvažiavimas į Draugystės g. 13 namo kiemą, tačiau iš liudytojų parodymų, pateiktų nuotraukų bei visuotinai žinomų google. maps duomenų seka, kad tai yra savarankišką pavadinimą ( Kauno skersgatvis ) ir namų numeraciją turtintis kelias, jis atitinka kelio požymius ir šis susiskirimas atitinka sankryžos, o ne įvažiavimo į šalia esančią teritoriją požymius. Toje vietoje pėsčiųjų perėjos nėra. Kelių eismo taisyklėse, reglamentuojančiose pėsčiųjų veiksmus pereinant kelią, konkrečiai neapibrėžta aplinkybė, kada sankryžose galima eiti į kitą kelio pusę, yra nurodytas vertinamasis požymis- „kur nėra pėsčiųjų perėjos“, tačiau kokiu atstumu šios perėjos neturėtų būti -nedetalizuota. Tik aiškinant ėjimą tose vietose, kur nėra nei pėsčiųjų perėjos, nei sankryžos- nurodoma, kad jų neturi būti „matomumo zonoje“. Esant šiems neapibrėžtumams teisės aktuose, reglamentuojančiuose pėsčiųjų veiksmus, įvertinus šio įvykio faktines aplinkybes- T. K. ėjo per kelią sankryžoje su Kauno skersgatviu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai galėjo spręsti, kad ji kelių eismo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai galėjo abejoti policijos pareigūnų reikalavimo teisėtumu. Iš liudytojų policijos pareigūnų A. I. ir S. B. parodymų seka, ir teismas jų parodymų teisingumu neabejoja, kad T. K. policijos pareigūno A. I. sustabdyta ir jam nurodžius, kad padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, iš karto atsisakė vykdyti jų reikalavimus- nenurodė savo asmens duomenų, nesutiko ir vengė eiti į automobilį administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir atliko kitus protokole nurodytus veiksmus. Tačiau neabejotinai taip pat nustatyta, kad T. K. vis tik įvykio vietoje, praėjus tam tikram laiko tarpui, atvykus antram policijos ekipažui, prie jos priėjus liudytojai L. G. ir šiai paaiškinus aplinkybes, nusiraminusi šiuos reikalavimus įvykdė ir jai administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų L. G., A. K. parodymų, iš dalies ir iš liudytojų policijos pareigūnų parodymų seka, kad T. K. būdama įsitikinusi, kad pažeidimo nepadarė, iš karto po sustabdymo buvo susijaudinusi, reiškė netinkamas emocijas dėl pareigūnų veiksmų, pareigūnams aiškino, kad jokio pažeidimo nepadarė, todėl jų reikalavimų nevykdys. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 07 19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos veiklos instrukcijos(toliau Instrukcijos)   32.p. ir 35 p. aiškinantis įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas turi įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, todėl jautriai reaguojančiam asmeniui turi leisti nusiraminti. Asmeniui, įtariamam padarius teisės pažeidimą, pažeidimo esmė paaiškinama remiantis atitinkamais teisės aktais. Šiam asmeniui reikia sudaryti galimybę pačiam paaiškinti savo veiksmus. Šiuo konkrečiu atveju vertinant T. K. emocinę būklę, liudytojų nurodomas aplinkybes ir medicininį pažymėjimą apie jos sveikatos būklę, faktines aplinkybes, dėl pareigūnų reikalavimų pateikimo priežasties, teismas sprendžia, kad nėra nustatyta T. K. tyčia nevykdyti policijos pareigūnų reikalavimo, pirminis atsisakymas pateikti asmens duomenis atsisakymas sėsti į automobilį protokolo surašymui, šalinimasis nuo pareigūnų vertintinas, kaip asmens siekis ginti savo teises, būnant pagrįstai įsitikinus, kad jokio pažeidimo nepadariusi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla T. K. atžvilgiu turi būti nutraukta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1p.). 

Vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1p., 287str.1d.2p., teisėja

n u t a r ė  :

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 str. 2d. surašytas T. K. (ATPK 250 str. 1p).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas  Kauno apygardos teismui, paduodant skundą  Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK ir T. K..              

Teisėja                                                         Audronė Šiupšinskaitė