Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-114-491/2022
Teisminio proceso Nr. 4-14-3-00036-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 24 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimo,
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu A. A. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda. Ji buvo nubausta už tai, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d. būdama UAB ,,P.“ (toliau – Bendrovė) vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriumi, privalėdama nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą – pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo, iki 2022 m. balandžio 26 d., t. y. iki tada, kai į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius (VMI), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos neįvykdė ir į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei nesikreipė.
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. atstovas advokatas V. Geležinis prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir A. A. nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma:
2.1. Teismas neatsižvelgė bei niekaip neįvertino tos aplinkybės, kad A. A. kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo. Tai patvirtina Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartis. Tačiau šia nutartimi teismas atsisakė priimti A. A. pareiškimą. Dėl teisinių žinių stokos A. A. tą darė ne visai tinkamai, tačiau tai paneigia jos tyčią nevykdyti jai, kaip Bendrovės vadovei, JANĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo.
2.2. A. A. ėmėsi veiksmų Bendrovės mokumui atkurti bei veiklos tęstinumui užtikrinti. Ji ne kartą kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (įsiskolinimo išdėstymo per ilgesnį laikotarpį), tačiau jos prašymai nebuvo tenkinami. Be to, A. A. įstatymų nustatytu terminu buvo sušaukusi akcininkų susirinkimą, kurio metu buvo iškeltas klausimas dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo. Akcininkams daugiau neturint piniginių lėšų investuoti į Bendrovę, A. A. buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo, ką ji ir padarė. Tai teismo nebuvo įvertinta.
2.3. Teismas A. A. bylą išnagrinėjo tinkamai jos apie šį procesą neinformavęs. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. A. žinojo apie jai iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pagal byloje esančius duomenis procesiniai dokumentai buvo įteikti I. V., kuris yra MB „V.“ vadovas. Tačiau šioje bendrovėje A. A. nedirba. Tai sudaro pagrindą manyti, kad jai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir apie šią bylą ji nežinojo. Taip buvo pažeista jos teisė į gynybą.
2.4. Įvertinus tai, kad A. A. pateikė pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo, jos veiksmai negali būti vertinami kaip piktybiški. Tai sudaro pagrindą jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei sumažinti paskirtą baudą.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI atstovė G. V. prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. Bendrovės nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi, todėl to įrodinėti administracinio nusižengimo byloje nebereikia. Šioje nutartyje teismas padarė išvadą, jog Bendrovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog Bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.
3.2. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą, tačiau pastarojo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį tai nešalina. A. A. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma gavus VMI 2021 m. gruodžio 2 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), šio nurodymo priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Todėl bandymai vėliausiai kelti nemokumo bylą, turint ar neturint teisinių žinių, turėjo būti gavus minimą VMI nurodymą. VMI 2022 m. balandžio 26 d. teismui pateikus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei, A. A. tokia pareiga išnyko. Taigi, šioje situacijoje A. A. nebuvo rūpestinga, atidi, apdairi, nevykdė pareigos iškelti nemokumo bylą Bendrovei, kaip tai nustatyta JANĮ.
3.3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog A. A. ėmėsi veiksmų Bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti ir jos mokumui atkurti. A. A. VMI pateikė vieną 2021 m. spalio 28 d. prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį 30399,79 Eur sumai. VMI 2021 m. lapkričio 16 d. A. A. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog prašymas bus nagrinėjamas pašalinus jo trūkumus. Tačiau vėliau prašymo be trūkumų VMI negavo. Toks A. A. elgesys rodo, jog minimą prašymą ji pateikė formaliai, nesiekdama faktiškai sudaryti pačios mokestinės paskolos sutarties, nes kitaip ji būtų ištaisiusi prašymo trūkumus ar apskundusi tokį VMI sprendimą. Taigi, tokios A. A. pastangos negali būti vertinamos kaip realios, nukreiptos atkurti Bendrovės mokumą. Taip pat apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, kad net ir sudarius mokestinės paskolos sutartį, būtų atkurtas Bendrovės mokumas.
3.4. Bendrovei vadovaujant A. A., VMI buvo surašyti 3 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką ir 2 kartus buvo priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Taigi, A. A. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada ji privalėjo suvokti, jog jos vadovaujama Bendrovė yra nemoki, yra 2021 m. gruodžio 2 d., t. y. VMI priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai A. A. ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 2 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei. Tačiau šios pareigos nevykdydama ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Taip pat A. A. 2021 m. spalio 28 d. teikdama prašymą VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo prie priedų pridėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matyti, kad jau 2021 m. spalio 25 d. Bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą jos turtą.
3.5. VMI susisiekus su apylinkės teismo posėdžių sekretore, buvo gautas atsakymas, kad procesiniai dokumentai A. A. buvo įteikti per EPP ir paštu. Taip pat antrą šaukimą į teismo posėdį 2022 m. rugpjūčio 26 d. Bendrovės patalpose priėmė I. V.. Bendrovės nemokumo byloje procesiniai dokumentai A. A. taip pat buvo įteikti per EPP ir Bendrovės buveinės adresu. Nemokumo byloje A. A. nekėlė klausimo dėl netinkamų procesinių dokumentų įteikimo. A. A. atstovas advokatas iš anksto žinojo, į kokį teismą kreiptis, laiku padavė apeliacinį skundą. Tai rodo, kad A. A. žinojo apie šią bylą ir galėjo pateikti paaiškinimus, dokumentus, tačiau to nedarė.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kaip per vėlai sušauktas akcininkų susirinkimas, nepavykęs ir pavėluotas bandymas kelti Bendrovės nemokumo bylą, formalus prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį, nesudaro pagrindo A. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti jai mažesnę baudą. Šios aplinkybės tik patvirtina A. A., kaip Bendrovės vadovės, nerūpestingumą, neatidumą, neapdairumą ir tuo pačiu kaltę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamo apylinkės teismo nutarimo neteisėtumą grindžia, jo vertinimu, pažeista A. A. teise į gynybą, nepranešus jai apie prieš ją pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir taip neužtikrinus galimybės susipažinti su byla bei teikti paaiškinimus, dokumentus. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl A. A. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtos baudos dydžiu. Todėl apygardos teismas šiais klausimais ir pasisako.
Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė ANK 571 straipsnio nuostatas, nes A. A. nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytai teisme. Su tuo negalima sutikti.
7. ANK 571 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka. Nors ANK 630 straipsnio 1 dalis numato, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka, tačiau tiek pagal ANK 629 straipsnį, tiek pagal ANK 630 straipsnio 2 dalį byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant proceso dalyviams, jei jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei bylą nagrinėjantis teisėjas pripažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodytas priežastis nesvarbiomis.
8. Pagal ANK 573 straipsnio 2 dalį teismas šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčia elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka ir forma arba registruotąja pašto siunta. <...> Elektroninių ryšių priemonėmis šaukimai, pranešimai, skundų kopijos (nuorašai) ir kiti procesiniai dokumentai taip pat įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų ar administracinį nusižengimą tiriančios arba bylą nagrinėjančios institucijos informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresą, elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą.
9. Tiek iš byloje surinktų dokumentų, tiek iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. A. apie prieš ją pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo pranešta įvairiais ANK 573 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais. Bylos duomenimis, apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties pradėti A. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir VMI pareiškimo nuorašai Bendrovei buvo išsiųsti per EPP, o A. A. – paštu jos gyvenamosios vietos adresu (tokiu pat koks nurodomas apelianto teiktuose dokumentuose). Tačiau A. A. siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas su žyma, kad ji jo neatsiėmė per siuntos saugojimo laiką (b. l. 34). Tuomet bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2022 m. rugsėjo 13 d. ir teismo šaukimas, informuojantis apie šio posėdžio datą, laiką ir vietą, per apylinkės teismo vairuotoją buvo įteiktas I. V. Bendrovės patalpose. Pagrindo abejoti A. A. siųstame teismo šaukime vairuotojo, kuris neturi jokio suinteresuotumo šioje byloje, daryto įrašo patikimumu nėra. Taigi, iš bylos matyti, kad byloje buvo imtasi iš esmės visų įmanomų priemonių įteikti A. A. teismo šaukimą su VMI pareiškimu bei teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties nuorašais – šie procesiniai dokumentai jai buvo teikiami per EPP, registruotais laiškais, vienas iš kurių buvo įteiktas Bendrovės adresu. Galiausiai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas A. A. buvo išsiųstas registruota siunta 2022 m. rugsėjo 21 d., o jos advokato prašymas susipažinti su byla apylinkės teisme buvo gautas jau 2022 m. rugsėjo 30 d. Beje, šiame prašyme netiesiogiai nurodoma, kad A. A. „tapo žinoma“ apie prieš ją priimtą skundžiamą nutarimą (b. l. 50). Vadinasi, A. A. buvo žinoma apie teismo bandymus jai įteikti bylos procesinius dokumentus, tačiau ji vengė juos priimti, kol galiausiai buvo priimtas jos interesų netenkinantis skundžiamas nutarimas. Taigi, dėl tokių pačios A. A. veiksmų negalima teigti, jog jai nebuvo žinoma apie prieš ją pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei jos bylos nagrinėjimą teisme apskritai. Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus, kad ANK nenumatyta, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas, apylinkės teismas pagrįstai A. A. administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant..
10. Tokiu būdu, įvertinus ANK 573 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikytina, kad A. A. buvo informuota apie prieš ją pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, byloje nebuvo gauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl darytina išvada, kad A. A. pati pasirinko savo elgesio modelį, dėl ko turi prisiimti ir iš to kylančius padarinius. Kita vertus, A. A. pozicija šioje byloje sprendžiamais klausimais buvo pateikta jos atstovo advokato apeliaciniame skunde, ji yra pakankamai aiški bei grindžiama prie šio skundo pateiktais dokumentais. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas nesutinka su apelianto keliamomis abejonėmis, kad apylinkės teismas pažeidė A. A. teisę į gynybą ar ANK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.
Dėl A. A. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį
11. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad Bendrovė tapo nemoki ir jai turėjo būti iškelta nemokumo byla. Tačiau teigiama, kad Bendrovės vadovė A. A. ėmėsi visų nuo jos priklausančių pastangų tiek atkurti Bendrovės mokumą, tiek užtikrinti jos veiklos tęstinumą bei pati kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo. Apelianto vertinimu, A. A. veiksmai – prašymas VMI sudaryti mokestinės paskolos sutartį, Bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimas, pareiškimas teismui dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo – pašalina galimybę jai taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nepateikimą teismui. Su tuo apygardos teismas taip pat nesutinka.
12. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo dėl kreditorių teisių pažeidimo, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą.
13. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. A., kaip Bendrovės vadovė, buvo pripažinta kalta dėl to, kad žinodama, jog Bendrovė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 2 straipsnio 7 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje, kuriuose numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šios nuostatos pakankamai detaliai aptartos ir įvertintos skundžiamame nutarime (todėl apygardos teismas jų išsamiai nekartoja). Pažymėtina, kad nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo bendrovės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino bendrovės finansinę būklę, o pavėluotas nemokumo bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų bendrovės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie bendrovės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Nors ši praktika buvo pradėta formuoti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui, tačiau ji išlieka aktuali.
15. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose bendrovės nemokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti bendrovės įsipareigojimai, jų santykis su bendrovės turto verte ir jos ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
16. Esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar administracinėn atsakomybėn patraukta A. A. aiškiai suvokė pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo ir šią pareigą tinkamai įvykdė. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad nuo 2021 m. gegužės 20 d. A. A. buvo Bendrovės vadovė. Iš bylos matyti, kad viena iš Bendrovės kreditorių – VMI. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. rugpjūčio 3 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 52083,24 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nesumokėjus deklaruotų mokesčių: gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2020 sausio-gruodžio mėn., 2021 m. sausio-birželio mėn.; nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 m.; pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2020 m.; pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2019 m. birželio, rugpjūčio, spalio-gruodžio mėn., 2020 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., 2021 m. liepos, lapkričio mėn. (b. l. 11). Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, kuriais buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau nesėkmingai (b. l. 4). VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra (b. l. 12-14). Visa tai patvirtina, kad Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, dėl ko Bendrovė laikytina neabejotinai nemokia.
17. Tokią išvadą patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria buvo iškelta nemokumo byla Bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, jog Bendrovė buvo įsteigta 2018 m. birželio 5 d. Jos pagrindinė veikla – maitinimo ir gėrimų teikimo veikla. Šioje nutartyje nurodyta, kad Bendrovė tinkamai nemokėjo priklausančių pagal įstatymus mokėti privalomų mokesčių į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetus. Skola valstybės biudžetui siekia 51709,20 Eur, susidarė nuo 2019 m. Skolos buvo išieškomos priverstinai, jos neišieškotos, įsiskolinimas VSDF biudžetui nėra dengiamas. Bendrovė neteikė finansinių ataskaitų nuo 2019 m. Pagal 2018 metų finansinės atskaitomybės duomenis Bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršijo apskaitomo turto vertę, nes apskaityta turto už 6470 Eur, o skolų – už 18608 Eur. Pagal 2022 m. gegužės 3 d. – apskaitytas turtas už 71148 Eur, o skolos siekia 189266 Eur 25 kreditoriams. Pagal VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenis Bendrovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nevaldo, neturi registruotų transporto priemonių. Duomenų apie kitą nuosavybės teise valdomą turtą ir jo vertę Bendrovė nepateikė, nurodė, kad ilgalaikis turtas nusidėvėjęs. Taip pat nutartyje nurodyta, jog nėra pagrindo išvadai, kad Bendrovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Įvertinus Bendrovės finansinę būklę Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi pagal VMI ir VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimus Bendrovei buvo iškelta nemokumo byla (su šia teismo nutartimi buvo susipažinta teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nutartis nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo 2022 m. birželio 10 d.).
18. Aptarti duomenys paneigia apelianto argumentus, jog A. A. pagal galimybes dėjo visas įmanomas pastangas, siekdama atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais, ir apygardos teismui leidžia pritarti pirmos instancijos teismo išvadai, kad būdama Bendrovės vadove, nuo 2021 m. gegužės 20 d., A. A. turėjo žinoti realią Bendrovės finansinę situaciją, kokią konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi, t. y. žinojo apie Bendrovės sunkią finansinę padėtį ir akivaizdžią nemokumo būseną, tačiau pati inicijuoti nemokumo procesą delsė. Žinodama apie tai, kad Bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, ji į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo nesikreipė. Apelianto argumentai, jog A. A. tai padarė po to, kai į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo kreipėsi du jos kreditoriai – tai yra VMI ir VSDFV Panevėžio skyrius, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Bendrovės finansiniai sunkumai atsirado jau nuo 2018 m. Priverstiniai mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai pradėti taikyti, VMI teigimu, nuo 2019 m. spalio 30 d. Taigi, Bendrovės finansinė būklė pradėjo blogėti dar tuo metu, kai nebuvo pandemijos dėl Cocid-19 ligos bei neatsirado staiga, Bendrovės turimos skolos kaupėsi ir nebuvo tinkamai administruojamos. Tai patvirtina ir faktas, kad net ir Bendrovei su VMI sudarius mokestinės paskolos sutartį, Bendrovė įmokų pagal šią sutartį vis tiek nemokėjo (b. l. 75-76).
19. Anksčiau aptarti Bendrovės finansinės būklės duomenys leidžia spręsti, kad Bendrovė sistemingai nevykdė įsipareigojimų savo kreditoriams, be to, jau nuo 2018 m. turėjo įsipareigojimų, viršijančių turimo turto vertę. Kaip nurodoma VMI pareiškime bei atsiliepime į apeliacinį skundą, jau 2021 gruodžio 2 d. A. A. apie Bendrovės nemokumą turėjo būti žinoma gavus VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), nes šio nurodymo priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. Taigi, Institucija nemokumo momentu iš esmės laiko datą, kada Bendrovei susidarė pakankamai didelė mokestinė nepriemoka (b. l. 4). Beje, iš Bendrovės 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad Bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą turtą (prieduose prie VMI atsiliepimo į apeliacinį skundą). Toliau, bylos duomenimis, VMI informavo A. A. apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo 2022 m. kovo 7 d. ir tai padarė 2022 m. balandžio 26 d. Tuo tarpu A. A. į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo kreipėsi tik 2022 m. gegužės 3 d. Tačiau Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi jos pareiškimą buvo atsisakyta priimti, nes ji nesilaikė JANĮ nustatytos ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos (nemokumo procesą vykdyti ne teismo tvarka) ir šių trūkumų vėliau nepašalino. Visa tai rodo, kad A. A. pastangos inicijuoti nemokumo bylą Bendrovei buvo tik formalios ir jų imtasi tik siekiant išvengti teisinės atsakomybės dėl JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos nevykdymo.
20. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. A. siekė pagerinti Bendrovės finansinę būklę, tačiau Bendrovės vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą nėra susieta su jo subjektyvia nuomone dėl tokios galimybės. Kaip jau minėta, Bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga ir Bendrovė veikė nuostolingai pakankamai ilgą laiko tarpą. Dar kartą primintina, kad Bendrovei prieš VMI teikiant pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo buvo išsiųstas pranešimas apie inicijuojamą nemokumo procesą, tačiau Bendrovė prievolės neįvykdė, A. A. sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba priimti sprendimą bankroto procesui vykdyti ne teismo tvarka neprašė, į pranešimą neatsakė, veiksmų ir toliau nesiėmė.
21. Apeliacinio skundo argumentai, kad apie Bendrovės nemokumo būseną A. A. suvokė tik po Bendrovės akcininkų susirinkimo, t. y. sužinojusi, kad pastarieji į Bendrovę daugiau nebeinvestuos ir nurodė vadovei kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo, yra tik gynybinė ir tikrovės neatitinkanti pozicija. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, kad A. A. pati nežinojo, jog Bendrovė negali vykdyti turimų prievolių. Kaip minėta, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, kuriais buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, buvo nesėkmingai. Tai rodo, jog A. A. neabejotinai žinojo apie Bendrovės finansinę padėtį, tačiau pareigos kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo nevykdė. Bendrovei nemokumo byla buvo iškelta ne pagal A. A., o pagal VMI ir VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimus. Vadinasi, A. A., kaip Bendrovės vadovės, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais. Vien tai, kad A. A. nurodo nesuvokianti savo vadovaujamos Bendrovės finansinės padėties sunkumo ir galimybių grąžinti skolas, nešalina jos atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
22. Pažymėtina, kad subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išsiaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Šiuo atveju A. A., kaip Bendrovės vadovės, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant Bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, Bendrovei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, net jei ir, kaip nurodoma, A. A. nepagrįstai nevertino savo Bendrovės nemokia, rodo jos kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
23. Kaip minėta, teismų praktikoje vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog aptariamos juridinio asmens vadovo pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, tikėjimu, jog finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad juridinio asmens vadovo delsimas inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą negali būti pateisinamas, spręstina ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, numatančių, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už nustatytos pareigos neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
24. Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. A. kaltės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Dėl administracinės nuobaudos
25. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl A. A. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, paskirtos baudos dydžio. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už padarytą kreditorių teisių pažeidimą (t. y. už pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nepateikimą teismui), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims taikoma bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas A. A. paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą – 1400 Eur. Apelianto vertinimu, net ir tokio dydžio bauda yra pernelyg griežta A. A.. Jo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas už padarytą administracinį nusižengimą sumažinti baudos dydį pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį.
26. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.
27. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė pagrindo A. A. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir dar labiau sumažinti jai paskirtą minimalią sankcijoje numatytą baudą. Tokia išvada daroma įvertinus byloje surinktus įrodymus. Iš jų matyti, kad A. A. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas pavojingesnių ANK numatytų nusižengimų kategorijai, ji yra bausta administracine tvarka, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo ji į teismą nesikreipė ilgą laiką, iš esmės nedėjo jokių realių pastangų įgyvendinti Bendrovės vadovui įstatymų keliamus reikalavimus. Byloje surinkti įrodymai rodo, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, vienkartiniai, o, priešingai, jos finansinė padėtis iki nemokumo bylos iškėlimo prasta buvo pakankamai ilgą laiką. Nekyla abejonės, kad A. A. visą šią situaciją suprato – ji nuo 2021 m. gegužės 20 d. buvo Bendrovės vadovė, dalyvavo jos veikloje, paaiškino kreditoriui VMI skolos susiformavimo aplinkybes, nurodė, kad Bendrovė veiklos nebevykdo (tai matyti iš byloje esančių A. A. vardu rašytų dokumentų). Pažymėtina, jog bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo jos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Nagrinėjamu atveju dėl anksčiau jau aptartų priežasčių A. A. elgesio modelis neatitinka nurodytų standartų, ji ilgalaikiu pasyviu ir iš esmės aplaidžiu elgesiu nesilaikė jai, kaip Bendrovės vadovei, keliamų veiklos standartų. Dėl tokio A. A. neveikimo – nepagrįsto delsimo kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos Bendrovei iškėlimo, Bendrovės įsiskolinimai tik augo, o turimas turtas mažėjo. Taigi, subjektyvus apelianto manymas, jog A. A. dėjo visas nuo jos priklausančias pastangas išvengti Bendrovės nemokumo bylos (atkurti jos mokumą ir įsipareigojimų vykdymą), nėra aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. A. A. yra paskirta ANK 120 straipsnio1 dalies minimumą atitinkanti bauda, kuri, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, yra laikytina teisinga ir proporcinga. Ją sumažinti nėra pagrindo.
28. Atsižvelgdamas į visa tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidu
s