(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1700-656/2025 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei likviduotai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Enifas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Kirkliavas“, dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei likviduotos dėl bankroto (ir išregistruotos iš juridinių asmenų registro) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Enifas“ nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kirkliavas“, prašydamas pripažinti 2023 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2025 m. kovo 7 d. pašalinti ieškinio trūkumus.

3.       Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimų: nėra pateikta ginčijama sutartis ir kiti bylos aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, nenurodyta ieškinio suma, neaiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), nesumokėtas žyminis mokestis.

4.       Teismas nurodė, kad iš ieškinyje dėstomų aplinkybių galima spręsti, jog ginčas galimai kilęs dėl LUAB „Enifas“ 373 225 Eur kreditorinio reikalavimo LUAB „SportIN Grupė“ bankroto byloje perleidimo teisėtumo. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nustatė, kad ieškovas dėl 2023 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. e2-1350-967/2024). Jam buvo išaiškinta, kad už ieškinio reikalavimą dėl 2023 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia mokėtinas žyminis mokestis, išaiškinta kaip apskaičiuojamas žyminis mokestis.

5.       Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-69-567/2024, išaiškinta, kad, siekiant pripažinti negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, kurios vertė – 373 225 Eur, už kurią sumokėta 100 Eur, restitucijos taikymo atveju ieškinio sumą sudarytų 373 325 Eur (373 225 Eur ir 100 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ieškinį pateikus per elektroninių ryšių priemones už 373 325 Eur ieškinio sumą mokėtinas 3 775 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

6.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti ieškinio sumą, aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, sumokėti už ieškinį žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pateikti ginčijamą sutartį ir kitus ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Ieškovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį panaikinti.

8.       Nurodė, kad LUAB „Enifas“ nemokumo administratorius UAB „Kirkiliavas“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ), Vilniaus apygardos teismui pateikė tvirtinti LUAB „Enifas“ 2023 m. rugsėjo 20 d. galutinę bankroto ataskaitą, kuri yra negaliojanti. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu ir 2022 m. lapkričio 4 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1670-577/2022 nustatė turtą parduoti iš varžytynių, o ne perleidimo sutartimi. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyti ieškinio trūkumus apskundimo

9.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

10.       CPK 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

11.       Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį, kuria jam buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (nurodyti ieškinio sumą, aiškiai išdėstyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, pateikti ginčijamą sutartį ir kitus ieškinio aplinkybes patvirtinančius įrodymus) bei sumokėti žyminį mokestį už ieškinį.

12.       Remiantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, išskyrus teismo nutartis, susijusias su žyminiu mokesčiu, kurios gali būti skundžiamos (CPK 100 straipsnio 2 dalis).

13.       Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi apeliacinis procesas pagal J. J. atskirąjį skundą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, išskyrus dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nutraukiamas.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Įstatymas suteikia apsaugą abiem proceso šalims – ieškovui ir atsakovui, todėl žyminis mokestis iš dalies apsaugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

16.       CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

17.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2023 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, sudarytą tarp LUAB „Enifas“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Kirkiliavas“, ir UAB „Vilogus“, pagal kurią LUAB „Enifas“ už 100 Eur perleido UAB „Vilogus“ 373 225 Eur reikalavimo į teisę į LUAB „SportIn Grupė“.

18.       Pažymėtina, kad, remiantis LITEKO duomenimis, ieškovas J. J. su ieškiniu dėl paminėtos 2023 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1350-967/2024, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartis, ieškovui buvo išaiškinta, kad už ieškinio reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo grąžintinos turto vertės ar pinigų sumos. Be to, ieškovui buvo ne tik išaiškinta žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarka, bet ir apskaičiuotas bei nurodytas pats mokėtinas žyminis mokestis, t. y. įvertinus tai, kad ieškovas siekia pripažinti negaliojančia LUAB „Enifas“ ir UAB „Vilogus“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, grąžinant LUAB „Enifas“ reikalavimo teisę, kurios vertė – 373 225 Eur, už kurią sumokėta 100 Eur (ieškinio suma – 373 325 Eur) ir tai, kad ieškinys pateiktas per elektroninių ryšių priemones (CPK 80 straipsnio 7 dalis), mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 3 775 Eur.

19.       Nepaisant pateikto išaiškinimo, ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas tą pačią 2023 m. rugsėjo 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau žyminio mokesčio už paminėtą reikalavimą nesumokėjo. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą 3 775 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.

20.       Pažymėtina, kad pateiktame atskirajame skunde apeliantas iš esmės nenurodė jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, t. y. kad žyminio mokesčio sumokėjimas, atsižvelgiant į reiškiamą reikalavimą, jam buvo nustatytas nepagrįstai ar kad buvo nustatytas neteisingas tokio mokesčio dydis ir pan. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už ieškinį sumokėti paliekama nepakeista, o ieškovo J. J. atskirasis skundas atmetamas.

21.       Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, ieškovui nustatomas naujas terminas, nurodant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, išskyrus nutarties dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria ieškovui J. J. nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį, palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui J. J. terminą iki 2024 m. birželio 5 d. sumokėti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytą žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui mokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė