Administracinio nusižengimo byla Nr. II-229-1036/2021
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00202-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. Ž. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo L. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 12 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) L. Ž. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių už tai, kad jis 2021 m. kovo 2 d. apie 18 val. 37 min., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 26 km., vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,47 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
L. Ž. (toliau – Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Skundžiamą nutarimą ir už padarytą administracinį nusižengimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, tik draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių. Skunde L. Ž. nurodo, kad su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka, dėl padaryto labai gailisi ir dėl savo poelgio išgyvena. Vairuoti automobilio sėdo tikėdamasis, kad yra blaivus, buvo puikios savijautos, nejautė jokio alkoholio poveikio, lengvabūdiškai tikėjosi, kad suvartotas labai nedidelis alkoholio kiekis bus pasišalinęs iš organizmo. Kartu skunde pažymima, kad L. Ž. savanoriškai užsirašė į paskaitas apie alkoholio vartojimo žalą. Nurodoma, kad vairavimas yra neatsiejama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimo dalis, kadangi jis dirba keliose įmonėse, skirtinguose Lietuvos miestuose. Netekęs teisės vairuoti negali pilnavertiškai atlikti pareigų ir dėl to iškilo grėsmė prarasti darbą, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Turi 20 metų vairavo stažą ir tokio pobūdžio administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą gyvenime. Nėra teistas ar linkęs piktybiškai pažeidinėti įstatymų, yra baustas tik už smulkius KET pažeidimus. Skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumokėjęs.
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad L. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta sankcijos ribose, t. y. paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė. Institucijos vertinimu L. Ž. padarytas administracinis nusižengimas yra šiukštus ir pavojingas, keliantis realia grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Karu pažymėjo, kad skiriant nuobaudą, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl nuobaudos individualizavimo
Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs KET pažeidimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. tik draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017).
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi padaręs administracinį nusižengimą, pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą yra, tačiau teismų praktikoje nurodytų ypatingų, išskirtinių aplinkybių dėl kurių administracinė poveikio priemonė būti švelninama ar naikintina nenustatyta. Akivaizdu, kad L. Ž. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra šiurkštus, ir jis vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus šaltinį, padarė nusižengimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl ko toks jo elgesys laikomas pavojingu. Siekiant prevencinio tikslo – užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui, įstatymų leidėjas įtvirtino ir gana griežtas administracines nuobaudas už tokio nusižengimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors L. Ž. padarytas nusižengimas šiuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau šio administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Skundžiamu nutarimu L. Ž. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nustatant minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo atsižvelgta į L. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Skunde išdėstytas prašymas panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, iš esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos L. Ž. patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes netekęs teisės vairuoti transporto priemones gali prarasti darbą. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą arba šios poveikio priemonės apskritai neskirti. O tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta Pareiškėjai galimybės apskritai dirbti. Priešingai negu nurodo L. Ž. būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinės aplinkybės, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jo padaryto nusižengimo, riziką. Be to pažymėtina, kad Pareiškėjas iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali būti laikomas išimtine aplinkybe, nes už padarytą administracinį nusižengimą paskirtą baudą asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo.
L. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už itin šiurkštų KET taisyklių pažeidimą, t. y. jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,47 promilių girtumas. Nors šiuo atveju Pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo minimalią 0,4 promilių ribą, nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl neteisėtų veiksmų jokia turtinė ar neturtinė žala niekam nebuvo padaryta, tačiau ši aplinkybės nepaneigia būtinybės jam taikyti administracinio poveikio priemonę ir neleidžia daryti išvados, kad jam neturėtų būti taikoma administracinio poveikio priemonė, kaip numatyta įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – sukelia didelį pavojų aplinkai. Taip pat šiuo aspektu pažymėtina, kad jokio realaus pagrindo vertinti L. Ž. kaip tvarkingą ir atsakingą, apdairų bei paklusnų vairuotoją kelyje, nėra. Tai, kad L. Ž. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų patvirtina ir administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad jis administracine tvarka baustas net 17 kartų, iš kurių absoliučiai visi pažeidimai/nusižengimai padaryti už KET pažeidimus. Pažymėtina, jog ir nagrinėjamo įvykio metu turėjo keturis galiojančias administracines nuobaudas. Todėl atsižvelgiant į ankstesnius sistemingus KET baustumus, į tai kad baustas ne tik už smulkius pažeidimus, bet eilę kartų ir už greičio viršijimą, nors dauguma paskirtų nuobaudų sumokėjęs, bet tai neigiamai apibūdina L. Ž. asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų išvadų nepadaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl tikslinga skirta administracinio poveikio priemone sukelti Pareiškėjui neigiamas pasekmes.
Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimą padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį nusižengimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Tuo pačiu teismas pažymi, kad už šio KET pažeidimo padarymą visai neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tiek atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek visuomenei gali sudaryti nebaudžiamumo nuotaikas. Pažymėtina, kad analogiško teisės aiškinimo skiriant nuobaudas už analogiškus administracinius nusižengimus laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-381-898/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-891/2018). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundą atmesti.
Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
n u t a r ė :
Skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas