Civilinė byla Nr. e2A-1212-390/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05404-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.2.1;2.6.16.3; 3.2.4.11;

3.3.1.18.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Linos Žemaitienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klovima“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klovima“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Avima“ 10 169,63 Eur skolą, 69,71 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40 Eur išieškojimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. autotransporto priemonių nuomos sutarties Nr. N-367 (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu ieškovė perdavė atsakovei laikinai, t. y. iki nuomos termino pabaigos valdyti ir naudotis nuomos teise autotransporto priemonę DAF XF FT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo grąžinti transporto priemonę tokios būklės, kurios ji buvo gauta ir mokėti 1119,05+PVM mėnesinį nuomos mokestį. Atsakovė nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė. 2020 m. vasario 6 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl 1354,05 Eur skolos sumokėjimo ir nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė į pretenziją nereagavo, 2020 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė atsakovei pareiškimą dėl nuomos sutarties pabaigos ir pareikalavo nedelsiant pristatyti transporto priemonę į nuomos sutartyje numatytą jos grąžinimo vietą. Transporto priemonė sugrąžinta tik padedant policijos pareigūnams ir perduota ieškovei 2020 m. vasario 11 d. grąžinimo aktu. Grąžinta transporto priemonė buvo su defektais.  Ieškovė, atlikusi jų remontą, atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras su remontu bei patikrinimu susijusių išlaidų kompensavimui, tačiau atsakovė neatsiskaitė.

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės 10 169,63 Eur skolą, 69,71 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 279,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 963,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškovės reikalavimas atlyginti ginčo sąskaitose nurodytas 10 169,63 Eur išlaidas yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad transporto priemonė buvo grąžinta su defektais, už kuriuos yra atsakinga atsakovė bei, kad ieškovė apskritai būtų patyrusi kokius nuostolius.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 30 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės ieškovei 3 326,73 Eur skolą, 22,53 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (už 3 349,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją bei 1 034,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisti iš ieškovės atsakovei 567,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės valstybei 38 Eur žyminį mokestį.

6.       Teismas nurodė, kad

7.       Teismas pažymėjo, kad dėl transporto priemonei padarytų defektų įvertinimo šalys byloje ekspertizės skirti neprašė ir šia įrodinėjimo priemone nesirėmė.

8.       Teismas, įvertinęs 2017 m. lapkričio 10 d. autotransporto priemonės perdavimo – priėmimo akte ir 2020 m. vasario 11 d. ieškovės surašytame transporto priemonės grąžinimo akte nurodytus defektus, konstatavo, kad tai nėra tapatūs defektai ir naujai nurodyti pažeidimai ir trūkumai (sulankstymai, sulaužymai, subraižymai) negali būti laikomi natūralaus nusidėvėjimo požymiais. Teismo vertinimu, faktas, jog 2020 m. vasario 11 d. grąžinimo aktas nepasirašytas atsakovės (atsakovė atsisakė dalyvauti grąžinant transporto priemonę), nesuteikia pagrindo netikėti nurodytame dokumente surašytų defektų egzistavimu, o atsakovės pateikta techninės apžiūros Nr. X158598645 rezultatų kortelė tik įrodo, kad transporto priemonė tikrinimo metu atitiko privalomus techninius reikalavimus, leidžiančius transporto priemonei dalyvauti kelių eisme.

9.       Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirti atsakovės grąžintos transporto priemonės remonto kaštai buvo didesni nei 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. vasario 27 d. UAB „Centrako“ jai išrašytose sąskaitose nurodytos sumos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 2 999,23 Eur (1 983,86 Eur pagal sąskaitą faktūrą CEN-K Nr. 151792 ir 1 015,37 pagal sąskaitą faktūrą CEN-K Nr. 151810), likusioje dalyje ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius pagal išrašytas sąskaitas faktūras Nr. KLO2002-063 ir KLO2002-064, kurios ieškovei pateiktos preliminarios remonto sąmatos ir pasiūlymo Serija CEN-K Nr. 000743 pagrindu,  bei 2020 m. vasario 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLO2002-079 262,57 Eur sumai, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

10.       Teismas darė išvadą, jog transporto priemonės saugojimo išlaidos pagal 2020 m. vasario 26 d. ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLO2002-069 41,32 Eur sumai susidarė dėl abiejų šalių negebėjimo bendradarbiauti ir geruoju spręsti problemas, todėl išlaidas turi pasidalinti abi šalys po lygiai, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 41,32 + PVM Eur tenkino iš dalies, ieškovei priteisiant 25 Eur.

11.       Teismas nurodė, kad atsakovei grąžinant transporto priemonę pasibaigus nuomos sutarčiai, galimai atsakovė pati būtų transporto priemonę išvalius ir būtų patyrusi kitokio dydžio valymo išlaidas, tačiau atsakovė to nepadarė dėl tarp šalių kilusio konflikto, už kurį atsakingos abi šalys. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas 121 Eur transporto priemonės valymo išlaidas, kurias pagrindžia ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. KLO2002-074.

12.       Teismas, įvertinęs tarp šalių pasirašytos autotransporto nuomos sutarties 6.3. punktą bei tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 150 Eur už transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ieškovei iš atsakovės priteisė 150 Eur + PVM pagal 2020 m. kovo 3 d. atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. KLO2002-039.

13.       Ieškovės reikalavimus pagal pateiktas sąskaitas tenkinęs iš dalies, teismas mažino ir ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį. Iš atsakovės ieškovei priteisė 22,53 Eur delspinigius (nuo priteistos 2999,23 Eur sumos už 35 d. – 20,99 Eur; nuo 25,00 Eur sumos už 27 d. – 0,13 Eur; nuo 121,00 Eur sumos už 24 d. – 0,58 Eur ir nuo 181,50 Eur sumos už 23 d. – 0,83 Eur). Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies.

14.       Teismas sprendė, kad atsakovei laiku neatsiskaičius su ieškove pagal pateiktas sąskaitas faktūras, atsakovei kilo pareiga dėl piniginės prievolės nevykdymo ir/ar netinkamo vykdymo išmokėti ieškovei ir ieškovės prašomą priteisti 40 Eur kompensaciją už laiku neapmokėtą sąskaitą (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis).

15.       Teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 3 326,73 Eur skolą, 22,53 Eur delspinigius, 6 proc. procesinės palūkanos ir 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją. Todėl preliminarų teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkinamas visiškai, pakeitė.

16.       Ieškinį tenkinęs iš dalies (33 proc.), teismas paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Avima“ prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies patenkinti ieškovės UAB „Klovima“ ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Avima“ atžvilgiu panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Klovima“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš atsakovei UAB „Avima“ iš atsakovės  UAB „Klovima“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose; tuo atveju, jeigu Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. galutinis sprendimas skundžiamoje dalyje būtų paliktas galioti nepakeistas, pakeisti 2021 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimą dalyje, kuria tarp abiejų šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje galutinio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, įmonės kodas 303322746, ieškovės UAB „Klovima“, įmonės kodas 302642348, naudai 429,11 Eur (keturių šimtų dvidešimt devynių eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas.“  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                       Ieškovė, reikalaudama nuostolių, patirtų ryšium su netinkamos būklės transporto priemonės grąžinimu, privalo įrodyti tris sąlygas: i) kad transporto priemonė buvo grąžinta su trūkumais; ii) kad transporto priemonės trūkumai atsirado dėl atsakovo kaltės; iii) kad transporto priemonės trūkumai nėra normalus nusidėvėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Atsakovės vertinimu, ieškovė šių trijų sąlygų neįrodė. Teismas netinkamai vertino įrodymus apie transporto priemonės grąžinimą ir jo būklę grąžinant iš policijos ieškovei, todėl išvada, kad transporto priemonė buvo grąžinta ieškovei su trūkumais nepagrįsta. Iš UAB „Centrako“ 2020 m. vasario 27 d. PVM sąskaitos faktūros matyti, kad buvo pašalinti tie transporto priemonės trūkumai, kurie egzistavo dar ją 2017 m. lapkričio 10 d. perduodant atsakovei, dėl ko atsakovė Nuomos sutarties 9.5, 9.6 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 499 straipsnio 1 dalies pagrindu už tokius trūkumus neatsako. Teismas pripažino, kad defektų įvertinimui buvo reikalingos specialios žinios, tačiau neigiamas pasekmes dėl defektų pobūdžio neįrodinėjimo perkėlė atsakovei, nors minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad nuomotojui neįrodžius, jog trūkumai atsirado ne dėl natūralaus nusidėvėjimo, laikytina, kad trūkumai atsirado dėl natūralaus daikto naudojimo. Taigi, teismas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė atsakovei ir nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais.  

17.2.                      Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog 2020 m. vasario 7 d. transporto priemonė buvo nuvežta policijos pareigūnų į saugojimo aikštelę ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl ieškovės siekiant nepasibaigus nuomos sutarties terminui perimti transporto priemonę, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 25 Eur saugojimo išlaidas.

17.3.                      Pagal Nuomos sutarties 9.5.10 p. atsakovė turėjo pareigą grąžinti ieškovei transporto priemonę su švaria kabina, tačiau ieškovė neįrodė, kad atsakovė transporto priemonę grąžino nešvarią. Be to, būtinybė išvalyti transporto priemonę kilo, kad ji tokia tapo po remonto darbų atlikimo.

17.4.                      Ieškovė neįrodė savo reikalavimo priteisti 150 Eur mokestį pagrįstumo, nes mokestis buvo sumokėtas jau po Nuomos sutarties pasibaigimo ir neaišku, už kokį laikotarpį. Taip pat nepagrįstai priteistas pridėtinės vertės mokestis.

17.5.                      Teismas be pagrindo sandoriui taikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Jei kreditorius teisme pareiškia reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jos viršija 40 Eur sumą, skirtą išieškojimo išlaidoms padengti, tai 40 Eur suma turi būti įskaitoma į kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17.6.                      Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1 034,88 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas padarė aritmetinę klaidą, kadangi 33 proc. nuo 3 020 Eur sudaro 996,60 Eur. Atitinkamai, iš atsakovės ieškovui priteisus 966,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės atsakovei – 567,49 Eur, šios išlaidos turėjo būti įskaitytos, iš atsakovės ieškovei priteisiant 429,11 Eur (996,60 – 567,49).

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Klovima“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti  ieškovei 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Atsakovei su transporto priemone nuvažiavus 267 471 km. akivaizdu, kad reikėjo atlikti remonto darbus. Perimtą transporto priemonę patikrino, remontavo ir techninį aptarnavimą atliko DAF autorizuotas servisas, todėl nėra abejonių tokio serviso kvalifikacija ir atliktų remonto darbų apimtimi/verte. Nuomos sutarties 9 dalyje yra ypatingai detaliai aprašyta kokios būklės ir stovio transporto priemonė turi būti grąžinta. Sutarties 9.5.4. p. nurodoma, kad prieš grąžinimą, vilkiko patikrinimą turi atlikti autorizuotas servisas.

18.2.                      Pirminių apžiūriu metu buvo nustatyta gerokai daugiau transporto priemonės pažeidimų ir būtinų remonto darbų, nei galiausiai jų buvo atlikta. Ieškinys buvo pareikštas iš karto po įvertinimo dėl didesnės žalos sumos gavus visų siūlomų atlikti darbų siūlymus. Bylos eigoje buvo patikslinta mažesnė faktiškai atliktų remonto darbų apimtis ir vertė, kuria vadovaujantis ir buvo priimtas galutinis sprendimas.

18.3.                      Aplinkybę, kad transporto priemonė neturėjo techninės apžiūros, nustatė ir policijos pareigūnas, surašydamas 2020-02-17 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nepradėjimo byloje Nr. M-1-01-08545-21. Pagal VĮ Regitra duomenis transporto priemonė Lietuvoje eisme dalyvauti negalėjo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė neatliko transporto priemonės techninio aptarnavimo, nėra ginčo, kad tai padaryti buvo atsakovės pareiga.

18.4.                      Teismas pagrįstai priteisė ir kitas sumas, susijusias su netinkamu transporto priemonės grąžinimu. Byloje atsakovė tiesiog neigia absoliučiai visas faktines aplinkybes ir Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė nepagrįstai mano, kad tinkamai įvykdė Sutartį, todėl nieko neturi atlyginti ieškovei.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.  

20.       Teisėjų kolegija nustatė, kad tarp šalių 2017 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta autotransporto priemonių nuomos sutartis Nr. N-367, kurios pagrindu ieškovė perdavė valdyti ir naudotis nuomos teise ginčo autotransporto priemonę, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartyje nurodytos nuostatos dėl nuomininko įsipareigojimų dėl išnuomotos transporto priemonės naudojimo, priežiūros, techninės būklės gražinimo momentu bei nuostolių atlyginimo (Sutarties 7.3.1., 7.2.6., 9.5. 9.6. punktai). Nuomos sutartis ieškovės 2020 m. vasario 11 d. vienašališkai nutraukta dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo, ginčo transporto priemonė ieškovei grąžinta, 2020 m. vasario 11 d. surašytas autotransporto priemonės grąžinimo aktas, kuriame ieškovės nurodyti transporto priemonės defektai. Už faktiškai atliktus ginčo transporto priemonės remonto darbus ieškovė sumokėjo pagal UAB „Centrako“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat sumokėjo VMI mokestį ir už kabinos valymo paslaugas, kurių atlyginimą vadovaujantis Nuomos sutarties 9.6 p. prašė priteisti iš atsakovės.  Ginčo byloje tarp šalių dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir jos sąlygų nėra.

21.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei išnuomota transporto priemonė jos grąžinimo metu turėjo trūkumų ir defektų, kurie negali būti vertintini kaip natūralus nusidėvėjimas, ir ieškovei  iš atsakovės priteisė realiai turėtas su transporto priemonės grąžinimu bei defektų šalinimu susijusias išlaidas (nuostolius).

22.       Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą. Taigi, apeliacijos objektą nagrinėjimo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju iš esmės ieškovė neįrodė, kad transporto priemonė buvo grąžinta su trūkumais ir jie nėra atsiradę dėl natūralaus jos nusidėvėjimo.

23.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai CK 6.477 straipsnis. Įstatymas numato, jog viena iš nuomininko pareigų – garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Be to, nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.524 straipsnio 1 dalis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. 

24.       Šalių sudarytos Nuomos sutarties 9 dalyje yra detaliai aprašyta kokios būklės ir stovio transporto priemonė turi būti grąžinta, o sutarties  9.6 punkto sąlyga atsakovė įsipareigojo atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas remontui, jeigu grąžinama transporto priemonė neatitinka visų sutarties 9.5 p. numatytų reikalavimų.

25.       Pažymėtina, kad byloje atsakovė neginčija, jog neįvykdė Nuomos sutarties 9.5 p. nustatytų sąlygų dėl grąžinamos transporto priemonės privalomos būti komplektacijos ir būklės.

26.       Nustatyta, kad 2020 m. vasario 11 d. autotransporto priemonės grąžinimo akte ieškovė nurodė grąžinamos transporto priemonės defektus, kurie, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesutampa su defektais, buvusiais transporto priemonės perdavimo metu. Ieškovė pateikė transporto priemonei faktiškai UAB „Centrako“ atliktų serviso darbų sąrašą pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriuos pagal Nuomos sutarties sąlygas turėjo atlikti pati atsakovė (nuomininkė) grąžindama transporto priemonę ieškovei. Taip pat ieškovė pateikė duomenis apie grąžintos transporto priemonės ridą, kad ji neturėjo techninės apžiūros, kad jos dalyvavimas eisme Lietuvoje draudžiamas. Taip pat duomenis, kad grąžintą transporto priemonę patikrino, remontavo ir techninį aptarnavimą atliko DAF autorizuotas servisas (Nuomos sutarties 9.5.4. p.). Techninis aptarnavimas (tepalų, skysčių, kaladėlių keitimas ir bet kurie kiti darbai) yra būtinas, kad transporto priemonė galėtų toliau dalyvauti saugiai eisme. Tokio serviso kvalifikacija ir atliktų remonto darbų apimtimi nėra jokio teisinio pagrindo abejoti.

27.       Taigi, ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog transporto priemonė grąžinta su defektais, jos techninis aptarnavimas neatliktas, eisme dalyvauti draudžiama, t. y.  jos būklė neatitiko Nuomos sutarties 9.5. punkte nurodytų reikalavimų. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus techninės apžiūros Nr. X158598645 rezultatų kortelę, kurie leistų spręsti apie transporto priemonės defektus ir techninę būklę,  neprašė byloje skirti teismo ekspertizę pažeidimas atsiradusiems dėl normalaus transporto priemonės nusidėvėjimo nustatyti ir pan. Vien  pateikta techninės apžiūros rezultatų kortelė ir atsakovės atstovo paaiškinimai negali būti laikomi pakankami įrodymai byloje esant duomenims ir įrodymams dėl nustatytų konkrečių defektų, kvalifikuoto serviso atlikto patikrinimo, remonto ir techninio aptarnavimo, ieškovės paaiškinimams, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė, jog nustatyti grąžintos transporto priemonės defektai, atlikti remonto darbai nesiejami su normaliu transporto priemonės nusidėvėjimu ( CPK 178 straipsnis). Atitinkamai, vadovaujantis pačios atsakovės nurodyta kasacinio teismo praktika, būtent atsakovei šiuo atveju atsiranda pareiga įrodyti, kad nustatyti defektai ir atlikti remonto darbai yra dėl normalaus transporto priemonės nusidėvėjimo.

28.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

29.       Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, byloje pateiktų įrodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia nuostolių atsiradimą. Tai pat teisėjų kolegija pažymi, kad jog šalių sudarytos Nuomos sutarties, kuria atsakovė prisiėmė įsipareigojimus perduoti transporto priemonę suremontuotą, techniškai tvarkingą, tokios pačios būklės kaip ir jos perdavimo dieną, atsižvelgiant į normalų jos nusidėvėjimą (kurio, kaip minėta anksčiau, atsakovė neįrodė), sąlygų nesilaikymas reiškia, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl, atsižvelgiant į pačios atsakovės Nuomos sutartimi prisiimtą pareigą ieškovei atlyginti už transporto priemonės ištaisymo darbams patirtas išlaidas.

30.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus dokumentus, kuriais ieškovė grindė patirtų nuostolių realumą ir dydį, bei detaliai išnagrinėjęs kiekvieną poziciją, sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės iš viso 3 326,73 Eur. Nors atsakovė nesutinka su priteista sumą, tačiau teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos sumos atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir padarytoms išvadoms.

Dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo

31.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė išieškojimo išlaidų kompensavimo klausimą ir pažeidė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, nes priteisė ir 40 Eur sumą, ir kitas visas prašomas bylinėjimosi sumas, nors turėjo priteisti, tik viršijančias šią sumą šią sumą įskaityti į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32.       Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą“. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka“.

33.       Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 40 Eur išieškojimo išlaidas, nes minėto įstatymo 1 dalis numato tokių išlaidų gavimą iš skolininko, o šio straipsnio 2 dalis, priešingai nei teigia atsakovė, numato kreditoriui teisę reikalauti ir kitų, viršijančių 40 Eur sumą, išlaidų kompensavimą.

34.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 33 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintiems reikalavimams ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1 034,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad teismas padarė aritmetinę klaidą – 33 proc. nuo 3 020 Eur sudaro 996,60 Eur, nes ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė ne tik 3 020 Eur už teisinę pagalbą, bet ir 116 Eur žyminis mokestis. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36.       Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau pagal CPK 98 straipsnio nuostatas tokios išlaidos priteistinos ieškovei. Ieškovė prašo iš ieškovės priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikė įrodymus pagrindžiančius tokių išlaidų turėjimą. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija)  patvirtinto maksimalaus (1981,46 Eur) atlygintino dydžio todėl priteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avima“ (kodas 303322746,) ieškovei  uždarajai akcinei bendrovei „Klovima“ (kodas 302642348) 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Algimantas Kukalis

                                        Gintautas Koriaginas

 Lina Žemaitienė