Administracinė byla Nr. eA-2119-662/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03495-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 9 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 23S23130 (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2026 m. kovo 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalimi, taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. kovo 5 d. iki 2026 m. kovo 4 d. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų.
2.2. Pareiškėjas neneigė fakto, kad jis buvo teistas. Tačiau pažymėjo, kad praėjo daugiau nei pusė teistumo laikotarpio, po nuosprendžio pareiškėjas toliau gyveno Lietuvoje, pasibaigus leidimui laikinai gyventi teikė prašymą naujam leidimui ir prašymo nagrinėjimo laikotarpiu turėjo leidimą pasilikti Lietuvos Respublikoje, tačiau gavęs neigiamą atsakymą dėl leidimo laikinai gyventi ir įpareigojimą išvykti, išvyko iš Lietuvos Respublikos, migracijos įstatymų nepažeidė.
2.3. Pareiškėjas kritiškai vertino Sprendime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, reglamentuotą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
(toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda ir kad šių baudų pareiškėjas nėra sumokėjęs. Nurodytomis dienomis pareiškėjas nebegyveno Lietuvoje, taip pat galiojančių nuobaudų ir nesumokėtų baudų pareiškėjas neturi.
2.4. Pareiškėjas nesutiko su argumentu, kad jis neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, kadangi Lietuvoje gyveno ilgą laiką, Lietuvoje nuolat gyvena ir dirba nėščia jo žmona, turi daug artimų draugų, su kuriais palaiko artimus ryšius, į kurių vestuves, be kita ko, ir vyko, kai buvo atsisakyta išduoti vizą. Pareiškėjas dirbo pagal paslaugų sutartis, yra investuotojas, turi stiprius ir nepaneigiamus ekonominius ryšius su Lietuva.
2.5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra 2020 m. įsteigtos įmonės uždarosios akcinės bendrovės vadovas ir savininkas, į įmonę investavo pinigus. Pareiškėjo investicija Lietuvos Respublikoje nekelia abejonių. Pareiškėjui nebūnant Lietuvoje ir neturint galimybių betarpiškai vadovauti įmonei, ši patiria nuostolių, todėl jis siekia kuo skubiau ją likviduoti. Sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą pažeidžia jo teisę valdyti investicijas.
2.6. Pareiškėjas su prašymu suteikti vizą pateikė Lietuvos pilietės tarpininkavimo raštą, kvietimą į vestuves, bilietus ir draudimo polisą. Tačiau Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada) nurodė, kad abejonių kelia aplinkybė, jog tarpininkaujantis asmuo yra kvietęs kitus (duomenys neskelbtini) piliečius darbo ir turizmo tikslais. Šį argumentą pareiškėjas laikė nepagrįstu, kadangi minėtas asmuo turi verslo ir šeimos ryšių su (duomenys neskelbtini). Kvietimą pateikusios pilietės sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas buvo nurodęs teisingą kelionės tikslą.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3.2. Ambasada priėmė sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui. Ambasada nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl Šengeno vizos išdavimo vykimui į darbo partnerės ir kvietėjos vestuves, kurios turėjo vykti 2023 m. vasario 4 d., bei su savo įmone susijusių reikalų sutvarkymui. Pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės tokiu pačiu pavadinimu registracijos pažymėjimą. Vertinant pareiškėjo prašymą kilo pagrįstų abejonių tiek dėl kvietėjos, tiek dėl pareiškėjo patikimumo, jo tikrojo vykimo tikslo ir sąlygų. Taip pat buvo nustatyta galima neteisėtos migracijos grėsmė.
3.3. 2020 m. balandžio 24 d. pareiškėjas Kauno apygardos teismo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, todėl teistumas – 5 metai nuo bausmės atlikimo. Teismo paskirtą bausmę pareiškėjas atliko 2020 m. balandžio 29 d.
3.4. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
2023 m. sausio 16 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 70 eurų bauda. Nurodytų baudų pareiškėjas nėra sumokėjęs.
3.5. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą bei priežastis, dėl kurių atsisakyta išduoti vizą, į tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti, buvo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
3.6. Tyrimo metu nebuvo rasta duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, nuo 2021 m. birželio 1 d. buvo įdarbintas bendrovėje, kurios direktoriumi yra paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., tačiau faktiškai jis nedirbo (jam nebuvo mokamas darbo užmokestis). Tai, kad pareiškėjas paskirtas bendrovės direktoriumi ir joje įdarbintas, nesudaro pagrindo išvadai, kad užsienietis turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas 2023 m. sausio 12 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą.
5.2. 2023 m. sausio 24 d. Ambasada, vadovaudamasi 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą
(toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčiu ir b punktu priėmė sprendimą (toliau – ir Ambasados sprendimas) atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą.
5.3. 2023 m. sausio 24 d. Ambasada raštu informavimo Departamentą apie priimtą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą ir, vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio
1 dalimi, prašė įtraukti pareiškėją į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei Šengeno informacinę sistemą (SIS).
5.4. Departamentas, atsižvelgęs į Ambasados sprendimą ir pateiktą informacinį raštą, skundžiamu Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Vizų kodekso ir Įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad Ambasada, priimdama sprendimą atsisakyti išduoti Šengeno vizą pareiškėjui nurodė, kad Šengeno erdvės valstybių konsulatai ir Europos Komisija bendradarbiauja kiekvienoje jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ir keičiasi informacija, be kita ko, apie socialinę ir ekonominę valstybės struktūrą, netikrų, padirbtų ar suklastotų dokumentų naudojimą, nelegalios imigracijos maršrutus, nesąžiningos veiklos tendencijas, atsisakymus išduoti vizą ir t. t. Nagrinėjant pareiškėjų (duomenys neskelbtini) pateiktus prašymus išduoti vizą yra nustatoma nemažai galimai padirbtų ar suklastotų patvirtinamųjų dokumentų, todėl visi pateikiami dokumentai yra tikrinami dėl jų tikrumo ar juose pateiktos informacijos autentiškumo, įvertinant visą ambasadoje turimą ir (arba) pasiekiamą informaciją. Teisės aktuose yra vienareikšmiškai ir aiškiai nurodyta, kokius patvirtinamuosius dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su vizos prašymu, taigi, pareiškėjas su šiais reikalavimais turi būti susipažinęs ir jų laikytis, vadinasi, konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) pareiškėjų, kaip jiems teisingai parengti prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais. Be to, teikdamas vizos prašymą, pareiškėjas turi susipažinti bei pažymėti patvirtinamųjų dokumentų sąraše, kokius dokumentus pateikia bei sąraše pasirašyti. Ambasados darbuotojai nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl Šengeno vizos išdavimo vykimui į darbo partnerės ir kvietėjos vestuves, kurios turi vykti 2023 m. vasario 4 d., bei su savo įmone susijusių reikalų sutvarkymui. Buvo pastebėta, kad pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės tokiu pačiu pavadinimu registracijos pažymėjimą. Vertinant pareiškėjo prašymą kilo pagrįstų abejonių tiek dėl kvietėjos, tiek dėl pareiškėjo patikimumo, jo tikrojo vykimo tikslo ir sąlygų. Nustatyta ir galima nelegalios migracijos grėsmė.
7. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnį. Ši pareiškėjo padaryta veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, todėl teistumas – 5 metai nuo bausmės atlikimo. Galutinė pareiškėjui paskirta bausmė buvo 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teismo paskirtą bausmę pareiškėjas atliko 2020 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento konsultacijos atsakyme nurodyta, jog įvertinus turimą informaciją apie pareiškėją, kylą pagrįstų abejonių dėl vizos išdavimo, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos konsultacijos atsakyme nurodyta, jog susisiekti su kvietėja bei patikslinti kviečiamo užsieniečio atvykimo tikslą per konsultacijai skirtą laiką nepavyko, dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl vykimo tikslo bei kvietėjos patikimumo, todėl rekomendavo vizos neišduoti. 2022 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo neteisėtai Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas tiek Kauno miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu yra pripažintas padaręs administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 70 Eur bauda, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. sausio 16 d. nutarimu yra pripažintas padaręs analogišką administracinį nusižengimą, už kurį jam taip pat paskirta 70 Eur bauda.
8. Atsižvelgiant į minėtais nutarimais paskirtas nuobaudas, pareiškėjas skunde nurodė, kad nurodytomis dienomis jau nebegyveno Lietuvoje. Tačiau teismas pažymėjo, kad nurodytos datos yra galutinio procesinio sprendimo priėmimo datos, o patys padaryti pažeidimai buvo fiksuoti ankščiau. Atitinkamai už pažeidimą, padarytą 2022 m. rugsėjo 29 d., buvo priimtas 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas, o už pažeidimą, padarytą 2022 m. balandžio 29 d., buvo priimtas
2023 m. sausio 16 d. nutarimas. Pareiškėjas į užsienio valstybę buvo grąžintas tik 2022 m. spalio
7 d., todėl teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo teiginį, jog jis pažeidimų padarymo metu Lietuvoje jau nebegyveno.
9. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą bei jam keletą kartų buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Teismas darė išvadą, kad Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir pagrįstai įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog turi ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau tyrimo metu nerasta duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, nuo
2021 m. birželio 1 d. įdarbintas bendrovėje, kurios direktoriumi yra paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. yra įregistravęs, kad vykdo individualią veiklą. Teismas sutiko su Departamento argumentais, jog pareiškėjas faktiškai nedirbo minėtoje įmonėje (jam nebuvo mokamas darbo užmokestis nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., nuo 2022 m. kovo
1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ir nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.), ir tai kad, pareiškėjas yra paskirtas bendrovės direktoriumi ir joje įdarbintas, nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad pareiškėjas turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.
11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis ne tik nusikalstamos veikos, bet ir sistemingu administracinių nusižengimų darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, patvirtina, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Teismas akcentuoja, kad viešoji tvarka ir visuomenės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, todėl pareiškėjui taikytini apribojimai laikytini proporcingais ir būtinais valstybės interesams. Todėl teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, paskirtas 36 mėnesių (3 metų) draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos ir 36 mėnesių (3 metų) perspėjimo įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra proporcingi.
12. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą sustabdyti nagrinėjamą bylą, kol nebus paskelbtas sprendimas dėl pareiškėjo teistumo panaikinimo, kadangi atsakovas, priimdamas Sprendimą, galėjo remtis tik tais dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis, kurie egzistavo priimant Sprendimą. Atitinkamai teismas turi įvertinti, ar minėtoje situacijoje turimi duomenys sudarė prielaidas priimti būtent tokį sprendimą. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra būtinybės stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimo.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą kol nebus išspręsta byla dėl sprendimo neišduoti pareiškėjui vizos panaikinimo, tačiau šio prašymo teismas neišsprendė. Teismas privalėjo sustabdyti pareiškėjo bylą, kol bus priimtas sprendimas byloje dėl atsisakymo išduoti vizą, turintis prejudicinę reikšmę pareiškėjo byloje. Sprendime uždrausti pareiškėjui atvykti remiamasi tuo, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą. Nepatikrinus priimto administracinio sprendimo neišduoti vizos teisėtumo nėra tikslinga nagrinėti klausimą dėl šio sprendimo pagrindu priimto sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtumo ir pagrįstumo. Šis procesinis pažeidimas užkerta kelią pareiškėjui ginti jo pažeistas teises, kadangi net teismui priėmus sprendimą panaikinti sprendimą atisakyti išduoti vizą, jo pagrindu priimtas draudimas atvykti liks galioti. Šis pareiškėjo teisių pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje, savaime sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimą.
14.2. Teismas rėmėsi byloje nenustatytomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad tyrimo metu nebuvo rasta duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, kad pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, nuo 2021 m. birželio 1 d. įdarbintas bendrovėje, kurios direktoriumi yra paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., nuo 2020 m. gegužės 22 d. yra įregistravęs, kad vykdo individualią veiklą. Tačiau pareiškėjas su patikslintu skundu teismui pateikė savo santuokos liudijimą, savo sutuoktinės leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jos darbo sutartį ir gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka teismas nesuteikė galimybių pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl šių aplinkybių. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo ekonominių ryšių, nevertino, kad pareiškėjas yra Lietuvoje veikiančios įmonės savininkas, vykdė individualią veiklą, turi individualios veiklos verslo liudijimą, nuolat teisėtai Lietuvoje gyveno nuo 2019 metų iki 2022 m. spalio mėn. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) Vyriausybės susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nuostatomis, pažymi, kad Lietuvos ir užsienio investuotojams pagal šį ir kitus įstatymus užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Investuotojas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti investavimo objektu Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Nepagrįstas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvą pažeidžia pareiškėjo teisę valdyti investiciją.
14.3. Administraciniai kelių eismo taisyklių pažeidimai asmens, teikusio kurjerio paslaugas, negali būti pagrindu vertinti, kad asmuo kelia grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjo nuomone, šiais argumentais pagrįstas teismo sprendimas yra nepagrįstas. Žmogaus teisių apribojimai, ypač žmogaus teisės į šeimą ir nuosavybę apribojimas, negali būti pateisinamas abstrakčia nuomone, neįrodyta objektyviomis aplinkybėmis ir neįsigilinus į individualią situaciją. Pareiškėjo teigimu, teismas vertino informaciją, buvusią iki Sprendimo priėmimo. Pareiškėjas prideda dokumentus, patvirtinančius, kad baudos yra sumokėtos. Informuoja, kad nemokėdamas lietuvių kalbos nesuprato, kad jo pateikta informacija nepatvirtino, kad baudos buvo sumokėtos.
14.4. Pareiškėjas skunde nurodė, kad priimant spendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi nebuvo priimtas sprendimas uždrausti atvykti. Jokių naujų aplinkybių, kuriomis atsakovas galėtų remtis priimdamas sprendimą uždrausti atvykti, nėra. Kreipimasis su prašymu išduoti vizą negali būti laikomas pakankamu pagrindu trejiems metams uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, kurioje gyvena pareiškėjo žmona ir kur pareiškėjas turi verslą. Skundžiamas Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus.
15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindais argumentais:
15.1. Pareiškėjui Ambasada atsisakė suteikti vizą. Teisės aktuose yra aiškiai konkretizuota, kokius patvirtinamuosius dokumentus pareiškėjas turi pateikti kartu su vizos prašymu, taigi, pareiškėjas su šiais reikalavimais turi būti susipažinęs ir jų laikytis, vadinasi, konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) pareiškėjų, kaip jiems teisingai parengti prašymą kartu su patvirtinamaisiais dokumentais. Be to, teikdamas vizos prašymą, pareiškėjas turi susipažinti bei pažymėti patvirtinamųjų dokumentų sąraše, kokius dokumentus pateikia bei sąraše pasirašyti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti vizą bei į priežastis, dėl kurių jam atsisakyta išduoti vizą, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti, Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
15.2. Departamentas kritiškai vertina argumentus, kad pareiškėjui paskirtos baudos jau yra sumokėtos. Atsakovas pažymi, kad sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją.
15.3. Nors pareiškėjas nurodo, kad turi ryšių su Lietuvos Respublika, tačiau tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi pats pareiškėjas tokios informacijos nebuvo pateikęs. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, taigi, nepaisant pareiškėjo teiginių apie sutuoktinę, pareiškėjas neturi teisės likti gyventi Lietuvoje. Be to pareiškėjas neteikė prašymo dėl susijungimo su sutuoktine, todėl pareiškėjo skundo teiginiai apie tvirtus ryšius Lietuvos Respublikoje yra nepagrįsti.
15.4. Atsakovas nesutinka, kad nebuvo įvertinti pareiškėjo ekonominiai ryšiai, kadangi tai, kad pareiškėjas yra paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir joje įdarbintas (nors faktiškai šioje įmonėje nedirbo), nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad užsienietis turi ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo, konstatavęs, kad pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis ne tik nusikalstamos veikos, bet ir sistemingu administracinių nusižengimų darymu, neigiamai charakterizuoja jo asmenybę, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės ir pagarbos kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių. Be to, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio, nenustatyta, kad jis turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
20. Byloje nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiškėjui Ambasada 2023 m. sausio 24 d. atsisakė išduoti Šengeno vizą, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, be to, byloje nenustatyta ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (nėra duomenų, apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, leidimo laikinai gyventi ar vizų Lietuvos Respublikoje neturėjo, nors įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra paskirtas nuo 2021 m. vasario 8 d., tačiau jam nebuvo mokamas darbo užmokestis).
21. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
22. Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintų Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 9.2 punkte (kuriuo buvo remiamasi ir priimant Sprendimą) nustatyta, kad 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatomas šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar panaikinti vizą, dėl to, kad kilo pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
23. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio
11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1892-662/2021). Ginčo administracinėje byloje ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai, todėl įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti reikšmingas konkrečias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1373/2010).
24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)
86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).
25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
26. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1222-502/2022).
27. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prie kurio buvo pridėtas (duomenys neskelbtini) pilietės (duomenys neskelbtini) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2024 m. vasario 7 d. Taip pat pareiškėjas pridėjo santuokos liudijimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinantį, kad pareiškėjas su minėtu asmeniu yra sudaręs santuoką. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių, o taip pat ir kitų prie patikslinto skundo pridėtų, įrodymų neįvertino ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti įrodymai yra reikšmingi, siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti susiklosčiusią situaciją bei įvertinti Sprendimo, kuriuo pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos ir kitas Šengeno erdvės valstybes, terminas, teisėtumą ir pagrįstumą.
28. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. byla nėra baigta, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas, taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų ginčo šalių argumentų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Milda Vainienė
Dalia Višinskienė