Civilinės bylos Nr. e2-4181-855/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01353-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija:
2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos ieškinį atsakovei LR Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl viešųjų pirkimų,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei LR Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI), išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), prašydama: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo – perkančiosios organizacijos 2019-09-03 sprendimą palikti ieškovės 2019-08-23 pretenziją dėl atsakovo paskelbto Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo sąlygų nenagrinėtą; pripažinti neteisėtomis ir panaikinti tokias Pirkimo dokumentų sąlygas, kad pirkimo objektas į dalis neskaidomas, kad pirkimas vykdomas atviro konkurso būdu bei kitas ieškinyje nurodytas dar 80 pirkimo sąlygų; pripažinti pirkimą neteisėtu dėl juo siekiamų įgyti el. paslaugų VK (API) ir VK (i.EKA) prieštaravimo Lietuvos Respublikos ir ES konkurencijos teisei; nutraukti atsakovės vykdomą viešąjį pirkimą; priteisti iš atsakovės ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė nurodė, kad ketindama dalyvauti atsakovės paskelbtame Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešajame pirkime Nr. 448888, susipažino su šio pirkimo dokumentais, kuriuose nurodyta, kad pirkimo būdas – atviras konkursas; pirkimo objektas – Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų (i.EKA) posistemio, sukūrimo ir įdiegimo paslaugos; pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Manydama, kad pirkimas turėtų būti nutrauktas, nes neatitinka įstatymo reikalavimų, o dalis perkančiosios organizacijos paskelbtų pirkimo sąlygų yra neteisėtos, Asociacija 2019-08-23 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau VMI 2019-09-03 raštu ją paliko pretenziją nenagrinėtą dėl to, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo konkursu.
1.2. Ieškovės nuomone, perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti pretenziją nepagrįstas, kadangi tiekėjo teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu nesietinas su formaliu dalyvio ar kandidato statusu, jo veiklos ar juridinio asmens teisine forma; teisinis suinteresuotumas pagrįstas ieškovės dalyvavimu konkurse, o aplinkybė, ar ji, jos pasiūlymas atitinka atsakovo iškeltas pirkimo sąlygas, šiuo atveju teisiškai nereikšminga, kadangi dėl jos turės būti sprendžiama vėlesniuose konkurso etapuose. Ieškovė aktyviai dalyvavo pirmame identiškame atsakovės paskelbtame pirkime, kuriame tiek atsakovė savo veiksmais ir sprendimais, tiek ankščiau ginčą nagrinėjęs teismas ieškovą i.EKA paslaugų pirkimo prasme pripažino tiekėju ir dėl šios aplinkybės tarp tų pačių šalių nebuvo kilęs ginčas. Nagrinėjamame pirkime ieškovė taip pat aktyviai veikė, siekdama dalyvauti konkurse ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį: dalyvavo atsakovo paskelbtose išankstinėse konsultacijose dėl pirkimo objekto su rinkos dalyviais; teikė savo pastabas, siūlymus ir rekomendacijas dėl pirkimo vykdymo, techninės specifikacijos ir visų su tuo susijusių klausimų, pateikė motyvuotą pretenziją. Ieškovė yra juridinis asmuo, kurio nariai yra didžiausi elektroninių kasos aparatų gamintojai, tiekėjai ir aptarnavimo įmonės Lietuvoje ir Baltijos šalyse, turintys patirties dideliuose EKA ir kituose IT projektuose; pirkimo sąlygos leidžia ieškovui konkurse dalyvauti ne vienasmeniškai, bet ir su kitais dalyviais, ir tuo tikslu ieškovė yra sudariusi atitinkamus sandorius. Ieškovės buvimas viešuoju asmeniu nereiškia, kad ji negali vykdyti ūkinės – komercinės veiklos, teikti paslaugų, sudaryti sandorių, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti pelno ir kt. Ieškovės įstatuose nėra draudimo vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, gauti pelno, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl ieškovė tiek de jure, tiek de facto laikytina tiekėja, turinčia visas Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) numatytas teises, įskaitant teisę teikti pretenziją dėl pirkimo sąlygų.
1.3. Ieškovė nurodė, kad rinka iškreipiama ir pažeidžiama sąžininga konkurencija, nes el. paslauga „virtualus kasos aparatas“ bus teikiama viešųjų finansų pagrindu, neatlygintinai, vienintelio subjekto, kuris kartu yra ir EKA techninius reikalavimus, naudojimosi tvarką nustatantis subjektas, asmuo, kurios sprendimais atitinkamas EKA pripažįstamas leidžiamu naudoti Lietuvoje, asmuo, vykdantis nurodytų reikalavimų laikymosi kontrolę ir už jų nesilaikymą taikantis sankcijas.
1.4. Ieškovė detaliai ieškinyje nurodė tas Pirkimo sąlygas, kurios jos nuomone, laikytinos neteisėtomis ir naikintinomis, pateikė tokių reikalavimų argumentus.
2. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip pareikštą netinkamo ieškovo.
2.1. Nurodė, kad teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus turi teisę tik tiekėjai, t. y. subjektai, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar paslaugas, verčiasi veikla, kuri susijusi su pirkimo objektu, tuo tarpu Asociacija rinkoje nesiūlo paslaugų, susijusių su informacinių sistemų / programinės įrangos kūrimu ir diegimu, yra ne pelno siekianti organizacija. Pirkimo sąlygose tiekėjams keliami reikalavimai turėti patirties kuriant, diegiant ir eksploatuojant informacines sistemas, reikalaujama, kad jie turėtų kompetentingų specialistų, atitiktų kokybės vadybos standartus, o Asociacijoje registruotas tik vienas darbuotojas, jos įstatuose numatytas tikslas koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti, t. y. jos veikla gali būti skirta tik numatytiems tikslams pasiekti, ir ji negali būti suinteresuota pirkimo sutarties sudarymu. Kadangi ankščiau Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5317-340/2018 atsakovė nebuvo gavusi ieškovės pretenzijos, nebuvo ir keliamas klausimas, ar ieškovė turi teisinį pagrindą teikti pretenziją. Aktyvus Asociacijos dalyvavimas išankstinėje konsultacijoje su rinkos dalyviais ir siūlymų teikimas yra savo narių interesų atstovavimas, bet ne siekis sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė nevertino ieškovės atitikimo konkretiems kvalifikacijos reikalavimams, o tik remdamasi viešai prieinamomis priemonėmis, analizavo, ar realiai ieškovė gali būti suinteresuota pirkimo sutarties sudarymu. Asociacijos įstatai leidžia jai sudaryti sandorius tik asociacijos vardu ir jos interesais, bet ne ieškovės pateiktos jungtinės veiklos sutarties partnerių vardu ir interesais.
2.2. Pretenzijos pateikimas, nevykdant pirkimo objekto įgyvendinimui reikiamos veiklos, o vėliau ir ieškinio patekimas, reikalaujant nutraukti pirkimą, yra siekimas, kad pirkimas neįvyktų ir pirkimo objektas nebūtų sukurtas ar būtų įgyvendintas kuo vėlesniame laikotarpyje, kad būtų užkirstas kelias Vyriausybės bei VMI siekiui per įgyjamą sistemą pažaboti šešėlinę ekonomiką bei noras išlaikyti status quo dabartinėje pakankamai ribotoje kasos apartų rinkoje, kurioje ieškovės nariai veikia išskirtinėmis sąlygomis.
2.3. Pabrėžė, kad nutraukus ankstesnį ieškovės ginčytą viešąjį pirkimą dėl to paties objekto, iš naujo paskelbtame pirkime kvalifikaciniai reikalavimai buvo parengti atsižvelgtus į visus Viešųjų pirkimo tarnybos ankščiau teiktoje išvadoje nurodytis pastebėjimus, pakoreguoti pagal jos pastabas ir nauji kvalifikaciniai reikalavimai nėra keliami, taigi, galima laikyti, kad visi šiame Pirkime keliami kvalifikaciniai reikalavimai yra įvertinti VPT.
2.4. Susitikime su rinkos dalyviais, kuriame dalyvavo 40 specialistų iš 30 įmonių, buvo išklausyti visi siūlymai ir buvo pateikti atsakymai bei atitinkamai pakoreguota techninė specifikacija, o paskelbus pirkimo sąlygas nebuvo gauta ne vieno tiekėjo paklausimo ar skundo.
3. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad teisę teikti pretenziją turi įvairių formų subjektai, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar paslaugas, o tiekėjas, kreipdamasis į teismas, turi siekti apginti egzistuojantį turtinį interesą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kas reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus. Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti VPT, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Taigi, ieškovės pripažinimui turinčia teisę teikti pretenziją, būtinas teisinis suinteresuotumas pirkimo sutarties sudarymu, kuris nustatomas atsižvelgiant į jos gebėjimą suteikti perkančiajai organizacijai reikalingas paslaugas, ir interesą gauti už tai finansinį atlygį.
3.1. Nurodė, kad siekiant nustatyti atsakovės pareigą skaidyti pirkimo objektą į dalies, atsižvelgtina į išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio specifiką, pirkimo objekto dalių tarpusavio ryšį ir galimybę skirstinas pirkimo objekto dalis įdiegti atskirai. Pirkimo objekto neskaidymas yra išimtinė teisė, kurios teisėtumas sprendžiamas kiekvienu atskiru atveju individualiai, ir privalo būti pagrįstas svarbių priežasčių visuma bei proporcingumo principo įgyvendinimu.
3.2. Pasirinkimas pirkimą atlikti atviro konkurso būdu yra teisėtas, kadangi jo vykdymas pagal VPĮ 59 str. 1 d. leidžiamas visais atvejais, o vykdant atvirą konkursą mažiausiai ribojamos tiekėjų galimybės teikti pasiūlymus, sudaromos prielaidos dalyvauti didžiausiam įmanomam dalyvių skaičiui, sukuriamos prielaidos konkurencijos užtikrinimui.
3.3. Dėl kitų ieškovės ieškinyje nurodyti pirkimo sąlygų teisėtumo ar neteisėtumo konkrečiai nepasisakė, o tik pateikė aktualią konkrečiam klausimui teismų praktiką.
Ieškinys atmestinas
4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė LR Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2019-08-13 paskelbė ir šiuo metu vykdo Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įgijimo viešąjį pirkimą Nr. 448888 atviro konkurso būdu pagal Viešojo pirkimo komisijos 2019-08-09 posėdžio protokolu Nr. 57-443 patvirtintus Konkurso dokumentus (pirkimo sąlygas). Dar iki paskelbimo apie šį viešąjį pirkimą perkančioji organizacija, siekdama tinkamai jam pasirengti, vertindama rinkoje gaminamus, platinamus, prižiūrimus ir naudojamus EKA sprendinius, taikomus programinius ir saugos sprendimus kvietė nepriklausomus ekspertus ir /ar rinkos dalyvius, turinčius patirtį ir kompetencijas EKA ir / ar programinių sprendimų kūrimo srityje, iki 2019-05-24 teikti išankstines konsultacijas, siūlymus ir rekomendacijas rengiamo pirkimo techninės specifikacijos projektui, prašydama įvertinti dokumentų projektus, siūlyti minimalius techninius reikalavimus, detalius vertinimo kriterijus ir pan., o 2019-06-19 organizavo susitikimą su suinteresuotais rinkos dalyviais, kurių metu buvo gauti įvairių rinkos dalyvių, įskaitant ir ieškovės, siūlymai ir pastabos, dėl kurių perkančioji organizacija pateikė savo vertinimą (buvo į jas pilnai ar iš dalies atsižvelgta arba neatsižvelgta rengiant galutinius konkurso dokumentus). Paskelbus apie pirkimą, ieškovė – Asociacija 2019-08-23 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl tam tikrų viešojo pirkimo sąlygų, manydama, kad jos neatitinka VPĮ reikalavimų, yra neteisėtos bei prašydama jas atitinkamai pakeisti arba nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovė 2019-09-03 sprendimu šią pretenziją paliko nenagrinėtą iš esmės dėl to, kad ieškovė, kaip asociacija, kuri neteikia su informacinių sistemų kūrimu ir diegimu susijusių ar panašių paslaugų, neturi kompetencijos, pajėgumo ir patyrimo vykdyti perkamas paslaugas, yra ne pelno siekianti organizacija, negali būti suinteresuota viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir gauti atlygį už paslaugas, todėl nelaikytina tiekėju, turinčiu teisę pateikti perkančiajai organizacijai pretenziją.
5. Ieškovė, nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu, teismui pateiktame ieškinyje įrodinėja tiek savo suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu bei buvimą tiekėju, galinčiu dalyvauti viešajame pirkime bei turintį visas VPĮ numatytas teises, įskaitant ir teisę skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus, tiek ginčija minėto viešojo pirkimo sąlygas, prašydama jas pripažinti neteisėtomis, panaikinti ir dėl to viešąjį pirkimą nutraukti, kadangi dėl jų pirkimo dokumentai yra neaiškūs, prieštarauja VPĮ ir kitiems teisės aktams, suvaržo tiekėjų konkurenciją.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.
7. Pagal VPĮ 101-104 straipsnius teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir priimtus sprendimus tiek ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, pateikiant perkančiajai organizacijai pretenziją, tiek teismine tvarka, pareiškiant ieškinį teismui, turi teikėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus. Pagal VPĮ 2 straipsnio 36 punktą tiekėjas – tai ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatus ar viešas juridinis asmuo, kita organizacija ir padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.
8. Iš aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatų seka, kad ūkio subjektui, kuris gali būti laikomas tiekėju VPĮ prasme, keliamas reikalavimas ne tik turėti vienokią ar kitokią teisinę formą (būti fiziniu ar juridiniu asmeniu, asmenų grupe, laikina asociacija ir kt.), bet ir reikalavimas siūlyti rinkoje atitinkamus darbus, prekes ar paslaugas, tuo tarpu norėdamas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus bei sprendimus toks tiekėjas turi įrodyti ne tik konkrečių įstatymo reikalavimų pažeidimą, bet ir tai, jog tokiais perkančiosios organizacijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos ar neabejotinai bus pažeistos būtent jo teisės ir teisėti interesai.
9. Nagrinėjamu atveju tiek pretenziją perkančiajai organizacijai, tiek ieškinį teismui pateikė Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija, t. y. ne pelno siekiantis viešas juridinis asmuo. Nors buvimas viešu juridiniu asmeniu, kaip pagrįstai nurodė ieškinyje ieškovė, negalėtų būti laikomas kliūtimi dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes tiekėjais VPĮ prasme gali būti laikomi įvairių formų juridiniai asmenys – tiek privatūs, tiek viešieji juridiniai asmenys, organizacijos, asmenų grupės ir pan., tačiau pats savaime (per se) buvimas viešu juridiniu asmeniu nesuteikia tokiam subjektui tiekėjo statuso bei su juo susijusių įstatyme numatytų teisių (be kita ko, ir teisės kvestionuoti viešojo pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos sprendimus ir veiksmus). Kaip jau buvo minėta, įstatyme numatyta ir kita būtinoji buvimo tiekėju sąlyga – siūlymas rinkoje atlikti darbus, tiekti prekes ar paslaugas, neatsiejamai susijęs su galimybe sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei įsipareigoti pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos norimų įgyti prekių, paslaugų ar darbų tam, kad būtų pasiektas konkretaus viešojo pirkimo tikslas.
10. Kaip matyti iš ginčijamo viešojo pirkimo sąlygų, jo objektas – išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio sukūrimo ir įdiegimo paslaugos; šis posistemis bus sudėtinė išmaniosios mokesčių administravimo sistemos dalis; posistemio kūrimas apima elektroninių paslaugų sukūrimą ir diegimą bei programinės ir techninės įrangos, reikalingos teikti elektronines paslaugos, įdiegimą; tiekėjui, be kita ko, keliami kvalifikaciniai reikalavimai turėti atitinkamo dydžio vidutines metines visos veiklos pajamas, būti tinkamai įvykdžiusiam atitinkamos vertės ir apimties informacinės sistemos sukūrimo, įdiegimo bei modernizavimo sutartį, būti siūlomos taikomosios programinės įrangos gamintoju ar platintoju, turėti atitinkamos srities specialistus (informacinių sistemų architektą, analitiką, projektuotoją, integravimo specialistą, programuotoją, testavimo specialistą, saugos specialistą, naudotojų patirties projektuotoją, duomenų bazių administratorių ir kt.). Skelbime apie pirkimą nurodytas pagrindinis šio viešojo pirkimo objekto BVPŽ kodas – 72212780 – Sistemų, atimtinių ir turinio valdymo programinės įrangos kūrimo paslaugos; šis kodas priskiriamas prie 722XXXXXX kodų grupės, kuri skirta Programinės įrangos programavimo ir konsultavimo paslaugoms.
11. LR Asociacijų įstatymo 2 str. numatyta, kad asociacija – tai viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti jos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus; 11 str. numatyta, kad asociacija gali įgyti ir turėti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose; ji turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Pagal Civilinio kodekso 2.34 str. 2 d., 2.74 str. 2 d. viešieji juridiniai asmenys, turėdami specialųjį teisnumą bei tikslą tenkinti viešuosius, o ne privačius interesus, gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
12. Kaip matyti iš ieškovės Įstatų, Asociacija yra savanoriška kasos aparatų gamintojų ir / ar juos importuojančių, aptarnavimo įmonių Lietuvos Respublikoje veikiančių asmenų organizacija, kurios tikslas – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus (1.1. punktas); asociacijos nariai gali būti kasos aparatų gamintojų ir/ar kasos aparatus importuojančių, aptarnaujančių subjektų rinkoje Lietuvoje veikiantys juridiniai ir /ar fiziniai asmenys, tiesiogiai susiję su kasos aparatų gamyba, pardavimu, aptarnavimu (3.1. punktas); Asociacijos veikos tikslai detalizuoti Įstatų 2.1. punkte, o veiklos kryptys numatytos 2.2. punkte - ieškovė gali apibendrinti narių patirtį, kelti problemas, teikti siūlymus svarstant teisės aktų, reglamentuojančių kasos aparatų gamybos, naudojimo, diegimo, aptarnavimo įmonių veiklą, plėtoti santykius su giminingomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis, teikti informacinę pagalbą nariams ir pan. Įstatų 1.3. punkte numatyta, kad Asociacija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines tesies ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme ir Įstatuose.
13. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų ir kaip neneigė pati ieškovė, ji turi tik vieną darbuotoją – Asociacijos vadovą. Byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, kad Asociacija vykdytų kokią nors ūkinę – komercinę veiklą, iš jos gautų pajamas ir pelną. Be kita ko, byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad Asociacija siūlytų rinkoje teikti aukščiau nurodytas Pirkimo sąlygose apibrėžtas paslaugas, t. y. tokias paslaugas, kokias siekiama įsigyti ginčo viešuoju pirkimu.
14. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas dėl viešojo juridinio asmens teisnumo, į ieškovės – Asociacijos, kaip tokios, bei ją sudarančių narių pobūdį, veiklos sritį, tikslą ir uždavinius, kurie yra ir privalo būti susiję ne su privačių, bet išimtinai tik su viešųjų interesų tenkinimu, ne pelno siekimu ir pan., nėra pagrindo išvadai, jog ji siūlo rinkoje ginčo viešuoju pirkimu perkančiosios organizacijos siekiamas įgyti aukščiau nurodytas paslaugas, susijusias su informacinės sistemos (posistemio) sukūrimu, įdiegimu, eksploatavimu ir pan., tad atitinkamai galėtų būti suinteresuota viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Asociacija vienija būtent kasos aparatų gamintojus, importuotojus ir aptarnautojus, t. y. konkrečias prekes – kasos aparatus – gaminančius, platinančius ir jų priežiūrą atliekančius ūkio subjektus, tačiau ne informacines sistemas kuriančius, platinančius ir aptarnaujančius subjektus, t. y. ne informacinių technologijų rinkos dalyvius. Ginčo viešuoju pirkimu nėra siekiama įgyti, aptarnauti kasos aparatus, o siekiama sukurti, įdiegti bei įgyvendinti informacinę sistemą, į kurią tiesiog suplauktų, būtų tvarkomi ir apdorojami atitinkami duomenys iš naudojamų kasos aparatų, ir kuri būti skirta visiems kasos aparatų naudotojams, teiksiantiems į tokią sistemą duomenis. Ginčijamu viešuoju pirkimu nėra siekiama paveikti kasos aparatų, kaip tokių, gamybos – platinimo – techninio aptarnavimo - procesus, o tik norima mokesčių administravimo tikslu sukurti bei įdiegti informacinę sistemą, kurioje figūruotų kasos aparatų pagalba / per kasos aparatus gauti duomenys. Akivaizdu, kad visų asmenų - tiek gaminančių ir platinančių, tiek savo kasdienėje ūkinėje – komercinėje veikloje naudojančių tuos kasos aparatus, laikymas suinteresuotais ginčijamu viešuoju pirkimu asmenimis ir tiekėjais VPĮ prasme, galinčiais tapti potencialiais viešojo pirkimo sutarties dalyviais, būtų nelogiškas, neprotingas ir iškreiptų tiekėjo sąvoką VPĮ prasme.
16. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apie galimą ieškovės suinteresuotumą būtų įmanoma kalbėti tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose, pavyzdžiui, būtų perkami kasos aparatai, techninė ir programinė įranga, reikalinga tokiems aparatams veikti, kasos aparatų aptarnavimo, priežiūros ar kitos susijusios paslaugos. Tokio pobūdžio viešiesiems pirkimams priklauso BVPŽ kodas 30XXXXXX, skirtas būtent biuro ir skaičiavimo mašinoms, įrenginiams ir reikmenims, išskyrus baldus ir programinės įrangos paketus, bei tokie jo pogrupiai, kaip apskaitos mašinos ir kasos aparatai, jų juostos (pvz., pogrupiai 30142000-6; 6042200-8; 30192350-9). Tuo tarpu apie ieškovės teisinį suinteresuotumą kalbėti tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose perkamos informacinių sistemų sukūrimo, diegimo, aptarnavimo, sutrikimų šalinimo ir panašios paslaugos, nėra pagrindo.
17. Ta ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad ji iki viešojo pirkimo paskelbimo teikė perkančiajai organizacijai siūlymus ir rekomendacijas dėl pirkimo dokumentų sąlygų, dalyvavo viešoje konsultacijoje, ir perkančioji organizacija tokius pasiūlymus vertino ir netgi galimai į juos atsižvelgė, neleidžia teismui daryti priešingos išvados dėl Asociacijos suinteresuotumo viešojo pirkimo sutarties sudarymu nebuvimo, nes: 1) VPĮ nenumato draudimo kitiems subjektams – ne tiekėjams dalyvauti perkančiosios organizacijos inicijuojamuose procesuose iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios, t. y. priešpirkiminiuose procesuose, vykstančiuose dar neprasidėjus pačiam pirkimui, nesant parengtų ir paskelbtų jo sąlygų; tokiems procesams VPĮ apskritai nėra taikomas; 2) pačiame atsakovės Kvietime dėl rinkos konsultacijos, pastabų ir pasiūlymų pateikimo buvo nurodyta, kad tokius siūlymus ir rekomendacijas gali teikti tiek rinkos dalyviai, tiek nepriklausomi ekspertai ir subjektai, turintys patirtį ir kompetencijas su pirkimo objektu susijusioje srityje, t. y. subjektų, galinčių dalyvauti pirkimo sąlygų projekto aptarime, pasiūlymų dėl jo koregavimo teikime ir panašiuose ikiprocedūriniuose procesuose, ratas neabejotinai gali būti platesnis nei subjektų, galinčių dalyvauti pačiose jau paskelbtose viešojo pirkimo procedūrose, atitinkamai įgyti ir turėti su tuo susijusias teises, ratas, kuris savo ruožtu apsiriboja tik tiekėjo statusą turinčiais ūkio subjektais.
18. Taip pat ir ta aplinkybė, kad kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė 2019-08-19 su kitomis įmonėmis (UAB „Universalios valdymo sistemos“, UAB „UCS Baltic“, UAB „Aspa“ ir UAB „Raso“) sudarė Jungtinės veiklos sutartį dėl ketinimo dalyvauti ginčo viešajame pirkime, bendro pasiūlymo jame pateikimo ir bendro viešojo pirkimo sutarties vykdymo, negali paneigti išvados dėl ieškovės negalėjimo būti šio konkretaus viešojo pirkimo prasme tiekėja, atitinkamai ir neturinčios teisės kvestionuoti VPĮ sąlygų, nes šiuo konkrečiu atveju vertinamas būtent ieškinį teismui pateikusios pačios ieškovės – Asociacijos – suinteresuotumas pirkimo objektu. Be to, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų ir kaip pati savo procesiniuose dokumentuose nurodė ieškovė, aukščiau nurodyti jungtinės veiklos sutarties partneriai yra elektroninių kasos aparatų gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje ir Baltijos šalys, siūlantys pačius kasos aparatus bei techninę ir programinę įrangą, reikalingą būtent kasos aparatų veikimui ir naudojimui pagal paskirtį, tačiau nėra duomenų, kad šie subjektai teiktų informacinių sistemų kūrimų, diegimo ir kitas ginčo viešu pirkimu siekiamas įgyti paslaugas, kas taip pat netiesiogiai rodo, jog ir pati ieškovė negali būti laikoma suinteresuota ginčo pirkimo objektu.
19. Pagaliau, ta ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ankščiau Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5317-340/2019, kurioje ieškovė – Asociacija taip pat prašė pripažinti neteisėtomis ir panaikinti identiško atsakovės paskelbto viešojo pirkimo sąlygas ir pirkimą nutraukti, niekas nekvestionavo ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčo pirkimu bei teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, niekaip nepaneigia šioje byloje teismo daromų išvadų. Minėta byla apskritai teismo 2019-02-01 nutartimi buvo nutraukta CPK 293 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl privalomos ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, ji nebuvo nagrinėjama iš esmės ir joje teismo nebuvo prieita iki ieškovės suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas vertinimo, kuris, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, yra aktualus ir turi būti teismo atliekamas visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar dėl jo ginčo šalys tiesiogiai nesutaria; atitinkamai nei perkančioji organizacijai, kuriai tuo metu apskritai nebuvo ieškovės teikta pretenzija, nevertino ieškovės galėjimo būti laikoma tiekėja VPĮ prasme, nei tą darė ir objektyviai galėjo daryti teismas.
20. Vertinant ieškovės galėjimą ginčyti nagrinėjamo viešojo pirkimo sąlygas, atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo atveju ieškovė siekia dalyvauti pirkime ir ginčija pirkimo sąlygas veikdama savo pačios vardu ir naudai, kaip ji teigia – pati norėdama sudaryti su perkančiąja organizacija viešojo pirkimo sutartį, o ne atstovaudama savo, kaip asociacijos, narius ar gindama jų interesus santykiuose su perkančiąja organizacija, taip pat nebūdama jų įgaliota ginti jų teises ir interesus, kas tokiu atveju atitiktų jos įstatuose numatytus veiklos tikslus. Pažymėtina, kad nei vienas iš galimų Asociacijos narių ar įmonių, su kuriomis Asociacija sudarė jungtinės veiklos sutartį, o juo labiau – nei vienas iš tiekėjų, ketinančių dalyvauti ar dalyvaujančių paskelbtame viešajame pirkime ir realiai galinčių būti suinteresuotu viešojo pirkimo sutarties sudarymu, nepateikė perkančiajai organizacijai jokių pretenzijų dėl pirkimo sąlygų, jų neginčijo įstatymų nustatyta tvarka, nors, kaip nurodė bylos šalys, išankstinėse konsultacijose ir susitikimuose dėl šio pirkimo sąlygų dalyvavo net 30-40 suinteresuotų subjektų.
21. Pagaliau, pagal CPK 56 str. 1 d. 6 p. asociacijos ar kiti viešieji asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų interesų gynimas ir jų atstovavimas teisme, galėtų pagal pavedimą būti tik fizinių asmenų atstovais, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi, tačiau CPK nenumatyta, kad asociacijos tokiais atvejais galėtų būti juridinių asmenų (pavyzdžiui, kitų jungtinės veiklos sutarties dalyvių – įmonių) atstovais pagal pavedimą. Tuo tarpu ieškovei, kaip tam tikras prekes rinkoje gaminančių ir platinančių subjektų, susivienijimui, nei CPK 49 straipsnyje, nei jokiuose kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybė pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, nes įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus. Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos.
22. Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, pagal kurią teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tik tais atvejais ir tik tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pagal įstatymuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą teisę ginčyti viešąjį pirkimą turi tiekėjai, kurie potencialiai ir (ar) realiai gali patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį dėl atitinkamo pirkimo objekto ir viešojo pirkimo procedūrų apskundimo procese gali įrodyti teisinį suinteresuotumą dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, VPĮ nuostatomis gali remtis viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas bei subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, bet gali tokį objektą pasiūlyti. Kadangi, kaip minėta, CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, viešajame pirkime tiekėjo teisinis suinteresuotumas – tai jo suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014; 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015; 2017 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018; 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-969/2018; 2019 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 ir šiose nutartyse nurodytą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo praktiką).
23. Tiekėjo teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas nepripažįstamas tais atvejais, kai ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia tiekėjo subjektinių teisių, nes tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju, kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (LAT 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017; 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė ir nėra aišku, kaip ginčo pirkimo sąlygomis galimai yra pažeidžiamos pačios Asociacijos subjektinės teisės. Ieškinyje ir pretenzijoje ieškovė tik rėmėsi viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip buvo pažeistos būtent jos pačios, kaip savarankiško juridinio asmens, subjektinės teisės, t. y. be bendrojo siekio dalyvauti konkurse tik pagal pretenzijoje perkančiajai organizacijai pateiktas, kaip norimas, sąlygas lyginant su tomis, kokios buvo perkančiosios organizacijos nustatytos, iš esmės nenurodė kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą.
24. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija nėra tinkama ieškovė kvestionuoti ginčo konkurso sąlygas, nes ji šio pirkimo atžvilgiu nelaikytina tiekėja VPĮ prasme bei neįrodė, jog nustatant ginčo viešojo pirkimo sąlygas buvo pažeistos kokios nors jos, kaip asociacijos, subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta, todėl jai apskritai nepripažinus teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo pirkimo sąlygas, ieškinys atmestinas. Atitinkamai tolesnis ieškovės nurodytų argumentų bei pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimas šiuo atveju yra netikslingas. Be to, jis jau reikštų ne konkretaus ūkio subjekto (subjektų) teisių įgyvendinimą (gynimą), o viešojo intereso apsaugos užtikrinimą, tuo tarpu teismas, juo labiau nei vienam ir potencialių tiekėjų neginčijant viešojo pirkimo sąlygų, nemato pagrindo ex officio spręsti dėl jų teisėtumo.
25. Atmetus ieškinį, ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų dėl savo galimai patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
26. Atmetus ieškinį, naikintinos teismo 2019-09-19 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258 – 259 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, 293 straipsnio 2 punktu, 4231 – 4238 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijos ieškinį atsakovei LR Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos atmesti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM vykdomo viešo pirkimo „Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimas“ (pirkimo Nr. 448888) procedūrų sustabdymą, o jeigu sudaryta viešo pirkimo sutartis – jos vykdymo sustabdymą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko