VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Vitalijui Sosunovičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Martynai Zaveckienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės įmonės Simno komunalininkas skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra bei Alytaus rajono savivaldybės administracija dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja Alytaus rajono savivaldybės įmonė „Simno komunalininkas“ 2017-10-05 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė skundą, kurį 2017-10-18 bei 2017-12-13 papildė, prašydama panaikinti 2017-09-04 Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-740 kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Paaiškino, kad Aplinkos ministras 2011-02-24 įsakymu Nr.Dl-173 paskyrė pareiškėjai finansavimą Europos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimo programos  projekto “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus rajone (Dauguose)” išlaidoms padengti. Pareiškėja ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra), kaip įgyvendinančioji institucija, 2011-04-15 sudarė projekto “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus rajone (Dauguose)”, finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo pasiekti stebėsenos rodiklius, įskaitant ir 543 gyventojų skaičių, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų. Papildomu šalių susitarimu pakeistas numatytas rodiklis, sutarta, kad prie nuotekų ir vandentiekio tinklų bus prijungta 370 gyventojų. Agentūra     2017-08-24 surašė pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje nurodė, kad  pareiškėja nepasiekė pasirašytoje sutartyje numatytų stebėsenos (rezultatų) rodiklių iki numatyto termino 2016-12-31, t. y. prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 217 gyventojų, vietoje numatyto 370 skaičiaus, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų – 213 gyventojų, vietoje numatyto 370 gyventojų skaičiaus.  Remiantis šia Agentūros pažeidimo tyrimo išvada, Aplinkos ministras 2017-09-04 priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma išmokėta projekto vykdytojui pripažino 200 225,34 Eur, įskaitant 10 206,15 Eur projekto vykdytojo įnašą. Anot pareiškėjos, atitinkama gyventojų dalis yra neprijungta prie nuotekų tinklų ir prie vandentiekio tinklų dėl veiksnių, kurių pareiškėja negalėjo sumažinti – dalis namų tapo negyvenamais, dalis namų neturi sanitarinio mazgo bei atsisako jį įrengti.

Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ginčijamo įsakymo turinys patvirtina, kad atsakovas projekto vykdytojui priskiriamo pažeidimo netyrė, situacijos nevertino, nesigilino į ją tinkamai, tik pritarė Agentūros 2017-08-24 pažeidimo tyrimo išvadai, kas faktiškai lėmė klaidingą ginčijamo įsakymo priėmimą. Aplinkos ministro įsakymas nėra tinkamai ir pakankamai motyvuotas. Įsakyme nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nulėmę tokio sprendimo priėmimą, o tik formaliai nurodyta, kad atsižvelgiama į Agentūros 2017-08-24 tyrimo išvadą, kurioje nurodoma, jog pareiškėja, vykdydama projektą nepasiekė stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė 2011-04-15 sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunktį ir šios sutarties 1 priedo 7 punktą. Atsakovė skundžiamame įsakyme niekaip nevertino savivaldybės bei projekto vykdytojo papildomų paaiškinimų ir argumentų. Teigia, kad skundžiamas įsakymas priimtas neatskleidus ginčo tarp pareiškėjo ir Agentūros, kaip įgyvendinančios institucijos, esmės. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika  akcentavo, kad ministerija pati privalo atlikti išsamų galbūt padaryto pažeidimo tyrimą, analizuodama Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimą ir priimti atitinkamus sprendimus, o Agentūros pozicija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Vien formalus Agentūros tyrimo išvados atskirų sakinių bei teisės normų perrašymas į įsakymą negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 punkto bei 8 straipsnio nuostatas ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti teisėtu ir pagrįstu skundžiamą aplinkos ministro, kaip viešojo administravimo subjekto, aktą.

Atkreipė dėmesį, kad 2017-08-24 pažeidimo tyrimo išvada bei 2017-09-04 Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-740 priimtas negavus projekto vykdytojo bei Savivaldybės paaiškinimų į               2017-08-11 Agentūros raštu pateiktą pažeidimo tyrimo išvados projektą. Pareiškėjas bei savivaldybė, neturėjo objektyvių galimybių per 3 darbo dienas pateikti Agentūrai naują paaiškinimą ir informaciją pagal Agentūros parengtą pažeidimo tyrimo išvados projektą, nes reikėjo sudaryti darbo grupę, kuri ėmėsi veiksmų nurodytą informaciją patikslinti, surinkti naują informaciją, ją susisteminti. Taip pat reikėjo atlikti gyventojų, neprisijungusių prie naujų vandens ir nuotekų tinklų apklausas, kreiptis raštu į seniūnijas bei gauti jų patvirtinimus. Dėl akivaizdžiai neprotingo reikalavimo per 3 darbo dienas įvertinti pažeidimo tyrimo išvados projektą ir pateikti Agentūrai naują paaiškinimą, projekto vykdytojas kartu su savivaldybe nepateikė Agentūrai medžiagos, o Agentūrai neištyrus visų faktinių duomenų konstatavo projekto vykdytojo padarytą sutarties pažeidimą. Pažymėjo, kad teisės aktais nenumatytos informacijos pateikimui visais atvejais privalo būti nustatytas protingas terminas, tačiau nagrinėjamu atveju projekto vykdytojui ir savivaldybei surinkti informaciją per 3 darbo dienas buvo susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Papildomai nurodė, kad teisės į gynybą principas reikalauja, jog sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Todėl pareiškėjos įsitikinimu, šiuo atveju Agentūros reikalavimas pateikti naują paaiškinimą ir informaciją per 3 darbo dienas buvo neteisėtas bei prieštaraujantis teisėtumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Agentūra 2017-08-11 raštu „Dėl įtariamo pažeidimo“ Savivaldybei nusiuntė projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą, o negavusi savivaldybės paaiškinimų tik 2017-08-24 surašė pažeidimo tyrimo išvadą. Taigi, Agentūra negavusi iš savivaldybės papildomų paaiškinimų ar prašymų pažeidimo tyrimo išvada parengė po 13 dienų nuo pranešimo pateikimo. Pažymėjo, kad pareiškėja neginčija pažeidimo tyrimo metu Agentūros nustatytų aplinkybių ir pažeidimo teisinio vertinimo, o pažeidimą sieja tik su papildomos informacijos nevertininimu. Pareiškėja turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus Agentūrai ar bent pateikti informaciją, jog pareiškėja yra sudariusi darbo grupę informacijos tikslinimui ir jos susisteminimui, prašyti papildomo termino informacijai pateikti. Pati pareiškėja tinkamai nebendradarbiavo su Agentūra atliekamo įtariamo pažeidimo tyrimo metu, o tai, kad Agentūra teisės aktų nustatyta tvarka atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą vadovaudamasi turima informacija ir dokumentais priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą dėl padaryto pažeidimo, nesuteikia pagrindo spręsti dėl pažeidimo tyrimo nepagrįstumo bei skundžiamo įsakymo neteisėtumo. Tai, kad įsakymas yra ginčijamas užbaigus administracinę procedūrą dėl įtariamo pažeidimo, teikiant papildomus dokumentus ir argumentus tik teismui, šių dokumentų nevertinus administracinės procedūros metu, nesuteikia pagrindo spręsti dėl atlikto tyrimo nepagrįstumo ir priimtų sprendimų neteisėtumo. Atsakovės teigimu, Agentūra įtariamo pažeidimo tyrimą atliko tinkamai, vadovaudamasi jo metu gauta iš projekto vykdytojo, bei turima informacija, visapusiškai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl pažeidimo. Atitinkamai, Aplinkos misterija pagrįstai sprendė dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos taikymo pareiškėjai, priimdama įsakymą dėl lėšų grąžinimo.

Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2011-04-15 tarp Agentūros ir pareiškėjos buvo pasirašyta projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Alytaus rajone (Dauguose)“ finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurios 1 priedą nurodyta, kad prie nuotekų ir vandentiekio tinklų bus prijungta po 370 gyventojų. Pažymėjo, kad pareiškėjai teko pareiga užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016-12-31. Projekto vykdytojui nepasiekus planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Šiuo atveju 2016-12-31 baigėsi terminas, per kurį pareiškėja turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis. Nustatytas terminas yra naikinamasis – teisės aktuose nėra numatyta galimybė jį pratęsti ir/arba atnaujinti. Agentūra įvertino pareiškėjos pateiktą ataskaitą po projekto užbaigimo bei veiksnius, dėl kurių pareiškėja nepasiekė stebėsenos rodiklių ir 2017-05-12 inicijavo įtariamo pažeidimo tyrimą. Agentūra įvertino visuose Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir pareiškėjos raštuose teiktą informaciją ir 2017-08-24 parengė pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, kad projekto vykdytojas, vykdydamas sutartį, nepasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų”, nepasiekimas yra 23,45 proc., „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“, nepasiekimas yra 24,58 proc., ir iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 200 225,34 Eur.

Nurodė, kad ginčijamame įsakyme yra aiškiai įvardytas tiek teisinis, tiek ir faktinis jo priėmimo pagrindas, nurodyti įsakymą pagrindžiantys dokumentai, paaiškinta jo apskundimo tvarka. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika akcentavo, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos grąžinimo turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada. Prieš Agentūrai parengiant išvadą ir prieš priimant įsakymą pareiškėja buvo išklausyta, jai sudaryta galimybė pateikti savo argumentus ir įrodymus. Nuo 2017-07-25 Agentūros paklausimo pateikimo pareiškėjai iki išvados parengimo praėjo 1 mėnuo, per kurį pareiškėja agentūrai pateikė 3 paaiškinimus, todėl pareiškėjai buvo suteikta pakankamai laiko ir galimybių teikti savo poziciją pagrindžiančią informaciją ir dokumentus. Nors pareiškėja jokios informacijos apie tai, kad ji dar ketina tikslinti savo informaciją, nepateikė, tačiau parengus išvadą ir priėmus įsakymą pateikė papildomus dokumentus. Atsakovo teigimu, papildomai pateiktų dokumentų vertinti nėra pagrindo, nes, pažeidimo tyrimo atlikimo metu pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir galimybių teikti paaiškinimus, be to, skunde nenurodyta jokių objektyvių aplinkybių, kodėl ji nepateikė papildomų paaiškinimų per mėnesį nuo 2017-07-25 paklausimo gavimo, o teikė dokumentus tik parengus išvadą ir priėmus įsakymą. Pažymėjo, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į sąrašą veiksnių, kurie nepriklauso nuo projekto vykdytojo ir dėl kurių yra nepasiekiami projektų rezultatų rodikliai, įvertino, kokie projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra pagrįsti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, jos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Aplinkos ministro įsakymo, kuriuo bendra netinkamų finansuoti išlaidų suma išmokėta projekto vykdytojui pripažinta 200 225,34 Eur.

Remiantis bylos duomenims nustatyta, kad 2011-02-24 Aplinkos ministras įsakymu                             Nr. Dl-173 “Dėl finansavimo skyrimo projektui pagal 2007-2013 Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto “Aplinka ir darnus vystymasis” VP3-3.1.-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra” paskyrė finansavimą projektams įgyvendinti iš Europos Sąjungos fondų aplinkosaugai administravimo programos (programos kodas 01 01) Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ projekto “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus rajone (Dauguose)” išlaidoms padengti.

Pareiškėja ir Agentūra, 2011-04-15 sudarė Projekto “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus rajone (Dauguose)”, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-083, finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurios Bendrųjų sąlygų 2.1.1 nustatyta projekto vykdytojo pareiga siekti sutarties 1 priede numatytų projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta sutartyje. Pagal šalių pasirašytą 2015-04-03 susitarimo Nr. 6 lentelės Nr. 7 duomenis, nustatyti rezultatų rodikliai, t. y. gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 370, gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 370.

Agentūra 2016-12-30 raštu Nr.(29-2-2)-APVA-1880 nurodė, kad Projekto stebėsenos (rezultatų) rodiklių pasiekimo terminas yra iki 2016-12-31. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2017-02-01 raštu Nr.(3.10)K26-351 Agentūrai pateikė 2017-01-26 ataskaitą po projekto užbaigimo Nr.7, kurioje nurodė tokius pasiektus stebėsenos rodiklius: 1) prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų prisijungė 213 gyventojai (vietoj Sutartyje numatytų 370); 2) prie naujai įrengtų nuotekų tinklų prisijungę 217 gyventojai (vietoj Sutartyje numatytų 370).

Agentūra 2017-05-15 raštu Nr.(29-2-7)APVA-1035 „Dėl įtariamo pažeidimo“ informavo projekto vykdytoją apie atliekamą įtariamo pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant projektą VP3-3.1-AM-01-V-83-014. Pareiškėja 2017-05-22 raštu Nr. SD-175 Agentūrai pateikė Daugų projekto Apklausos duomenų suvestinę bei informaciją, kad prie vandens tiekimo sistemų yra prisijungę 213, prie nuotekų tinklų yra prisijungę 217 gyventojai. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2017-05-56 raštu Nr. (3.10) K26-1589 pateikė gyventojų apklausos duomenis.

Agentūra 2017-07-25 raštu Nr. (29-2-7) APVA-1580 „Dėl įtariamų pažeidimų“ informavo pareiškėją, kad „projekto vykdytojo patvirtinti dokumentai negali būti laikomi kaip pirminiai informacijos šaltiniai pagrindžiant veiksnius, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo mažinti“, pažymėjo, kad „tinkamu informacijos šaltiniu pripažins seniūnijos ar kitos oficialios, su projektų įgyvendinimu nesusijusios institucijos patvirtintą pagrindžiamąjį dokumentą, kuriame bus nurodyta, kokiu būdu surinkta teikiama informacija“. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2017-08-04 pateikė Agentūrai papildomą informaciją dėl projekto rodiklių nepasiekimo Daugų mieste.

Agentūra 2017-08-11 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-l pareiškėjai ir Savivaldybei nusiuntė                  2017-08-11 Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą ir pasiūlė per 3 darbo dienas pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus, susijusius su nustatytais pažeidimais, kurių dar nebuvo pateikę, nurodė, jog pateikus papildomą informaciją ar paaiškinimus arba praėjus 3 darbo dienų terminui (informacijos nepateikimo atveju), bus parengta galutinė pažeidimo tyrimo išvada.

Savivaldybės administracija 2017-08-18 raštu Nr.(3.10)K26-2926 Agentūrai persiuntė Daugų seniūnijos 2017-08-17 raštą dėl apklausos bei apklausos duomenis ir nurodė, kad ankstesnėje informacijoje buvo padaryta techninė klaida nurodant metus, todėl paprašė Agentūrą perskaičiuoti stebėsenos (rezultatus) rodiklius. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2017-08-24 raštu                    Nr. (3.10)K26-3005 pateikė papildomus paaiškinimus dėl to, kad apklausoje nurodytuose namuose gyventojai turi įsirengę nuotekų valymo įrenginius ir nuosavus vandens gręžinius, todėl prašė dar kartą perskaičiuoti projekto stebėsenos pasiekimo rodiklius.

Agentūra 2017-08-24 surašė Pažeidimo tyrimo išvadą, kurioje konstatavo, kad projekto vykdytojas nepasiekė 2011-04-15 pasirašytoje Projekto “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Alytaus rajone (Dauguose)” finansavimo ir administravimo sutartyje numatytų stebėsenos (rezultatų) rodiklių iki numatyto termino – 2016-12-31.

Aplinkos ministras 2017-09-04 įsakymu Nr.Dl-740 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų Projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-083 vykdytojui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“, grąžinimo“, vadovaudamasis Agentūros pateikta 2017-08-24 pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-083/IT01, pripažinto bendrą netinkamų finansuoti išlaidų sumą, išmokėtą projekto vykdytojui 200 225,34 Eur.

Tvarką, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, visuotinių dotacijų valdytojai, vadovaujančioji institucija, tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojamus ūkio sektorius reglamentuoja Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. IK-173 (toliau – ir Rekomendacijos).

Vadovaujantis Rekomendacijų 261.2 punktu, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

Rekomendacijų 262 punkte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant nėra pradedamas pažeidimo tyrimas, kai įgyvendinus projekto veiklas nėra pasiekiamos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklių reikšmės. Tokiu atveju pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu:                                 1) nebuvo galutinai atsiskaityta už rodiklio pasiekimą vadovaujantis konkrečios veiksmų programos priemonės rodiklio skaičiavimo ir matavimo metodika, patvirtinta projekto finansavimo sąlygų apraše, ir (arba) Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-12 įsakymu                  Nr. 1K-159 „Dėl Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“; 2) 261.2. punkte išvardintais atvejais nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės;                              3) įgyvendinančioji institucija jau yra patvirtinusi galutinį mokėjimo prašymą ir (arba) ataskaitą po projekto užbaigimo, kuriuose yra nurodyta galutinė faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 4) rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, Rekomendacijų 261.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10–25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 5 proc.

Pagal atsakovės pateiktą informaciją nustatyta, kad Agentūra 2017-03-23 raštu                                   Nr. (29-2-2)-APVA-638 pateikė Aplinkos ministerijai sąrašą veiksnių, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, suderinus su Aplinkos ministerija, šis sąrašas apėmė: 1) gyventojų skaičiaus sumažėjimą, pagrįstą oficialiais statistiniais duomenimis; 2) techninių sprendimų pasikeitimai dėl nenumatytų aplinkybių; 3) projektas pabaigtas iki 2014-03-06 ir jam nebuvo atliktas rodiklių patikslinimas; 4) projekto veiklos įgyvendinimas užtruko ilgiau negu planuota; 5) dėl ekonominių, demografinių ar kitų aplinkybių neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta plėtra; 6) teisinės kliūtys, susijusios su leidimų išdavimu; 7) paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių.

Apibendrinus šį teisinį reglamentavimą matyti, kad pažeidimas nustatomas tuo atveju, jeigu  projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimas sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Laikytina, kad gyventojų skaičiaus sumažėjimo, pagrįsto oficialiais statistiniais duomenimis, o taip pat paslaugų teikimo sutarčių nesudarymo dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, taigi tokie nustatyti faktiniai duomenys būtų pagrindas pažeidimo nekonstatuoti. Bet kuriuo atveju, siekiant nustatyti pažeidimą, turi būti tiriama ar egzistuoja veiksniai, sudarantys pagrindą pažeidimui konstatuoti. Papildomai pastebėtina, kad pareiškėjos ginčijamas 2017-09-04 Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-740 laikytinas individualiu administraciniu aktu, todėl tiriant jo teisėtumą vertintinos ne tik teisės aktų nuostatos dėl paties projekto vykdymo, tačiau ir reglamentuojančios viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų teisėtumą.

Pareiškėjos teigimu, ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidus pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, o būtent – pareiškėja bei savivaldybė, neturėjo objektyvių galimybių per 3 darbo dienas pateikti Agentūrai naują paaiškinimą ir informaciją pagal Agentūros parengtą pažeidimo tyrimo išvados projektą. Atsakovė nurodo, jog Agentūra įtariamo pažeidimo tyrimą atliko tinkamai, vadovaudamasi gauta iš projekto vykdytojo bei turima informacija, visapusiškai ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl pažeidimo, atitinkamai, Aplinkos misterija pagrįstai sprendė dėl pažeidimo ir finansinės korekcijos taikymo pareiškėjai, priimdama įsakymą dėl lėšų grąžinimo.

Teismas pažymi, kad Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (LVAT 2013-03-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013-05-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).

Viešojo administravimo subjektams jų veikloje taikytinas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, kuris įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015-07-31 nutartis administracinėje byloje        Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (LVAT 2015-03-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015;                 2015-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015; 2015-07-09 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).

Kaip akcentuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (LVAT 2010-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus dėl tokio akto (LVAT 2014-03-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje                         Nr. A261-604/2013; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1831/2013).

Siekiant išanalizuoti ar nagrinėjamos bylos atveju nurodyti principai nebuvo pažeisti, nustatyta, kad Agentūra 2017-05-15 raštu Nr. (29-2-7) APVA-1035 prašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti projekto stebėsenos (rezultato) rodikliai. Pareiškėja 2017-05-22 raštu       Nr. SD-175 Agentūrai pateikė Daugų projekto Apklausos duomenų suvestinę bei informaciją, kad prie vandens tiekimo sistemų yra prisijungę 213, prie nuotekų tinklų yra prisijungę 217 gyventojai. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2017-05-26 raštu Nr. (3.10) K26-1589 pateikė gyventojų apklausos duomenis. Pabrėžtina, kad pareiškėjai ir Alytaus rajono savivaldybės administracijai           2015-05-22 ir 2017-05-26 teikiant duomenis apie įtakos rezultato rodiklių nepasiekimui turėjusius veiksnius, nebuvo žinoma, kokiais konkrečiais įrodymais ji privalo pagrįsti tokių veiksnių buvimą, nes apie tai, kokie konkretūs įrodymai privalo būti pateikti, buvo paaiškinta tik Agentūros 2017-07-25 raštu, kuriame nurodyta, kad tinkamu informacijos šaltiniu pripažins seniūnijos ar kitos oficialios, su projektų įgyvendinimu nesusijusios institucijos patvirtintą pagrindžiamąjį dokumentą, kuriame bus nurodyta, kokiu būdu surinkta teikiama informacija, o šiame rašte paprašyta nurodytą informaciją pateikti iki 2017-08-01. Tuo tarpu Agentūra 2017-08-11 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-l pareiškėjai ir Savivaldybei nusiuntė 2017-08-11 Projekto pažeidimo tyrimo išvados projektą ir pasiūlė per 3 darbo dienas pateikti papildomą informaciją ir paaiškinimus, susijusius su nustatytais pažeidimais, kurių dar nebuvo pateikę, nurodė, jog pateikus papildomą informaciją ar paaiškinimus arba praėjus 3 darbo dienų terminui (informacijos nepateikimo atveju), bus parengta galutinė pažeidimo tyrimo išvada. Taigi pareiškėja įpareigota per 3 darbo dienas pateikti tinkamai surinktus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, lėmusias tai, kad nebuvo pasiekti Projekto stebėsenos rodikliai.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nustatytas 3 darbo dienų terminas papildomai informacijai pateikti šiuo atveju buvo nepakankamas. Nepaisant to, kad pareiškėja ir prieš tai buvo teikusi papildomus duomenis dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, tai nesudaro pagrindo viešojo administravimo subjektui tik formaliai suteikti teisę pareiškėjai pasisakyti dėl ginčo aplinkybių. Šiuo atveju ypač reikšminga ta aplinkybė, kad pareiškėjai buvo konkrečiai paaiškinta kokius duomenis reikia pateikti tik Agentūros 2017-07-25 raštu, todėl atsakovės argumentai, jog pareiškėja net keletą mėnesių turėjo galimybę teikti paaiškinimus atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė, būdama stipresnioji susidariusio teisinio santykio šalis, turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybę, kad prašomų pateikti duomenų surinkimas nėra formalus veiksmas, įrodymų, pagrindžiančių stebėsenos rodiklių nepasiekimą, pateikimas atsakovei reikalauja papildomų laiko sąnaudų, ypač atsižvelgiant į tai, kad rodiklių statistiniai duomenys buvo susiję tiek su asmenų apklausomis, taip pat papildomais skaičiavimais. Pažymėtina, kad toks trumpas papildomų duomenų pateikimo terminas galėjo lemti, jog galimas pažeidimas nebūtų ištirtas visapusiškai, nuosekliai bei objektyviai, nesulaukus projekto vykdytojo tikslios pozicijos išdėstymo. Be to, tokių trumpų terminų nustatymas laikytinas pažeidžiančiu gero administravimo principus ir pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015 konstatuota, jog viešojo administravimo subjektas, nustatydamas nepagrįstai trumpą terminą (2 dienas) dokumentams pateikti, suvaržė pareiškėjo teises, įskaitant ir teisę būti išklausytam, ir taip pažeidė gero administravimo, atsakingo valdymo principus (LVAT 2015-07-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Aplinkos ministro 2017-09-04 įsakymas Nr. D1-740 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-083 vykdytojui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ grąžinimo“ priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pastebėtina, kad panaikinus ginčijamą įsakymą, pareiškėjai turėtų būti suteikta teisė per protingą terminą pateikti informaciją ir įrodymus, apie veiksnių, sąlygojusių rezultato rodiklio nepasiekimą, įtaką. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos Alytaus rajono savivaldybės įmonės „Simno komunalininkas“ skundą tenkinti.

Panaikinti 2017-09-04 Aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-740 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-083 vykdytojui Alytaus rajono savivaldybės įmonei „Simno komunalininkas“ grąžinimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.