Civilinė byla Nr. 3K-3-514-684/2015 (S)

                            Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05017-2012-4

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.3.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir B. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių pareigos informuoti kreditorius apie prasidėjusį skyrybų bei turto dalybų procesą, proceso atnaujinimo ir aplinkybės, nuo kurios skaičiuojamas terminas procesui atnaujinti.

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą dėl civilinės bylos dalies dėl turto padalijimo ir kreditoriaus reikalavimo išsprendimo, priteisiant jai skolą iš bendro sutuoktinių turto. Pareiškėja nurodė, kad ji 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartimi V. S., kuris tuo metu buvo santuokoje su B. D., vienerių metų terminui suteikė 40 000 Eur kreditą. V. S. nevykdant finansinio įsipareigojimo sutartis kasmet buvo atnaujinama (2007 m. rugpjūčio 1 d., 2008 m. rugpjūčio 1 d., 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d.), fiksuojant sumą, kuri susidarė negrąžinus paskolos bei mokėtinų palūkanų pagal paskolos sutartį. Kadangi paskola vis dar nėra grąžinta, todėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo padarinių pažeidžia pareiškėjos, kaip kreditorės, teises, nes ji nebuvo informuota apie ištuokos bylą, santuokos nutraukimo padarinių sutartyje neįvardyta ši sutuoktinių prievolė, o teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių turtas padalytas taip, kad būtų apsunkintas arba negalimas priverstinis skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto.

Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. susitarimu dėl 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties pratęsimo paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2013 m. balandžio 30 d. V. S. negrąžinus skolos nustatytu terminu, jam 2013 m. balandžio 24 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – grąžinti skolą bei priklausančias mokėti palūkanas. 2013 m. rugpjūčio 27 d. kreditorė išrašė pakvitavimą dėl dalies skolos grąžinimo bei fiksavo skolos dydį. Skolininkas sutiko su likusia 184 377 Lt (53 399 Eur) dydžio skola ir pasirašė pakvitavimą. Skolininkui tinkamai nevykdant prievolės, kreditorė 2013 m. lapkričio 14 d. kreipėsi teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo pagal 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį (įskaitant vėlesnes sutarties redakcijas), buvo renkama informacija apie turimą skolininko turtą, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo paaiškėjo, kad visas vertingas skolininko turtas yra perleistas B. D. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto       1-ojo apylinkės teismo sprendimo pagrindu. Nebūdama informuota apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimo klausimus, kreditorė negalėjo laiku apsispręsti dėl savo teisių gynimo, pareikšti savarankiškus reikalavimus, susijusius su prievolės įvykdymu. 2013 m. lapkričio 14 d. pareiškėjos atstovas susipažino su šia byla, todėl prašymas atnaujinti procesą pateikiamas nepažeidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino. Kreipimosi į teismą dieną V. S. skola sudarė 187 766 Lt               (54 380 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje netenkino.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjų B. D. (santuokoje – S.) ir V. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurios 9 punkte yra nurodyta, jog šalys patvirtina, kad jos nėra paėmusios jokių paskolų iš bankų, kitų kredito įstaigų ar asmenų bei neturi kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Tuo atveju, jei po šios sutarties įsigaliojimo paaiškėtų kurios nors iš šalių įsipareigojimai tretiesiems asmenims, tokius įsipareigojimus įvykdyti privalėtų ta šalis, kuri sudarė susitarimą su trečiuoju asmeniu (ar trečiaisiais asmenimis). 2013 m. lapkričio 14 d. teisme gautas pareiškėjos atstovo prašymas dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga, o 2013 m. gruodžio 3 d. teisme gautas pareiškėjos A. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties pratęsimo (nauja redakcija) sutartyje paskolos gavėjas ir paskolos davėjas nurodo, kad paskolos sutartis pratęsiama, tačiau sutartyje neaptartas 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties punktų pakeitimas, liudijantis tęstinį sutarties pobūdį, išskyrus pačios sutarties pavadinimą. 2012 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi nustatytas naujas sutarties objektas ir dalykas, nurodyta nauja paskolos suma – 204 000 Lt (59 082 Eur), taip pat skiriasi valiuta, kas liudija apie sutarties objekto ir dalyko pasikeitimą. Šalys susitarė, kad paskola suteikiama iki 2013 m. balandžio 30 d., tačiau nesusitarė, jog paskolos, kuri buvo suteikta V. S. 2006 m. rugpjūčio 1 d., terminas yra pratęsiamas iki 2013 m. balandžio 30 d. Tas pats taikoma ir 2007 m. rugpjūčio 1 d., 2008 m. rugpjūčio 1 d., 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. sutartims, iš kurių turinio taip pat negalima daryti išvados, kad 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartis yra pratęsiama. Be to, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties 4.7 punkte nustatyta, kad „nuo šios sutarties pasirašymo momento visos paskolos sutartys, susitarimai, priedai ir papildymai, sudaryti tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo iki 2007 m. rugpjūčio 1 d., netenka galios“. Akivaizdu, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartis panaikino 2006 m. rugpjūčio 1 d. sutartį ir buvo sudaryta nauja sutartis, todėl argumentus, kad, V. S. nevykdant kreditoriaus įsipareigojimų kreditorei, sutartis kasmet būdavo pratęsiama, teismas atmetė. Teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį vertino kaip šalių sudarytą atskirą susitarimą, sudarytą po Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 30 d., o paskolos susitarimas tarp V. S. ir A. Z. sudarytas 2012 m. rugpjūčio 3 d.

CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir prievolėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Byla dėl santuokos nutraukimo teisme iškelta 2012 m. balandžio 12 d. 2012 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo ir paskolos davėjo buvo sudaryta po bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo, paskolos sutartis yra pasirašyta tik V. S., kas parodo jo valią, kad šis įsipareigojimas būtų jo asmeninė prievolė. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas nedaro jokio įtakos A. Z., kaip kreditorės, materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir prievolėms teisines pasekmes sukelia nuo 2012 m. balandžio 12 d., t. y. nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme dienos. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad iki bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimo pareiškėjai daugiau kaip dvejus metus kartu nebegyveno, netvarkė bendro ūkio.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo netrukdo pareiškėjai, manančiai, kad jos teisės yra pažeistos, ginti savo pažeistą teisę dėl skolos negrąžinimo ginčo teisenos tvarka kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo ir pateikiant palankų sprendimą antstoliams vykdyti. Nuo 2006 m. pareiškėja, manydama, kad jos teises paskolos gavėjas pažeidė, nesikreipė į teismą net aštuonerius metus ir pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje jau priėmus teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir jam įsiteisėjus. Būdama rūpestinga ir atidi kreditorė, prieš pasirašydama naujas paskolos suteikimo sutartis, ji galėjo pasidomėti skolininko turtine ir socialine padėtimi. Pareiškėja elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių aplinkybes, kurios jai sukliudė ieškoti teisinės pagalbos dėl skolos išieškojimo asmeniškai iš V. S. ir pasidomėti jo turtine padėtimi iki atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo 2013 m. lapkričio 11 d.

Tai, kad V. S. suteiktą kreditą pripažįsta ir net dalį jo grąžino, gaudamas pakvitavimus iš kreditorės, nesuponuoja nuomonės, kad paimtas kreditas galėtų būti solidarioji sutuoktinių prievolė, išieškoma iš bendro sutuoktinių turto. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens B. D. argumentu, kad visose sutartyse figūruoja vienintelio V. S. parašas. CK 3.92 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Byloje nėra duomenų, kad B. D. būtų davusi sutikimą dėl savo sutuoktinio    V. S. ir A. Z. sudaryto sandorio, kreditorė nepateikė teismui įrodymų, kad paskolos pinigai galimai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis). Nutraukdami santuoką buvę sutuoktiniai susitarė, kad tuo atveju, jei po šios sutarties įsigaliojimo paaiškėtų kurios nors iš šalių įsipareigojimai tretiesiems asmenims, tokius įsipareigojimus įvykdyti privalėtų ta šalis, kuri sudarė susitarimą su trečiuoju asmeniu (ar trečiaisiais asmenimis).

Kadangi buvo konstatuota, jog kreditorė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, aštuonerius metus nesiimdama jokių veiksmų skolai iš V. S. išieškoti ir netgi sudarė naują susitarimą 2012 m. rugpjūčio 3 d., teismas sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. (paskutinės sutarties sudarymo momento), nes būtent prieš šios sutarties sudarymą kreditorė turėjo pasidomėti skolininko turtine padėtimi. Pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėja turėjo teikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir pateikti argumentuotus motyvus, kodėl šis terminas buvo praleistas, tačiau to nepadarė. Be to, proceso atnaujinimas nurodytoje byloje nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, atsižvelgiant į tai, kad tai nėra solidarioji sutuoktinių prievolė ir ji negalėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto.

              Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. vasario 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjos nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip apdairus, rūpestingas asmuo. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja prieš pasirašydama 2012 m. rugpjūčio 3 d. sutartį turėjo pareikalauti pateikti atitinkamus dokumentus (Nekilnojamojo turto registro išrašus, sutuoktinės sutikimą sudaryti tokius sandorius ir pan.) tam, kad būtų užtikrintas esminis kreditoriaus (paskolos davėjo) turtinis interesas bei įsitikinta, jog skolininkas bus pajėgus įvykdyti savo turtines prievoles.

Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas analizavo pareiškėjos ir V. S. sudarytas paskolos sutartis (susitarimus), nes be šių paskolos sutarčių (susitarimų) ir jų sudarymo terminų analizės nebūtų įmanoma nustatyti, ar pareiškėja galėjo sužinoti apie V. S. šeiminės padėties pasikeitimą (santuokos nutraukimą ir turto pasidalijimą) anksčiau, nei ji kreipėsi į teisinės pagalbos ir jos atstovas gavo duomenis iš viešo Nekilnojamojo turto registro. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėja gerai pažinojo V. S., ilgą laiką su juo bendravo, todėl labiau tikėtina, jog ji 2012 m. rugpjūčio 3 d. sutarties sudarymo metu žinojo apie santuokos nutraukimą, tačiau nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apginti.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad terminas procesui atnaujinti turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kada jos atstovas, advokatas, kreipėsi į teismą dėl leidimo susipažinti su civiline byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nes toks pareiškėjos aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjos subjektyvių savybių, jos rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjos pasirinkimas. Tokiu atveju nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės ir nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu pareiškėja A. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl sutuoktinių pareigos informuoti kreditorius apie prasidėjusį skyrybų ir turto dalybų procesą

Kasatorės teigimu, sutuoktiniai apie bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo iškėlimą ne tik nepranešė kreditorei, bet ir turimus įsipareigojimus nuslėpė nuo teismo, bendrame susitarime nurodydami, kad jie nėra paėmę jokių paskolų ir neturi kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Teismai nepagrįstai perkėlė pareiškėjai (kreditorei) pareigą aiškintis, ar skolininkas buvo (yra) pradėjęs teisminę santuokos nutraukimo procedūrą, taip pažeisdami CK 3.126 straipsnyje įtvirtintą kreditoriaus garantiją, užtikrinančią kreditoriaus teisę tinkamai ir laiku reaguoti į skolininkų, sutuoktinių, teisinio statuso ir turtinės padėties pasikeitimus. Kasatorė nurodo, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti turi būti pradedamas skaičiuoti nuo momento, kada pareiškėja sužinojo apie priimtą teismo sprendimą.   

2. Dėl teisinio pagrindo atnaujinti procesą

              Kasatorė nurodo, kad tik atnaujinus bylos nagrinėjimą ir kreditoriui įstojus į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, gali būti nagrinėjamas kreditorių reikalavimų pagrįstumas ir su tuo susiję klausimai, nustatinėjamas prievolės pobūdis (ar prievolė yra asmeninė, ar solidarioji). Tačiau šiuo atveju teismai, atmesdami prašymą atnaujinti procesą, sprendė, kad esant prievolei nesolidariai ji negali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Vis dėlto, net ir tuo atveju, jei nepažeidžiant trečiojo asmens, kreditoriaus, teisių būtų pagrįstai nustatyta, kad prievolė yra V. S. asmeninė prievolė, įstatymas leidžia ją patenkinti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis).               

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių teisių gynimo santuokos nuraukimo bylose ir proceso atnaujinimo pažeidus kreditorių interesus

Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime pateiktais išaiškinimais, remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai – inter alia, atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sutuoktinių pareigos informuoti kreditorius apie santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesą, kreditorių teisių apsaugos bei galimybės atnaujinti procesą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu kasacinis teismas yra priėmęs ne vieną nutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Plastineta“ v. V. A., L. A., bylos Nr. 3K-3-58-218/2015; 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. R. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-445/2014; 2014 m. sausio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-140/2014), kurių dalis dėl kreditorių teisių apsaugos ir sutuoktinių pareigos informuoti kreditorius apie santuokos nutraukimo ir turto dalybų procesą atitinka nurodytus konstitucinės teismo precedento doktrinos kriterijus, todėl nagrinėjamoje byloje bus vadovaujamasi jose pateiktais išaiškinimais.

Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio   2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Teismo sprendimas neturi               res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja A. Z. ir V. S. buvo sudarę paskolos sutartį. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo metu, 2012 m. gegužės 30 d., priešingai nei sprendė bylą nagrinėję teismai, šias šalis saistė finansiniai įsipareigojimai pagal 2011 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį ir neturi reikšmės, ar ši sutartis buvo 2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties atnaujinimas ar nauja paskolos sutartis. Taip pat neturi reikšmės ir tai, ar A. Z. buvo vieno iš sutuoktinių, t. y.     V. S., ar bendra sutuoktinių V. S. ir B. D. kreditorė, nes pagal CK 3.126 straipsnį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti. Byloje nustatyta, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių buvo nurodyta, kad šalys patvirtina, jog jos nėra paėmusios jokių paskolų iš bankų, kitų kredito įstaigų ar asmenų bei neturi kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Sutuoktiniai nepranešė A. Z. apie jų turto padalijimo procesą. Taigi kreditorė A. Z. nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Plastineta“ v. V. A., L. A., bylos Nr. 3K-3-58-218/2015). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja A. Z. turėjo pagrindą teikti prašymą atnaujinti procesą.  

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju procesiniu prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė, siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-515/2007). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada turėtų būti pradėtas skaičiuoti terminas procesui atnaujinti. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 3 d. sudarydama paskolos sutartį (šioje byloje neturi reikšmės tai, ar ši sutartis buvo   2006 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties atnaujinimas, ar nauja paskolos sutartis) turėjo būti atidi ir rūpestinga bei pasidomėti V. S. turtine padėtimi, todėl trijų mėnesių terminą procesui atnaujinti skaičiavo būtent nuo šios datos. O pareiškėja prašė terminą procesui atnaujinti skaičiuoti nuo tos dienos, kada ji realiai sužinojo apie sutuoktinių bendro turto padalijimo procese priimtą teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi sutinkanti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kiekvienas sutartį sudarantis asmuo turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, todėl privalo išsiaiškinti visas su sudaromu sandoriu susijusias svarbias aplinkybes. Tačiau abi sandorio šalys privalo būti sąžiningos ir teisingos, ypač tais atvejais, kai jas sieja pasitikėjimu grįsti santykiai (kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje). Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo kreditorė ne tik pagal 2012 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutartį, bet ir pagal ankstesnes sutartis, apie kurias buvo žinoma bent jau vienam iš santuoką nutraukusių sutuoktinių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai termino atnaujinti procesą pradžios momentu nepagrįstai laikė 2012 m. rugpjūčio 3 d. paskolos sutarties sudarymą, ir sutinka su pareiškėjos argumentais, kad šiuo atveju terminas procesui atnaujinti turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo tada, kada pareiškėja realiai sužinojo apie įvykusį turto padalijimo faktą.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atsisakydami tenkinti kasatorės prašymą atnaujinti procesą, netinkamai aiškino ir taikė aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, todėl skundžiamos nutartys naikintinos, procesas civilinėje byloje Nr. 2-8247-595/2012 atnaujintinas, kasatorė įtrauktina į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).   

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 19,82 Lt tokių išlaidų. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-8247-595/2012 pagal pareiškėjų B. D. (buvusi S.) ir V. S. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Virgilijus Grabinskas

                                                                      Gintaras Kryževičius

                                                                      Algis Norkūnas