Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-569-574-2012].docx
Bylos nr.: 1A-569-574-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

 

 

Pranešėja Jurgita Mačionytė                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-569-574/2012

Teisėjas Algimantas Valantinas                               Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00904-2011-0

                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

              1.1.8.1; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1; 2.12.4. (S)

 

 

 

 

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

 

N U T A R T I S

2012 m. birželio 1 d.

Vilnius

 

 

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės,

teisėjų Stasio Lemežio, Jolantos Čepukėnienės,

sekretoriaujant Ernestui Lubiui,

dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,

nuteistajam M. S., jo gynėjai adv. Eugenijai Liutvinskienei

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 4 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 3 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

        

           Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

           n u s t a t ė :

 

          M. S. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 16 d., apie 21.03 val., Vilniuje, Galvės gatvėje, ties tiltu per Vokės upę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,26 promilės etilo alkoholio), vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Galvės g. nuo Trakų pusės link Kazbėjų g., neatsižvelgė į kelio sąlygas, nepasirinko atitinkamo važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį ir nesukelti pavojaus kitiems, pradėjo lenkti draudžiamoje vietoje, kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešai atvažiuojančioms transporto priemonėms. Šių pažeidimų pasėkoje susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. V.. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviai L. M., G. G., J. B., kuriems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės – automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis M. S. ir automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. V..

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pripažinti jo gailėjimąsi ir atsiprašymą nukentėjusiųjų lengvinančia aplinkybe bei jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas pripažįsta, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Autoįvykio metu jis pats sunkiai susižalojo, neatsimena visų įvykio aplinkybių, puse metų buvo nedarbingas, todėl negalėjo laiku atsiprašyti nukentėjusiojo V. V.. Nukentėjusysis V. V. mano, jog teismo posėdyje jo atsiprašymas nebuvo nuoširdus, tačiau kuo pagrįstas toks nukentėjusiojo manymas, neaišku. Jis gailisi, kad važiavo išgėręs, neatsargiai ir neatsakingai vairavo, manė, kad yra prablaivėjęs ir gali vairuoti automobilį. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo gailisi, pripažįsta, kad vairavo neatsargiai ir neatsakingai, dėl ko nukentėjusiajam V. V. atsirado sunkios pasekmės, susijusios su sveikatos bei kario karjeros galimybių praradimu. Jis buvo teistas 2009 m. už vagystę. Nusikaltimas, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų. BK 75 str. nenumato, kiek kartų asmeniui, padariusiam nusikalstamas veikas, gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, po 2011 m. liepos 16 d. įvykusio įvykio alkoholio nebevartoja, pakeitė savo gyvenimo būdą. Žada ateityje daugiau nenusikalsti bei nedaryti jokių teisės pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

M. S. prašo pripažinti lengvinančia atsakomybę aplinkybe tai, jog jis gailisi ir atsiprašė nukentėjusiųjų bei taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. prasmę, aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuteistasis pripažino tik vairavęs automobilį, o kitų detalių, kurios jam nėra naudingos  - tai, jog viršijo leistiną greitį, vairuodamas gėrė alkoholį, teigia neprisimenantis. Tokiu būdu, formalus tam tikrų aplinkybių pripažinimas nėra pakankamas nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.

            LR BK 75 str. 1 d. numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 str. apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą šiomis formaliai būtinomis sąlygomis: asmuo nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, t. y. nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Nors M. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis sudarytų sąlygas taikyti LR BK 75 str., tačiau tai yra tik vienas iš būtinų kriterijų, leidžiančių taikyti minėto straipsnio nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą. Tuo tarpu, antroji būtina sąlyga, apsprendžianti LR BK 75 str. taikymo galimybę - pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

  Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę. M. S. vartojo alkoholinius gėrimus vairuodamas automobilį, važiavo labai rizikingai, viršijo leistiną važiavimo greitį, neatsakingai lenkė, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, draudžiančią tai daryti.

  Nuteistojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymi ypatingai šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, M. S. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir nors, kaip pažymėjo apylinkės teismas, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra jo veiką kvalifikuojanti ir dėl to jo atsakomybę sunkinančia nepripažintina, vis dėl to, tai rodo, itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą ne tik kitų eismo dalyvių, bet ir jo vairuojamame automobilyje sėdinčių keleivių sveikatai bei gyvybei.

Būtent M. S. padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai (automobilio vairavimas esant neblaiviam, alkoholinių gėrimų vartojimas automobilio vairavimo metu, leistino greičio viršijimas, rizikingi manevrai vairavimo metu ir pan.) ir sąlygojo neigiamų pasekmių atsiradimą. M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau pagrįstai pripažino, jog nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad dėl jo padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ne tik nuo eismo įvykio nukentėjusiam V. V., kuris dėl patirtų sužalojimų faktiškai prarado kario karjeros galimybes, bet ir dar trims nukentėjusiesiems – L. M., G. G. ir J. B., kuriems buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

   Apylinkės teismas pagrįstai skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog nagrinėjamu atveju M. S. negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos, kadangi apeliantui paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

             Kaip jau minėta, M. S. anksčiau buvo teistas, teismas taikė M. S. atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo, tuo nuteistajam parodydamas pasitikėjimą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, bei nuteistajam suteikiantys galimybę įrodyti, kad jis suvokė padarytos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes ne tik nukentėjusiajam, bet ir sau pačiam. Tačiau, po to, M. S. eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį. Tokiu būdu, ankstesniu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei skiriamos administracinės nuobaudos neturėjo lemiamos įtakos nuteistojo apsisprendimui atsisakyti neteisėtų veiksmų, laikytis įstatymų, visuotinai priimtino elgesio taisyklių. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju M. S. negali būti taikomos BK 75 str. nuostatos, kadangi apeliantui paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita

ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Ši išvada yra priešinga vienai iš BK 75 straipsnyje numatytų bausmės vykdymo atidėjimo būtinų sąlygų, todėl kaip nepagrįstas atmetamas M. S. prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

            Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam M. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas.

   Įvertinęs aukščiau išvardintas, o taip pat ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, teismas jokių aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę nustatant bausmės trukmę, nenustatė, tokių savo skunde nenurodė ir apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dirba, mokosi (t. 3, b.l. 75), pirmosios instancijos teismo buvo žinomos ir tinkamai įvertintos, į jas atsižvelgta skiriant bei parenkant bausmę, todėl dar kartą remtis jomis bei mažinti ar švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Apelianto skundo teiginiai apie jo elgesio bei gyvenimo po inkriminuoto nusikaltimo padarymo pozityvius pokyčius, taip pat ir aplinkybė, jog M. S. darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b.l. 76), skundą nagrinėjančio teismo vertinami teigiamai, tačiau tai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmės nepaneigia.

   Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę, bendrųjų besimės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

              Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 str. - į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, tačiau sukėlė sunkias pasekmes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau buvo teistas, baustas administracine tvarka) ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu nežymiai viršijančią sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam M. S. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė:

 

Nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeitą Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendį.

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                          (parašas) Jurgita Mačionytė

 

 

Teisėjai                                                                        (parašas) Stasys Lemežis

 

 

                                                                         (parašas) Jolanta Čepukėnienė

 

 

Nuorašas tikras: