Civilinė byla Nr. e2-6618-1136/2020
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03490-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.3; 2.6.29.3; 3.2.3.2; 3.2.6.6.2
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 31 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Gelvora“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui M. U.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. U. 724,05 Eur skolą, 1 980,75 Eur palūkanų, 6,88 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,00 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 724,05 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61,00 Eur žyminį mokestį.
2. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2020 m. liepos 13 d. viešo paskelbimu būdu. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
3. Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
4. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 15 d., 2014 m. vasario 16 d., 2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. kovo 10 d. UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9851815002 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ atsakovui suteikė kreditą: 231,70 Eur, 202,73 Eur, 144,81 Eur, 144,81 Eur (bendra vartojimo kredito suma – 724,05 Eur). Vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 97,51 proc., 87,13 proc., 86,32 proc., 90,61 proc.; bendra vartojimo kredito kaina – 155,30 proc., 131,90 proc., 130,10 proc., 139,50 proc. Atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties, todėl UAB „4finance“ ją nutraukė. 2017 m. gegužės 4 d. paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-03 UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovė nuo reikalavimo perleidimo palūkanas skaičiavo taikant iki 75 procentų sumažintą vartojimo kredito palūkanų normą.
6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas ieškovės 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu.
7. CK 6.38 straipsnyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti visą kreditą, ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais (2014 m. vasario 15 d., vasario 16 d., vasario 19 d., kovo 10 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. 9851815002 ir 2017 m. gegužės 24 d. pranešimu), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 724, 05 Eur skola.
8. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 1980,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų sumos ir 75 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 724,05 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais, jeigu sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtis nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t.y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį ir naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis ir 6.872 straipsnis). Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
10. Ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, nurodė, kad pradinė kreditorė nutraukė paskolos sutartį, tačiau kada nutraukta paskolos sutartis nenurodė ir nepateikė patvirtinančių įrodymų. Tačiau iš išrašo priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 matyti, kad paskaičiuota 140,83 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis naujausia kasacinio teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl 1 980,75 Eur palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 140,83 Eur palūkanų, paskaičiuotų kredito sutarties nutraukimo dienai, o reikalavimas dėl dalies palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį po sutarties nutraukimo, atmestinas, nes šios palūkanos (pelno) buvo apskaičiuotos jau po sutarties galiojimo termino suėjimo ir jos nutraukimo. Reikalavimas dėl 75 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų (ieškovė taip jas įvardijo) už negrąžintą 724,05 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas.
11. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Ieškovės reikalavimas dėl 6,88 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas visiškai.
12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
13. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas tenkino apie 32 procentus ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 19,52 Eur žyminio mokesčio suma.
14. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 724,05 Eur (septynių šimtų dvidešimt keturių eurų 05 ct) skolą, 140,83 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 83 ct) palūkanų, 6,88 Eur (šešis eurus 88 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,52 Eur (devyniolikos eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, atsiskaitomoji sąskaita LT02 7044 0600 0031 0074, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Loreta Miltenytė