Administracinė byla Nr. eI-1477-821/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04374-2016-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. D., V. B. ir advokatui A. T., atsakovo atstovams S. B., Š. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „RCP Construction“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, D. V.,
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą
n u s t a t ė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2016-09-26 tyrimo aktą ir 2016-10-06 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr.SD-37-12438; 2) palikti galioti 2016-07-28 papildomo tyrimo aktą ir 2016-08-08 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr.SD-37-10052 bei juose nurodytas Nelaimingo atitikimo darbe aplinkybes ir priežastis; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015-07-03 Pareiškėjos darbuotojui D. V. įvyko lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio nukentėjusiajam betono duženomis buvo sužalota apatinė kairės kojos dalis, t. y joje atsirado vieno centimetro diametro žaizda. Pareiškėjos dvišalė komisija 2015-09-21 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. 2015-12-02 Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo paskirtas papildomas tyrimas. 2016-01-14 buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (toliau – ir 2016-01-14 aktas), kuriame buvo papildytos ir (arba) pakeistos tam tikros nelaimingo atsitikimo aplinkybės (5 p.). jog anot M. L. paaiškinimo, krovinio kėlimo kontrolė žodžiu buvo pavesta atestuotiems ir instruktuotiems A. V. ir D. V.. 2016-01-14 akte nurodytos šios Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) netinkamas darbų organizavimas statybvietėje (statinio statybos darbų vadovas M. L. neužtikrino, kad visos kėlimo operacijos būtų atliekamos ir prižiūrimos laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; nesant iš anksto parengtai krovinio stropavimo schemai, su kuria darbuotojai privalomai supažindinami, ir jos nenubraižius vietoje, M. L. nevadovavo darbams su kranu, tuo pažeisti Taisyklių 36.2 p. ir 36.6 p. reikalavimai); 2) kiti konkretūs, bet nesuklasifikuoti pažeidimai (gamintojo pateiktos perdangos plokštės pateikimas su defektais); 3) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas (Darbuotojas nepasišalino iš pavojingos zonos – automobilio puspriekabės, taip pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d., Instrukcijos 4.7 p. reikalavimus).
VDI nusprendė atlikti papildomą tyrimą dėl Nelaimingo atsitikimo ir 2016-01-14 akte nurodytų aplinkybių ir priežasčių. 2016-07-28 surašytas Nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo aktas, kuriuo papildytas 2016-01-14 akto 5 p., nurodant, kad Darbuotojas buvo tinkamai apmokytas, instruktuotas, jo žinios buvo patikrintos, kad jis žinojo, jog vilkiko puspriekabėje negalima būti, kai keliami ar nuleidžiami iš jo ar jame kroviniai, kad Darbuotojas įvykio darbe metu buvo puspriekabėje. 2016-09-09 Bendrovė gavo informaciją apie dar vieną VDI skirtą papildomą tyrimą dėl Nelaimingo atsitikimo. 2016-09-26 surašytas skundžiamas Nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo aktas ir priimtas skundžiamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-10-06 sprendimas. Pareiškėjas teigia, kad 2016-09-26 tyrimo akte, kuris 2016-10-06 Sprendimu laikytinas VDI atliktų Nelaimingo atsitikimo tyrimų dalimi, nurodyti 2016-01-14 akto 5 p. papildymai ir pakeitimai neatitinka tikrovės, prieštarauja kitoms Nelaimingo atsitikimo tyrime nustatytoms ir jau aprašytoms aplinkybėms.
Pareiškėjas nurodo, kad 2016-09-26 tyrimo akto išvada, jog „2015 m. liepos 3 d. atliekant gelžbetonio perdangos plokščių montavimo darbus statybos objekte „Clasungen skola“ Švedijos Karalystėje ((duomenys neskelbtini) Švedija), statinio statybos vadovas M. L. pavedė montuotojui-suvirintojui D. V. ir montuotojui- briganininkui A. V. atlikti gelžbetoniu perdangos stropavimo darbus automobilio puspriekabėie“ yra klaidinantys ir neatitinkantis faktinių Nelaimingo atsitikimo aplinkybių. Pažymi, kad Darbuotojui, kitaip nei nurodoma skundžiamame akte, buvo pavesta ne atlikti stropavimo darbus puspriekabėje, tačiau buvo pavesta iškrauti gelžbetonio perdangos plokštes iš automobilio puspriekabės, o vėliau iškrovus - sumontuoti.
Pareiškėjas taip pat nesutinka su 2016-09-26 akte nurodytomis išvadomis, kad „Kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 30 cm aukštį, plokštė staiga sulūžo ir nukrito ant puspriekabės grindų“, „Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatyta, kad šiuo atveju kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos plokštės buvo stropuojamos ir keliamos griebtuvų pagalba. Darbuotojai pradžioje griebtuvais užkabino gelžbetoninę plokštę. Kranininkui pakėlus gelžbetoninę plokštę į 30 cm aukštį, D. V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, kurios apsaugotų plokštę nuo nukritimo, jeigu ji išslystų iš griebtuvų. Tačiau einant užkabinti antrosios apsauginės grandinės, plokštė staiga sulūžo ir krisdama sužalojo D. V.. UAB „RCP Construction“ nėra nustatytos/ patvirtintos kiaurymėtųjų be kilpų gelžbetoninių perdangos plokščių stropavimo / perkėlimo technologijos. Prieš darbų pradžią D. V. nebuvo supažindintas su tokio tipo krovinių stropavimo schema“. Pažymi, kad faktinių aplinkybių visuma, paties Darbuotojo paaiškinimai, Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje esančios foto fiksacijos patvirtina, kad krovinys buvo pakeltas į aukštesnį negu 1 metro aukštį. Ši aplinkybė dėl plokštės buvimo aukščio Nelaimingo atsitikimo metu, yra ypatingai svarbi, siekiant nustatyti, ar Darbuotojas pažeidė savo pareigas, išdėstytas lokaliniuose ir norminiuose teisės aktuose.
Pareiškėja nesutinka ir su VDI išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Nurodo, kad Pareiškėja, ištyrusi avarijos, t. y. plokštės lūžimo priežastį nustatė, jog minėta plokštė buvo brokuota ir tai buvo pagrindinė jos lūžimo priežastis. Pažymi, kad plokštė ne išsprūdo iš griebtuvų ir nukritusi sulūžo, tačiau būtent lūžo pačiuose griebtuvuose. Akivaizdu, jog kėlimas brokuotos plokštės turėjo priežastinį ryšį su jos lūžimo ore faktu ir tuo pačiu kilusiu nelaimingu atsitikimu. Bendrovei nesuprantama, dėl kokių priežasčių 2016-09-26 tyrimo aktu iš 2016-01-14 akto 11 punkto buvo panaikinta viena iš esminių priežasčių, lėmusių nelaimingą atsitikimą. Pažymi, kad liko neįvertinti klausimi, ar būtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jeigu plokštė nebūtų buvusi brokuota, net jeigu Darbuotojas ir nebūtų buvęs formaliai supažindintas su kėlimo schema, ir ar būtų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jeigu Darbuotojas formaliai būtų supažindintas su kėlimo schema, tačiau plokštė vis tiek būtų buvusi brokuota. Išvados dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių padarytos neatsižvelgus nei į Bendrovės, nei į M. L. paaiškinimus, nei į objektyvius nustatytus duomenis (foto fiksacijas), ankstesnį Nukentėjusiojo darbą ir jo darytus pažeidimus, o atliktos klaidingai interpretuojant Darbuotojo subjektyvius paaiškinimus. Darbuotojas pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, nes, nusprendė perkelti krovinį be traversos. Nepaneigta ir ta aplinkybė, jog plokštė buvo nelygiomis briaunomis, ką Darbuotojas privalėjo patikrinti, įvertinti ir atitinkamai prieš pradedant perkėlimo veiksmus įsitikinti perkėlimo technologijos saugumu. Darbuotojas buvo instruktuotas, apmokytas ir atestuotas visais būtinais klausimais, žinojo ir suprato, kokia buvo plokštės stropavimo schema ir būdas, tokie darbai buvo atliekami ir anksčiau. Viena iš nelaimingą atsitikimą, o būtent Darbuotojo patirtus sužalojimus lėmusių priežasčių, yra Darbuotojo buvimas puspriekabėje bei atlikti veiksmai, kai plokštė buvo didesniame negu 1 - 1,20 metro aukštyje. Jeigu plokštė nebūtų buvusi iškelta į tokį aukštį ir Darbuotojas apsaugines grandines būtų kabinęs leidžiamame aukštyje, sužalojimų jis nebūtų patyręs, net ir nukritus plokštei.
VDI atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad įvykis darbe įvyko 2015 m. liepos 3 d., kai statybvietėje, Švedijoje, Pareiškėjo darbuotojams D. V. ir A. V., atliekant kiaurymėtųjų be kilpių gelžbetoninių perdangos plokščių stropavimo darbus vilkiko puspriekabėje, lūžus vienai kranu keliamai plokštei, sveikatos pakenkimus patyrė D. V. ir A. V.. Kadangi sveikatos pakenkimai nebuvo priskirtini prie sunkių, todėl, minėtą įvykį darbe ištyrė Pareiškėjo sudaryta dvišalė komisija, kuri 2015 m. rugsėjo 21 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Su tokiomis tyrimo išvadomis nesutikus D. V., įvykio darbe tyrimą atliko VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė G. K., kuri 2016 m. sausio 14 d. surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą Nr. 1, kuriame buvo įvardintos trys priežastys, t. y. netinkamas darbų organizavimas statybvietėje, nes krovinių stropavimui nebuvo parengta stropavimo schema ir darbams nevadovavo kranų darbų vadovas; gamintojas pateikė gelžbetoninę plokštę su defektais; darbuotojams privalomų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymas, nes keliant krovinį iš puspriekabės, D. V. buvo joje, t. y. nepasišalino iš pavojingos zonos.
2016 m. balandžio 28 d. VDI gavo D. V. atstovo advokato skundą, kuriuo buvo prašoma skirti įvykio darbe papildomą tyrimą, siekiant įvertinti darbuotojo mokymo bei instruktavimo klausimus, todėl buvo pradėtas papildomas tyrimas, 2016 m. liepos 28 d. surašytas įvykio darbe, įvykusio 2015 m. liepos 3 d. UAB „RCP Construction“ darbuotojui D. V., papildomo tyrimo aktą, kuriuo buvo papildytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, nurodytos N-l formos akte, nekeičiant nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių. Užbaigus įvykio darbe papildomą tyrimą, 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas D. V. raštas, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės dėl stropavimo darbų specifikos. D. V. nurodė, kad vilkiko puspriekabėje, kai lūžo keliama gelžbetoninė perdangos plokštė, jis privalėjo būti, nes tuo metu ėjo užkabinti apsauginės grandinės, kuri apsaugotų krovinį nuo nukritimo, jeigu šis išsprūstų iš griebtuvų. Atsižvelgiant į tai, siekiant objektyviai įvertinti D. V. teiginius, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. EV-258 buvo paskirtas minėto įvykio darbe papildomas tyrimas.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo surašytas papildomo tyrimo aktas, papildant nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir naujai išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo nurodytas netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pagrindžiant tuo, kad kiaurymėtųjų gelžbetoninių perdangos plokščių perkėlimo (montavimo) darbai buvo organizuoti nesupažindinus darbuotojo su tokio tipo krovinių stropavimo schemomis ir (ar) tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, todėl, dėl netinkamo stropavimo būdo (neišlaikius reikiamų atstumų nuo keliamos plokštės galų bei nenaudojant traversos), plokštė sulūžo ir krisdama sužalojo darbuotoją. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. SD-37-12438 pripažino N-l formos aktą bei papildomo tyrimo aktą teisėtais ir pagrįstais.
VDI nesutikdama su Pareiškėjo skundo argumentais paaiškino, kad VDI pradėjusi įvykio darbe tyrimą neturėjo jokios galimybės apžiūrėti bei įvertinti įvykio darbe vietą, todėl vadovaudamasi Pareiškėjo patvirtintos dvišalės komisijos formalizuotais dokumentais bei VDI tyrimo metu surinktais duomenimis (D. V. ir kitų Pareiškėjo darbuotojų paaiškinimais, Pareiškėjo papildomai pateiktais dokumentais, foto fiksacijomis iš įvykio darbe vietos ir k. t.) nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, kai darbuotojas D. V. vilkiko puspriekabėje ėjo užkabinti apsauginių grandinių ant nuo puspriekabės grindų sukeltos plokštės, tačiau perdangos plokštei sulūžus ore, sutrupėjusi plokštė sužalojo D. V. kairiąją koją. Pažymėti, kad Pareiškėjo darbuotojas D. V. sveikatos pakenkimus patyrė dėl dviejų veiksnių: perdangos plokštės kritimo (lūžimo) bei darbuotojo buvimo vilkiko puspriekabėje. Todėl VDI tyrimo metu buvo tiriamos perdangos plokštės lūžio ir kritimo priežastys bei D. V. buvimo (plokštės kritimo metu) vilkiko puspriekabėje, šalia pakelto krovinio, priežastys. VDI tyrimo metu nustatė, kad šiuo atveju buvo stropuojamos kiaurymėtos be kilpės gelžbetoninės perdangos plokštės, naudojant griebtuvus ir apsaugines grandines. Plokštę užkabinus griebtuvais ir ją pakėlus nuo puspriekabės grindų, darbuotojas D. V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, t. y. pilnai užbaigti stropavimo darbus, todėl privalėjo būti vilkiko puspriekabėje šalia pakelto krovinio, priešingu atveju jis negalėtų pilnai atlikti stropavimo darbų.
Nustatant gelžbetoninės perdangos plokštės lūžio ir kritimo priežastis, buvo įvertintas 2015 m. liepos 10 d. Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių tyrimo aktas, perdangos plokščių gamintojo pateikta stropavimo schema, Pareiškėjo darbų vadovo M. L. paaiškinimai, ir nustatyta, kad perdangos plokštė sulūžo dėl neteisingo jos stropavimo. Perdangos plokštė neteisingai buvo stropuota todėl, kad nebuvo nei tokio tipo krovinių stropavimo technologijos, nei pačios stropavimo schemos, nei vadovavimo stopavimo darbų atlikimui. VDI nuomone, šios faktinės aplinkybės vienareikšmiškai pagrindžia VDI tyrimo metu nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.
Pasisakydama dėl Pareiškėjo teiginių, kad keliama perdangos plokštė buvo brokuota ir tai buvo pagrindinė jos lūžimo priežastis, VDI pažymėti, kad tai jau ne pirmas atvejis, kuomet Pareiškėjo įmonėje keliama perdangos plokštė sulūžta. 2016 m. liepos 1 d. stropuojant ir keliant perdangos plokštes identiškomis sąlygomis įvyko incidentas, kurio metu taip pat ištrūko plokštė iš griebtuvų, tačiau nenukrito, bet pakibo ant apsauginių grandinių. Nukentėjęs D. V. ir kartu dirbęs A. V. teigė, kad brokuotos perdangos plokštės su nelygiomis briaunomis buvo keliamos jau ne pirmą kartą, Pareiškėjo darbų vadovas jokių priemonių dėl to nesiėmė. VDI pažymi, kad Pareiškėjas privalėjo įvertinti profesinę riziką dėl brokuotų perdangos plokščių stropavimo (montavimo) ir parengti lokalinius teisės aktus (instrukcijas, stropavimo shemas ir k.t.), kad išvengtų nelaimingų atsitikimų darbe, tačiau jie nebuvo parengti.
Pažymi, kad gelžbetoninės perdangos plokštės pakėlimo aukštis neturėjo lemiamos įtakos jos sulūžimui bei nukritimui. Tiek avarijos tyrimo akte, tiek VDI tyrimo metu vienareikšmiškai nustatyta, kad gelžbetoninė perdangos plokštė sulūžo (nukrito) dėl neteisingo jos stropavimo. Paaiškina, kad esant prieštaringiems liudininkų paaiškinimams dėl gelžbetoninės perdangos plokštės sukėlimo aukščio, VDI vadovavosi Avarijos tyrimo aktu, kurio kvestionavimui VDI neturi pagrindo. Jokių kitų objektyvių duomenų apie plokštės pakėlimo aukštį nebuvo gauta, todėl įvykio darbe aplinkybėse ir buvo nurodyta, jog perdangos plokštė nukrito iš maždaug 30 cm aukščio ant puspriekabės grindų. Pareiškėjo nuotraukose užfiksuotas tik bendras vaizdas, be matavimo prietaisų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikslų plokštės pakėlimo aukštį.
VDI pažymi, kad vykdant krovinių perkėlimo darbus privalo būti numatytos technologijos bei saugos reikalavimai, kad keliamas krovinys nekristų, - tai pagrindinis saugos garantas, o jeigu ir įvyktų kritimas, kad pasekmės būtų kuo lengvesnės. Pareiškėjo pateiktoje Suomijos betono industrijos asociacijos kiaurymėtųjų perdangos plokščių montavimo technologijoje nurodyta, kad perdangos plokštė sukeliama neaukščiau kaip 10 cm. Tokiu atveju siekiama kuo saugiau atlikti apsauginių grandinių užkabinimo darbus. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog buvo keliama 12,5 m ilgio, 1,197 m pločio, 6030 kg svorio plokštė, net ir iš 30 cm aukščio krentanti plokštė ir jos nuolaužos galėjo sužaloti ir sužalojo šalia dirbusį darbuotoją D. V..
Pareiškėjo keliama paties nukentėjusiojo neatsargumo prielaida yra nepagrįsta. Nukentėjusiajam nebuvo žinomas keliamo krovinio stropavimo būdas (schema), tad negalimas ir jo veiksmų įvardijimas kaip lokalinių saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimu. Darbai statybvietėse, kur gresia didesnė užgriuvimo, kritimo rizika, taip pat darbai, naudojant potencialiai pavojingus įrenginius, priskirtini pavojingiems darbams darbdavys, organizuojantis šiuos darbus, turėtų maksimaliai ir preciziškai laikytis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu su skundu nesutiko, nurodė, kad palaiko VDI atsiliepime išdėstytą poziciją.
D. V. atsiliepime nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl Pareiškėjo kaltės, nes jis nesiėmė jokių priemonių darbuotojams apsaugoti. Įvykio metu plokštė buvo pakelta ne aukščiau kelių. Jokie specialūs mokymai nebuvo organizuojami, schemų ir instrukcijų taip pat nebuvo.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti pakartodami skunde išdėstytus argumentus. Nurodė, jog nepagrįstai suabsoliutinamos darbdavio pareigos, buvo išimtos kitos aplinkybės (buvimas puspriekabėje, brokas), darbuotojo nesupažindinimas nėra vienintelė įvykio priežastis. Darbuotojas leido pakelti krovinį į 1 m. aukštį, nors negalėjo taip kelti. Vieno 20-30 cm aukštyje galėjo tvarkyti. Tokį aukštį numato Kranų taisyklės.
Inspekcijos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju plokščių technologija yra tokia, kad jos pakeliamos, tada darbuotojas prieina ir užkabina grandines, ji baigiasi, kai užkabinamos grandinės. Kranų taisyklės visų atvejų nenumato. Darbdavys turi įsivertinti riziką, kiek galima kelti saugiai ir apmokyti darbuotojus. Dėl šių plokščių aukštis ne daugiau 10 cm. Darbuotojas nebuvo supažindintas su tokiais aktais, tokios schemos nebuvo. Aukštį kiek buvo pakelta nustatė iš komisijos akto. Darbdavys turėjo pridėti matavimo prietaisą, bet to nebuvo.
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta nustatyta tvarka.
Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra statybos inžinierius, ypatingo statinio techninės priežiūros vadovas, dirbą UAB „Markučiai“. Jis nuvyko apžiūrėti plokštės (po 10 dienų nuo įvykio). Plokštė turėjo paslėptą broką, jos vidus blogai suformuotas. Taip pat negražiai suformuotos išorinės briaunos, jos matosi. Gamintojos schemos nenagrinėjo, jos nebuvo. Dėl 30 cm pakėlimo aukščio nurodė žmonės, kurie buvo.
Liudytojas M. L. posėdžio metu nurodė, kad dirba bendrovėje statinio statybos vadovu. Įvykio nematė, buvo ofise. D. V. buvo pavesti montavimo darbai, padėti plokštes į projektinę padėtį. Kai pasigirsta signalas darbuotojas puspriekabėje negalėjo būti, užkabina ir turi pasišalinti. Darbuotojas nusprendžia kiek kelti. Prieš savaitę buvo įvykis su plokšte. Kitos plokštės nebuvo apžiūrėtos. Stropuotojas pats įvertina.
Pareiškėjos skundas atmestinas
Iš bylos duomenų matyti, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015-07-03, „Glasungen skola“ mokyklos statybos objekte, Malmė, Švedija. Įvykis įvyko, kai darbuotojui D. V. ant automobilio puspriekabės atliekant stropovimo darbus, ore lūžo gelžbetonio kiaurymėtoji perdangos (PKE) plokštė, kuri nukrito ir taip darbuotojui D. V. buvo sužeista kairės blauzdos apatinė dalis.
Bendrovėje buvo sudaryta PKE avarijos priežasčių tyrimo komisija, kurios tikslas nustatyti dėl kokių priežasčių 2017-07-03 keliant plokštę iš transporto ji sulūžo. Komisija 2015-07-10 surašė Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių tyrimo aktą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog iškraunant kiaurymėtą perdangos plokštę P516, ją pakėlus apie 30 cm nuo grindų, ji sulūžo; griebtuvai kėlimo metu buvo uždėti ant gaminio iš vieno galo apie 0,5 m, iš kito galo apie 1,7 m; kėlimo schema iš gamintojo gauta jau po įvykusio incidento, vertinat schemą, vienas griebtuvas buvo užkabintas 0,5 m nuo plokštės ir atitiko kėlimo schemą, kitas buvo užkabintas 1,3 m toliau, nei nurodyta schemoje. Komisija nurodė, jog avarijos priežastys: plokštė P516 kelta netinkamoje vietoje uždėtais griebtuvais; taip pat reikšmingas gaminio tiltelio brokas (nesutankintas betonas); nelygus gaminio šoninės briaunos paviršius (II t. l 123-124).
Kadangi D. V. patirta trauma nebuvo priskirta prie sunkių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 14 p. įvykį darbe tyrė dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio ir darbuotojų atstovų. Komisija surašė Nuostatų 2015-09-21 aktą Nr. 1, kuriame nurodė, jog apie 11 val. 00 min. D. V. užlipo ant automobilio puspriekabės ir kartu su montuotoju-brigadininku A. V. dviem 6 tonų keliamosios galios grandininiais stropais, sujungtais su 4,5 tonų ir 3 tonų keliamosios galios griebtuvais užkabino gelžbetonio kiaurymėtąją perdangos (PKE) plokštę P516 (ilgis 12,50 m., aukštis 0,320 m., plotis 1.197 m., masė 6 030 kg, vienas gaminio galas buvo su 0,505 m. pločio išpjova), kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 1 metro aukštį, gaminys staigiai sulūžo ore ir nukrito ant puspriekabės grindų ir sužalojo kairės blauzdos apatinę dalį. Akto 11 p. nurodytos Nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas statybvietėje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtinto „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 36.6 p. reikalavimas; 2) gamybos būdo neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (plokštės gamintojas nesutankino betono ir neišlygino šoninės briaunos) (II t. l 116-118).
Su tokiomis tyrimo išvadomis nesutikus D. V. (skundas gautas 2015-11-03, ) 2015-12-02 potvarkiu nuspręsta atlikti papildomą įvykio tyrimą. Įvykio darbe tyrimą atliko Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė G. K., kuri 2016-01-14 surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktą Nr. 1, kuriame buvo įvardintos trys Nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas darbų organizavimas statybvietėje, nes krovinių stropavimui nebuvo parengta stropavimo schema, jos nesant ji nebuvo nubraižyta vietoje ir darbams nevadovavo kranų darbų vadovas (tuo pažeisti Kranų naudojimo taisyklių 36.2 p. ir 36.6 p. reikalavimai); 2) gamintojas pateikė gelžbetoninę plokštę su defektais (nesutankintas betonas 2 ir 3 tilteliuose, plokštės šonai nelygūs); 3) darbuotojams privalomų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymas, nes keliant krovinį iš puspriekabės, D. V. nepasišalino iš pavojingos zonos (automobilio puspriekabės) (II t l. 112-115).
D. V. advokatui Inspekcijai pateikus prašymą dėl papildomo tyrimo, vadovaujantis Nuostatų 78 p., Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-05-25 įsakymu buvo paskirtas papildomas įvykio tyrimas (II t., l. 63). Papildomą tyrimą atliko Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas – vyriausiais darbo inspektorius R. R.. Įvertinus papildomo tyrimo metu surinktą informaciją buvo surašytas 2016-07-28 įvykio papildomo tyrimo aktas, kuriuo papildomai ištirtomis darbuotojo mokymo bei instruktavimo aplinkybėmis buvo papildytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, nurodytos 2016-01-14 akte (5 p.) (II t. l. 7-8).
2016-09-07 laišku D. V. išdėstė faktinės aplinkybės dėl stropavimo darbų specifikos, nurodydamas, kad, tuomet, kai lūžo keliama gelžbetoninė perdangos plokštė, jis privalėjo būti puspriekabėje, nes ėjo užkabinti apsauginės grandinės, kurią užkabinęs gali duoti kranininkui ženklą (II t. l. 85-86). Atsižvelgiant į tai ir siekiant objektyviai įvertinti D. V. teiginius, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-09-09 įsakymu Nr. EV-258, vadovaujantis Nuostatų 78-80 p. buvo paskirtas minėto įvykio darbe papildomas tyrimas (II t. l. 100).
Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2016-09-26 buvo surašytas papildomo tyrimo aktas, papildant nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir naujai išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys (II t. l. 64-65). Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės buvo pakeistos, nurodant, jog statinio statybos vadovas M. L. pavedė montuotojui-suvirintojui D. V. ir montuotojui - brigadininkui A. V. ne iškrauti gelžbetonio perdangos plokštes iš automobilio puspriekabės, o „atlikti gelžbetoniu perdangos stropavimo darbus automobilio puspriekabėje“. Taip pat sakinys, jog „Kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 1,0 m aukštį, gaminys staigiai sulūžo ore ir nukrito ant grindų“, buvo pakeistas nurodant, jog „Kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 30 cm aukštį, plokštė staiga sulūžo ir nukrito ant puspriekabės grindų“. Taip pat buvo pakeistas sakinys, jog plokštės kėlimo operacija buvo vykdoma D. V. nepasišalus iš puspriekabės ir jis žinojo, jog kelti krovinius draudžiama, kai automobilyje yra žmonių. Akte šis sakinys buvo išdėstytas, nurodant, jog „Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatyta, kad šiuo atveju kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos plokštės buvo stropuojamos ir keliamos griebtuvų pagalba. Darbuotojai pradžioje griebtuvais užkabino gelžbetoninę plokštę. Kranininkui pakėlus gelžbetoninę plokštę į 30 cm aukštį, D. V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, kurios apsaugotų plokštę nuo nukritimo, jeigu ji išslystų iš griebtuvų. Tačiau be einant užkabinti antrosios apsauginės grandinės, plokštė staiga sulūžo ir krisdama sužalojo D. V.. UAB „RCP Construction“ nėra nustatytos/patvirtintos kiaurymėtųjų be kilpų gelžbetoninių perdangos plokščių stropavimo/perkėlimo technologijos. Prieš darbų pradžią D. V. nebuvo supažindintas su tokio tipo krovinių stropavimo schema“. Taip pat buvo pakeistos Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, tokia priežastimi įvardijant netinkamą pavojingų darbų organizavimą, pagrindžiant tuo, kad kiaurymėtųjų gelžbetoninių perdangos plokščių perkėlimo (montavimo) darbai buvo organizuoti nesupažindinus darbuotojo su tokio tipo krovinių stropavimo schemomis ir (ar) tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, todėl, dėl netinkamo stropavimo būdo (neišlaikius reikiamų atstumų nuo keliamos plokštės galų bei nenaudojant traversos), plokštė sulūžo ir krisdama sužalojo darbuotoją. Nurodyta, jog tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 dalies bei Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punkto reikalavimai.
2016-10-07 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu Nr.SD-37-12438 buvo nutarta laikyti 2016-09-26 papildomo tyrimo aktą, 2016-07-28 papildomo tyrimo aktą ir 2016-01-14 N-1 formos aktą bei papildomų tyrimų duomenis laikyti neatsieja tyrimo dalimi, o Inspekcijos 2016-08-08 sprendimą negaliojančiu.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016-09-26 tyrimo akto ir 2016-10-07 sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja skunde dėsto nesutikimo su šiais sprendimais atliktais pakeitimais argumentus, nesutinka ir su Inspekcijos išvada, kad įvykio darbe priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas.
Įvykiai darbe tiriami ir įforminami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų j saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - ir Įstatymas), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (redakcija, galiojanti nuo 2014-09-12) (toliau – ir Tyrimo nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416, nuostatomis.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, turi būti ištirtas ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalą sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai. Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punktas nustato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Tyrimo nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Remiantis Tyrimo nuostatų 31 punktu, įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus. Tyrimo nuostatų 44 punktas reglamentuoja, kad lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, dalyvaujant darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, užpildo darbdavio į dvišalę komisiją paskirtas atstovas, aktą pasirašo tyrusios komisijos nariai. Tyrimo nuostatų 77 punktas numato, kad jeigu darbdavys nesutinka su VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe tyrimu, jis pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Tyrimo nuostatų 78 punktas nustato, kad Inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją. Tyrimo nuostatų 80 punktas nustato, kad darbdavys skundą dėl įvykio darbe tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 formos akto gavimo. Remiantis Tyrimo nuostatų 83 punktu vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) 14 punktas detalizuoja, kad įvykį darbe tiriantis subjektas (tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju turi išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis); įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius; įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas); išnagrinėti darbo proceso technologiją nustatančius dokumentus; išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis ir įgyvendintas priemones darbuotojų saugai užtikrinti įvykio darbe vietoje; kt. Metodinių nurodymų 18 punktas numato, jog tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir surašomas N-1 formos aktas, kuriame aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis/punktas (straipsniai/punktai); kt. Metodinių nurodymų 40-41 punktai nustato, kad jei ištyrus įvykį darbe vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti. Atlikus papildomą įvykio darbe tyrimą gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos aktas, jis gali būti papildytas arba panaikintas ir surašytas naujas atitinkamos formos aktas.
Skunde pareiškėjas nesutinka su 2016-09-26 tyrimo akte nurodyta aplinkybe, jog statinio statybos vadovas M. L. pavedė montuotojui-suvirintojui D. V. ir montuotojui - briganininkui A. V. atlikti gelžbetoniu perdangos stropavimo darbus automobilio puspriekabėie, teigdamas, jog darbuotojui buvo pavesta iškrauti gelžbetonio perdangos plokštes iš automobilio puspriekabės, o vėliau sumontuoti. Kaip matyti iš papildomo tyrimo akto ši išvada Inspekcijos buvo padaryta įvertinus D. V. 2016-09-12 paaiškinimus. Teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu liudijęs M. L. taip pat nurodė, jog D. V. buvo pavesti montavimo darbai, t.y. padėti plokštes į projektinę padėtį. todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl klaidingai nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjais taip pat nesutinka su akte nurodyta aplinkybe, jog plokštė lūžo ją pakėlus į 30 cm aukštį, pažymėdamas, jog Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje esančios foto fiksacijos patvirtina, kad krovinys buvo pakeltas į aukštesnį negu 1 metro aukštį, tai nurodyta ir darbuotojo paaiškinime. Iš nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos matyti, kad įvykus 2015-07-03 įvykiui tyrimą atliko pareiškėjo sudaryta komisija, o atsakovas tyrimą pradėjo 2015 m. gruodžio mėn., todėl vadovavosi pareiškėjo komisijos dokumentais ir tyrimo metu surinktais duomenimis. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog iš pareiktų foto fiksacijų matosi, jog plokštė buvo pakelta į aukštesnį nei 1 m. aukštį, nes kaip matyti iš foto nuotraukų, joje nėra lyginamųjų matavimo prietaisų, o kiti tyrimo medžiagoje esantys duomenys prieštaringi. Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių 2015-07-10 tyrimo aktą surašiusi komisija nurodė, jog plokštė sulūžo ją pakėlus į 30 cm aukštį; 2015-09-21 tyrimo akte nurodyta, jog ji lūžo pakėtus į maždaug 1 m. aukštį; D. V. teigia, kad plokštė buvo pakelta į maždaug 40-50 cm aukštį. Įvertinus tai, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti į kokį aukštį buvo pakelta plokštė, Inspekcija nurodė, jog ji vadovavosi pirmajame tyrimo akte, t.y. 2015-07-10 akte pateikta informacija. Dėl pareiškėjo argumento, jog į 30 cm aukštį pakelta plokštė negalėjo sužaloti darbuotojo, teismas pažymi, jog keliama perdangos plokštė P516 buvo itin didelių išmatavimų ir masės (ilgis 12,50 m., aukštis 0,320 m., plotis 1.197 m., masė 6 030 kg), todėl net ir krentanti iš nedidelio aukščio galėjo sužaloti priekaboje buvusį darbuotoją. Be to, jo patirti sužalojimai nebuvo sunkūs ir dideli.
Pareiškėja skunde taip pat akcentuoja, jog nesutinka ir su VDI išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Nurodo, kad Pareiškėja, ištyrusi avarijos, t. y. plokštės lūžimo priežastį nustatė, jog minėta plokštė buvo brokuota ir tai buvo pagrindinė jos lūžimo priežastis. Pažymi, kad plokštė ne išsprūdo iš griebtuvų ir nukritusi sulūžo, tačiau būtent lūžo pačiuose griebtuvuose.
Tyrimo metu Inspekcija nustatė, jog įvykis darbe įvyko, kai darbuotojui einant užkabinti ant plokštės apsauginių grandinių, plokštei sulūžus ore darbuotojas patyrė sužalojimus. Tyrimo metu buvo tiriama, kokios buvo plokštės lūžimo ir kritimo priežastys, taip pat dėl kokių priežasčių darbuotojas tuo metu, kai plokštė buvo pakelta, buvo puspriekabėje.
Inspekcija nustatė, jog buvo keliamo kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos plokštės, kurios jas pakėlus nuo grindų yra apjuosiamos apsauginėmis grandinėmis. Plokštę P516 sukėlus nuo grindų D. V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, t.y. užbaigti stropavimo darbus. Todėl Inspekcija nustatė, jog darbuotojas turėjo būti puspriekabėje, nes jam reikėjo užbaigti stropavimo darbus. Inspekcija nustatė, jog plokštė lūžo dėl neteisingo jos stropavimo. Tokią išvadą atsakovas padarė įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis.
Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo vieta ir jų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, jos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425, patvirtintų Kranų kėlimo taisyklių (2015-02-19 įsakymo redakcija) 36 punktas, be kita ko numato, jog krano darbo vadovas privalo pagal darbų vykdymo projektą arba krovinių kėlimo technologijos aprašą parengti visų krovinių, kurie bus keliami kranu, stropavimo schemas ir su jomis supažindinti stropuotojus, kranininkus bei kitus asmenis, susijusius su krano darbu. Jei iš anksto parengtų schemų nėra, vietoje nubraižyti stropavimo schemą ir su ja supažindinti darbuotojus arba tiesiogiai vadovauti darbams su kranu (36.6 p.).
Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių 2015-07-10 tyrimo akte nurodyta, kad plokštė P516 kelta netinkamoje vietoje uždėtais griebtuvais, t.y. dėl neteisingo stropavimo. Jau gavus iš gamintojo schemą buvo nustatyta, kad vienas griebtuvas buvo užkabintas 0,5 m nuo plokštės ir atitiko kėlimo schemą, o kitas buvo užkabintas 1,3 m toliau, nei nurodyta schemoje. Inspekcija įvertinusi šiuos duomenis tyrimo metu nustatė, jog plokštė neteisingai buvo stropuota, nes bendrovėje nebuvo tokio tipo krovinių stropavimo tecnologijos, taip pat nebuvo parengtų vietoje stropavimo schemų, taip pat nebuvo vadovaujama stropavimo darbams. Todėl, nors pareiškėjo darbuotojai ir buvo praėję bendrus mokymus dėl darbo su kranais ir krovinių stropavimo, tačiau Inspekcija pagrįstai pripažino, jog jie nebuvo supažindinti ir su šio tipo plokščių stropavimo darbų atlikimu.
Dėl Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių 2015-07-10 tyrimo akte nurodytos aplinkybės, jog plokštė buvo brokuota (nesutankintas betonas, nelygus gaminio šoninės briaunos paviršius), svarbu pažymėti, jog Inspekcija tyrimo metu nustatė, jog Bendrovėje neseniai buvo įvykęs atvejis, kai keliama plokštė lūžo. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino byloje liudijęs M. L.. J. L. posėdžio metu nurodė, jog plokštė turėjo paslėptą broką (blogai suformuotas vidus), taip pat ir matomą broką (negražiai suformuotos išorinės briaunos). D. V. paaiškinime nurodė, jog brokuotos perdangos buvo keliamos ne pirmą kartą, apie tai jau buvo informuotas darbų vadovas M. L.. Įvertinus šias aplinkybes Inspekcija pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas matydamas brokuotas plokštes turėjo įvertinti profesinę riziką ir vadovaudamasis įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi parengti vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, kad išvengti nelaimingų atsitikimų.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016-09-26 papildomo tyrimo akte suformuluotos išvados priimtos tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas įvykio darbe aplinkybes ir yra pagrįstos tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų normomis. Nustatyta, jog dėl netinkamo stropavimo būdo plokštė sulūžo ir krisdama sužalojo darbuotoją. Nukentėjęs darbuotojas nebuvo supažindintas su nurodyto tipo perdangos plokštės stropavimo schemomis (jų nebuvo), taip pat jos nebuvo parengtos vietoje, darbams nevadovavo kranų darbų vadovas. Įvertinus tai, Inspekcija pagrįstai pripažino, kad nelaimingą atsitikimą darbe sąlygojo būtent netinkamas stropavimo būdas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti 2016-09-26 tyrimo aktą ir 2016-10-07 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimą Nr.SD-37-12438. Pripažinus, kad ginčijami papildomas aktas ir sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti ir palikti galioti 2016-07-28 papildomo tyrimo aktą ir 2016-08-08 sprendimą Nr.SD-37-10052. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo UAB ,,RCP Construction“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Iveta Pelienė
Violeta Petkevičienė
Ernestas Spruogis