Administracinė byla Nr. eA-2108-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03988-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 2.2.7; 26

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Druskininkų savivaldybės administracijos skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – J. J., K. J.) dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2019 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. 3R-939 (2.13.1) dėl J. J. ir K. J. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) 2019 m. liepos 25 d. skundo dalyje dėl 1 ir 2 rezoliucijos punktų (toliau – ir Sprendimas).

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Inspekcija, išnagrinėjusi J. J. ir K. J. 2019 m. liepos 25 d. skundą, 2019 m. spalio 23 d. priėmė Sprendimą, kuriuo skundo dalį dėl atsakymo į 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir dalį dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis pripažino pagrįstomis. Inspekcija Administracijai nurodė pateikti informaciją duomenų subjektams apie veiksmus, kurių imtasi pagal jų 2019 m. vasario 1 d. prašymą dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – ir BDAR) 12 straipsnio 3 dalis)) arba, jeigu veiksmų pagal duomenų subjektų (pareiškėjų) prašymą nesiimta, apie neveikimo priežastis (BDAR 12 straipsnio 4 dalis);

2.2.                      Inspekcija Sprendime konstatavo, kad Administracija atsakė beveik į visus trečiųjų suinteresuotų asmenų keliamus klausimus, susijusius su asmens duomenų apsauga, tačiau nenurodė asmens duomenų saugojimo laikotarpio bei nepateikė prašomų dokumentų kopijų. Taip pat nusprendė, kad atsakydama į pareiškėjų 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir nepateikdama informacijos dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo / neįgyvendinimo, t. y. neatsakydama į šį pareiškėjų prašymą, netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus;

2.3.                      Nesutinkama, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus dėl teisės reikalauti ištrinti asmens duomenis. Administracija, negavusi prašymo ištrinti duomenis, negali ir neprivalo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl teisės būti pamirštam realizavimo. Pateiktame dokumente nebuvo suformuluoto prašymo ir neįvardinta konkrečių duomenų, kuriuos jie pageidavo ištrinti. Prašyme suformuluota 11 klausimų ir 4 papildomi klausimai, tačiau nė viename nėra išreikštas reikalavimas ar prašymas dėl asmens duomenų ištrynimo. Prašyme J. tik deklaruoja, jog, vadovaujantis BDAR 17 straipsnio d punktu bei 21 straipsnio 1 punktu, turi teisę reikalauti douomenis panaikinti;

2.4.                       Vien pamąstymas apie tikrai ar tariamai turimas teises nereiškia viešojo administravimo subjektui formuluojamo prašymo ištrinti duomenis. Prašyme nėra būtinosios sąlygos – pašymo dėl teisės ištrinti duomenis – neįvardinti konkretūs duomenys, kuriuos galimai prašoma ištrinti. Duomenys apie „šeimos problemas“ nelaikytini asmens duomenimis. „Šeimos problemos“, reikalaujančios sprendimo, studijavimo, tyrimo, pačios savaime neleidžia šių duomenų sieti su konkrečiu asmeniu;

2.5.                      Nors pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. atsakyme nenurodyta pažodinio teksto „Asmens duomenų saugojimo laikotarpis“, tačiau sisteminis dokumento aiškinimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kriterijai laikotarpiui yra nurodyti;

2.6.                      Skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, kadangi priimtame akte įpareigojimai suformuluoti taip, kad pareiškėjas jų negali objektyviai įvykdyti, administracinis aktas nemotyvuotas.

3.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1.                      Nagrinėjant treiųjų suinteresuotų asmenų skundą buvo nustatyta, jog jie 2019 m. vasario 1 d. prašymo 4-ame puslapyje nurodė, kad 2017 m. spalio 10 d. J. J., pateikdama prašymą, vienintelį kartą pasirašė sutikimą tvarkyti asmens duomenis (įskaitant ypatingus asmens duomenis), kurie buvo reikalingi neįgalaus vaiko bei šeimos poreikiams nustatyti. Prašoma socialinė paslauga (socialinė dienos globa institucijoje) nebuvo paskirta, todėl tretieji suinteresuotieji asmenys mano, jog gauti sūnaus ypatingi asmens duomenys nebuvo panaudoti pagal paskirtį ir nėra naudojami tam, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių jie buvo renkami, todėl jie turi teisę reikalauti šiuos duomenis panaikinti. Jeigu duomenų valdytojas to padaryti negali, prašė įrodyti, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų priežasčių;

3.2.                      Tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. vasario 1 d. išreiškė reikalavimą įgyvendinti teisę reikalauti ištrinti duomenis, nurodydami konkretų BDAR 17 straipsnio punktą, kuriuo remiantis, prašo šią teisę įgyvendinti. Tretieji suinteresuotieji asmenys aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė prašymą duomenų valdytojui, negalint to padaryti, argumentuotai nurodyti priežastis. Iš minėto prašymo turinio galima aiškiai suprasti, jog J. prašo ištrinti tuos duomenis, kurie buvo surinkti remiantis J. J. pareiškėjui 2017 m. spalio 10 d. pateiktu prašymu. Pareiškėjo argumentas, kad nėra nurodyti duomenys, kuriuos prašoma ištrinti, nepagrįstas. Jeigu duomenų valdytojui nėra aišku, kokius duomenis prašoma ištrinti, jis gali kreiptis į duomenų subjektą, prašydamas patikslinti prašymą;

3.3.                      BDAR nenumato reikalavimų, kokio konkretaus turinio prašymą duomenų subjektas turi pateikti duomenų valdytojui, siekdamas įgyvendinti BDAR 17 straipsnyje įtvirtintą teisę. Jei prašymas šiuo atveju nėra būtent toks, kokio tikisi duomenų valdytojas ir nėra išskirtas bei nurodytas atskiroje prašymo dalyje, negali būti teisėtas pagrindas jo nenagrinėti;

3.4.                      Nors Administracija nesutinka, jog „šeimos problemos“ yra asmens duomenys, tačiau duomenų apie trečiųjų suinteresuotų asmenų šeimos problemas tvarkymas neatsiejamas nuo jų asmens duomenų. Dokumentuose nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys ir konkretūs duomenys, pagal kuriuos galima tiesiogiai identifikuoti duomenų subjektą. Visa kartu su šiais duomenimis esanti informacija apie jų problemas laikoma šių asmenų asmens duomenimis;

3.5.                      Pareiškėjas 2019 m. vasario 28 d. rašte Nr. S12-594-7.2 nurodė teisės aktus, kuriais remiantis tvarkomi asmens duomenys, tačiau tai nereiškia, kad yra nurodytas tvarkomų asmens duomenų saugojimo laikotarpis;

3.6.                      Administracijos atsakymas negali būti vertinamas kaip tinkamas informacijos apie asmens duomenų saugojimo laikotarpį pateikimas. Net jei ir būtų pateikta nuoroda į tam tikrus teisės aktus, pažymint, kad juose nurodytas asmens duomenų saugojimo laikotarpis, toks atsakymas neatitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto skaidrumo principo;

3.7.                      Sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kuriose dalyse J. skundas atmestas, tačiau iš turinio aišku, kuriose dalyse skundas pripažįstamas pagrįstu, o kuriose atmetamas, ir techninė klaida Sprendime padarytų išvadų teisėtumo nepaneigia ir joms jokios įtakos neturi.

4.       Tretieji suinteresuotieji asmenys J. J. ir K. J. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Tretieji suinteresuoti asmenys negali žinoti visų duomenų, kuriuos pareiškėjas turi savo žinioje, todėl reikalavimas konkrečiai pastaruosius įvardinti neproporcingai apsunkintų ir ribotų „teisę būti pamirštam“ įgyvendinimą;

4.2.                      BDAR nėra įtvirtintas reikalavimas duomenų subjektui nurodyti konkrečius duomenis, su kurių tvarkymu asmuo nesutinka. Galėjo reikalauti tik ištrinti asmens duomenis, konkrečiai jų neįvardijant;

4.3.                       Iš pateikto prašymo ištraukų akivaizdu, jog tretieji suinteresuotieji asmenys suvokė savo teisę reikalauti ištrinti duomenis ir siekė ja pasinaudoti, o pareiškėjui negalint to padaryti – informuoti, dėl kokių teisėtų priežasčių ši prašymo dalis negali būti tenkinama;

4.4.                      Administracija, atsakydama į jų prašymą, nepasisakė dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo, nenurodė, ar įgyvendina, ar įgyvendins šią teisę. Ši institucija netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus ir pažeidė jų teises;

4.5.                      Duomenys apie šeimos problemas, kylančias dėl sūnaus neįgalumo (t. y. ypatingųjų asmens duomenų), taip pat laikytini asmens duomenimis, kadangi neatsiejamai susiję su duomenų subjektais, t. y. trečiaisiais asmenimis, todėl pastarieji turi teisę reikalauti pateikti saugojamų duomenų ar dokumentų kopijas, kadangi pareiškėjo žinioje turima informacija gali atskleisti konkretaus asmens tapatybę ir duomenis apie jo privatų, šeimos gyvenimą ar sveikatos būklę;

4.6.                       Atsakovas priėmė motyvuotą ir argumentuotą sprendimą, analizavo pareiškėjui teiktus prašymus ir kitą medžiagą, rėmėsi konkrečiomis BDAR nuostatomis.

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.       Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, įvertinęs trečiųjų suinteresuotų asmenų Administracijai 2018 m. rugsėjo 25 d., 2018 m. spalio 29 d. ir 2019 m. vasario 4 d. pateiktų prašymų, Administracijos 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. vasario 28 d. atsakymų į pateiktus prašymus, trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. liepos 25 d. skundo reikalavimo Inspekcijai, Inspekcijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimo dalies dėl atsakymo į 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir dalies dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis turinį, akcentavo, kad skundžiamu Inspekcijos Sprendimu konstatuota, kad Administracija nenurodė asmens duomenų saugojimo laikotarpio, nepateikė prašomų dokumentų kopijų, taip pat netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus dėl asmens teisės reikalauti ištrinti asmens duomenis.

7.       Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1156, 2 punkte, BDAR 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vertino, kad duomenų subjektų 2019 m. vasario 1 d. prašymo turinys negali būti vertinamas formaliai. Nurodė, kad duomenų subjektų valią ištrinti duomenis nuosekliai ir logiškai patvirtina visas prašymo turinys. Ankstesniuose prašymuose ne kartą duomenų subjektai kėlė tapačius klausimus.

8.       Teismas vadovavosi BDAR 4 straipsnio 1 punkte, 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisniu reglamentavimu ir pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog duomenų subjektas pateikė prašymą išduoti dokumentų kopiją (ar dokumentų kopijas), kuriame (kuriuose) įvardintos ir nurodytos šeimos problemos, kurios pareiškėjo tarnautojams ir darbuotojams buvo tarnybinis būtinumas atlikti skubius veiksmus šeimos atžvilgiu (tirti galimą nusikalstamą veiką, tvarkyti asmens duomenis (įskaitant ypatingus asmens duomenis).

9.       Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad duomenų apie konkrečios šeimos problemų tvarkymas yra neatsiejamas nuo jų asmens duomenų. Pažymėjo, kad BDAR 4 straipsnyje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti, laikytini asmens duomenimis. Šiuo atveju įrodymų visetas tik patvirtina, kad šeimos problemos buvo nurodytos dokumentuose, kuriuos tvarkė Administracija, todėl visa dokumentuose esanti informacija apie konkrečios šeimos problemas ir yra šių asmenų duomenys.

10.       Teismas, vadovaudamasis BDAR 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 2 dalies a punktu, įvertinęs bylos duomenis, neabėjojo, kad pareiškėjas neatskleidė pageidaujamos gauti informacijos suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, kadangi prašomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis nebuvo įvardintas taip, kad duomenų subjektui susipažinus su rašto turiniu nekiltų neaiškumų. Duomenų subjekto teisė šiuo atveju gauti atitinkamą informaciją nebuvo įgyvendinta tinkamai, kadangi pastaroji neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo neaiški.

11.       Teismas, įvertinęs ginčijamą Sprendimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų reikalavimų kontekste, konstatavo, kad teisiniai ir faktiniai Sprendimo pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Sprendime aiškiai, detaliai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokiais veiksmais ir kokias BDAR nuostatas pareiškėjas pažeidė, taip pat paaiškinta, kodėl atsakovas teikė pareiškėjui nurodymą. Teismas nenustatė ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindų.

 

III.

 

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo patirtas proceso išlaidas.

13.       Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                       BDAR 17 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo kontekste bei, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, J. dokumente nėra išpildytos būtinos teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo sąlygos, t. y. nėra suformuluoto prašymo ir neįvardinti konkretūs duomenys, kuriuos prašoma ištrinti. Toks prašymas BDAR nustatyta tvarka negalėjo būti nagrinėjamas. Administracijos direktorės 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V35-1080 patvirtintų Asmens duomenų tvarkymo Druskininkų savivaldybės administracijoje taisyklių 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiuose taip pat nurodyta, kad asmens duomenų subjektas turi pateikti prašymą ištrinti su asmeniu susijusius asmens duomenis;

13.2.                      J. tik nurodė ypatingų jų sūnaus asmens duomenų kategoriją (BDAR 9 straipsnis), tačiau konkrečių duomenų, kurių ištrynimo reikalauja, neišvardijo. Net ir J. pareiškus prašymą, tačiau neišvardijus konkrečių duomenų, abejotina, ar pareiškėjas galėtų įvertinti tokį prašymą. Juo labiau, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kaip turėtų būti vykdomas Inspekcijos nurodymas;

13.3.                      Inspekcijos direktorius 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1T-63(1.12.E) patvirtino Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pavyzdines taisykles, kurių 1 priede pateikiamas pavyzdinis prašymas įgyvendinti duomenų subjekto teisę(-es), iš kurio matyti reikalavimas nurodyti konkrečius duomenis. Negali būti toleruojami atsakovo sprendimai, kuriais nesilaikoma savo paties rekomendacijų;

13.4.                       Nesutinkama, kad pareiškėjas turėjo pateikti tvarkomų asmens duomenų kopiją. BDAR 15 straipsnio 3 dalis patvirtina, kad būtina sąlyga šios teisės realizavimui yra duomenų subjekto prašymas. Toks prašymas nebuvo pateiktas. J. teiginiai apie šeimos problemas nesusiję su asmens duomenų teisiniu reglamentavimu. BDAR reguliuoja tik asmens duomenis, bet ne „neatsiejamą nuo asmens duomenų“ informaciją (BDAR 1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Teismas nepagrįstai išplėtė asmens duomenų sąvoką, nes šeimos duomenys per se (savaime) sieja duomenis ne su konkrečiu asmeniu, o su asmenų grupe ir nesudaro galimybės identifikuoti asmenį;

13.5.                       Teismo sprendime neidentifikuota, koks ir kodėl teisės aktų reikalavimas buvo pažeistas, konstatuojant, kad pareiškėjas nepateikė tinkamos informacijos apie asmens duomenų saugojimo laikotarpį, bei nepagrįsta, kodėl atitinkamas informavimas nebuvo aiškus. Pareiškėjo teigimu, BDAR 13 straipsnio 2 dalies a punktas suteikia teisę pateikti informaciją apie duomenų saugojimo terminus ne tik nurodant konkretų laikotarpį, bet ir nurodant kriterijus, taikytinus laikotarpiui nustatyti. Nors pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. atsakyme nėra nurodyta pažodinio teksto „Asmens duomenų saugojimo laikotarpis“, tačiau sisteminis dokumento aiškinimas (nurodyti įstatyminiai pagrindai, atitinkamų aplinkybių poreikio vertinimas) leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kriterijai laikotarpiui yra nurodyti. Akivaizdu, kad pagal duomenų pobūdį, jų sąsajas su socialinių paslaugų skyrimo poreikiu, nėra galimybės duomenų saugojimo laikotarpį apibrėžti konkrečiu laikotarpiu. Todėl būtent kriterijų taikymas laikotarpiui apibrėžti yra pagrįstas ir teisėtas pareiškėjo veiksmas. Teismas paneigė duomenų valdytojo teisę ir pareigą duomenų saugojimo laikotarpio nustatymui taikyti tam tikrus kriterijus;

13.6.                      Teismas nėra nuoseklus ir akcentuoja, kad atsakovo rekomendacijos patvirtina, jog tiek duomenų subjektas, tiek duomenų valdytojas turi vienas kitam teikti aiškius, konkrečius prašymus ir (ar) informaciją. Vienu atveju – dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo formulavimo – teismas nusprendė, kad pareiškėjas turėjo vertinti netinkamai suformuluotą J. prašymą visais įmanomais būdais ir jį išnagrinėti. Kitu atveju – dėl duomenų saugojimo laikotarpio apibrėžimo – teismas tiesiog nurodė, kad laikotarpio apibrėžimas nėra aiškus. Panašių aplinkybių skirtingas kvalifikavimas yra neteisėtas;

13.7.                      Atsakovo Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Esant prieštaravimui tarp atsakovo atsiliepimo argumentų, kad J. prašė ištrinti duomenis, kurie buvo surinkti remiantis J. J. pareiškėjui 2017 m. spalio 10 d. teiktu prašymu, ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimo argumentų, kad prašymas pareikštas dėl visų pareiškėjo žinioje turimų trečiųjų asmenų ir jų šeimos narių asmens duomenų, atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas turi tikslintis informaciją, o ne vykdyti atsakovo privalomą nurodymą. Tačiau tokia situacija, pareiškėjo teigimu, nedera su individualiam administraciniam aktui keliamais aiškumo, suprantamumo, adresato teisinio statuso pasikeitimo apibrėžtumo bei vientisumo reikalavimais. Pareiškėjui lieka neaišku, kokių veiksmų jis turi imtis dėl Inspekcijos Sprendimo.

14.       Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                       Tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. vasario 1 d. prašyme išreiškė reikalavimą įgyvendinti teisę reikalauti ištrinti duomenis nurodydami konkretų BDAR 17 straipsnio punktą, kuriuo remiantis, prašė šią teisę įgyvendinti (asmens duomenys nėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi). Jie aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė prašymą duomenų valdytojui negalint to padaryti, argumentuotai nurodyti priežastis. Vien tai, kad duomenų subjektai prašymo rezoliucinėje dalyje atskirai neišreiškė tam tikro prašymo, kuris yra nurodytas ir aprašytas pačiame prašymo tekste, negalėjo būti vertinama kaip pagrindas to prašymo nenagrinėti;

14.2.                      Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. vasario 1 d. prašyme neišvardino, kokius konkrečiai duomenis prašė ištrinti, nes iš minėto prašymo turinio galima aiškiai suprasti, kad jie prašė ištrinti tuos duomenis, kurie buvo surinkti remiantis J. J. pareiškėjui 2017 m. spalio 10 d. pateiktu prašymu. Be to, duomenų subjektas, besikreipiantis į duomenų valdytoją, gali net tiksliai nežinoti ir neturėti objektyvių galimybių sužinoti, kokius konkrečiai duomenis tvarko duomenų valdytojas ir duomenų valdytojo pareiga yra duomenų subjektui šią informaciją nurodyti;

14.3.                      Inspekcijos direktorius 2018 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1T-63(1.12.E) patvirtintos Duomenų subjekto teisių įgyvendinimo pavyzdinės taisyklės yra pavyzdinės, t. y. rekomendacinio pobūdžio, tačiau jokiu būdu negali būti vertinama, kad tai yra privaloma prašymo forma ir duomenų subjekto prašymas dėl jo teisių įgyvendinimo galėtų būti nenagrinėjamas vien tik todėl, kad yra pateikiamas ne tokios formos ir turinio prašymas, kokio tikisi duomenų valdytojas. BDAR nenumato reikalavimų, kokio konkretaus turinio prašymą duomenų subjektas turi pateikti duomenų valdytojui;

14.4.                      BDAR 4 straipsnio 1 punkte pateikto asmens duomenų apibrėžimo kontekste duomenų apie konkrečios šeimos (šiuo atveju trečiųjų asmenų) problemas tvarkymas yra neatsiejamas nuo jų asmens duomenų. Administracijai tvarkant duomenis apie šeimos problemas, dokumentuose, kuriuose jos nurodytos ar su kuriais susietos, neabejotinai nurodyti ir konkretūs duomenys, pagal kuriuos galima tiesiogiai identifikuoti duomenų subjektą, taigi ir visa kartu su šiais duomenimis esanti informacija apie jų problemas laikoma šių asmenų asmens duomenimis. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims 2019 m. vasario 1 d. prašyme aiškiai prašant išduoti dokumentų, kuriuose įvardintos jų šeimos problemos, kopijas, pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą duomenų subjektų teisę;

14.5.                      Duomenų saugojimo laikotarpio aspektu aktualus BDAR 15 straipsnis, reglamentuojantis duomenų subjekto teisę susipažinti su duomenimis. Sutinkama su pareiškėju, kad duomenų subjektui nebūtinai turi būti pateikta informacija apie konkretų asmens duomenų saugojimo laikotarpį, gali būti pateikta tik informacija apie kriterijus, taikomus tam laikotarpiui nustatyti, tačiau tik tais atvejais, kai saugojimo laikotarpio nurodyti neįmanoma. Pareiškėjas atsakyme į trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašymą nenurodė nei konkretaus laikotarpio, per kurį bus saugomi jų asmens duomenys, nei kriterijų, taikomų tam laikotarpiui nustatyti;

14.6.                       Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu nustatytu informacijos skaidrumo principu, pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. atsakymas negali būti vertinamas kaip tinkamas informacijos apie asmens duomenų saugojimo laikotarpį pateikimas;

14.7.                       Atsakovas, nagrinėdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą Inspekcijai, tiek teikdamas atsiliepimą teismui į skundą, rėmėsi 2019 m. vasario 1 d. trečiųjų suinteresuotų asmenų pareiškėjui pateiktu prašymu, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad jie prašo panaikinti (ištrinti) duomenis, kurie buvo gauti renkant informaciją pagal J. J. 2017 m. spalio 10 d. pateiktą prašymą. Kodėl tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime teismui nurodė prieštaringą informaciją negu minėtame prašyme, nurodyti negali;

14.8.                      Nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad nėra aišku, kokių veiksmų jis turi imtis dėl Inspekcijos sprendimo, kadangi, kaip nurodė Inspekcijos atstovė ir teismo posėdyje, Inspekcijos Sprendime yra aiškiai pateiktas nurodymas – pateikti informaciją duomenų subjektams (tretiesiems asmenims) apie veiksmus, kurių imtasi pagal jų 2019 m. vasario 1 d. prašymą dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo arba, jeigu veiksmų pagal duomenų subjektų prašymą nesiimta, apie neveikimo priežastis. Inspekcija Sprendime įvertino, kokioje apimtyje tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prašymą Administracijai ir tokioje apimtyje į šį prašymą turi būti atsakyta. Duomenų valdytojui kilus abejonių dėl duomenų subjekto prašymo, jis turi kreiptis į duomenų subjektą, prašydamas sukonkretinti (patikslinti) prašymą;

14.9.                      Administracijoje yra Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius, kuriame yra specialistų, galinčių atstovauti pareiškėją teisme, nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, joje sprendžiamas klausimas iš esmės tik dėl vieno duomenų subjekto prašymo, todėl advokato dalyvavimas nebuvo būtinas. Bylinėjimosi išlaidų priteisimas pareiškėjui neatitiktų teismų formuojamos praktikos.

15.       Tretieji suinteresuoti asmenys J. J. ir K. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pritardami atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, nesutikimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                       Tretieji suinteresuoti asmenys galėjo reikalauti tik ištrinti asmens duomenis, konkrečiai jų neįvardijant, laikant, jog prašymas pareikštas dėl visų pareiškėjo žinioje turimų trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų šeimos narių asmens duomenų, o reikalavimas konkrečiai juos įvardinti neproporcingai ribotų jų teisės į „teisę būti pamirštam“ įgyvendinimą;

15.2.                      Reikalauti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų turėti specialias teisines žinias, formuluojant prašymo turinį pagal pareiškėjo nurodomą poziciją, yra neteisinga ir nepagrįsta. Pareiškėjo pozicija prieštarauja gero administravimo ir lygiateisiškumo principui, nes pareiškėjas yra juridinis asmuo, atstovaujamas teisininkų ar iš šalies samdomų advokatų skyriaus, kurie rinko medžiagą pagal gautą prašymą, ją analizavo, turėjo galimybę paprašyti, kad prašymas būtų patikslintas;

15.3.                       Nagrinėjamu atveju taikytinas BDAR 17 straipsnis ir pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti ištrinti trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis. Pareiškėjo akcentuojami vidaus dokumentai nėra viešai skelbiami, be to, nurodomos taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, o BDAR nenumato reikalavimų, kokio konkretaus turinio prašymą duomenų subjektas turi pateikti duomenų valdytojui, siekdamas įgyvendinti BDAR įtvirtintas duomenų subjekto teises;

15.4.                      Duomenys apie šeimos problemas taip pat laikytini asmens duomenimis, kadangi tokia informacija yra neatsiejamai susijusi su duomenų subjektais. Pareiškėjas neabejotinai kaupia informaciją ne tik apie akivaizdžius trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis, tokius kaip vardai ir pavardės, bet ir papildomą informaciją, kuri atskleidžia trečiųjų asmenų ar jų šeimos narių tapatybes, o taip pat ir informaciją, susijusią su jų sveikata, kuri pagal BDAR 9 straipsnio 1 dalį priskiriama prie specialios kategorijos asmens duomenų;

15.5.                       Pareiškėjas, nenurodydamas jokio konkretaus laikotarpio, per kurį bus saugomi trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenys, o taip pat ir kriterijų, taikomų tam laikotarpiui nustatyti, pažeidė BDAR 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą bei skaidrumo principą;

15.6.                      Trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašyme aiškiai nurodyta prašymo apimtis – panaikinti duomenis, kurie buvo gauti renkant informaciją pagal J. J. 2017 m. spalio 10 d. pateiktą prašymą;

15.7.                      Inspekcijos įpareigojimas pareiškėjui skundžiamame Sprendime suformuluojant alternatyvias pareigas, yra aiškus, papildomai nurodytas ir veiksmų atlikimo terminą. Sprendimas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

16.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundas Administracijai dalyje dėl netinkamo atsakymo į jų 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis pripažintas pagrįstu bei Adminitsracijai pateiktas administracinis nurodymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

17.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažindamas, kad Inspekcijos Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, jame pagrįstai konstatuota, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų teisė gauti informaciją nebuvo tinkamai įgyvendinta, jų Administracijai 2019 m. vasario 1 d. pateiktas prašymas negalėjo būti vertinamas formaliai.

18.       Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai ištrinti asmens duomenis ir pateikti tvarkomų asmens duomenų kopijas negalėjo būti nagrinėjami BDAR nustatyta tvarka, nes tokie prašymai nebuvo suformuluoti. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai išplėtė asmens duomenų sąvoką, prie asmens duomenų priskirdamas šeimos duomenis, bei paneigė duomenų valdytojo teisę duomenų saugojimo laikotarpio nustatymui taikyti tam tikrus kriterijus. Inspekcijos Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes nėra aišku, kokių veiksmų Administracija turi imtis, vykdydama skundžiamą Inspekcijos Sprendimą.

19.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės teisingai išnagrinėjo ir įvertino Sprendimo turinį.

21.       Nagrinėjamu atveju, ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ).

22.       Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

23.       Nustatyta, kad Inspekcija skundžiamame 2019 m. spalio 23 d. sprendime „Dėl J. J. ir K. J. 2019 m. liepos 25 d. skundo“ (el. b. I t., b. l. 9–14) konstatavo, kad Administracija, atsakydama į trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašymą ir nepateikdama jokios informacijos dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo / neįgyvendinimo, t. y. neatsakydama į šį pareiškėjų prašymą, netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio (skaidrus informavimas, pranešimas ir duomenų subjekto naudojimosi savo teisėmis sąlygos) reikalavimus.

24.       BDAR 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip. BDAR 12 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone.

25.       Administracija laikosi pozicijos, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas ištrinti asmens duomenis negalėjo būti nagrinėjami BDAR nustatyta tvarka, nes toks prašymas nebuvo tinkamai suformuluotas. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad, Administracijos nuomone, turėjo būti pateiktas atitinkamos formos prašymas, nurodant prašomus ištrinti konkrečius duomenis.

26.       Trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašyme „Dėl informacijos pateikimo apie asmens duomenų tvarkymą bei dokumentų kopijų išdavimo“ (el. b. I t., b. l. 43–51), be kita ko, nurodyta, kad „2017 m. spalio 10 d. buvo vienintelis kartas, kada J. J. pateikdama prašymą, pasirašė ir davė sutikimą tvarkyti mūsų šeimos asmens (įskaitant ypatingus asmens) duomenis, kurie buvo reikalingi neįgalaus vaiko bei mūsų šeimos poreikiams nustatyti. Prašoma socialinė paslauga (socialinė dienos globa institucijoje) paskirta nebuvo, todėl manome, kad gauti mūsų sūnaus ypatingi asmens duomenys nebuvo panaudoti pagal paskirtį ir nėra naudojami tam, kad būtų pasiekti tikslai, dėl kurių jie buvo renkami, todėl vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 17 straipsnio d punktu bei 21 straipsnio 1 punktu, turime teisę reikalauti šiuos dokumentus panaikinti. Jei duomenų valdytojas to padaryti negali, prašau argumentuotai įrodyti, kad jie yra tvarkomi dėl įtikinamų priežasčių, kurios yra viršesnės už mūsų kaip duomenų subjekto interesus, teises ir laisves arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius interesus“.

27.       BDAR 17 straipsnio „Teisė reikalauti ištrinti duomenis (teisė būti pamirštam“)“ 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas ištrintų su juo susijusius asmens duomenis, o duomenų valdytojas yra įpareigotas nepagrįstai nedelsdamas ištrinti asmens duomenis, jei tai galima pagrįsti viena iš šių priežasčių: a) asmens duomenys nebėra reikalingi, kad būtų pasiekti tikslai, kuriais jie buvo renkami arba kitaip tvarkomi; b) asmens duomenų subjektas atšaukia sutikimą, kuriuo pagal 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba 9 straipsnio 2 dalies a punktą grindžiamas duomenų tvarkymas, ir nėra jokio kito teisinio pagrindo tvarkyti duomenis; c) asmens duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 1 dalį ir nėra viršesnių teisėtų priežasčių tvarkyti duomenis arba duomenų subjektas nesutinka su duomenų tvarkymu pagal 21 straipsnio 2 dalį; d) asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai; e) asmens duomenys turi būti ištrinti laikantis Sąjungos arba valstybės narės teisėje, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės; f) asmens duomenys buvo surinkti 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto informacinės visuomenės paslaugų siūlymo kontekste.

28.       BDAR 21 straipsnio 1 punktas nustato, kad duomenų subjektas turi teisę dėl su jo konkrečiu atveju susijusių priežasčių bet kuriuo metu nesutikti, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi, kai toks duomenų tvarkymas vykdomas pagal 6 straipsnio 1 dalies e arba f punktus, įskaitant profiliavimą remiantis tomis nuostatomis. Duomenų valdytojas nebetvarko asmens duomenų, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas įrodo, kad duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves, arba siekiant pareikšti, vykdyti ar apginti teisinius reikalavimus.

29.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina prašymo formą ir turinį. Trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašymo turinys ir jame nurodytas teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai pavirtina, jog tretieji suinteresuoti asmenys siekė realizuoti BDAR įtvirtintą teisę reikalauti ištrinti Administracijos žinioje jų šeimos asmens duomenis (sūnaus ypatingus asmens duomenis), gautus remiantis J. J. pareiškėjui 2017 m. spalio 10 d. pateiktu prašymu. Tai, kad prašymas nebuvo tinkamai suformuluotas dokumento formos prasme, negali būti kliūtis tokio prašymo nenagrinėti. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas teisinis reglamentavimas dėl prašymo formos yra nustatytas poįstatyminiu teisiniu reglamentavimu, kuris iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, o BDAR konkrečios prašymo formos aptariamu aspektu nenustato.

30.       Atsižvelgiant į tai, kad Administracija, 2019 m. vasario 28 d. raštu „Dėl pateikto prašymo“ (el. b. I t., b. l. 40–41) atsakydama į trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašymą, nepasisakė dėl teisės reikalauti ištrinti asmens duomenis įgyvendinimo, todėl Inspekcijos Sprendimu pagrįstai pripažinta, kad Administracija netinkamai įgyvendino BDAR 12 straipsnio reikalavimus ir šiuo aspektu pažeidė trečiųjų suinteresuotų asmenų teises.

31.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad tretieji suinteresuoti asmenys netinkamai suformulavo prašymą išduoti tvarkomų asmens dokumentų kopijas, nes jų akcentuojami duomenys apie „šeimos problemas“ negali būti traktuojami kaip asmens duomenis BDAR kontekste. 

32.       Nustatyta, kad tretieji suinteresuoti asmenys 2019 m. vasario 1 d. prašyme prašė „išduoti dokumento kopiją (ar dokumentų kopijas), kuriame būtų įvardintos ir įrodytos mūsų šeimos problemos, kurios Druskininkų savivaldybės administracijos tarnautojams ir darbuotojams buvo tarnybinis būtinumas atlikti skubius veiksmus mūsų šeimos atžvilgiu: tirti galimą nusikalstamą veiką, tvarkyti asmens duomenis (įskaitant ypatingus asmens duomenis)“.

33.       BDAR 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų valdytojas pateikia tvarkomų asmens duomenų kopiją. BDAR 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

34.       Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 2 punktu, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

35.       BDAR įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste pritartina Inspekcijos ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad trečiųjų asmenų nurodomi šeimos problemų aspektai, t. y. informacija apie asmenys ir jų šeimos gyvenimą, neatsiejamai susiję su jų asmens duomenims ir tarkymo eigoje gali padėti identifikuoti asmenį. 

36.       Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas paneigė duomenų valdytojo teisę ir pareigą duomenų saugojimo laikotarpio nustatymui taikyti tam tikrus kriterijus. 

37.       Vadovaujantis BDAR 15 straipsnio „Duomenų subjekto teisė susipažinti su duomenimis“ 1 dalies d punktu, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir informacija: kai įmanoma, numatomas asmens duomenų saugojimo laikotarpis arba, jei neįmanoma, kriterijai, taikomi tam laikotarpiui nustatyti.

38.       Pareiškėjo teigimu, jo 2019 m. vasario 28 d. atsakymo į trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašymą sisteminis aiškinimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad kriterijai laikotarpiui yra nurodyti (įstatyminiai pagrindai, atitinkamų aplinkybių poreikio vertinimas).

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. atsakymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad asmens duomenų saugojimo laikotarpis atsakyme nėra aiškiai apibrėžtas. Pareiškėjo atsakyme nėra nurodyta, kad saugojimo laikotarpio apibrėžti nėra galimybės, o akcentuojamas atsakyme pateiktas teisinis reglamentavimas, aplinkybių poreikio vertinimas, negali būti vertinami kaip pakankami bei aiškūs kriterijai, galintys padėti apibrėžti tvarkymo tikslais disponuojamų asmens duomenų saugojimo laikotarpio trūkmę.

40.       Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Inspekcijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų tuo aspektu, nes nėra aišku, kokių veiksmų Administracija turi imtis, vykdydama skundžiamą Sprendimą.

41.       Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

42.       Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus.

43.       Inspekcija Sprendimu, konstatuodama BDAR 12 straipsnio pažeidimą, nurodė Administracijai „pateikti informaciją duomenų subjektams (pareiškėjams) apie veiksmus, kurių imtasi pagal pareiškėjų 2019 m. vasario 1 d. prašymą dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo (BDAR 12 str. 3 d.) arba, jeigu veiksmų nesiimta pagal duomenų subjektų (pareiškėjų) prašymą, apie neveikimo priežastis (BDAR 12 str. 4 d.)“ ir apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti Inspekciją.

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo Inspekcijos Sprendimo nurodymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, įpareigojantis Administraciją imtis veiksmų trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. vasario 1 d. prašymui dėl teisės reikalauti ištrinti duomenis įgyvendinimo išspręsti.

45.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veiksmų, nei nurodyta Inspekcijos Sprendime. Inspekcija priimdama Sprendimą užtikrino individualaus administracinio sprendimo reikalavimus, nustatytus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje.

46.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Inspekcijos Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

47.       Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

48.       Atsisakius tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į proceso išlaidų atlyginimą.

49.       ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

50.       Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51.       ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį (ABTĮ 41 str. 3 d.).

52.       Bylos duomenys patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys pirmosios instancijos teismui buvo pateikę prašymą ir įrodymus, pagrindžiančius jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas šių išlaidų priteisimo klausimo neišsprendė. Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, šių išlaidų priteisimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

53.       Tretieji suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jiems iš pareiškėjo 500 Eur išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

54.       ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

55.       Trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtas išlaidas patvirtina kartu su prašymu pateikti 2020 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas. Prašoma priteisti suma neviršija už šią teisinę paslaugą maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl ji tretiesiems asmenims priteisiama (ABTĮ 40 str. 1, 3, 5 d., Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 p.)).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 3 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Druskininkų savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. J. ir K. J. 500 Eur (penkis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Klausimą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tretiesiems asmenims J. J. ir K. J. perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Rytis Krasauskas

 

 

        Ernestas Spruogis

 

 

        Skirgailė Žalimienė