Civilinė byla Nr. 2S-2587-601/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16410-2014-9

                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.1; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo                   posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams antstolei R. S., D. S., tretiesiems asmenims R. M., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,                                                                                                                                           

n u s t a t ė :             

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas – antstolės R. S. organizuotas varžytines dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėtomis bei 2013-09-04 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4).

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi įpareigojo ieškovą A. M. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti 1 464 Lt žyminį mokestį bei pateikti tinkamai patvirtintus visus ieškinio priedus. Nurodė, kad priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiems asmenims (b. l. 25-26).

Ieškovas 2014 m. spalio 6 d. pateikė teismui raštą bei mokėjimo kvitą, patvirtinantį 1 464 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo faktą. Pažymėjo, kad neturėdamas galimybės išreikalauti iš atitinkamų institucijų dokumentų, prašo juos išreikalauti teismo. Mano, kad teismo reikalavimas pateikti dokumentų originalus yra perteklinis (b. l. 19-20).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo ieškovą A. M. per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti tinkamai patvirtintus visus ieškinio priedus, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Nurodė, kad pagal CPK 135 str. 2 d. prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. CPK 114 str. nustatyta procesinių dokumentų priedų pateikimo forma, t. y. dalyvaujantis byloje asmuo, kurio procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Šiuo atveju ieškovo pateikti priedai susiję su ieškovo teisėmis ir pareigomis, todėl šių dokumentų tinkamai patvirtinti nuorašai ar kopijos kompetentingų institucijų turėjo būti pateikti ieškovui. Ieškovas teikdamas teismui šių dokumentų kopijas, kaip ieškinio priedus, privalo juos pateikti teismui tinkamai patvirtintus. Teisės aktai nenumato išimčių, kad tam tikri ieškinio priedai būtų teismui pateikti atitinkamai nepatvirtinti. Teismas išaiškino, kad pareikštas prašymas išreikalauti originalius ieškinio priedus, neatleidžia ieškovo nuo pareigos tinkamai pateikti ieškinio priedus. Teismas pažymėjo, kad neištaisius nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų per teismo nustatytą terminą, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno apylinkės teismą priimti civilinį ieškinį arba skirti ilgesnį terminą trūkumams pašalinti (b. l. 26-32).

Motyvuose nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pažeidžia žmogaus teisę į teisingą teismą bei tokiu būdu atima galimybę kovoti už savo neteisėtai atimtą nuosavybę. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė. Siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Šis teisinis reguliavimas dera su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės kreiptis į teismą aiškinimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisę kreiptis į teismą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo kriterijus, kurie turi būti taikomi ir Lietuvos teismų praktikoje. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad, nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą, kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, tačiau tai nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kauno apylinkės teismas turėjo galimybę priimti ieškinį ir teisės aktų nustatyta tvarka išsireikalauti bylas, kurių pagrindu pateiktas ieškinys. Teismas skyrė per trumpą terminą, jog vėl ieškovas galėtų kreiptis į prokuratūrą ar antstolę, kad šie organai išduotų naujas kopijas. Teismas turėjo galimybę išreikalauti nepatvirtintus dokumentus, tačiau nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų, t. y. koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu; ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taigi, ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja ieškinio trūkumų esmingumo kriterijų.

Šiuo atveju matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartyje nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, pažymėjo, kad ieškovas teikdamas prie ieškinio priedus privalo pateikti teismui pridedamų dokumentų originalus ar tinkamai patvirtintas šių dokumentų kopijas (CPK 144, 135 str. 2 d.). Taigi, iš esmės Kauno apylinkės teismas ieškinio trūkumus grindė ieškinio priedų, kaip rašytinių įrodymų, formos netinkamumu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, nes įvertinus ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodytus reikalavimus (dalyką), pateiktus dokumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškinys negali būti nagrinėtinas teisme dėl pirmosios instancijos teismo nurodyto trūkumo.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovas, paduodamas ieškinį, neprivalo jo įrodyti, o teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. CPK 114 str., reglamentuojantis procesinių dokumentų priedų pateikimo formą, numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Be to, CPK 114 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę savo iniciatyva ar dalyvaujančio byloje asmens prašymu pareikalauti pateikti dokumentų originalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio (pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikė teismui ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tik pateikti ieškinio priedai neoriginalūs ir (ar) nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal teismų praktiką, procesinių dokumentų priedų pateikimo formos reikala­vimo netinkamas įgyvendinimas gali būti pašalinamas per trūkumų šalinimo institutą, tačiau vien nepatvirtintos dokumento kopijos pridėjimas prie ieškinio yra techninio pobūdžio reikalavimas ir neturėtų būti laikomas trūkumu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nes CPK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo pateikti kartu su ieškiniu įrodymų originalus arba kopijas nesilaikymas paprastai nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai. Tai reiškia, kad dokumentų priedų formos neatitikimas įstatymų keliamiems reikalavimams neatitinka ieškinio trūkumų esmingumo kriterijaus ir galėtų būtų vertinamas kitų nustatytų ieškinio trūkumų kontekste (nurodomas nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo). Kadangi ginčijama teismo nutartimi priedų formos netinkamumas – ieškinio priedai pateikti neoriginalūs ar nepatvirtinti įstatymo nustatyta tvarka – nurodytas kaip vienintelis ieškinio trūkumas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytas trūkumas nėra esminis ir gali būti pašalintas pasiruošimo nagrinėti bylą teisme ar nagrinėjimo teisme stadijoje.

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškovo A. M. ieškinio priėmimo klausimui spręsti (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovo A. M. ieškinio priėmimo klausimui spręsti.

Teisėjas                                                                                                                 Evaldas Burzdikas