Civilinė byla Nr. 2A-460-343/2011

(Proceso Nr. 2-05-3-22970-2009-1)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė

Procesinio dokumento kategorijos: 30.9.2; 34.4; 75.6.2; 121.21; 128.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,

dalyvaujant ieškovui V. M., įgaliotinei D. K., adv. Rasai Graduaskienei, atsakovo P. Z. atstovui adv. Raimondui Lignugariui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3348-151/2010 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui P. Z., trečiajam asmeniui notarei Violetai Bagdanskienei dėl nuosavybės teisės pripažinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, ir

nustatė:

ieškiniu (b.l. 39-41, t. 1) ieškovas prašė pripažinti: 1) kad 1994 m. gegužės 13 d. mirusiam jo tėvui V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); 2) paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties ieškovas priėmė palikimą; 3) pripažinti negaliojančiu po M. M. mirties atsakovui 2006 m. lapkričio 27 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl Vi dalies gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Ieškovas nurodė, jog aptariamą turtą jo tėvas įgijo gyvendamas santuokoje su M. M., todėl po jo mirties pusė turto tapo paveldėjimo objektu. Nors į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, ieškovas palikimą priėmė faktiniu valdymu, kadangi ginčo name apsigyveno iš karto po jo pastatymo, čia registruota ir ieškovo gyvenamoji vieta. Kartu su ieškovu ginčo name gyveno ir mirusio tėvo sutuoktinė, kuri buvo neįgali ir mirė 2004 m. rugpjūčio 4 d., ieškovas rūpinosi jos laidotuvėmis. 2009 m. lapkričio mėnesį ieškovas sužinojo, kad 2006 m. lapkričio 27 d. atsakovui, kuris yra M. M. sūnus, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą ginčo turtą. Kadangi nuosavybės teisė į ieškovo tėvui priklausiusią turto dalį atsakovo motinai neperėjo, jis negalėjo paveldėti šios turto dalies.

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 95-96, t. 1) atsakovas prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, jog ginčo turtas buvo įsigytas pardavus atsakovo motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančią namų valdą, todėl jis nebuvo bendrąja atsakovo motinos ir ieškovo tėvo nuosavybe. Būtent dėl šios priežasties atsakovo motina nesikreipė dėl po ieškovo tėvo mirties likusio palikimo priėmimo. Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ieškovas galėtų pretenduoti tik į 1/4, bet ne į pusę turto, kadangi po ieškovo tėvo mirties atsakovo motina toliau valdė ir tvarkė turtą kaip savininkė. Po atsakovo motinos mirties ieškovas jau buvo kreipęsis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, tačiau pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas. 2006 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą turtą, 2007 m. spalio 24 d. sutartimi jis

išpirko po pastatais esančią žemę. Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovas praleido įstatyme įtvirtintą vienrių metų terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti.

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 94, t. 1) trečiasis asmuo Violoteta Bagdanskienė nurodė su ieškiniu sutinkanti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b.l. 158-163, t. 1) ieškinį patenkino, pripažino, jog V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties ieškovas priėmė palikimą, pripažino negaliojančiu po M. M. mirties atsakovui 2006 m. lapkričio 27 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/2 dalies gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) paveldėjimo, priteisė iš atsakovo 500 Lt žyminio mokesčio ieškovui ir 837 Lt žyminio mokesčio bei 32,50 Lt pašto išlaidų atlyginimą valstybei. Teismas nurodė, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokoje, todėl taikė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kadangi byloje neginčijamos aplinkybės, jog ieškovas visą laiką gyvena ginčo name, jį tvarko ir išlaiko, nesant kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ieškovo tėvo palikimą faktiniu valdymu priėmė ir jo sutuoktinė, nustatymo, atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovui tegali priklausyti tik pusė jo tėvui priklausiusios turto dalies, remiantis byloje esančiais duomenimis, liudytojų parodymais, kaip pagrįstą vertino ieškovo reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą. Teismui konstatavus, jog M. M. priklausė tik pusė ginčo turto, atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl palikėj ai nepriklausiusio turto paveldėjimo panaikinta. Atmestas ir atsakovo prašymas taikyti byloje ieškinio senatį, kadangi atsakovas nepaneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, jog apie paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui išdavimą ieškovas sužinojo 2009 m. lapkritį, kai pas jį apsilankė nekilnojamojo turto agentas. Nurodydamas, jog ieškovas apie palikimo priėmimą sužinojo anksčiau, atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo iniciuotoje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ieškovas nebuvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu, jis, kaip potencialus pretendentas į turtą, nenurodomas ir atsakovo inicijuotoje paveldėjimo byloje.

Patikslintu apeliaciniu skundu (b.l. 174-175, t. 1) atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog iki santuokos sudarymo ieškovo tėvas turėjo turto, gavo dovanų ar paveldėjo turtą santuokos metu, t.y. iš kokių lėšų jis galėjo įsigyti ginčo turtą. Priešingai, į bylą yra pateikti įrodymai, jog atsakovo motina pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią valdą ir ginčo turtas buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų. Dėl nurodytų priežasčių pusė turto negalėjo būti pripažinta ieškovo tėvo nuosavybe. Kadangi ieškovas pripažino rūpinęsis atsakovo motinos laidotuvėmis, akivaizdu, jog jis žinojo apie palikimo atsiradimą. Tuo tarpu ieškovo argumentai apie tai, kada jis sužinojo, jog atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 4-5, t. 2) ieškovas prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, jog apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovo tėvo turėtą turtą iki santuokos sudarymo nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas. Iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, jog ieškovas nebuvo informuojamas apie teisinius veiksmus, susijusius su atsakovo motinos palikimo priėmimu, atsakovas šią informaciją tiek nuo ieškovo, tiek nuo subjektų, į kuriuos jis kreipėsi, slėpė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas praleido senaties terminą, daryti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniame skunde atsakovas kelia klausimą dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą. Kadangi ieškovo tėvas numirė 1994 m., ginčo santykiui taikytina tuo metu galiojusi Santuokos ir šeimos kodekso redakcija, kurios 21 str. 1 d. ir 3 d. buvo nurodyta, jog santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe net ir tuo atveju, kai registre jis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu. Ši įstatyminė prezumpcija nėra nuginčyta, kadangi tokio teisminio reikalavimo CPK nustatyta tvarka atsakovas nepareiškė, todėl nagrinėjamo teisminio ginčo ribas tesudaro klausimas, kokiomis dalimis bendroji jungtinė nuosavybė turi būti padalinta. SŠK 23 str. 1 d. įtvirtino

lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje prezumpciją, kuri galėjo būti nuginčijama pagrindais, susijusiais su nepilnamečių vaikų interesais arba dėmesio vertais vieno iš sutuoktinių interesais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė egzistavus minėtiems pagrindams. Atsakovo argumentas, jog ginčo turtas buvo pastatytas iš asmeninių atsakovo motinos lėšų, paremtas prielaida, jog statybai finansuoti buvo panaudotos būtent atsakovo motinos už asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą gautos lėšos, jog nebuvo naudojamos jokios kitos lėšos, jog ieškovo tėvas nei finansiškai, nei savo darbu neprisidėjo prie turto kūrimo. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog nuo ginčo turto pastatymo iki ieškovo tėvo mirties praėjo keli dešimtmečiai, tačiau jokių duomenų apie tai, jog turtas per visą tą laikotarpį nebuvo pagerintas, atsakovas, kuriam tenka pareiga paneigti įstatyminę prezumpciją, į bylą nepateikė (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad įstatyminė prezumpcija gali būti paneigta tik rašytiniais įrodymais, o tokių atsakovas nepateikė. Todėl kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad jos leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą dėl pusės turto pripažinimo ieškovo tėvo nuosavybe.

Nors atsakovas apeliaciniu skundu reikalauja panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, skunde nenurodytos jokios aplinkybės, susijusios su ieškinio reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą, pagrįstumu, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atitinkamo ieškinio reikalavimo patenkinimo atsakovas ginčija tik ta apimtimi, jog šis reikalavimas negalėjo būti patenkintas dėl reikalavimo pripažinti pusę turto ieškovo tėvo nuosavybe nepagrįstumo. Kadangi apeliacijos ribos yra apibrėžiamos apeliacinio skundo pagrindais (CPK 320 str.), nevertindama su skundo turiniu nesusijusių faktinių ir teisinių aplinkybių, teisėjų kolegija, atmetusi skundo reikalavimą panaikinti sprendimo dalį dėl pusės turto pripažinimo ieškovo tėvo nuosavybe, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti ir sprendimo dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Ginčydamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo atsakovas nurodo, jog ieškovas praleido CK 5.8 str. įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Vadovaujantis CK 5.8 str., asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Dėmesys atkreiptinas į tai, jog šioje normoje įtvirtintas ne tik terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, bet ir specialus subjektas, galintis savo teises ginti straipsnyje nustatyta tvarka, t.y. įpėdinis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas po atsakovo motinos mirties. Ieškovas nėra atsakovo motinos įpėdinis, todėl ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo remdamasis CK 5.8 str. jis neturi teisės. Akcentuotina ir tai, jog į teismą besikreipiantis asmuo privalo ieškinyje nurodyti faktinį reiškiamo reikalavimo pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu teisiškai ginčą kvalifikuoja teismas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, atsakovui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ginčijamas ta apimtimi, jog į palikimo objektą buvo įtraukta ir palikėjai nepriklausiusi turto dalis, t.y. ieškovas iš esmės ginčija sandorio dalį, kuria atsakovui paveldėjimo teisės nustatytais pagrindais perleista nuosavybės teisė į ieškovui, o ne palikėjai priklausiusią turto dalį. Toks sandoris vertintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normos, reglamentuojančioms palikimo sudėtį (CK 5.1 str.), todėl pripažintinas niekiniu (CK 1.80 str. 1 d.). Tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti taikomas ne sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, bet bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), todėl atmestinas ir atsakovo argumentas dėl pavėluoto ieškovo kreipimosi į teismą bei su tuo susijusių pasekmių. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nors ir remdamasis netinkamu teisiniu pagrindu, ginčą iš esmės išsprendė tinkamai patenkindamas aptariamą ieškinio reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis ieškinio reikalavimas ir turėjo būti patenkintas ne ieškovo nurodytu faktiniu pagrindu, bet kitu teisiniu pagrindu, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovo ieškovui priteistinas ieškovo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas - 400 Lt (b.l. 10, t. 2), iš atsakovo valstybei priteistina 575 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio lld. nutartimi, taip pat 23,65 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt atstovavimo išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginti.

Priteisti iš atsakovo P. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 575 Lt žyminio mokesčio ir 23,65 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė                                                        Rūta Palubinskaitė

Kolegijos teisėjai                                                        Evaldas Burzdikas

                                                                      Albinas Čeplinskas