Lietuvos apeliacinis teismas

Nutartis

Lietuvos respublikos vardu

2004 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės teisėjos Audronės Jarackaitės (pranešėjos),

kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š. atskirąjį  skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinimo civilinėje byloje Nr.2³⁹-1019/2004 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatų tarybai dėl Lietuvos advokatų tarybos posėdžio sprendimo panaikinimo ir moralinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ieškovė A. Š. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos advokatų tarybai dėl Lietuvos advokatų tarybos posėdžio sprendimo panaikinimo ir moralinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d.5 p., 246 str. 1 d.). Teismas nutartį motyvavo tuo, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą ieškovei buvo pranešta tinkamai (b.l.119), be to, ieškovė iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, o teismo posėdyje dalyvavusi atsakovo atstovė advokatė I. Montvydienė neprašė priimti sprendimo už akių.

Ieškovė atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmos instancijos teismui. Apeliantė skundą grindžia šiais motyvais:

1)              į teismo posėdį ji vėlavo dėl to, kad neturėjo kam palikti kolegės prižiūrimą nepilnametį vaiką;

2)              negalėjo teismui pranešti, kad vėluos, nes dėl įsiskolinimo ryšių paslaugas teikiančioms bendrovėms atjungtas tiek mobilus, tiek stacionarus telefono ryšys.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti teismo nutartį nepakeistą, motyvuodamas:

1)              apeliantė yra advokatė, todėl procesinės teisinės neatvykimo į teismo posėdį pasekmės jai yra žinomos;

2)              apeliantės nurodyta kolegė, kurios vaikas prižiūrimas, suimta tik 2005-01-15, todėl teismo posėdžio metu, t.y. 2004-12-14, nebuvo poreikio prižiūrėti kolegės vaiko;

3)              ryšių paslaugas teikiančių įmonių pateikti pranešimai patvirtina tik įsiskolinimo faktą, tačiau nepatvirtina, kad teismo posėdžio dieną apeliantei buvo nutrauktas telefono ryšys (b.l. 126, 127).

Atskirasis skundas atmestinas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 230 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Atskiruoju skundu apeliantė ginčija teismo nutarties pagrįstumą, t.y. kad esamomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ieškinys negalėjo būti paliktas nenagrinėtu.

Pagal CPK nuostatas, neatvykus ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš dviejų sprendimų: arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 156 str.), arba palikti ieškinį negarinėtą (CPK 296 str. 1 d. 5 p.), jei nebuvo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d.).

Pagal CPK 246 straipsnio pirmą dalį, tais atvejais, kai ieškovui, neatvykusiam į teismo posėdį, tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, negauta prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas tik dėl svarbių priežasčių ir tam būtina šalies iniciatyva, t.y. bylos šalies prašymas bei jį patvirtinantys įrodymai, kurie turi būti pateikti iki teismo posėdžio pradžios. Pažymėtina, kad tokiu atveju vien šalies valios pareiškimo neužtenka, kadangi teismas gali šalies nurodytas neatvykimo priežastis nelaikyti svarbiomis ir netenkinti prašymo atidėti  bylos nagrinėjimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų teismui pateikusi prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Be to, šalys, tarpe jų ieškovas, civiliniame procese turi pareigą sekti bylos eigą, aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, pranešti teismui bet kokius pasikeitimus, galinčius įtakoti teismo procesą, įskaitant ir negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje (CPK 42 str.). Tuo siekiama, kad šalys nepiktnaudžiautų savo teisėmis, nevilkintų teismo proceso, o civilinis procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus (CPK 7, 8 str.).

Tais atvejais, kai svarbios neatvykimo aplinkybės nurodomos atskirajame skunde, t.y. šalis negalėjo jų pateikti teismui iki teismo posėdžio pradžios, bet pateikia vėliau, pirmos instancijos teismui pagal CPK 334 straipsnio antros dalies 1 punktą suteikta teisė sutikti su atskiruoju skundu ir pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo ieškovės nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių laikyti svarbiomis, kadangi apeliantės prie skundo pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodytų neatvykimo aplinkybių: UAB “Omnitel” ir AB “Lietuvos telekomo” raštuose apie apeliantės įsiskolinimų sumas, išduotuose 2004 m. vasario 6 d. ir 2004 m. lapkričio 1 d. nėra nurodyta, kad telefono ryšys buvo atjungtas teismo posėdžio dieną, nepateikta įrodymų, patvirtinančių apeliantės kolegės vaiko priežiūrą nurodytu laiku, - ir tai pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį nelaikytina svarbiomis neatvykimo priežastimis. Be to, turint omeny, kad ieškovė gyvena Tilto gatvėje, Vilniuje (netoli  Vilniaus apygardos teismo, esančio Gedimino pr. 40), laikotarpis nuo paskutiniojo teismo posėdžio, vykusio 2004 m. spalio 26 d., iki teismo posėdžio, vykusio 2004 m. gruodžio 14 d., buvo pakankamas pranešti apie svarbias aplinkybes, galinčiais trukdyti atvykti į teismo posėdį, arba prašyti teismo pakeisti teismo posėdžio datą ar laiką. Beje, ieškovė yra teisininkė, advokatė, todėl preziumuojama, jog žinojo apie neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo apie tai pasekmes.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, padarė teisingą išvadą ir nepažeidė įstatymų, o apeliantės naujai pateiktų dokumentų duomenys nepaneigė teismo nutarties išvadų bei motyvų. Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti apygardos teismo nutartį (CPK 338 str., 329 – 330 str., 263 str.)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straispsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.