V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant atsakovei L. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė AB „NEO Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovės 4 934,28 Eur skolos, 554,30 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2019-01-29, 23 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 934,28 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-01-29 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 10,35 Eur sutartinių palūkanų skaičiuojamų nuo 2018-09-22 iki kreipimosi į teismą dienos 2019-01-29, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 175 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka ginčą spręsti taikiai.

Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškiniu tik prašė skolą išdėstyti dalimis.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018-08-14 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K559407259 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas, veikdamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, atsakovei suteikė 4934,28 Eur dydžio kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 3411,72 Eur palūkanas, 500,75 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023-08-21 mokant periodinėmis įmokomis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.886 straipsnis).

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2019-01-22 pranešimais ieškovas Sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškovu, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).

Motyvai ir teisiniai argumentai.

Pagal Civilinio kodekso 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Civilinio kodekso 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, kreditų suteikimo faktą ar kredito sutarčių nutraukimo neteisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 4 934,28 Eur negrąžinto kredito.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 554,30 Eur pelno palūkanų, 23 procento mokėjimo palūkanas už negrąžintą 4934,28 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal kredito sutartį, 10,35 Eur sutartines palūkanas skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2019-01-29. Šie reikalavimai tenkintini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, jog atsakovė už 4934,28 Eur kreditą sumokės 23 proc palūkanų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties sudarymo dienos, t. y. 2018-08-14 iki 2023-08-21 (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos). Ieškovas paskaičiavo 554,30 Eur – nuo sutarties sudatymo iki kreipimosi į teismą dienos. Tarp šalių susitarta mokėti 23  procentus mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-01-29 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 10,35 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo 2018-09-22 iki kreipimosi į teismą dienos 2019-01-29. Šalių sudarytose sutartyse – Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų – 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo Vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei. Tokiu būdu šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovo veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovas pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki kreitimosi į teismą dienos paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (10,35 Eur). Tokiu atveju nuo kreipimosi į teismą dienos ieškovui priklauso sutartimi sulygtos 23 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 4934,28 Eur kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos, 10,35 Eur sutartinės palūkanos skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-09-22, iki visiško kredito grąžinimo ieškovui dienos.

Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 2300,75 Eur. Teismas remdamasis Vilniaus apygardos teismo formuojama praktika (Nr. e2A-172-912/2018, Nr. e2A-189-467/2018,Nr. e2A-1526-340/2018, Nr. e2A-1504-565/2018, Nr. e2A-1570-275/2018) daro išvadą, kad ieškovas specialiosiose sąlygose nurodydamas konkrečią tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turėtų sumokėti skolininkas tuo atveju, jei tinkamai vykdys sutartį, grąžindamas kreditą ir mokėdamas palūkanas, elgėsi sąžiningai ir aiškiai nurodė, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį įsipareigojo sumokėti vartotojas. Ši sutarties dalis yra aiški, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti tarpininkavimo mokestį. Darytina išvada, kad ieškovas byloje pateikė įrodymus, kad jis teikia tarpininkavimo paslaugas, todėl tarpininkavimo mokesčio reikalauja kaip tarpusavio skolinimosi platformos operatorius. Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 6 procento nuo kiekvienos grąžintos sumos. Bendrosiose sutarties sąlygose nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka yra neaiški, klaidinanti vartotoją. Tai, kad 5.3 punkte numatyta, kad komisinis, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokestis apskaičiuojami kaip tam tikras procentinis dydis nuo mėnesio įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jei mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas, tai reiškia, kad šiame punkte numatyta vartotojo pareiga mokėti netesybas, tačiau jų reikalaujama ne kaip netesybų, o kaip dalies tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos turi atitikti imperatyvias nuostatas, numatytas LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, t. y., kad vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį, kaip 180 dienų laikotarpį. Tiek tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimas, tiek administravimo mokestis pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktus priskaičiuojami priklausomai nuo to, ar vartotojas tinkamai vykdo sutartį, iš esmės - ar laiku sumoka numatytas įmokas. Tai, kad už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančiomis nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl jos pripažintinos niekinėmis. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad Specialiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, kuri apskaičiuota nepriklausomai nuo to, ar vėluos skolininkas grąžinti kredito įmokas, nėra pagrindo daryti išvadai, kad toks apskaičiavimas prieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, todėl ieškinys dalyje dėl 2300,75 Eur tarpininkavimo mokesčio pritesimo tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas teikė paskolą kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, nors tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka, nurodyta bendrosiose sutarties sąlygose, nėra aiški, tačiau specialiosiose sąlygose nurodžius konkretų skolininko mokėtiną tarpininkavimo mokestį, bendrųjų sąlygų neaiškumas šioje dalyje nėra kliūtimi priteisti iš skolininko jo įsipareigotą sumokėti tarpininkavimo mokestį.

Bendrosios sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apskaičiavimo yra neaiškios, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra pagrindas jas pripažinti niekinėmis, tačiau Specialiosiose sąlygose numatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka turėjo būti suprantama kredito gavėjui, joje nėra nuostatos didinti šį mokestį, priklausomai nuo finansinių įsipareigojimų vykdymo. Bendrųjų sutarties sąlygų dalies 1.28 ir 1.30 punktuose nurodyti tarpininkavimo ir administravimo mokesčių apibrėžimai (vienodai apibrėžiamas ir vienas ir kitas mokestis ) , nurodant, kad tai mokestis, kurį kredito gavėjas moka bendrovei. Toks turinio apibrėžimas neatskleidžia, už ką turi mokėti vartotojas šiuos mokesčius bendrovei, todėl šių sutarties sąlygų vertinimas kaip neaiškių ir tuo nesąžiningų, teismo pripažįstamos niekine sandorio dalimi. Be to, sutartyje neaiškiai apibrėžiama, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį turi mokėti vartotojas, todėl Bendrosios sutarties dalies sąlygos, kuriose apibrėžiama, kas tai yra tarpininkavimo mokestis ir kaip jis apskaičiuojamas, yra pagrįsta, jų apibrėžtys vertintinos nesąžiningomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad specialiosiose sąlygose yra nurodyta bendra tarpininkavimo mokesčio suma, t. y. 2300,75 Eur ir tai sudaro 41,84 procento nuo bendros gautinos kredito davėjo kaip paskolos grąžinimas ir mokamos palūkanos sumos per visą laikotarpį, kuriam suteikta paskola, darytina išvada, kad ieškovas tikėjosi gauti šį mokestį, o dėl sutarties nutraukimo negautos jo pajamos yra suma, kurią turėjo jam sumokėti skolininkas.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.

Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7799,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamas žyminis mokestis – 175 Eur ir 246,01 Eur už teisines paslaugas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Atsakovė teismo posėdžio metu žodžiu pateikė prašymą priteistą skolą išdėstyti kelių metų laikotarpyje. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė teismui nepateikė jokių jos finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų, tad atsižvelgiant į tai atsakovės prašymas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 934,28 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt keturis eurus 28 ct) negrąžinto kredito, 554,30 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 30 ct) mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki 2019-01-29 kreipimosi į teismą dienos, 23 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4934,28 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2019-01-29 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2300,75 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų 75 ct) tarpininkavimo mokesčio, 10,35 Eur (dešimt eurų 35 ct) sutartinių palūkanų skaičiuojant nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018-09-22, iki kreipimosi į teismą dienos – 2019-01-29, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7799,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-01-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 421,01 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą 01 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „NEO finance“, į. k. 303225546, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                         Alfonsas Guobys