Administracinė byla Nr. I-3461-596/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01400-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3.; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. (R. V.), V. V. (V. V.) ir A. V. (A. V.) patikslintą skundą atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės, dėl nutarimų panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Azerbaidžano Respublikos piliečiai R. V., V. V. ir A. V. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – ir VSAT Vilniaus rinktinė) nutarimus Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50 ir Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, atsiradusią turtinę (iš viso 2 078 Eur) ir neturtinę (iš viso 400 Eur) žalą. (b. l. 1–4; 44–49).

Paaiškina, kad 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėjai, tikrinant jų dokumentus, buvo sulaikyti VSAT Vilniaus oro uosto užkardoje. Po netrumpo sulaikymo, išnagrinėjus pareiškėjams išduotas vizas Nr. 002775643, Nr. 002775644, Nr. 002775645, jiems buvo įteikti 2017 m. balandžio 13 d. nutarimai Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50 panaikinti vizas ir nutarimai Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93, kuriais atsisakyta leisti atvykti kertant sieną. Pareiškėjų teigimu, ginčijami sprendimai nėra teisėti ir logiški, be to, neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose nenurodytos konkrečios vizų panaikinimo bei draudimo atvykti kertant Lietuvos Respublikos sieną priežastys. Pareiškėjams neaišku, kokia informacija ir dokumentais (jų nebuvimu) buvo remiamasi, teigiant, kad kelionės tikslai ir pareiškėjų pateikta informacija yra nepatikima. Atsakovė neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktus dokumentus – bilietus į Lietuvos Respubliką ir atgal į Azerbaidžano Respubliką, viešbučio rezervaciją, turimas pinigines lėšas, į tai, kad pareiškėjas R. V. ir pareiškėja V. V. yra dirbantys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą, auginantys mažametį vaiką A. V.

Pažymi, kad, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą turėjo įvertinti vizas pareiškėjams išdavęs Lietuvos Respublikos Baku konsulinis pareigūnas. Kadangi pareiškėjams vizos buvo išduotos, daroma išvada, kad pareiškėjai pateikė visus buvimo tikslą Lietuvos Respublikoje įrodančius dokumentus, kurių išsamus sąrašas patvirtintas Europos Komisijos 2015 m. kovo 16 d. įgyvendinimo sprendimu C (2015) 1585 final. Pareiškėjų vertinimu, kadangi tiek VSAT, tiek konsuliniai pareigūnai vadovaujasi tais pačiais teisės aktais, reglamentuojančiais vizos išdavimą, atsisakymą išduoti ir vizos panaikinimą, dokumentai, patvirtinantys kelionės tikslą, turi būti tokie patys tiek Lietuvos Respublikos ambasadoje, tiek Lietuvos Respublikos pasienyje. Tai, kad vizos turėtojas pasienyje nepateikia vieno ar kelių patvirtinamųjų dokumentų, nurodytų Vizų kodekso 14 straipsnio 3 dalyje, nereiškia, kad turi būti priimtas sprendimas vizą panaikinti.

Akcentuoja, kad sprendimas panaikinti vizą turi būti motyvuotas, pagrįstas teisės normomis bei objektyviais duomenimis. Neturi būti iš anksto preziumuojama, kad pareiškėjas nesilaikys vizoje nustatytų terminų ar tikslo. Tuo tarpu, skundžiamuose sprendimuose nėra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo panaikintos pareiškėjams išduotos vizos, nenurodytos konkrečios vizos panaikinimo priežastys, taip pat ir kokia informacija yra nepatikima. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog sprendimai panaikinti jau išduotas vizas surašyti tik užpildant atitinkamas grafas, jas pažymint kryželiu, nenurodant jokių faktinių aplinkybių. Daroma išvada, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais ir yra naikintini Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjų teigimu, dėl minėtų atsakovės veiksmų jie patyrė turtinę ir neturtinę žalą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje, 6.250 straipsnio 1 dalyje, 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai negalėjo kirsti sienos, prarado daug pinigų, susijusių su kelionės išlaidomis, viešbučiu, buvo sugadintos planuotos atostogos, patyrė ilgalaikį sukrėtimą, dvasinį išgyvenimą, orumo pažeminimą. Beveik parą buvo suvaržyta pareiškėjų laisvė, jie buvo laikomi izoliuotoje patalpoje, nebuvo pasirūpinta normaliomis sulaikymo sąlygomis, net maitinimu (pareiškėjai gavo pavalgyti tik vėlai vakare, kai pasikeitė pamaina). Be to, dėl kalbos ir kultūros barjero buvo sunku suprasti savo teises ir pareigūno reikalavimus, pareiškėjams nebuvo pasiūlyta nemokama teisininko pagalba, neleista susisiekti su konsuliniu pareigūnu, buvo tik rusų kalbos vertėja. Tokiu būdu buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 89–93).

Nurodo, kad VSAT funkcijos ir įgaliojimai įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 8 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnyje.

Paaiškina, kad 2017 m. balandžio 13 d. 13.15 val. į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu SU2104 iš Maskvos atvyko Azerbaidžano piliečių – pareiškėjų, šeima, kuriems 2017 m. kovo 21 d. Lietuvos ambasadoje Baku buvo išduotos vienkartinės C tipo Šengeno vizos: (LTU) Nr. 002775643, (LTU) Nr. 002775644, (LTU) Nr. 002775645, galiojančios nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., buvimo laikas – 7 dienos. Per Vizų informacinę sistemą pareiškėjų vykimo tikslas buvo turizmas Lietuvoje. Dokumentų patikros metu pareiškėjai teigė, jog atvyko į Lietuvą turizmo tikslais. Jų viešbučio rezervacija buvo apmokėta iš dalies. Pokalbio metu su pasienio patikrą atliekančiais pareigūnais pareiškėjai negalėjo paaiškinti, kur ir ką planuoja apžiūrėti, jokios kitos susijusios su turizmu informacijos pateikti negalėjo. Daiktų patikros metu pareiškėjų bagaže buvo rasta daug nesusijusių su kelionės tikslu dokumentų, t. y. vaiko medicininė knygelė, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, asmenų tapatybės kortelės, R. V. karinis bilietas, diplomai, dokumentų kopijos su apostile, azerbaidžano-vokiečių kalbos žodynas. Vėliau pareiškėjai prisipažino, jog planuoja vykti į Paryžių. Dėl minėtų priežasčių buvo įtarta, jog pareiškėjai Lietuvoje nepasiliks ir laiku iš Šengeno erdvės neišvyks.

Atsakovės VSAT Vilniaus rinktinės teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), 6 straipsniu, 14 straipsnio 1 dalimi, Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai nebuvo įleisti į Lietuvos Respubliką, surašant atsisakymus leisti atvykti kertant sieną Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93.

Taip pat minėtu atveju kilo pagrįstų įtarimų, jog viza gauta apgaulės būdu ir pareiškėjai kelia nelegalios migracijos grėsmę, dėl ko jiems buvo panaikintos Šengeno (LTU) vizos Nr. 002775643, Nr. 002775644, Nr. 002775645.

Vadovaudamasi CK 6.271 straipsnio nuostatomis, daro išvadą, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjų nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusių VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnų elgesio neteisėtumo faktus. Valstybė gali būti įpareigota atlyginti žalą, tik esant teisei priešingiems veiksmams (CK 6.271 str. 4 d.). Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl šių valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal teismų praktikoje aptartus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus neturtinė žala turi būti apskaičiuojama tiksliai, atsižvelgiant į žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kokius padarinius dėl neigiamų išgyvenimų patyrė pareiškėjai, nebuvo pateikti jokie tai pagrindžiantys įrodymai, kad dėl atsakovės atstovės galimai padarytų pažeidimų jiems būtų sutrikdyta sveikata ar kiltų kitos dokumentais patvirtintos pasekmės.

Apibendrinant konstatuoja, kad VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas – teisės aktų nustatyta tvarka tikrino per valstybės sieną vykstančius asmenis, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, o jų atlikti veiksmai (pasienio tikrinimo procedūros) nesukėlė (ir negalėjo sukelti) pareiškėjų deklaruojamų pasekmių.

Patikslintas skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimų Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93, kuriais pareiškėjams atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimų Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50, kuriais panaikintos vizos, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjai išreiškė reikalavimą dėl 2 478 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjams R. V., V. V. ir A. V., Azerbaidžiano Respublikos piliečiams, turėjusiems Šengeno trumpalaikes vizas (C), galiojančias nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. balandžio 13 d. atvykus iš Rusijos Federacijos, Vilniaus oro uosto užkardoje VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai 2017 m. balandžio 13 d. priimtais sprendimais Nr. 148-91, Nr. 148-92 ir Nr. 148-93 atsisakė leisti atvykti kertant Lietuvos Respublikos sieną dėl to, kad pareiškėjai neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, taip pat 2017 m. balandžio 13 d. priimtais sprendimais Nr. 203-48, Nr. 203-49 ir Nr. 203-50 panaikino vizas dėl to, kad: nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas; informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; nebuvo galima nustatyti, kad pareiškėjai ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizų galiojimo laikotarpio pabaigos.

Užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja UTPĮ II skyrius. UTPĮ 5 straipsnio 1 dalyje (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) nurodyta, jog užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), nuostatos. Pagal UTPĮ 8 straipsnį, užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu (1 d. (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija)), o sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (2 d. (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija)). Vadovaujantis UTPĮ 9 straipsnio 1 dalimi (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija), užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką (UTPĮ 9 str. 2 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija)).

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnis nustato trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, t. y. numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: a) jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b) jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą; c) jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; e) jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių (1 d.). Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog I priede pateiktas pavyzdinis patvirtinančiųjų dokumentų, kurių sienos apsaugos pareigūnas gali reikalauti iš trečiosios šalies piliečio, kad patikrintų, ar jis atitinka 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas, sąrašas. Atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d.). Nuodugnius patikrinimus atvykstant sudaro atitikimo Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytoms atvykimą reglamentuojančioms sąlygoms patikrinimas, be kita ko, patikrinimas, siekiant nustatyti atitinkamo trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumą ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimą (Šengeno sienų kodekso 8 str. 3 d. (a) p. (iv) pp.). Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas (Šengeno sienų kodekso 14 str. 1 d.). Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą. Atsisakymą leisti atvykti reglamentuojančios išsamios taisyklės pateikiamos Šengeno sienų kodekso V priedo A dalyje (Šengeno sienų kodekso 14 str. 6 d.).

Šengeno sienų kodekso V priedo A dalies 1 punkte įtvirtinta, kad atsisakydamas leisti atvykti, kompetentingas sienos apsaugos pareigūnas: a) užpildo atsisakymo leisti atvykti standartinį blanką, kaip parodyta B dalyje. Atitinkamas trečiosios šalies pilietis pasirašo blanką ir gauna pasirašyto blanko kopiją. Trečiosios šalies piliečiui atsisakius pasirašyti, sienos apsaugos pareigūnas tokį atsisakymą nurodo blanko dalyje „pastabos“; b) pase deda atvykimo spaudą, kryžmai perbrauktą neištrinamu juodu rašalu, ir priešais jį dešinėje pusėje taip pat neištrinamu rašalu parašo raidę (-es), atitinkančią (-as) atsisakymo leisti atvykti priežastį (-is), kurių sąrašas pateiktas pirmiau minėtame atsisakymo leisti atvykti standartiniame blanke; c) atitinkamai panaikina arba atšaukia vizas pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 34 straipsnyje nustatytas sąlygas; d) įregistruoja kiekvieną atsisakymą leisti atvykti registre arba įtraukia į sąrašą, nurodydamas atitinkamo trečiosios šalies asmens tapatybę ir pilietybę, nuorodas į dokumentą, leidžiantį trečiosios šalies piliečiui kirsti sieną, ir atsisakymo leisti atvykti priežastį bei datą.

Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog viza panaikinama, kai paaiškėja, kad tos vizos išdavimo metu nebuvo patenkintos vizos išdavimo sąlygos, visų pirma jei yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu. Sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (34 str. 6 d.).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu (Vizų kodekso 21 str. 3 p.).

Įvertinus bylos medžiagą išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, jog VSAT Vilniaus rinktinė, nustačiusi, kad į VSAT Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą atvykę trečiosios šalies piliečiai – pareiškėjai, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, turėjo teisinį pagrindą neleisti pareiškėjams atvykti kertant sieną (Šengeno sienų kodekso 14 str. 1 d. ir 6 str. 1 d. (c) p.) ir panaikinti vizas (Šengeno sienų kodekso V priedo A dalies 1 p. (c) pp., Vizų kodekso 34 str. 1 d.).

Sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamų sprendimų pagrįstumo, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados, t. y. ar VSAT Vilniaus rinktinė nustatė pakankamai aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, ar, vis dėlto, pareiškėjai pateikė pakankamai duomenų numatomam buvimo Lietuvos Respublikoje tikslui bei sąlygoms pagrįsti.

Pareiškėjai skunde teismui nurodė, jog jie, kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos ambasados Baku konsulinį pareigūną dėl vizų išdavimo, pateikė visus buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą įrodančius dokumentus: lėktuvo bilietus į Lietuvos Respubliką ir atgal į Azerbaidžiano Respubliką, viešbučio rezervaciją patvirtinantį dokumentą, dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjas disponuoja pakankamomis lėšomis, raštus iš darboviečių, dėl ko jiems buvo išduotos vizos. Ši aplinkybė, pareiškėjų teigimu, patvirtina faktą, jog pareiškėjai pagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.

VSAT Vilniaus rinktinė į Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą atvykusių pareiškėjų dokumentų patikros metu nustatė, kad pagal Vizų informacinę sistemą pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – turizmas. Pokalbio su VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnais metu pareiškėjai negalėjo paaiškinti, kur ir ką planuoja apžiūrėti, negalėjo pateikti jokios su turizmu susijusios informacijos. Daiktų patikros metu pareiškėjų bagaže rasta su turizmu nesusijusių dokumentų: vaiko medicininė knygelė, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, asmenų tapatybės kortelės, pareiškėjo karinis bilietas, diplomai, dokumentų kopijos su apostile, azerbaidžano-vokiečių kalbos žodynas. Vėliau pareiškėjai prisipažino pareigūnams, jog planuoja vykti į Paryžių (b. l. 100–102, 106–107, 116).

Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog pareiškėjai, Lietuvos ambasadoje Baku gavę vienkartines C tipo Šengeno vizas atvykti į Lietuvos Respubliką turizmo tikslais, VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnams negalėjo paaiškinti, kur ir ką Lietuvoje planuoja apžiūrėti, neturėjo jokios su turizmu Lietuvos Respublikoje susijusios informacijos, tačiau su savimi turėjo niekaip su turizmu nesusijusių ir kelionei nereikalingų dokumentų, tokių kaip vaiko gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, tapatybės kortelės, pareiškėjo karinis bilietas, diplomai, dokumentų kopijos su apostile. VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. (21120)-195-735 pažymėta, kad pareiškėjai dokumentų ir daiktų patikros metu pareigūnams nurodė, jog planuoja vykti į Paryžių (b. l. 110–111). Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos priežastys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pareiškėjai nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kas lėmė atsisakymą leisti atvykti kertant sieną ir vizų panaikinimą. Nustačius objektyvias priežastis, pareiškėjams ginčijamais VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimais Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93 pagrįstai atsisakyta leisti atvykti kertant sieną ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimais Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50 pagrįstai panaikintos vizos.

Pareiškėjai patikslintame skunde teismui akcentavo tai, kad Lietuvos ambasada Baku, įvertinusi pareiškėjų pateiktus dokumentus vizoms gauti, laikė, kad pareiškėjai pagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, dėl ko išdavė vizas. VSAT pareigūnai, vadovaudamiesi tais pačiais teisės aktais kaip ir konsuliniai pareigūnai, pareiškėjams pateikus tuos pačius dokumentus, kuriuos jie buvo pateikę Lietuvos ambasadai Baku, neturėjo pagrindo padaryti priešingą išvadą. 

Pažymėtina, jog tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja VSAT pareigūnus, kontroliuojančius užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, įleidžiant užsienietį į Lietuvos Respubliką, nustatyti (atlikti nuodugnius patikrinimus), ar trečiosios šalies pilietis atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių jis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką. Todėl vien tai, kad trečiosios šalies pilietis turi galiojančią Šengeno vizą, nėra besąlyginis pagrindas įleisti jį į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai, įvertinę pareiškėjų pateiktus dokumentus, atsižvelgę į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes (pareiškėjai negalėjo paaiškinti, kur ir ką Lietuvoje planuoja apžiūrėti, neturėjo jokios su turizmu Lietuvos Respublikoje susijusios informacijos, su savimi turėjo dokumentus, nesusijusius su deklaruotu kelionės tikslu ir nereikalingus kelionei, patikrinimo metu pareigūnams nurodė, jog planuoja vykti į Paryžių), teisėtai ir pagrįstai atsisakė leisti atvykti kertant sieną ir panaikino vizas.

Pareiškėjai patikslintame skunde teismui nurodė, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes juose nėra nurodyti teisės aktai, kuriais remiantis buvo panaikintos pareiškėjams išduotos vizos, nenurodytos konkrečios vizos panaikinimo priežastys, taip pat ir kokia informacija yra nepatikima.

Šiuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigos motyvuoti priimtus sprendimus kontekste akcentuojama būtinybė atsižvelgti į specialius aktus, vertinant individualaus administracinio akto atitikimą VAĮ 8 straipsniui, kadangi jais (individualiais administraciniais aktais) yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Administracinėse bylose, kuriose buvo ginčijami kitokio pobūdžio Vizų kodeksu patvirtintos standartines formos sprendimai (atsisakyti išduoti vizą), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, nes ir šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą, nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2616-822/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-137-858/2016).

Ginčo atveju VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. kovo 13 d. sprendimai atsisakyti leisti atvykti kertant sieną pareiškėjams pateikti Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kuriame nurodyta atsisakymo leisti atvykti priežastis, atitinkanti Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1 dalies (c) punktą, sprendimai panaikinti vizas – Vizų kodekso VI priede nustatytame standartiniame blanke, kuriame nurodyta vizos panaikinimo priežastis, kuri atitinka Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjų skundo ir patikslinto skundo teismui turinio matyti, jog ginčijamuose sprendimuose nurodytos atsisakymo leisti atvykti kertant sieną ir vizos panaikinimo aplinkybės pareiškėjams buvo žinomos, tariamas minėtų atsisakymo leisti atvykti ir vizos panaikinimo aplinkybių ar teisinio pagrindo nežinojimas nesutrukdė įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjams efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje skundžiami sprendimai nelaikytini turinčiais esminių trūkumų, todėl gali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog VSAT Vilniaus rinktinė tinkamai taikė ginčo santykiams taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes ir todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimai Nr. 148-91, Nr. 148-92, Nr. 148-93, kuriais pareiškėjams atsisakyta leisti atvykti kertant sieną, ir 2017 m. balandžio 13 d. sprendimai Nr. 203-48, Nr. 203-49, Nr. 203-50, kuriais panaikintos vizos, paliekami nepakeisti, o pareiškėjų patikslintas skundas šioje dalyje atmetamas.

Pasisakant dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą kildina iš neteisėtų VSAT Vilniaus rinktinės veiksmų, priimat ginčijamus sprendimus, t. y. VSAT Vilniaus rinktinei neleidus pareiškėjams atvykti kertant Lietuvos Respublikos sieną ir panaikinus vizas, pareiškėjai negalėjo kirsti sienos, prarado daug pinigų, susijusių su kelionės išlaidomis, viešbučiu, buvo sugadintos planuotos atostogos, patyrė ilgalaikį sukrėtimą, dvasinį išgyvenimą, orumo pažeminimą.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo (toliau – ir VSAT įstatymas) 8 straipsnis reglamentuoja VSAT įgaliojimus užtikrinant pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų režimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, VSAT pasienio kontrolės punktuose: 1) Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina nepertraukiamą pasienio kontrolės punktų funkcionavimą; 2) kontroliuoja asmenis ir transporto priemones, atvykstančius į pasienio kontrolės punktą; 3) kontroliuoja asmenų buvimą, transporto priemonių eismo tvarką pasienio kontrolės punkto teritorijoje; 4) tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboja įėjimą ar įvažiavimą į tam tikrą pasienio kontrolės punkto teritorijos dalį; 5) pasienio kontrolės punkte palaiko viešąją tvarką, užtikrina visuomenės rimtį ir kertančių valstybės sieną asmenų bei punkte dirbančių pareigūnų saugumą.

VSAT įstatymo 20 straipsnyje nurodoma, kad pareigūnai, pagal savo pareigas ir kompetenciją įgyvendindami VSAT funkcijas pasienio kontrolės punktuose, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: tikrinti reikalingus asmenų, transporto priemonių dokumentus, apžiūrėti transporto priemones, o vietose, kur nėra muitinės įstaigų, tikrinti krovinių dokumentus (1 punktas); atlikti asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą, pristatyti pažeidėjus į Tarnybos, policijos tarnybines patalpas ar seniūnijas kaimo vietovėse asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti (2 punktas); kviesti į Tarnybos, policijos arba kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas asmenis ir gauti jų paaiškinimus dėl jiems žinomų neteisėto valstybės sienos kirtimo, pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimų aplinkybių, o jeigu kviečiami asmenys be svarbios priežasties neatvyksta, juos atvesdinti (3 punktas).

Aptartos VSAT įstatymo nuostatos patvirtina, kad VSAT pareigūnai, užtikrindami pasienio kontrolės punktų režimą, turi teisę tikrinti asmens dokumentus, atlikti asmens daiktų patikrinimą, sulaikyti asmenis, įtariamus pažeidus valstybės sienos kirtimo taisykles, muitų, pasienio ruožo ar pasienio kontrolės punkto režimą. Vadovaujantis minėtomis UTPĮ nuostatomis, VSAT pareigūnas, nustatęs Šengeno sienų kodekse įtvirtintas užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas, priima sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką.

Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, rašytinius įrodymus, CK 6.271 straipsnio 1 dalyje, 6.245–6.250 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad šiame sprendime pareiškėjų patikslintą skundą tiek, kiek juo prašoma panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės 2017 m. balandžio 13 d. sprendimus atsisakyti leisti atvykti kertant sieną ir panaikinti vizas, atmetus kaip nepagrįstą, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų VSAT Vilniaus rinktinės atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjų prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT Vilniaus rinktinės, priteisti 2 478 Eur Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų R. V. (R. V.), V. V. (V. V.) ir A. V. (A. V.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai               Iveta Pelienė

Jolita Rasiukevičienė

Milda Vainienė