Administracinė byla Nr. A756-1444/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01522-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 16.8.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
dalyvaujant atsakovo atstovei M. E.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui - kalėjimui dėl komandiruotės išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja D. G. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo 643,50 Lt komandiruotės išlaidų, patirtų laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime prižiūrėtoja. Vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 14 straipsnio 1 dalimi, Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P-30 „Dėl prižiūrėtojų II pakopos įvadinio mokymo“ pareiškėja buvo komandiruota į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centrą II pakopos įvadiniam mokymui. Komandiruotės metu pareiškėja išklausė II pakopos įvadinio mokymo kursų programą ir išlaikė visas numatytas įskaitas bei egzaminus. Komandiruotės laikotarpis – nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. Pareiškėja 2010 m. balandžio 15 d. pateikė Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriui prašymą dėl komandiruotės išlaidų apmokėjimo. Tačiau pareiškėjai 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 22- 438 buvo atsakyta, kad ji buvo siunčiama ne į tarnybinę komandiruotę, o į II pakopos įvadinius mokymus, todėl nėra pagrindo taikyti Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių nuostatas ir dienpinigiai ar kurios nors kitos komandiruotės išlaidos nebus apmokėtos. Pareiškėjos nuomone, atsisakymas apmokėti komandiruotės išlaidas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Statuto 14 straipsnis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) nereglamentuoja pareigūnų komandiruočių ir jų išlaidų apmokėjimo. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės, kuriomis privalo vadovautis ir Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 2 punkte numatyta, kad tarnybine komandiruote laikomas valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti tarnybinio pavedimo. Tarnybinės komandiruotės apibrėžimas pateiktas ir Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“. Šio nutarimo 2 punkte nurodyta, jog tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 17 punktą, kai darbuotojas siunčiamas į tarnybinę komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam apmokamos šios komandiruotės išlaidos: dienpinigiai (15 procentų patvirtinto bazinės išmokos dydžio už įsakyme ar potvarkyje nurodytą komandiruotės laiką); gyvenamojo ploto nuomos išlaidos; kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi, transporto išlaidos; komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos; ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu arba potvarkiu. Pareiškėja buvo išsiųsta į komandiruotę Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P-30, todėl jai privalo būti apmokėtos patirtos išlaidos. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1366 „Dėl socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuostatomis, pareiškėjai turėjo būti sumokėta 643,5 Lt dienpinigių.
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktorius, vykdydamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-23, 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P-30 siuntė D. G. į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centrą prižiūrėtojų II pakopos įvadiniam mokymui nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. Šiuo įsakymu Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriui buvo nurodyta įvadinio mokymo laikotarpiu mokėti pareiškėjai nustatytą darbo užmokestį. Todėl, atsakovo nuomone, laikytina, kad pareiškėja nebuvo siųsta į komandiruotę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja D. G. dirba Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime prižiūrėtoja. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P-30 „Dėl prižiūrėtojų II pakopos įvadinio mokymo“, vykdant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-23, pareiškėja buvo siųsta į Kalėjimų departamento Mokymo centrą prižiūrėtojų įvadiniam mokymui nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. balandžio 9 d. (b. l. 4). Šio įsakymo 2 punktu Buhalterinės apskaitos skyriui buvo nurodyta įvadinio mokymosi laikotarpiu mokėti pareiškėjai darbo užmokestį. Iš atsakovo 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 22-438 matyti, kad pareiškėjai atsisakyta apmokėti komandiruotės išlaidas tuo pagrindu, kad ji buvo siųsta ne į komandiruotę, o į prižiūrėtojų II pakopos įvadinius mokymus (b. l. 5). Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 14 straipsnis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) nereglamentuoja pareigūnų komandiruočių bei jų išlaidų apmokėjimo. Statuto 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai įvadinį mokymą išeina Kalėjimų departamento Mokymo centre, o kvalifikaciją tobulina šiame centre ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Statuto 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams įvadinio mokymo, taip pat kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis. Pagal Statuto 8 straipsnio 2 dalį pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės. Pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 2.1 punktą, tarnybinė komandiruotė – valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti tarnybinio pavedimo. Tarnybinės komandiruotės sąvokos apibrėžimas pateiktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2 punkte, pagal kurį tarnybine komandiruote laikomas įforminamas darbdavio arba jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu) darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Pareiškėja dirba Vilniuje. Pareiškėjos mokymas vyko Vilniuje, t. y. jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjos mokymai nebuvo susiję su išvykimu iš gyvenamosios vietos. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą pareigūno buvimas įvadiniame mokyme toje pačioje kaip darbovietė vietoje negali būti laikomas tarnybine komandiruote ir priešingai – išvykimas įvadiniam mokymui į kitą, negu nuolatinė darbovietė, vietą turi būti traktuojamas kaip tarnybinė komandiruotė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A14-2551/2006).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja D. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad Statuto 14 straipsnis (redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.) nereglamentuoja pareigūnų komandiruočių bei jų išlaidų apmokėjimo. Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintos Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklės, kuriomis privalo vadovautis ir Kalėjimų departamentas bei jam pavaldžios įstaigos. Šių taisyklių 2 punkte numatyta, kad tarnybine komandiruote laikomas valstybės politiko arba valstybės pareigūno, arba teisėjo, arba valstybės tarnautojo, arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti tarnybinio pavedimo. Tarnybinės komandiruotės sąvokos apibrėžimas pateiktas ir Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“. Šio nutarimo 2 punkte nurodyta, jog tarnybine komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių 17 punktą, kai darbuotojas siunčiamas į tarnybinę komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam apmokamos šios komandiruotės išlaidos: dienpinigiai (15 procentų patvirtinto bazinės išmokos dydžio už įsakyme ar potvarkyje nurodytą komandiruotės laiką); gyvenamojo ploto nuomos išlaidos; kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo iš jos į nuolatinę darbo vietą visų rūšių transporto priemonėmis, išskyrus lengvuosius automobilius taksi, transporto išlaidos; komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos; ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos. Siuntimas į tarnybinę komandiruotę įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu arba potvarkiu. Pareiškėja buvo išsiųsta į komandiruotę Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P-30 „Dėl prižiūrėtojų II pakopos įvadinio mokymo“, todėl man jai turi būti apmokėtos patirtos išlaidos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendime darbo vietą sutapatino su gyvenamąją vieta. Toks aiškinimas neatitinka galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbo vietos sąvokos. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį, darbo vieta – vieta, kurioje asmuo dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas. Pareiškėja, kaip Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo pareigūnė, atlieka savo funkcijas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Keldama kvalifikaciją Kalėjimo departamento Mokymo centre pareiškėja neatliko jokių funkcijų, numatytų jos pareigybės aprašyme.
Atsiliepimu į pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. G. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2010 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. P-30 buvo siunčiama į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centre vykusį prižiūrėtojų II pakopos įvadinį mokymą (b. l. 4). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.
Savo reikalavimą priteisti iš atsakovo komandiruotės išlaidas (dienpinigius) pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų biudžetinėse įstaigose taisyklių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 ,,Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ nuostatomis.
Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnai įvadinį mokymą išeina Kalėjimų departamento Mokymo centre, o kvalifikaciją tobulina šiame centre ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose; įvadinis mokymas trunka iki 6 mėnesių. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams įvadinio mokymo, taip pat kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir mokamas nustatytas darbo užmokestis (2 d.). Pareiškėja bei pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad pareigūnų tarnybinių komandiruočių bei jų išlaidų apmokėjimo ši Statuto norma nereglamentuoja. Pagal Statuto 8 straipsnio 3 dalį Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuoja ir Valstybės tarnybos įstatymas. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) 9 dalyje numatyta valstybės tarnautojo teisė gauti išmokas už mokymosi ir komandiruotės išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vyriausybė 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 780 patvirtino Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisykles. Pagal šių Taisyklių 19 punktą su mokymu, vykstančiu Lietuvos Respublikos teritorijoje, susijusios išlaidos apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526.
Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtintų Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisyklių (2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1150 redakcija) 2.1 punkte nurodyta, kad tarnybine komandiruote laikomas <...> valstybės pareigūno, <...>, išvykimas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens siuntimu atlikti tarnybinio pavedimo. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad siuntimas į tarnybinę komandiruotę, išskyrus siuntimą į tarnybinę komandiruotę vienai darbo dienai Lietuvos Respublikos teritorijoje, įforminamas įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens įsakymu arba potvarkiu, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta komandiruotės trukmė ir komandiruotės išlaidos, kurias apmokės įstaiga. Anksčiau minėtame Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus įsakyme komandiruotės išlaidos nenurodytos ir jų apmokėjimas nenumatytas. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja siunčiama įvadiniam mokymui į Kalėjimų departamento Mokymo centrą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos darbovietė (taip pat ir jos gyvenamoji vieta) yra Vilniuje, įvadinis mokymas, į kurį pareiškėja buvo siunčiama nuo 2010 m. kovo 8 d. iki 2010 m. balandžio 9 d., vyko Kalėjimų departamento Mokymo centre, esančiame Vilniuje, Subačiaus g. 21/1, taigi akivaizdu, kad pareiškėja įvadiniuose mokymuose dalyvavo toje pačioje vietovėje, kur yra ir jos darbovietė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracines bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog pareigūno buvimas įvadiniame mokyme toje pačioje kaip darbovietė vietoje neturi būti laikomas tarnybine komandiruote, ir priešingai - išvykimas įvadiniam mokymui į kitą negu nuolatinė darbovietė vietą, turi būti traktuojamas kaip tarnybinė komandiruotė (pvz., 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-2551/2006; 2007 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-505/2007; 2010 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-262/2010).
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Įvertinusi faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pareiškėjos nurodytas Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 nagrinėjamam ginčui spręsti netaikytinas, nes jis nereglamentuoja išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, mokėjimo tvarkos biudžetinėse įstaigose.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Artūras Drigotas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė