Administracinė byla Nr. A-2001-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05580-2015-9

                                          Procesinio sprendimo kategorija: 28.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T. dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 29 d. pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (1.7)SD-2418-15 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą pakeisti pareiškėjui atstovaujantį advokatą; 3) priteisti iš Tarnybos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu, kuriuo atsisakyta pakeisti jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą A. T.. Pareiškėjo teigimu, šis advokatas nesilaikė advokatų etikos taisyklių, nes prašymą dėl proceso atnaujinimo skyrybų byloje padavė jo nesuderinęs su pareiškėju. Be to, Sprendimas neatitiko teisės aktuose nustatytų formos bei turinio reikalavimų. Sprendimas žlugdė pareiškėjo skyrybų proceso atnaujinimą ir todėl jis patyrė neturtinę žalą.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovai) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Atsakovai paaiškino, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisės aktais ir neperžengiant Tarnybai priskirtų kompetencijos ribų. Advokatas A. T. jam Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (1.7.)S-146-2963-15 pagrindu skirtą pavedimą iš dalies įvykdė, kadangi konsultavo pareiškėją, atsižvelgdamas į jo pageidavimus parengė ir išsiuntė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, o, pareiškėjui paprašius, prašymą iš teismo atsiėmė. Aplinkybė, jog advokatas apie prašymo išsiuntimą neinformavo pareiškėjo ir nedavė jam susipažinti su galutiniu šio dokumento variantu, nesudarė pagrindo pakeisti jį kitu advokatu. Šis advokatas buvo suinteresuotas padėti pareiškėjui, turėjo pakankamai žinių bei gebėjimų užtikrinti efektyvią pareiškėjo interesų gynybą, todėl nebuvo objektyvių priežasčių, dėl kurių jis pareiškėjui negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo. Atsižvelgusi į tai, Tarnyba netenkino pareiškėjo prašymo dėl Sprendimo panaikinimo ir advokato pakeitimo. Be to, atsakovų nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Tarnybos veiksmų, nepagrindė teiginių apie patirtą žalą, neįrodė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir patirtos žalos, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Tarnybos 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (1.7.)S-4124-4087 pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo, parengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėjo interesams pirmosios instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas A. K.. A. K. 2015 m. liepos 22 d. Tarnybai pateikė prašymą pakeisti jį kitu advokatu, nes pareiškėjas išreiškė nepasitikėjimą advokato kvalifikacija, tarp pareiškėjo bei advokato susiklostė konfliktiniai santykiai.

Tarnyba 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (1.7.)S-146-2963-15 pakeitė advokatą ir pareiškėjui teikti teisinę pagalbą paskyrė advokatui A. T.. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d. Tarnybai pateikė prašymą dėl advokato pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti advokatą A. T., nes šis, su pareiškėju nesuderinęs ir jo neinformavęs, išsiuntė teismui prašymą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo. Tarnyba 2015 m. spalio 5 d. raštu Nr. (1.7.)SD-2276-15 kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui eigą ir paaiškinti pareiškėjo prašyme dėl advokato pakeitimo išdėstytas aplinkybes. Advokatas 2015 m. spalio 8 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis, vadovaudamasis su pareiškėju suderinta pozicija, Trakų rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau vėliau pareiškėjas pareiškė, jog prašymas surašytas netinkamai bei pareikalavo jį atšaukti. Advokatui pasiteiravus, kokie prašymo aspektai pareiškėjo netenkino, pareiškėjas negalėjo atsakyti. Pareiškėjo iniciatyva prašymas iš Trakų rajono apylinkės teismo atsiimtas. Tarnyba ginčijamu 2015 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. (1.7)SD-2418-15 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą, nes nenustatyti pagrindai, kuriems esant advokatas negali teikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą pakeisti advokatą motyvavo tuo, jog advokatas, su juo nesuderinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo teksto, pateikė jį Trakų rajono apylinkės teismui. Iš byloje pateiktų pareiškėjo ir advokato susirašinėjimų elektroniniu paštu matyti, kad pareiškėjas pageidavo, jog advokatas atsižvelgtų į jo nurodytus aspektus, susijusius su prašymo dėl bylos atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje turiniu. Advokatas, susipažinęs su byla bei pareiškėjo pastebėjimais, parengė prašymą dėl bylos atnaujinimo ir jį pateikė Trakų rajono apylinkės teismui. Teismas akcentavo, kad antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikė advokatas, t. y. profesionalus savo srities atstovas. Advokatų pareiga – užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, padėti pasirinkti tokį teisinį variantą, kuris maksimaliai galėtų sąlygoti atstovaujamo fizinio asmens teisių ar teisėtų interesų apgynimą, jei nustatomas jų pažeidimas. Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nebuvo nustatyta, kad advokatas, rašydamas prašymą dėl bylos atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje, į nurodyto dokumento turinį nebūtų įtraukęs konkrečių aplinkybių, kurios privalėjo būti nurodytos siekiant pareiškėjo interesų gynybos atnaujinant santuokos nutraukimo bylą, ar kurių nenurodžius pareiškėjui būtų sumažintos galimybės atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad advokatas atliko jam pavestas pareigas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, jog dėl advokato netinkamai atliktų pareigų jam atsirado neigiamų padarinių. Teismui paduotame skunde pareiškėjas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas Tarnybai priėmus Sprendimą, aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikęs advokatas nebegalėjo šios pagalbos teikti konkrečioje pareiškėjo byloje, taip pat nenustatyta (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 18 str. 8 d.), todėl nebuvo pagrindo vieną advokatą keisti kitu. Teismas sutiko su atsakovų teiginiais, kad pakeisti advokatą kitu šiuo atveju būtų neekonomiška, t. y. naujai paskirtas advokatas iš naujo turėtų susipažinti su pareiškėjo bylos medžiaga, išanalizuoti ją, iš naujo parengti procesinį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, paaiškinančių, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių ar interesų pažeidimas advokatui pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, bei nepateikė argumentų ar priežasčių, nurodančių kodėl tolimesnis bendradarbiavimas tarp pareiškėjo ir advokato nebebuvo galimas, nebuvo pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos advokatų taryba taip pat nagrinėjo ir vertino aplinkybes dėl pareiškėjui teiktos advokato teisinės pagalbos ir 2016 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą dėl drausmės bylos advokatui neiškėlimo. Ši taryba, išnagrinėjusi ir įvertinusi aplinkybes, kurias savo skunde nurodė pareiškėjas, konstatavo, kad advokatas nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių advokato profesinę veiklą, ir (ar) advokato etikos reikalavimų.

Teismas darė išvadą, kad Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo. Antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti Tarnybą pakeisti advokatą – buvo išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl taip pat atmestinas.

Teismas pabrėžė, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nenustačius bent vienos iš šių viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo.

III.

Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas teigia, kad teismo procesas buvo tyčia sužlugdytas ir pasinaudota tuo, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir negali tinkamai sau atstovauti teisme. Be to, teismas nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl išaiškinimo, ar teismo procesas, kai teisėjai naudojasi pareiškėjo žinių trūkumu ir visais būdais žlugdo teismo procesą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas pareiškėjui neleido apklausti atsakovų ir nepripažino jų dalyvavimo teisme būtinu, neišreikalavo jo prašytų papildomų įrodymų siekdamas juos nuslėpti. Teismas taip pat ignoravo pareiškėjo prašymą jam suteikti advokatą, nors pareiškėjas paaiškino, kad jo teisė gauti antrinę teisinę pagalbą buvo apribota. Teismas rėmėsi VGTPĮ nuostata, įsigaliojusia nuo 2014 m. sausio 1 d., kuri apribojo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir neužtikrino galimybės neįgaliems asmenims apsiginti. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovų vertinimu, teismas priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d. (toliau – ir ABTĮ), kadangi byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta po 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atsisakymo tenkinti pareiškėjo A. Ž. prašymą pakeisti jam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikti Tarnybos skirtą advokatą A. T..

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad nebuvo pagrindo pakeisti pareiškėjui skirtą advokatą A. T..

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jo teisinių žinių trūkumu ir tyčia sužlugdė teisminį procesą.

Teisėjų kolegija, prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vertindama šį pateiktą prašymą teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje A-3471-858/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, pateiktą prašymą, tai, kad pareiškėjas pateikto prašymo nepagrindė, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokias aplinkybes jis nori papildomai paaiškinti, ir kad jam nebuvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamu klausimu, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, be to, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu jos turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.) (ABTĮ 52 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl pareiškėjo prašymo pakeisti jam skirtą advokatą A. T. teisėjų kolegija akcentuoja, jog VGTPĮ nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tarnyba, siekdama užtikrinti nuolatinį antrinės teisinės pagalbos teikimą, sudaro atskiras sutartis su advokatais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (VGTPĮ 17 str. 1 d.). Tarnyba, konkrečiam asmeniui parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes (VGTPĮ 18 str. 5 d.).

Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalį, antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba. Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3166/2011, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-335/2012). VGTPĮ nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (VGTPĮ 3 str. 1 d. 1 p.), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTPĮ 3 str. 1 d. 2 p.), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (VGTPĮ 3 str. 1 d. 2 p.) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPĮ 3 str. 1 d. 4 p.) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-898/2010, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3051-624/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą pakeisti jam Tarnybos skirtą advokatą A. T. grindė tuo, jog šis teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje pirma jo nepateikęs pareiškėjui, t. y. nesudaręs galimybės susipažinti su galutiniu jo variantu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad advokato A. T. Trakų rajono apylinkės teismui pateiktas prašymas atnaujinti procesą atitiko reikalavimus, jame buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus prašymus, todėl, pareiškėjui nepateikus jokių kitų argumentų dėl advokato netinkamumo, nebuvo pagrindo šį advokatą pakeisti. Pastebėtina, kad Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2016 m. sausio 14 d. sprendimu (b. l. 55-56) taip pat nenustatė jokių A. T. padarytų pažeidimų, kartu pažymėdama, jog tarp pareiškėjo ir advokato nebuvo susitarimo dėl konkrečios prašymo atnaujinti procesą teikimo teismui tvarkos. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas nei 2015 m. rugsėjo 28 d. prašyme Tarnybai (b. l. 7), nei skunde teismui (b. l. 1) nepaaiškino, kaip advokato parengtas prašymas atnaujinti procesą, suderintas su pareiškėju, bet nepateiktas jo galutiniam patvirtinimui, pažeidė jo teises, t. y. nenurodė jokių konkrečių A. T. parengto prašymo atnaujinti procesą trūkumų. Nors susirašinėjimo su advokatu A. T. metu (elektroninių laiškų kopijos, b. l. 8-12) pareiškėjas teigė, kad advokatas prašyme padarė esmines klaidas, neiškėlė pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos klausimo ir nepridėjo būtinų dokumentų, šie teiginiai laikytini abstrakčiais ir neįrodytais, o iš šių laiškų ir skunde pareiškėjo išdėstytos pozicijos matyti, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą iš esmės sieja vien su aplinkybe, kad prašymas atnaujinti procesą Trakų rajono apylinkės teismui pateiktas apie tai neinformavus pareiškėjo. Remiantis A. T. 2015 m. spalio 7 d. paaiškinimu Tarnybai (b. l. 34), pareiškėjas savo pretenzijų nedetalizavo ir advokatui. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė jokių advokato padarytų pažeidimų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija laiko, kad Tarnyba Sprendimu (b. l. 30-31) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti minėtą advokatą.

Dėl nesikreipimo į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pabrėžia, kad kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnį, Konstitucinio Teismo funkcija yra garantuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka sprendžiant, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, bei ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinis Teismas nevertina asmenų, taip pat valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų (neveikimo) atitikimo teisės aktams, išskyrus Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikimą Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 29 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 9 d. žodinio posėdžio Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu (garso įrašas) išreiškė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vykstančio teisminio proceso atitikimo Neįgaliųjų teisių konvencijai ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, kadangi, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo atsisakymas pripažinti Tarnybos dalyvavimą posėdyje būtinu, išreikalauti pareiškėjo nurodytus įrodymus ir nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją bei visą Vilniaus apygardos administracinį teismą, pažeidė jo teises. Iš pareiškėjo išsakyto reikalavimo turinio manytina, jog pareiškėjas siekė, kad jo bylą nagrinėjančios pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos veiksmai būtų patikrinti Konstituciniame Teisme. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas neatlieka teismų sprendimų kontrolės funkcijos. Priešingas teisinis reguliavimas būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintu teismų nepriklausomumo principu. Žemesnės instancijos administracinių teismų (apygardos administracinių teismų) sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą tikrina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 21 str. 1 d. 1 p.), pareiškėjas šioje byloje teise į apeliaciją pasinaudojo. Taigi, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo pagrindu atmetamas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. žodinio posėdžio Vilniaus apygardos administraciniame teisme metu (garso įrašas) pareiškėjas pirmosios instancijos teismui reiškė pretenzijas dėl nesikreipimo į Konstitucinį Teismą dėl VGTPĮ nuostatų, užkertančių kelią pareiškėjui gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pareiškėjas apeliaciniame skunde patikslino, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio VGTPĮ nuostatos riboja neįgalių asmenų teises gauti antrinę teisinę pagalbą). Pareiškėjas nepatikslino, kokios konkrečiai minėto įstatymo nuostatos jo manymu prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems teisės aktams. Nepaisant to, teisėjų kolegija įvertino byloje taikytinas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl VGTPĮ nuostatų galimo neatitikimo Konstitucijai, pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Dėl atsakovų dalyvavimo teismo posėdyje nepripažinimo būtinu ir galimybės juos apklausti nesudarymo pastebėtina, kad ABTĮ nėra nuostatų, kurios teismams suteiktų teisę įpareigoti atsakovą dalyvauti teismo posėdžiuose ar pripažinti jo dalyvavimą posėdyje būtinu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4339-662/2016). Iš bylos medžiagos matyti ir pareiškėjas to neneigia, kad atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai (tai patvirtina Tarnybos 2016 m. gegužės 24 d. ir 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymai (b. l. 39, 58) bylą nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant), byloje pateikti išsamūs atsakovų atsiliepimai, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovų atstovų nedalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje galėjo turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Nors ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu, be kita ko, į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jos negalima nagrinėti bylos, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokio poreikio nenustatė, o pareiškėjo subjektyvus ir nemotyvuotas pageidavimas apklausti atsakovus nelaikytinas pakankamu pagrindu bylos nagrinėjimą atidėti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu.

Dėl prašymo suteikti advokatą netenkinimo teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vykdo, o taip pat antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą skiria Tarnyba (VGTPĮ 1 str. 1 d., 9 str. 2 d. ir 18 str.). Teismui nėra suteikta teisė priimti sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo. Teismas tik atlieka dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (neteikimo) priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą vertindamas, ar Tarnyba (jos padaliniai) nepažeidė teisės aktais nustatytų procedūrinių reikalavimų. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti jam advokatą. Pareiškėjas, manydamas, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė jam suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje, turi teisę tokį Tarnybos sprendimą apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo 2015 m. lapkričio 25 d. prašyme (b. l. 5) nurodytų įrodymų, t. y. visų pareiškėjo prašymų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir jos atsakymų nuo 2014 m. pradžios kopijas, visų prašymų Lietuvos Respublikos prezidentūros kanceliarijai ir jos atsakymų nuo 2014 m. pradžios kopijas, visų skundų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir jos atsakymų nuo 2014 m. pradžios kopijas ir kt., neišreikalavimo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis numato, jog prireikus teismas gali pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje teismas šalių prašymu išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tokiems įrodymams gauti. Šio įstatymo 83 straipsnis 1 dalis suteikia teisę bylą nagrinėjančiam teismui skirti baudas pareigūnams ir institucijų ir įstaigų atstovams, jei jie be pateisinamų priežasčių neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti dokumentus ar kitą medžiagą. ABTĮ proceso šalims suteikia teisę tiek pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme (iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos) teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, jei šalys jų negali gauti ir pateikti teismui pačios (ABTĮ 52 str., 67 str. 1 d. 2 p., 81 str. 5 ir 6 d.). Iš minėto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nustatė procesines taisykles kaip į bylą turėtų būti pateikti įrodymai, kurių proceso šalys negali gauti pačios. Administracinės bylos šalys byloje turi vadovautis ABTĮ nustatytomis administracinio proceso taisyklėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1199/2010, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-729/2012, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2343-525/2016).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepaaiškino, kuo jo nurodyti dokumentai yra susiję su nagrinėjama byla, taip pat nedetalizavo, kokius konkrečiai dokumentus teismas turėtų išreikalauti. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl šių įrodymų (savo paties prašymų ir į juos pateiktų atsakymų) jis negali pateikti pats, ypač atsižvelgiant į tai, jog jis teigė dalį šių dokumentų turintis (2016 m. rugsėjo 20 d. žodinio posėdžio Vilniaus apygardos administraciniame teisme garso įrašas). Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi (b. l. 48-49) pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Tarnybos 2015 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. (1.7)SD-2418-15 teisėtumo ir pagrįstumo, priėmė tinkamus procesinius sprendimus ir pagrįstai konstatavo, jog Sprendimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti jam skirtą advokatą, panaikinimo netenkinamas, atitinkamai netenkinamas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą jam skirti kitą advokatą.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Tarnybos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad Tarnyba nepagrįstai atsisakė pakeisti jam skirtą advokatą A. T. ir todėl jis patyrė nepatogumų bei išgyvenimų. Teisėjų kolegija šioje byloje nustatė, kad Tarnybos atsisakymas pakeisti pareiškėjui suteiktą advokatą buvo pagrįstas. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių kitų Tarnybos veiksmų, dėl kurių jam galėjo atsirasti neturtinė žala, pripažintina, kad šiuo atveju Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Atsižvelgusi į tai, kad buvo nustatytas vienos iš CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – neteisėtų veiksmų – neegzistavimas, ir kad tam, jog valstybei kiltų pareiga atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, yra būtina nustatyti visų CK 6.271 straipsnyje išvardytų sąlygų buvimą, bei vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais, teisėjų kolegija kitų sąlygų egzistavimo nevertina, o pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmeta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant, į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                            Laimutis Alechnavičius

                                                                                                            Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                            Skirgailė Žalimienė