Teismingumo byla Nr. T-50/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00073-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-37 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą“. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2013 m. sausio 10 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 1709-1211 butas išnuomotas pareiškėjo tėvui. Nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki pareiškėjo tėvo mirties 2014 m. gruodžio 10 d., šiame bute kartu su tėvu gyveno bei vedė bendrą ūkį ir pareiškėjas. Po tėvo mirties liko gyventi šiame bute ir nepraleisdamas Civilinio kodekso 6.602 straipsnyje numatyto dviejų mėnesių termino kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties pakeitimo, sudarant nuomos sutartį su pareiškėju. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė sudaryti nuomos sutartį, teigdamas, kad pareiškėjas nepateikė faktinių duomenų ir neįrodė, jog gyveno bute, kurį prašo išnuomoti po tėvo mirties.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, susipažinęs su skundu, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjas teisę į gyvenamosios patalpos nuomą grindžia Civilinio kodekso 6.602 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Taigi ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilo dėl gyvenamosios patalpos nuomos ir ginčo santykius iš esmės reglamentuoja Civilinio kodekso 6 knygos XXXI skyriaus nuostatos. Ginčijamas atsakovo sprendimas yra savivaldybės institucijos sprendimas atsisakyti išnuomoti savivaldybės valdomo buto fondo gyvenamąsias patalpas ir jis sukelia civilines teisines pasekmes. Savivaldybės institucija, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, įgyvendina jos, kaip civilinių teisinių santykių subjekto – gyvenamųjų patalpų savininko, teises. Įvertinus tai, darytina išvada, kad ginčas dėl savivaldybės institucijos sprendimo išnuomoti/neišnuomoti asmeniui savivaldybės valdomą gyvenamąją patalpą teisėtumo yra civilinio teisinio pobūdžio.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį Nr. T-46, priimtą byloje K. P. v. Panevėžio savivaldybės administracija; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. S. v. Kauno miesto savivaldybės administracija; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė; ir kt.).

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra civilinis teisinis sandoris, o nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso, yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Šiuo atveju savivaldybė, nuomodama gyvenamąsias patalpas, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl tarp šalių kilęs ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl sprendimo panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimo.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.