Baudžiamoji byla Nr. 1-136-237/2017
(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09585-2017-0)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.26.2;1.2.4.6.2.2;2.3.6.4.5.1.
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 20 d.
Raseiniai
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė,
sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,
dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,
advokatui R. G.,
įstatyminiams nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovams R. J., J. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal patentą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 140 straipsnio 3 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. 2017 m. vasario mėn 27 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tai yra, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams nepilnamečiams V. Š., gim. 2003 m., T. P., gim. 2003 m., M. J., gim. 2003 m., E. K., gim. 2003 m., tyčia, rankomis vieną kartą pastūmė mažametį M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ko šis atsitrenkė į betoninę tvorą, sudužo kelnių kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono ,,Samsung SM-G531F“, priklausančio J. G., filmavimo kamera 40 eurų vertės, padarė M. G. poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t.y. nežymiai sutrikdė sveikatą, vieną kartą ranka trenkė mažamečiui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), per galvą, sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė nukentėjusiajai J. G. 40 eurų turtinę žalą.
Be to jis, 2017 m. vasario mėn. 27 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia, rankomis vieną kartą pastūmė mažametį M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ko šis atsitrenkė į betoninę tvorą, padarė poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė sveikatą, vieną kartą ranka trenkė mažamečiui A. J., gim. (duomenys neskelbtini), per galvą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
A. M. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neprisipažino ir parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, važiuodamas matė kaip ėjo būrys vaikų, matė, kaip iš jų vienas pabeldė į namo langą. Prie gartvės buvo A. V. , sakė, kad vaikai daužė langus. Vaikų buvo būrys 6 ar 7. Jis įsisodinęs A. V. į automobilį nuvažiavo link vaikų, kurie jau buvo paėję nuo jos namo, išlipęs juos sudrausmino, garsiai sakydamas „ kas jums darosi, ar negalite ramiai gatve praeiti langų nedaužę“. Du berniukai stovėjo arčiau, kitas būrys toliau. Vaikai buvo su tokiomis šypsenėlėmis, turėjo mobiliojo ryšio telefonus, gal net filmavo. Jis tų vaikų rankomis nelietė, kalbėjo pakeltu tonu, nes buvo sypykęs dėl jų elgesio. Tų vaikų jis neatpažintų, prisimena, kad vienas buvo mažas, kitas didesnis. Išbaręs vaikus, jis nuvažiavo. Sekančią dieną jį pakvietė į policiją, jis mano, kad tai vaikai jam keršija už tai, kad juos išbarė, vieno vaiko mama dirba policijoje, jis jautė ikiteisminio tyrimo metu spaudimą atlygini žalą, o jei neatlygins, bus nuteistas.
Nukentėjusysis M. G. paaiškino, kad jis su draugais J., K., J., P. ir Š. ėjo iš mokyklos link miesto centro. Vienas draugas pabeldė į namo langą ir po to prie jų privažiavo taksi automobilis, išlipo vairuotojas, kažką pradėjo sakyti, jį pastūmė ir jis atsitrenkė į tvorą, A. J. sudavė per pakaušį. Po to jis pamatė, kad sudužo telefono kameros stikliukas. Vyras buvo supykęs ir kažką šaukė. Jį pastūmė su dviem rankom suimdamas už pečių. Jis atsitrenkė šlaunimi į tvorą, jam skaudėjo, telefonas įsirėžė į koją, toje vietoje atsirado mėlynė, koją kažkiek laiko skaudėjo, dėjo vaistus. Kad sudužo telefono kamera pastebėjo jį išsitraukęs iš kišenės, parodė draugams, prieš tai telefonas buvo sveikas. Pirmiau pastūmė jį, stūmė iš visos jėgos, po to sudavė A. J., šis po sudavimo susirietė į priekį. Automobilio galiniai langai tamsinti, negali pasakyti ar jame kas nors buvo, mano, kad nebuvo. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ( b.l. 142-144).
Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad jis po pamokų apie 12 val. ėjo link Žemaičio aikštės ir, praeinant pro vieną namą, draugai pabeldė į langą. Jie ėjo toliau, prie jų privažiavo taksi automobilis. Išlipęs vairuotojas pasakė „ ar nagai niežti“ , pastūmė M. G., o jam sudavė per galvą, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Be jų ėjo ir kiti – T. P., M. J., E. K., V. Š.. Į langą beldė T. P., kad būtų skilęs stiklas, negirdėjo. M. G. pastūmė stipria jėga, jis atsitrenkė į tvorą, susižalojo, sudužo jo telefono kamera. Jam stipriai trenkė į pakaušį, po smūgio skaudėjo, jis išsigando, M. taip pat buvo išsigandęs. Kiti vaikai buvo toliau, ar buvo automobilyje daugiau žonių jis nematė. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ( b.l. 145-147).
Liudytojas M. J. paaiškino, kad ėjo su draugais iš mokyklos, T. P. pabeldė į vieno namo langą, jie kelis metrus pabėgo, po to vėl ėjo. Toliau einant, dideliu greičiu privažiavo taksi automobilis, išlipo vairuotojas ir pradėjo šaukti „ar nagai niežti“. M. G. stipriai pastūmė, jis atsitrenkė į tvorą, A. J. sudavė per galvą ir nuvažiavo. Taksi vairuotojas buvo piktas, agresyvus, rėkė. Visi vaikai buvo išsigandę. Jis matė, kad taksi automobilyje daugiau nieko nebuvo, nes žiūrėjo kaip taksistas lipa į automobilį. Po įvykio buvo sudaužyta M. telefono kamera, jis parodė. Parodymai duoti ikiteisminio tyrio teisėjai ( b.l. 148-150 ).
Liudytojas T. P. paaiškino, kad ėjo su draugais gatve ir sugalvojo pabelsti į namo langą pabeldė jis, bet nestipriai, ir pradėjo bėgti. Po to, privažiavo taksi automobilis, išlipęs varuotojas kažką sakė, pastūmė M. G. , stūmė „normaliai“, tikrai nešvelniai, po smūgio jis atsitrenkė ir atsirėmė į tvorą, sudavė A. J. per galvą. Kliuvo tiems, kas buvo arčiau jo. M. buvo išsigandęs, išsigandęs buvo ir jis. M. G. išsitraukė iš kelnių kišenės telefoną, buvo suskilusi telefono kamera. Ar buvo automobilyje daugiau žmonių nematė, nes langai užtamsinti. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ( b.l. 151-153).
Liudytojas E. K. paaiškino, kad einant iš mokyklos pro vieną namą, T. P. pabeldė į lango stiklą, jie pabėgo. Ėjo šešiese. Atvažiavo taksi automobilis, išlipęs vairuotojas M. G. pastūmė dviem rankom, o A. J. pervedė krumpliais per pakaušį. Jis nematė kas atsitiko po pastūmimo, kad telefonas sudužo jam pasakė ir jį parodė pats M. G.. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ( b.l. 154-155).
Liudytojas V. Š. paaiškino kad einant po pamokų, vienas iš draugų pabeldė į namo langą. Po kiek laiko, privažiavo taksi automobilis ir vairuotojas pastūmė M. G. ir sudavė A. J. per galvą. Jis matė, kad M. G. po pastūmimo trenkėsi į tvorą. Kad sudužo jo telefono kamera ir parodė teklefoną jam, kai nuėjo valgyti. Ar buvo automobilyje daugiau žmonių, nežiūrėjo. Parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai ( b.l. 156-158).
Liudytojas R. J. (įstatyminis nepilnamečio nukentėjusiojo A. J. atstovas) parodė, kad jis iš vaikų pasakojimo žino, kad vaikams einant iš mokyklos, T. P. pabeldė į langą, visi pradėjo bėgti. Jo sūnus ir M. G. nuo kitų vaikų grupelės buvo šiek tiek atsilikę. Prie jų privažiavo automobilis, išlipęs vairuotojas jo sūnui sudavė per galvą, o draugą M. G. pastūmė ir jis atsitrenkė į tvorą, išsitraukęs telefoną pamatė, kad sulaužyta kamera. Tas žmogus vaikus išbarė, kad nedaužytų langų, nors nei jo sūnus, nei M. G. to nedarė. Jam apie tai, kad sumuštas sūnus pranešė telefonu žmona, jis sūnų pasiėmė pakeliui į namus, rado jį pilnomis ašarų akimis, išsigandusį , balsas drebėjo. Įbrėžimų nebuvo jokių, sakė, kad skaudėjo kai jam sudavė, į gydytojus nesikreipė, apžiūrint sakė, kad neskauda. Jie nuvažiavo į policiją ten susitiko M. G. mamą ir M., šis sakė, kad skauda koją, pasakė, kad buvo sudaužyta kišenėje buvusio telefono kamera, vaikai sakė, kad anksčiau telefonas buvo sveikas. Jie su J. G. buvo susitikę policijoje hole, priimamajame parašė pareiškimą. Jis nemano, kad vaikai galėtų išsigalvoti, tiki savo sūnumi.
Liudytoja J. G. (įstatyminė nukentėjusiojo M. G. atstovė) parodė, kad jai į darbą (dirba policijoje) paskambino sūnus ir paklausė ar gali ateiti. Ji suprato iš balso, kad kažkas atsitiko. Sūnus atėjęs pradėjo verkti, pasakė, kad jį ir A. sumušė. Papasakojo, kad T. P. einant iš mokyklos pabeldė į langą, privažiavo taksi automobilis ir vairuotojas, nieko nesiaiškinęs, sūnų grūdo į tvorą ir sudaužė kelnių kišenėje buvusio telefono kamerą, sakė, kad ir A. turėjo skaudėti, nes jis gavo per galvą. Ji paskambino ir pasakė apie tai A. mamai, atvažiavo A. J. su tėčiu, jie parašė pareiškimą ir ji nuėjo toliau dirbti. Vakare sūnus skundėsi, kad skauda koją, sekančią dieną nėjo į mokyklą, nebendravo su draugais, nevalgė. Pamatė mėlynę ant kojos, nuvyko pas ekspertą ir pasiėmė išvadą. Šeimos gydytoja patarė duoti raminamųjų, sūnus buvo išsigandęs, tris dienas nelankė mokyklos, po to kelias dienas vežiojo jį iš mokyklos dė patirto streso. Sūnus patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur, sugadinta telefono kamera, padaryta 40 Eur turtinė žala.
Liudytoja A. V. parodė, kad A. M. buvęs bendradarbis, jo gyvenamoji vieta deklaruota pas ją, nuomojasi negyvenamą patalpą. Vasario pabaigoje, apie 12 val. dienos ji buvo namuose, kai išgirdo dzingtelėjimą, sulojo šuo. Išbėgusi į kiemą pamatė , kad vaikinukų būrys išbėga iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Ji šaukė „ką čia darote, ko čia daužote į langus“, jie bėgo juokdamiesi. Pro šalį važiavo A. M., ji jam pasakė, kad vaikai daužo langus, šis liepė sėsti į automobilį, ji atsisėdo galinėje sėdynėje. Pavažiavus į priekį A. M. išlipo, ji pasiliko. Jis garsiai apšaukė vaikus, ar nemoka praeiti pro namą, berniukai kaip ir ignoravo, šypsojosi, sakė mes nieko nedarėme. A. M. sėdo į mašiną, nes turėjo iškvietimą, ją išleido prie namų ir nuvažiavo. Buvo sustojęs prie dviejų berniukų, kiti buvo toliau. Ji nematė, kad A. M. vaiką būtų pastūmęs. Namo grįžusi pamatė, kad langas buvo sudaužytas. Iš karto į policiją nesikreipė, kreipėsi tada, kai sužinojo, jog A. M. kaltina vaikų sumušimu. Ji negali pasakyti ar šie vaikai išdaužė langą, nes tai ne pirmas kartas, kai daužomi langai, namas prie gatvės, kas išdaužė nenustatė ir policija.
A. M. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.
Iš įvykio vietos 2017-02-27 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). 2017-02-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung" , galinėje telefono pusėje esanti filmavimo kamera yra suskaldyta (b. l. 12). Telefonas pagal pakvitavimą grąžintas jo savininkei J. G. (b. l. 15). Iš 2017-03-01 specialisto išvados Nr. G82/2017(10) matyti, kad M. G. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau kaip 10 d. Sužalojimas padarytas galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kontakto zonoje turinčiu kampą, galimai ir telefono dalimi, paveikus šlaunies išorinį paviršių (b. l. 20). Iš J. R. įmonės „J.“ akto matyti, kad telefono gedimas atsiradęs dėl įrenginio mechaninio pažeidimo, pažeista pagrindinė kamera, jos kaina 41 Eur. ( b.l. 159).
Apžiūrėjus pateiktą į teismo posėdį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ yra matyti, kad suskilęs telefono galinėje pusėje esančios filmavimo kameros stiklas.
A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nes jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams nepilnamečiams V. Š., T. P., M. J., E. K., tyčia, rankomis vieną kartą pastūmė mažametį M. G., nuo ko šis atsitrenkė į betoninę tvorą, sudužo kelnių kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono ,,Samsung SM-G531F“, priklausančio J. G., filmavimo kamera 40 eurų vertės, padarė M. G. poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t.y. nežymiai sutrikdė sveikatą, vieną kartą ranka trenkė mažamečiui A. J. per galvą, sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė nukentėjusiajai J. G. 40 eurų turtinę žalą.
A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis tyčia, rankomis vieną kartą pastūmė mažametį M. G., nuo ko šis atsitrenkė į betoninę tvorą, padarė poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė sveikatą, vieną kartą ranka trenkė mažamečiui A. J. per galvą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamojo A. M. veisksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymiai, nes jis įžūliu elgesiu, tai yra suduodant mažamečiui A. J. per galvą, jam sukeliant fizinį skausmą, pastumiant mažametį M. G. ir jam sutrikdant nežymiai sveikatą, šiuos veiksmus jis atliko viešoje vietoje matant kitiems mažamečiams vaikams, kurie tokių veiksmų jautėsi nemaloniai, buvo sutrikdyti, išgąsdinti, tokiais veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis, tai yra, pažeista viešoji tvarka. Taip pat kaltinamojo veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, kadangi dėl jo panaudoto fizinio smurto mažamečiam nukentėjusiajam A. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, o mažamečiam M. G. nežymiai sutrikdyta sveikata. Ir nors šiuo atveju nukentėjusieji yra skirtingi asmenys, tačiau iš visų bylos aplinkybių matyti, kad smurtiniai veiksmai buvo atlikti betarpiškai vienas po kito, nepertraukiamai, kaltininkas veikė neapibrėžta tyčia, nukreipta prieš mažamečius vaikus, todėl nebūtų pagrindo jo neteisėtos veikos vertinti kaip atskirus pavienius nusikaltimus ir veika kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas. Iš kaltinimo išjungiama , kad sutrikdant viešąją tvarką buvo vandališki veiksmai, tokių teismas nenustatė. Tai, kad pastūmus mažametį M. G. ir šiam atsitrenkus į tvorą sudužo mobiliojo ryšio telefono kamera, kai telefonas buvo vaiko kelnių kišenėje, negalima laikyti vandališku veiksmu, nes kaltinamojo tyčia buvo nukreipta ne į turto gadinimą, šiuo atveju tai yra kitų veiksmų pasekmė.
Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis A. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodamas ir pastumdamas mažamečius vaikus gali jiems sukelti fizinį skausmą ar sužaloti ir to siekė. A. M. psichinį santykį su jo veika įrodo veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams. Kaltinamasis teigė, kad buvo susinervinęs dėl vaikų nuolat daužomų langų, tačiau dėl vaikų netinkamų veiksmų, jei tokie buvo, jis privalėjo kreiptis į policiją, o ne veikti tokiu būdu, daryti nusikalstamus veiksmus, ką jis, būdamas suaugęs žmogus žinojo, todėl ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo pyktį suvaldyti. Jis padarė du nusikaltimus – viešosios tvarkos pažeidimą, numatytą BK 284 str. , bei fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 str. 3 d., nes šią veiką padarė prieš mažamečius. Nors jis kaltu neprisipažįsta aiškindamas, kad vaikus tik apšaukė norėdamas sudrausminti, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų M. G., A. J. bei jų tėvų J. G. , R. J., liudytojų M. J., E. K., T. P., V. Š. parodymais, jie visi tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, kad A. M. stipriai stūmė M. G., šis trenkėsi į tvorą, sudužo jo telefono kamera, liudytojai matė sudužusį telefoną, specialisto išvada patvirtina, kad ant kojos liko mėlynė, jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; taip pat parodė, kad A. M. sudavė vieną kartą per galvą A. J., o nukentėjusysis M. G., kuris buvo arčiausiai, parodė , kad nuo smūgio galva palinko į priekį, šiam buvo sukeltas fizinis skausmas, kad skaudėjo parodė ne tik pats A. J., bet tai suprato ir kiti vaikai, A. J. tėvas R. J. parodė, kad sūnų rado apsiverkusį, sutrikusį. Liudytojos A. V. parodymai vertintini kritiškai, ji teigė buvusi įvykio metu kaltinamojo taksi automobilyje, tačiau jos nematė nei vienas vaikas – nei nukentėjusieji, nei liudytojai. Ji yra A. M. pažįstama, deklaruota gyvenamoji vieta abiejų kartu, sieja nuomos santykiai, dėl savo namo langų daužymo kreipėsi į policiją tik tada, kai sužinojo, jog A. M. kaltinamas vaikų sumušimu. Ji teigia girdėjusi, kad A. M. apšaukė vaikus, tačiau nematė, kad būtų juos mušęs. Jos parodymai prieštarauja kitų liudininkų parodymams bei nustatytoms bylos aplinkybėms, dėl ryšio su kaltinamuoju, negali būti patikimi. Priešingai visų vaikų liudijimai neprieštarauja vieni kitiems, jų parodymus patvirtina specialisto išvada, vaikų tėvų parodymai, tai, kad vaikai iš karto kreipėsi dėl sumušimo. Parodymus kitaip vertinti vien dėl to, kad vieno vaiko mama dirba policijoje nėra jokio pagrindo.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos stadijas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. M. neteistas, padarė du nesunkius nusikaltimus, administracine tvarka nėra baustas, yra pareigūnų pensijoje, dirba. Jam skirtina bauda ( skiriant bausmę taikytina BK 47 str. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu). Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas truko trumpą laiką, kad kaltinamojo veiksmus iššaukė netinkamas nepilnamečių vaikų elgesys, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant bausmę artimą minimumui.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. G. 540 Eur civilinis ieškinys, 500 Eur neturtinei žalai ir 40 Eur turtinei žalai atlyginti. Visiškai tenkintinas ieškinys turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad telefono sugadinimas yra priežastiniame ryšyje su A. M. padarytomis veikomis, žala padaryta kaltais veiksmais, privalo būti atlyginta. Žalos dydžiui įrodyti pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad kameros kaina 41 Eur, pažyma pateikta iš įmonės, prekiaujančios telefonais ir jų aksesuarais. Ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas ojektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. M. nusikalstamos veikos mažamečiui M. G. nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis veikė tyčia, panaudodamas fizinę jėgą prieš mažametį. Be patirto fizinio skausmo, akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo A. M. veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, jautė baimę, įtampą. Nėra nustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusia nukentėjusiojo sveikata ar socialiniais santykiais. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir J. G. priteistina 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti bauda 10 MGL ( 376 Eur).
Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti bauda 12 MGL ( 451 Eur) . Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę paskirti baudą 12 MGL ( 451 Eur).
Iki bausmės vykdymo pradžios A. M. palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, ją panaikinti.
Nukentėjusiosios J. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti J. G. iš A. M. 40 Eur turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti .
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Danutė Kregždienė