Civilinė byla Nr. 2YT-22410-840/2021
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00911-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2.
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 13 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. B. ir R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. S. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai J. B. ir R. B. kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jų motina A. B., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio K. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjų J. B. ir R. B. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjų tėvai A. B. ir K. B. susituokė (duomenys neskelbtini). Be pareiškėjų jie turėjo ir dar vieną vaiką – N. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvai, gyvendami santuokoje, 1977 m., pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) K. B. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Po K. B. mirties likusiu turtu naudojosi ir jį valdė, t. y. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, jo sutuoktinė A. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) A. B. 1988 m. pasistatė daržinę, o 2012 m. išpirko iš valstybės žemės sklypą, esantį po pastatais. Po A. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjai. Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą reikalinga tam, kad pareiškėjai galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą turtą.
Suinteresuotas asmuo N. S. atsiliepimo į pareiškėjų J. B. ir R. B. pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjų J. B. ir R. B. pareiškimą nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškime nurodytos aplinkybės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B. (santuokos liudijime įrašyta B.), gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). K. B. ir A. B. turėjo tris vaikus: J. B., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45). Pareiškėjų tėvai, gyvendami santuokoje, pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 21-23). Pareiškėjų tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, pavedėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 25, 27, 49). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniūnijos pažymos matyti, kad A. B. iki pat savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), gyveno adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 28). Pareiškėjai po motinos A. B. mirties priėmė jos palikimą (b. l. 9-17).
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. CK įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o K. B. mirė (duomenys neskelbtini), tai teisės normos dėl palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjų motina A. B. iš karto po sutuoktinio K. B. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi kartu su sutuoktiniu statytame gyvenamajame name, juo rūpinosi ir naudojosi kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. K. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. B. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio K. B. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų motina A. B. mirusio sutuoktinio K. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), palikimą po jo mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėja Joana Kvaselytė