(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litoplast“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB arba bendrovė) „Litoplast“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB)  „Sileda“, prašydama pripažinti jos ginčijamus sandorius niekiniais ir negaliojančiais, taikyti restituciją bei priteisti          6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 323 798 Eur vertės atsakovei priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį ar kitą ilgalaikį materialų turtą bei turtines teises, o jų nesant ar nepakankant – areštuoti atsakovės UAB „Sileda“ lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose bei kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti tik privalomas mokestines įmokas į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei atsiskaityti su ieškove.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Teismas konstatavo, kad ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra tikėtinai pagrįstas, ieškovė aiškiai išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismo vertinimu, nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

5.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas argumentais, jog atsakovė nesąžiningai įsigijo prekes už mažesnę nei jų savikaina kainą, turėdama piktavališką ir neteisėtą tikslą – iki bendrovės bankroto pasisavinti didelės vertės bendrovės turtą (prekes) ir atsiskaityti su tam tikrais kreditoriais, panaikinant galimybę kitiems bendrovės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus iš bendrovės turto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tokie ieškovės argumentai susiję su ginčo esme, o dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą, todėl tokie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė BUAB „Litoplast“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.        Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.                      Teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas netinkamai išaiškinęs antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

7.2.                      Atsakovės nesąžiningumą įrodo byloje ginčijami sandoriai ir akivaizdus ieškovės bei atsakovės tarpusavio ryšys per kitus fizinius bei juridinius asmenis.

7.3.                      Ieškinyje išsamiai pagrįsta, kad atsakovė nesąžiningai įsigijo iš ieškovės prekes, turėdama  piktavališką neteisėtą tikslą iki ieškovės bankroto pasisavinti didelės vertės turtą.

7.4.                      Atsakovė įsigijo ieškovės prekes prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą, o ginčijamus sandorius sudariusi atsakovė yra susijusi su ieškove per kitus asmenis.

7.5.                      Audito ataskaita dėl ieškovės bankroto patvirtina, kad atsakovė savo interesais yra linkusi veikti nesąžiningai, galbūt net neteisėtai.

7.6.                      Didelė ieškinio suma yra papildomas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Sileda“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė papildomus įrodymus – tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengto tarptautinio buhalterių profesionalų etikos kodekso kopiją, išrašą iš auditorių sąrašo bei duomenis iš interneto svetainės www.teismoekspertai.lt.

9.       Atsiliepimas skundas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

9.1.                      Negalima teigti, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti prievolių ieškovei vykdymo pagal ieškovei tikėtinai palankų teismo sprendimą, kuris gali būti priimtas šioje byloje.

9.2.                      Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų.

9.3.                      Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo bei realios grėsmės, kad atsakovė ateityje gali imtis veiksmų, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą.

9.4.                      Audito ataskaitoje, kuria remiasi ieškovė, auditorius, teigdamas apie bendrovės tyčinio bankroto požymius, ėmėsi teisinio vertinimo, kuris priskiriamas teismo kompetencijai.

9.5.                      Audito ataskaitoje, kuria remiasi ieškovė, auditorius pažeidė tarptautiniame buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytus principus.

9.6.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

11.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Atsakovės nuomone, pateikiami duomenys turi svarbią įrodomąją reikšmę, kadangi patvirtina atsakovės teiginius dėl abejonių ieškovės pateikta audito ataskaita.

12.       CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13.       Šiuo atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas nepranešus atsakovei, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui iki apskųstos nutarties priėmimo.

14.       Kita vertus, pažymėtina, jog teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti duomenys (dokumentai) nei patvirtina, nei paneigia prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendimui aktualias aplinkybes, tai yra naujai pateikti duomenys nepagrindžia atsakovės sąžiningumo ar nesąžiningumo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sprendžiant klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateiktus duomenis.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

16.       Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, nekvestionuojama, todėl laikytina, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta.

17.       Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

18.       Kaip minėta, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog atsakovas gali atlikti nesąžiningus veiksmus ir vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Šioje byloje ieškovė galimą atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad atsakovė prieš pat ieškovės bankroto bylos iškėlimą (ieškovei esant nemokiai) sudarė ieškovei žalingus šioje byloje ginčijamus sandorius. Tokiame kontekste pabrėžtina, kad civiliniame procese bylos šalių nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo imtis laikinųjų apsaugos priemonių prieš kitą asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nėra bet kokia abejonė bylos šalių sąžiningumu, tačiau tik tokie objektyvūs duomenys, kurie sudaro pagrindą egzistuoti realiai tikimybei, kad bylos šalis gali veikti nesąžiningai, siekdama padaryti būsimo teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą arba apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Tai reiškia, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi nustatyti, jog bylos šalies nesąžiningumas gali būti nukreiptas siekiant sumažinti turimo turto masę bei (iš)vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

19.       Analizuojamu atveju ieškovės nurodytų aplinkybių dėl galimo atsakovės nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius ar atliekant kitus ieškovei žalingus veiksmus analizė turės būti atlikta bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau šioje bylos stadijoje tokios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja atsakovės nesąžiningumas, nukreiptas būtent į siekį apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad atsakovė dėl šioje byloje pareikšto ieškinio gali imtis veiksmų, nukreiptų į turtinės padėties bloginimą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti tenkinamas.

20.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                        Gintaras Pečiulis