ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1027-187/2013 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui A. L. dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. L., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą bei patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Nurodė, kad 2013 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje atsakovo aviganių veislės šuo užpuolė ją ir apkandžiojo, šuo buvo be antsnukio, todėl pribėgo ir griebė ją, prakando rūbus, sudraskė kelnes, perkando striukę, sukandžiojo sėdmenis, šlaunis. Taip pat nurodė, kad skausmą ieškovė kentė visą savaitę, o randai liko visam laikui, be to, dėl išgąsčio nebegalėjo miegoti, lankėsi pas psichologą, vartojo stipresnius vaistus. Teigė, kad dėl šuns įkandimų, padarytų sužalojimų galėjo pagulėti tik vienoje pozoje ir visą vasarą negalėjo maudytis lauke su visais, nes ieškovei buvo gėda nusirengti dėl sužalojimų, negalėjo nešioti trumpo sijono, nes vienas randas yra matomoje vietoje, iki šiol jaučia didelę baimę šunims. Nurodė, kad atsakovas turtinę žalą (už vaistus ir kitas išlaidas) kompensavo, todėl pretenzijų dėl turtinės žalos ieškovė nebeturėjo, tačiau prašė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes planavo šias lėšas panaudoti sveikatos atstatymui, randų gydymui.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pareikštas per didelis ieškinys, nes šuo buvo paskiepytas ir mokytas, todėl ieškovei nebuvo būtina skiepytis nuo pasiutligės. Be to, iš karto po įvykio jis buvo nuėjęs pas ieškovę į namus, bet jos tėvas jį išvarė ir iš karto paprašė 5000 Lt. Atsakovas taip pat nurodė pats jau sumokėjęs baudą, atlyginęs turtinę žalą, bandęs kalbėtis taikiai, nurodė, kad sutiko sumokėti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo nuomone, ieškovė gali gyventi ir su randais, po šuns sukandžiojimo jokių komplikacijų jai nebuvo, ieškovei skiepytis nebuvo reikalo, nes šuo buvo paskiepytas. Atsakovas nesutiko mokėti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai – priteisė I. V. iš A. L. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 2150 Lt išlaidas advokato pagalbai ir sumokėtam žyminiam mokesčiui apmokėti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai ginamų vertybių, sužalojimo, ir šį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų teismas laikė esminiu. Konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Tenkindamas ieškinį teismas atsižvelgė į atsakovo kaltės formą, pobūdį, kuri pasireiškė dideliu neatsargumu, nustatė, kad priežastinis ryšys su atsiradusia žala susijęs su atsakovo neveikimu (atsakovas nepasirūpino, kad šuo, vedamas pasivaikščioti, būtų su antsnukiu), o atsakovo šuns padaryta žala yra atsakovo veiksmų (neveikimo) rezultatas. Teismas nustatė, kad ieškovei gydymo metu teko iškęsti skausmingas ir nemalonias medicinines procedūras, dėl padarytų sužalojimų labai skaudėjo, šuns įkandimų vietose ieškovei visam laikui liko randai, dėl kurių ji nepatogiai jaučiasi, o iki šiol likę padariniai fizinei ir psichinei sveikatai užfiksuoti teismo ištirtuose medicininiuose dokumentuose. Tai leido teismui padaryti išvadą, jog ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, intensyvius negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismo nuomone, ieškovės prašoma 5000 Lt žala nebuvo per didelė suma, todėl teismas laikė, kad ši suma optimaliai kompensuotų patirtą neturtinę žalą. Patenkinęs ieškinį iš atsakovo teismas priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidos – 150,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio valstybei ir 2000,00 Lt sumokėtų išlaidų advokato pagalbai.

    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantas A. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013-09-10 sprendimo rezoliucinę dalį ir sumažinti ieškovei I. V. neturtinės žalos dydį iki 1000 Lt bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 800 Lt, kitą Telšių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliantas nurodo, kad dėl sužalojimų ieškovė neabejotinai patyrė fizinių ir dvasinių išgyvenimų, bet šiuo atveju ieškovė per daug dramatizuoja ir bando sukurti labai kenčiančios ir didelius dvasinius sukrėtimus patyrusią asmenybę. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta sveikatos sužalojimo padarinių – sužalojimai netrukdė gyventi visavertį gyvenimą, dėl sveikatos sužalojimo ieškovė neprarado darbingumo, nesumažėjo jos gebėjimas mokytis, įgyti žinių, jas tobulinti, taip pat nepablogėjo gyvenimo kokybė, t. y. ieškovės sveikatos sužalojimo padariniai neturėjo didelės įtakos jos, kaip mokinės, veiklai.
2. Nurodo, kad ieškovė jai padarytą neturtinę žalą įvertino 5000 Lt, bet ši suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka teismų suformuotos praktikos panašiose bylose, o ieškovo siūlomas neturtinės žalos dydis – 1000 Lt, atitinka teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.
3. Taip pat nurodo, kad praėjus dviem dienom po įvykio ieškovei buvo pasiūlyta 500 Lt neturtinė žala, vėliau atsakovas teigia ieškovei pasiūlęs 1000 Lt neturtinę žalą, bet ieškovė primygtinai reikalavo kad jai būtų sumokėti 5000 Lt, kas parodo, kad ieškovės tikslas yra ne neturtinės žalos atlyginimas, o materialinės savo padėties pagerinimas, o tai negali būti laikoma kaip asmens pažeistų teisių gynimas ir įstatymai tokių reikalavimų negina.
4. Apeliantas taip pat abejoja 2013-08-25 nuotraukos įrodomąja reikšme šioje byloje, nes nuotraukoje matoma mėlynė galėjo atsirasti ir vėliau, po kitų įvykių. Apeliantas teigia, kad svarbus būtent pačios ieškovės provokuojantis elgesys jo šuns atžvilgiu, nes atsakovo šuo nėra užpuolęs ne vieno žmogaus, yra draugiškas, ramus ir klauso komandų. Nurodo, kad pasikonsultavus su šunų dresavimo specialistais, atsakovui buvo paaiškinta, kad taip įvyko todėl, kad šuo gerai prisimena tas nuoskaudas, kurias jam suteikia pašaliniai, pvz., erzindami šunį, mėtydami į jį akmenis ar kitus daiktus ir pan., o iš ieškovės pusės yra buvę tokių atvejų, tad nagrinėjant šią bylą buvo būtina atsižvelgti ir į pačios nukentėjusios veiksmus atsakovo šuns atžvilgiu, nes būtent tai ir turėjo įtakos šuns elgesiui.
5. Apeliantas teigia, kad susipažinus su sprendimo ir nutarties turiniu iškilo labai daug abejonių dėl pirmosios instancijos teismo objektyvo ir teisingumo, nes šioje byloje buvo gana nemažai pripainiota įvairių faktinių aplinkybių iš kitos bylos, o tai leidžia abejoti pirmosios instancijos teismo objektyvumu, nešališkumu ir teisingumu nagrinėjant šią gan nesudėtingą civilinę bylą.
6. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1500 Lt už advokato atstovavimą teisme, nes advokatas M. Mikalauskas ieškovei I. V. teisme atstovavo 2 valandas, kas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) sudarytų 300 Lt. Rekomendacijose nėra numatyta, kad teismo posėdžio metu turi būti atskirai apmokamos advokato konsultacijos, tai įeina į valandinį advokato atlygį, todėl dar papildomai priteisti už advokato konsultacijas teismo posėdžio metu nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iš esmės ieškovės neatsiprašė iki šiol, tik porą kartų pasakė ieškovės tėvams, kad sutinka sumokėti 500 Lt, kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, materialinę žalą už šuns sudraskytus rūbus ir nupirktus gydymui nuo šuns įkandimo vaistus atsakovas apmokėjo, bet, iki paduodant ieškinį teismui, apie neturtinės žalos atlyginimą nenorėjo girdėti ir ją atlyginti atsisakė. Nors atsakovas abejoja pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuotos šuns įkandimo žaizdos, autentiškumu, šis motyvas taip pat įrodo, kad atsakovas nepripažįsta savo kaltės, visiškai nesigaili dėl savo veiksmų, nes nuotraukose matomi sužalojimai visiškai atitinka nustatytiems po įvykio 2013-03-07 medicinos specialisto išvadoje Nr. G 463/13(03) bei medicininiuose dokumentuose, be to, paskirti teismo medicininę ekspertizę atsakovas neprašė. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė nurodo, kad remiantis Rekomendacijomis buvo sutarta sumokėti advokatui 2000 Lt už visą atliktą darbą – nuo bylos užvedimo pradžios, konsultacijų, ieškinio surašymo, medžiagos bylai rinkimo, atstovavimo teismo posėdžiuose iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kylančios iš naminio gyvūno (šuns) padarytos žalos, atlyginimo. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą, mano, kad toks neturinės žalos dydis yra per didelis, sutinka ieškovei sumokėti 1000 Lt. Be to, atsakovas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, manydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 1500 Lt už advokato atstovavimą teisme.

Byloje nustatyta, kad 2013-02-26 apie 18 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be antsnukio palaidas šuo, kuris priklauso atsakovui A. L., užpuolė ir nežymiai sužalojo I. V. bei sugadino jos rūbus. Iš 2013-03-07 Specialisto išvados Nr. G 463/13(03) matyti, kad I. V. padaryti sužalojimai: kąstinė žaizda ir odos nubrozdinimai kairio sėdmens viršutiniame išoriniame kvadrate, kąstinė žaizda dešinio klubo priekiniame paviršiuje ir odos nubrozdinimai dešinės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dvi kąstinės žaizdos ir odos nubrozdinimai dešinės šlaunies apatinio trečdalio užpakaliniame–išoriniame paviršiuje, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (8 b. l.). Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 110 str. 10 d., jis buvo nubaustas 500 Lt dydžio administracine nuobauda (23 b. l.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą ir kaltę, tai patvirtina atsakovo gera valia atlyginta turtinė žala ieškovei, bei sutikimas ieškovei atlyginti 1000 Lt neturinę žalą. Tačiau, kaip jau minėta, atsakovas nesutinka su ieškovės prašytu ir teismo priteistu 5000 Lt neturinės žalos atlyginimo dydžiu.

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus ir abejones dėl teismui pateiktos ieškovės advokato sudarytos fotolentelės. Iš šios fotolentelės ir byloje nustatytų aplinkybių, palyginus nuotraukose esančius sužalojimus ir minėtoje specialisto išvadoje išvardintus sužalojimus, akivaizdu, kad fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti sužalojimai yra padaryti atsakovo šuns, randai likę būtent tose vietose, kuriose buvo padarytos žaizdos. Nepagrįstais laikytini ir atsakovo argumentai dėl pačios ieškovės kaltės ar didelio neatsargumo, nulėmusių įvykį, nes atsakovo argumentai dėl ieškovės elgesio su šunimi praeityje grindžiami vien atsakovo prielaidomis, siekiant sau palankaus rezultato, t. y. išvengti didesnių turtinių praradimų atlyginant ieškovei padarytą neturtinę žalą.

CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra fizinio asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas turi atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atkreipia dėmesį, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo  nuo teismų praktikos priteisdamas 5000 Lt neturinės žalos atlyginimą, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui įvertinus teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (kai šuns užpuolimu padaroma žala), ji laikytina įvairia, teismai priteisia nuo kelių šimtų, iki aštuonių tūkstančių litų neturtinę žalą, tačiau kiekvienu atveju teismų sprendimuose įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės, kurios skirtingose bylose negali būti identiškos, dėl to teismų praktikoje negali būti nustatyto ir vieno konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad pastarieji neabejotinai patvirtina faktą, jog dėl atsakovo šuns įkandimų ieškovė I. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Byloje esančios nuotraukos parodo, kad iš karto po įvykio žaizdų būta ne vienoje kūno vietoje, kai kurios žaizdos gilios (kąstinė žaizda ant sėdmens), kas leidžia tikėti ieškovės teiginiais, jog dėl tokios traumos ieškovei buvo sunku sėdėti ir miegoti, o nuotraukoje, darytoje praėjus pusei metų po įvykio, matyti ant ieškovės kūno likę įvairūs (dideli ir mažesni) randai. Nors ant ieškovės kūno likę randai nėra atvirose ir visuomet matomose kūno vietose, jie yra pastebimi, randai subjaurojo jaunos merginos kūną, pakeitė ieškovės estetinę išvaizdą, ir tikėtina, kad I. V. tai sukelia nemalonius emocinius jausmus. Apeliantas, ginčydamas priteistos neturinės žalos atlyginimo dydį, visiškai neįvertina ieškovės patirto streso, kai puolama šuns ji pajuto pavojų savo gyvybei. Byloje esanti UAB „(duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras“ pažyma patvirtina, kad ieškovė lankėsi pas med. psichologę (6 b. l.), o kita to paties centro pažyma patvirtina, kad būtent dėl nagrinėjamam ginčui aktualaus įvykio ieškovė buvo priversta kreiptis į psichikos sveikatos centrą (2013-03-01 diagnozė – potrauminio streso sutrikimas) (7 b. l.), kas įrodo, kad dėl įvykio ieškovė patyrė didelį stresą. Be to, dėl patirtos traumos ieškovė nuo 2013-02-27 iki 2013-03-08 nelankė mokyklos (31 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat ir suformuotą teismų praktiką bylose (neturtinės žalos dydį), kuriuose prašoma priteisti šuns užpuolimu padarytą žalą. Kaip jau minėta, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktais ir sprendime aptartais kriterijais, nulėmusiais atlygintinos žalos dydžio nustatymą. Neturtinės žalos reikalavimas visuomet priklauso tik nuo nukentėjusio asmens subjektyvaus jos įvertinimo, todėl kiekvienu konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų visumą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Manytina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo dalyje teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir argumentuotas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas įtvirtina diskrecijos teisę pačiam teismui nustatyti neturtinės žalos dydį, teismas tinkamai ją įvertino, motyvavo ir teisingai priteisė 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, konkrečiau – dėl jų dydžio. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 1500 Lt už advokato atstovavimą teisme, nes advokatas M. Mikalauskas ieškovei I. V. teisme atstovavo 2 valandas, kas pagal Rekomendacijas sudarytų 300 Lt.

Pažymėtina, kad teismas visada turi vertinti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Todėl sprendžiant dėl prašymo priteisti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (plačiąja prasme), bylinėjimosi išlaidas, turi būti atsižvelgiama į kelių aplinkybių visumą: į pateiktą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, apskaičiavimą ir į Rekomendacijose nurodytus dydžius bei kriterijus, kuriais vadovaujantis bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos (bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, taip pat į kitas svarbias aplinkybes (CPK 98 str. 1 d., Rekomendacijų 2 p.). Pažymėtina ir tai, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi diskrecijos teisę parinkti kompensuotinų išlaidų dydį (CPK 98 str.). Nors atsakovas teigia, kad pagal paties advokato pateiktą sąskaitą 1500 Lt sudaro atstovavimas teisme, o už pastarąjį nagrinėjamoje byloje galėtų būti priteista tik 300 Lt, apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka ir juos atmeta. Kaip matyti iš byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas, 1500 Lt sudaro atstovavimas teisme bei konsultacijos. Pažymėtina, kad teisę į išlaidų už konsultacijas atlyginimą numato CPK 98 str., o atsakovo minimos Rekomendacijos suteikia teisę priteisti išlaidų atlyginimą ne tik už atstovavimą, konsultacijas ar procesinių dokumentų surašymą, bet ir už kitų procesinių dokumentų bei užklausimų parengimą, kas iš esmės ir buvo advokato atliekama šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo manymu, įvertinus advokato M. Mikalausko ieškovei teiktas paslaugas, jų pobūdį ir trukmę, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista visa 2000 Lt suma už advokato pagalbą nėra neproporcinga ir per didelė.

Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendime ir nutartyje dėl rašymo apsirikimo ištaisymo padarytų klaidų nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumai. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, suklydo sprendime nurodydamas kitos bylos aplinkybes, tačiau iš esmės teismo sprendime nustatytos visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, jis nuosekliai motyvuotas ir argumentuotas, todėl toks suklydimas nelaikytinas esminiu ir lemiančiu sprendimo neteisėtumą, o juo labiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo objektyvumo bei nešališkumo.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo ieškovei. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pažymėtina, kad šios ieškovės išlaidos laikytinos maksimaliomis pagal Rekomendacijų 8.11. punktą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas neprivalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą išlaidų dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio. Tokia poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą surašęs advokatas dalyvavo byloje ir pirmosios instancijos teisme, į tai, kad apeliaciniu skundu nebuvo prašoma nustatyti naujų aplinkybių, nebuvo keliami nauji ir sudėtingesni teisiniai klausimai, mažintina iki 750 Lt.

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasis bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustatęs, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) iš A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 750 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.