Civilinė byla Nr. 2A-767-302/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17953-2013-1.

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.2.7.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kačinskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamida Logistics“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-615-253/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamida Logistics“ ieškinį atsakovams bankrutavusiais uždarajai akcinei bendrovei „Liktransa“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Technology Group“, SIA „MAVAL“ dėl sandorių pripažinimo niekiniais bei

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kamida Logistics“ ieškiniu prašė pripažinti niekine 2013-08-27 reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2013/08/27/01 (Ginčijama sutartis 1), sudarytą tarp UAB „Liktransa“ ir SIA „MAVAL“; pripažinti niekine ex officio 2013-09-02 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/09/02/01 (Ginčijama sutartis 2), sudarytą tarp SIA „MAVAL“ ir UAB „Baltic Technology Group“ (abi sutartys taip pat vadinamos – Ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2012-12-21 su atsakovu UAB „Liktransa“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. TOSES20121221-01 (toliau tekste – Vežimo sutartis), kurią UAB  „Liktransa“ nutraukė 2013-07-18 pranešimu. Už suteiktas paslaugas per 2013 m. birželio ir liepos mėnesius ieškovas buvo skolingas atsakovui UAB „Liktransa“ 53 931,04 Lt ir šią piniginę prievolę įvykdė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu. Dėl likusios  192 005,25 Lt UAB „Liktransa“ skolos ieškovui 2013-08-14 buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-2359-390/2013.

UAB „Liktransa“ Vežimo sutarties pagrindu už nesuteiktas ieškovui paslaugas išrašė ieškovui nežinomo pobūdžio sąskaitas ir nepagrįstas reikalavimo į ieškovą sumas perleido Ginčijamomis reikalavimo teisės perleidimo sutartimis atsakovams. Iš pradžių 2013-08-27 UAB „Liktransa“ perleido atsakovui SIA „MAVAL“ reikalavimo teisę į ieškovą 289 929,32 Lt sumai, o 2013-09-02 pastarasis šią reikalavimo teisę perleido kitam atsakovui UAB „Baltic Technology Group“. Apie perleidimus ieškovą UAB „Baltic Technology Group“ informavo 2013-09-02 pranešimu.

Ieškovas Ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis ginčija CK 1.80 straipsnio, 1.86 straipsnio ir 1.91 straipsnio pagrindais ir nurodo, kad pripažinus neteisėta Ginčijamą sutartį Nr. 1, Ginčijama sutartis 2 teismo turėtų būti pripažinta negaliojančia ex officio.

Atsakovas BUAB „Liktransa“ (įmonei 2014-03-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-923-253/2014) buvo iškelta bankroto byla), atstovaujamas bankroto administratoriaus, ieškinį palaikė ir  nurodė, kad administratoriui patikrinus įmonės finansinę atskaitomybę nustatyta, jog pagal Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytas PVM sąskaitas faktūras ieškovui buvo suteikta pervežimo paslaugų už 197 944,38 Lt sumą. Šioms sąskaitoms buvo pritaikyta 3 868,11 Lt nuolaida, todėl bendrai pagal nurodytas sąskaitas faktūras UAB „Kamida Logistics“ už UAB „Liktransa“ suteiktas paslaugas buvo skolinga 194 076,27 Lt. Civilinėje byloje Nr. 2-1275-253/2014 Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad UAB „Kamida Logistics“ nėra skolingas UAB „Liktransa“ (UAB „Kamida Logistics“ atliko įskaitymus pagrįstai). BUAB „Liktransa“ bankroto byloje yra patvirtintas 126 932,27 Lt UAB „Kamida Logistics“ finansinis reikalavimas. Kadangi 2013-08-27 UAB „Liktransa“ neturėjo 289 929,32 Lt reikalavimo teisės į UAB „Kamida Logistics“ pagal Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytas  PVM sąskaitas faktūras, tokios teisės negalėjo Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleisti.

Atsakovas UAB „Baltic Technology Group“ ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad teisėtai  perėmė galiojančią UAB „Liktransa“ reikalavimo teisę. Naikinti ar pripažinti negaliojančiomis Ginčijamų reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra pagrindo.

Atsakovas SIA „MAVAL“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleistas ne tik reikalavimas pagal išvardytas PVM sąskaitas faktūras, bet ir reikalavimas ieškovui už sunaudotą kurą pagal Kuro kortelės panaudojimo sutartį. Ieškovas neteisėtai, pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, minusuodavo kuro išlaidas, todėl privalo šias išlaidas UAB „Liktransa“ apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-06 sprendimu:

pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-08-27 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/08/27/01, sudarytą tarp UAB „Liktransa“ ir SIA „MAVAL“, kuria UAB „Liktransa“ perleido reikalavimo teisę SIA „MAVAL“ iš UAB „Kamida Logistics“ išieškoti 289 929,32 Lt skolą;

pripažino ex officio niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2013-09-02 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2013/09/02/01, sudarytą tarp SIA „MAVAL“ ir UAB „Baltic Technology Group“, kuria SIA „MAVAL“ perleido reikalavimo teisę UAB „Baltic Technology Group“ iš UAB „Kamida Logistics“ išieškoti 289 929,32 Lt skolą;

priteisė iš atsakovų UAB „Liktransa“, SIA „MAVAL“ ir UAB „Baltic Technology Group“ ieškovui UAB „Kamida Logistics“ iš kiekvieno po 334 Eur advokato pagalbos išlaidų ir po 329,41 Eur dokumentų vertimo išlaidų;

priteisė iš atsakovų SIA „MAVAL“ ir UAB „Baltic Technology Group“ valstybei po 656 Eur žyminio mokesčio ir po 80,60 Eur dokumentų vertimo išlaidų;

nurodė ieškovui UAB „Kamida Logistics“ iš valstybės biudžeto sugrąžinti 144,81 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teismas pripažino Ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu (imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas), kadangi Ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu UAB „Liktransa“ iš viso neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Kamida Logistics“ ir atitinkamai negalėjo perleisti teisės, kurios neturėjo, be to pagal Vežimo sutartį neturėjo reikalavimo teisės perleisti be ieškovo sutikimo (CK 1.80 str., 6.102 str. 1 d., 6.101 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijama sutartimi Nr. 1 2013-08-27 UAB „Liktransa“ naujajam kreditoriui SIA „MAVAL“ perleido reikalavimo teisę į UAB „Kamida Logistics“ 289 929,32 Lt skolą, mokėtiną pagal sąskaitas faktūras: 1) 2013-02-28 – Nr. LIKTR017, 2) 2013-03-29 – Nr. LIKTR018, 3) 2013-04-30– Nr. LIKTR019, 4) 2013-05-31 – Nr. LIKTR021; 5) 2013-06-30 – Nr. LIKTR022; 6) 2013-07-31 – Nr. LIKTR023 (bendra suma – 194 076,27 Lt). Šios sąskaitos faktūros išrašytos pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Liktransa“ 2012-12-21 Bendradarbiavimo sutartį Nr. TOSES20121221-01 (Vežimo sutartis). Vežimo sutarties 3.2 punkto d) papunktyje yra numatytas draudimas UAB „Liktransa“ be ieškovo sutikimo atlikti įskaitymus, siekiant sumažinti įsiskolinimo užsakovui sumą ar padidinti piniginio reikalavimo užsakovui sumą, vienašališkas užskaitas ar kitokias panašaus pobūdžio ūkines operacijas. Todėl UAB „Liktransa“ Ginčijama sutartimi Nr. 1 perleidusi reikalavimo teisę į ieškovą pažeidė ne tik šalių pasirašytą sutartį, bet ir imperatyvias CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi tokio sutikimo UAB „Kamida Logistics“ nėra davęs.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vežimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Liktransa“ buvo nutraukta 2013-07-18. Pagal 2013-08-27 reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras UAB „Liktransa“ buvo suteikęs pervežimo paslaugų ieškovui už 197 944,38 Lt sumą (pritaikius 3 868,11 Lt nuolaidą, bendra pagal nurodytas sąskaitas faktūras UAB „Kamida Logistics“ už UAB „Liktransa“ suteiktas paslaugas skola - 194 076,27 Lt). Pagal LITEKO duomenis ieškovas 2013-08-14 kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 192 005,25 Lt skolos priteisimo iš atsakovo UAB „Liktransa“. Ši byla pagal teismingumą buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, kuris civilinėje byloje Nr. 2-1275-253/2014 2014-07-21 nutartyje konstatavo, kad UAB „Kamida Logistics“ nėra skolingas UAB „Liktransa“, nes atliko įskaitymus pagrįstai (šią aplinkybę papildomai patvirtina ieškovo į bylą pateikti papildomi dokumentai bei bankroto administratoriaus ataskaita). Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina ieškovo argumentus, kad už pervežimus, atliktus iki 2013 m. birželio mėnesio, UAB „Kamida Logistics“ buvo apmokėjusi Ginčijamose reikalavimo teisės perleidimo sutartyse nurodytas sąskaitas faktūras: 1) 2013-02-28 – Nr. LIKTR017, 2) 2013-03-29 – Nr. LIKTR018, 3) 2013-04-30 – Nr. LIKTR019, 4) 2013-05-31 – Nr. LIKTR021 (dėl dar dviejų Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytų sąskaitų (2013-06-30 – Nr. LIKTR022 ir 2013-07-31 – Nr. LIKTR023) buvo atliktas įskaitymas).

UAB „Liktransa“ skolą ieškovui patvirtina tai, kad 2014-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Liktransa“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Kamida Logistics“ 126 932,27 finansinis reikalavimas bankrutavusiai įmonei.

Kaip nepagrįstus pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, kad Ginčijama sutartimi Nr. 1 buvo perleistas reikalavimas ne tik pagal išvardytas PVM sąskaitas faktūras, bet ir reikalavimas sumokėti už kurą pagal Kuro kortelės panaudojimo sutartį. Ginčijamoje sutartyje Nr. 1 yra konkrečiai nurodytos tik konkrečios PVM sąskaitos faktūros ir nėra nurodyta kitų mokėjimo dokumentų (nei debetinių, nei kreditinių sąskaitų). Atsakovo SIA „MAVAL“ argumentus dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų pažeidimų ieškovo ir atsakovo UAB „Liktransa“ santykiuose teismas vertino kaip nesusijusius su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl jų neanalizavo.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo Ginčijamos sutarties Nr. 1 pripažinti negaliojančia kaip tariamą sandorį (CK 1.86 str.1 d.), sudarytą nesiekiant jame nurodomų pasekmių – teisinių santykių tarp šalių sukūrimo. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė  sandorio tariamumo, t.y. argumentų, kad atsakovai SIA „MAVAL“ ir UAB „Baltic Technology Group“ neketino įgyvendinti Ginčijama sutartimi Nr. 1 tariamai įgytų teisių.

Pagrindo pripažinti Ginčijamą sutartį Nr. 1 dėl jos šalių piktavališko susitarimo (CK 91 str.1 d.), t. y. siekiant pakenkti ieškovui, teismas taip pat nenustatė ir konstatavo, kad ieškovas neįrodė Ginčijamos sutarties Nr. 1 šalių piktavališko susitarimo.

Pripažinus Ginčijamą sutartį Nr. 1 negaliojančia, teismas ex officio pripažino niekine ir negaliojančia Ginčijamą sutartį Nr. 2.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB „Baltic Technology Group“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis pagal jose nurodytas sąskaitas perleista reikalavimo teisė į 194 076,27 Lt, o sutartyse nepagrįstai nurodyta 289 929,32 Lt suma. Pagal Ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis (sutarčių 2.1 p.) buvo perleistos ne tik reikalavimo teisės pagal šiose sutartyse nurodytas sąskaitas, bet ir su perleidžiamomis reikalavimo teisėmis susiję  papildomos teisės (baudos, delspinigiai, netesybos ir pan.). Teismui yra pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai, pagrindžiantys, iš ko susideda perleista 289 929,32 Lt suma. Sąskaitose neatsispindi ieškovės mokėtina UAB „Liktransa“ ieškovei vežimo paslaugoms teikti sunaudoto kuro kaina (ji į sąskaitas neįtraukta) ir PVM, todėl pagal sąskaitas UAB „Liktransa“ negautų  tokio apmokėjimo, į kokį pagal Vežimo sutartį turėjo teisę (0,92 Eur) už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Pats ieškovas pripažino ginčijamose sutartyse nurodytos sumos pagrįstumą (ieškovo kartu su 2015-02-10 lydraščiu pateiktos „mažosios“ lentelės). Todėl teismas nepaaiškindamas ir nepagrįstai pripažino nepagrįstai mažą Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleistą sumą - 194 076,27 Lt.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1275-253/2014 pasisakyta tik dėl įskaitymų pagal 2013 metų birželio ir liepos mėnesio sąskaitas teisėtumo, todėl nebuvo konstatuota, kad ieškovas UAB „Kamida logistics“ apskritai neskolingas atsakovui. Be to, atsakovas UAB „Baltic Technology Group“ šioje byloje nebuvo šalimi, todėl teismo nustatytos faktinės aplinkybės jam neturi prejudicinės galios.

3. UAB „Kamida Logistics“ nėra visiškai atsiskaitęs pagal bendradarbiavimo sutartį su UAB „Liktransa“. Pats ieškovas vedė nuvažiuotų kilometrų apskaitą ir išrašydavo sąskaitas UAB „Liktransa“, pats paskaičiuodavo, kiek kuro sunaudota (UAB „Liktransa“ buvo įsipareigojęs apmokėti kurą pagal ieškovo pateiktą kuro kortelę), kuro išlaidas minusuodavo iš atsakovui UAB „Liktransa“ mokėtinos sumos ir taip Vežimo sutartyje nustatytos 0,92 Eur sumos už kilometrą neįtraukdavo į sąskaitas, tuo sumažindamas ir sumą, nuo kurios mokėtinas pridėtinės vertės mokestis. Šios aplinkybės, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui.

Ieškovas UAB „Kamida Logistics“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertinęs įrodymų visumą nustatė, kad UAB „Liktransa“ bendra reikalavimo suma buvo tik 56 208,37 Eur (atitikmuo 194 076,26 Lt). Ginčijamomis reikalavimo teisėmis buvo perleistos UAB „Liktransa“ teisės, kylančios iš ginčijamose sutartyse nurodytų šešių sąskaitų faktūrų (perleidžiamos reikalavimo teisės pagrindas aiškiai apibrėžtas nurodytomis sąskaitomis faktūromis), pagal kurias bendra reikalavimo suma 56 208,37 Eur (apeliantas neįrodė, kad perleidžiama reikalavimo suma siekia 83 969,34 Eur). Kad UAB „Liktransa“ reikalavimo teisė į ieškovo siekė tik 56 208,37 Eur, remdamasis įmonės finansiniais dokumentais, pripažįsta ir BUAB „Liktransa“ bankroto administratorius.

2. Apelianto argumentai dėl pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

3. Apeliantas pats nepaaiškina skaičiavimais, kokia ir kaip susidarė, apelianto vertinimu, neteisėtai ieškovo minusuota kuro išlaidų suma.

UAB „Liktransa“ turėjo teisę, vykdydamas ieškovui užsakymus pagal 2012-12-21 Vežimo paslaugų sutartį, apmokėti degalų išlaidas panaudodamas ieškovui priklausančią kuro kortelę AS24 ir kompensuoti ieškovui išlaidas, susijusias su kuro išnaudojimu, naudojant kortelę AS24 (šalys buvo pasirašę panaudos sutartį dėl kuro kortelės naudojimo). Šalys atsiskaitydavo tokiu būdu, kad ieškovas kas mėnesį  pateikdavo patirtų sąnaudų, vykdant pervežimus pagal Vežimo paslaugų sutartį, ataskaitą, pagal kurią UAB „Liktransa“ ieškovui išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, prireikus, pastebėjus netikslumų galėjo juos kelti ar nepasirašyti sąskaitų, tačiau ieškovui niekada neturėjo pretenzijų. Iki Vežimo paslaugų sutarties nutraukimo, ieškovas kas mėnesį atsiskaitydavo pagal UAB „Liktransa“ pateiktas sąskaitas faktūras. Atsiskaitymai buvo vykdomi keliais būdais: pavedimais ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais. Ieškovas kas mėnesį UAB „Liktransa“ atžvilgiu atlikdavo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, proporcingai kuro sąnaudų dydžiui ir apie tai kiekvieną mėnesį informuodavo, pateikdamas patirtų sąnaudų pagal Vežimo paslaugų sutartį ataskaitą. Tokiu būdu ieškovas atsiskaitydavo pagal kiekvieną mėnesį išrašomas PVM sąskaitas faktūras, sumažintas kuro sąnaudų kaina.

4. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Liktransa“, neturėdamas reikalavimo teisės į ieškovą, negalėjo jos ir perleisti (CK 1.80 str.; 6.102 str. 1 d.; 6.101 str. 1 d.).

BUAB „Liktransa“ bankroto administratorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis buvo siekiama perleisti tik reikalavimo teisę, kylančią ir sutartyse konkrečiai nurodytų sąskaitų faktūrų. Apeliantas neįrodė argumentų, jog būtų pagrindas Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perimti didesnę reikalavimo teisę, t.y. reikalavimo teisę į 289 929,23 Lt.

2. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1275-253/2014 buvo nagrinėjamas UAB „Kamida logistics“ ieškinys atsakovui UAB „Liktransa“ dėl skolos priteisimo bei UAB „Liktransa“ priešieškinys UAB „Kamida logistics“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėtai įskaitytų 36 687,01 Lt priteisimo. Priešieškinio reikalavimas buvo grindžiamas PVM sąskaitomis faktūromis Nr. LIKTR022, LIKTR023. Šios sąskaitos faktūros kaip perleidžiamo reikalavimo pagrindas nurodytos ir Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse.

UAB „Baltic Technology Group“ 2013 m. rugsėjo 2 d. perėmusi iš SIA „MAVAL“ reikalavimo teisę į ieškovą, galėjo įstoti į bylą kaip procesinių teisių perėmėjas (CPK 48 str. 2 d.) ir teismo nustatyti faktai turėtų prejudicinę galią. Net UAB „Baltic Technology Group“ neįstojus į Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1275-253/2014, reikšminga CK 6. 102 straipsnio 1 dalis, draudžianti perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi ar negaliojantį reikalavimą.

3. Apelianto argumentai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio mokėjimu, nereikšmingi bylos išnagrinėjimui.

4. Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytos tik konkrečios sąskaitos – faktūros (nenurodyti kiti mokėjimo dokumentai, debetinės ar kreditinės sąskaitos), todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleisti ne tik mokėjimai, kylantys iš nurodytų sąskaitų, bet ir kokie nors kiti mokėjimai, pavyzdžiui, už kurą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinis skundas grindžiamas faktiškai tuo, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, tuo netinkamai taikė CPK 185 str. nuostatas.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Pirmos instancijos teismas vertindamas bylos įrodymus šiuo nuostatų laikėsi, kolegija su padarytomis teismo išvadomis sutinka.

Byloje ginčijamos dvi reikalavimo teisės perleidimo sutartys: Ginčijama sutartis 1 - 2013-08-27 reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2013/08/27/01 tarp UAB „Liktransa“ ir SIA „MAVAL“ bei Ginčijama sutartis 2 - 2013-09-02 reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2013/09/02/01 tarp SIA „MAVAL“ ir UAB „Baltic Technology Group“ (kartu vadinama – Ginčijamos reikalavimo perleidimo sutartys). Pagal bylos medžiagą šiomis reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleidžiama 289 929,32 Lt UAB „Liktransa“ reikalavimo teisė į ieškovą UAB „Kamida Logistics“, kildinama iš šešių UAB „Liktransa“ ieškovui UAB „Kamida Logistics“ išrašytų sąskaitų-faktūrų: 1) 2013-02-28 – Nr. LIKTR017, 2) 2013-03-29 – Nr. LIKTR018, 3) 2013-04-30– Nr. LIKTR019, 4) 2013-05-31 – Nr. LIKTR021; 5) 2013-06-30 – Nr. LIKTR022; 6) 2013-07-31 – Nr. LIKTR023. Šios sąskaitos – faktūros išrašytos vadovaujantis ieškovo UAB „Kamida logistics“ ir atsakovo UAB „Liktransa“ 2012-12-21 Bendradarbiavimo sutartimi Nr. TOSES20121221-01 (Vežimo sutartis).

Pirmosios instancijos teismas Ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis pripažino negaliojančiomis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.): pirma, jomis perleista UAB „Liktransa“ reikalavimo teisė į ieškovą UAB „Kamida Logistics“, kurios UAB „Liktransa“ realiai neturėjo (CK 6.101 str. 1 d.), antra, Vežimo sutartis draudė reikalavimo teisės perleidimą be ieškovo UAB „Kamida logistics“ sutikimo (Vežimo sutarties 3.2 p. d) p.). Šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka.

Nuo pat sužinojimo apie Ginčijamas reikalavimo teisės perleidimo sutartis ieškovas UAB „Kamida Logistics“ jas ginčija, neigdamas perleistos 289 929,32 Lt reikalavimo teisės egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendžia, kad Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, buvo perleista reikalavimo teisė, kurios UAB „Liktransa“ į UAB „Kamida Logistics“ perleidimo metu neturėjo.

Iš ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių matyti, kad pagal jas perleista reikalavimo teisė kildinama iš konkrečių šešių sąskaitų – faktūrų (už UAB „Liktransa“ suteiktas paslaugas vasario – liepos mėnesiais), kurios išvardintos reikalavimo perleidimo sutartyse ir perduotos naujajam kreditoriui. Šios sąskaitos – faktūros išrašytos bendrai 197 944,38 Lt sumai su PVM (31 093,51+31 664,05+43 802,15+37 453,64+37 563,56+16 367,48). Pažymėtina, kad jau vien ši suma nesutampa (yra mažesnė) su Ginčijamomis reikalavimo teisėmis perleistos reikalavimo teisės suma  (289 929,32 Lt), Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse kildinama išimtinai tik iš minėtų sąskaitų - faktūrų. BUAB „Liktransa“ bankroto administratorius, remdamasis įmonės finansinių dokumentų analize, taip pat pripažįsta, kad Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis buvo perleista neegzistuojanti UAB „Liktransa“ reikalavimo teisė. Bankroto administratorius taip pat paaiškino, kad sąskaitos - faktūros, kuriomis grindžiama perleista reikalavimo teisė, buvo išrašytos už suteiktas paslaugas 197 944,38 Lt sumai (šiai sumai pritaikius nuolaidą 3 868,11 Lt) ieškovo mokėtina suma atsakovui UAB „Liktransa“ pagal minėtas sąskaitas – faktūras sudarė 194 076,27Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti ieškovo UAB „Kamida logistics“ mokėjimai patvirtina mokėjimus pagal sąskaitas – faktūras LIKTR017, LIKTR018, LIKTR019, LIKTR021 (mokėjimai atlikti tiek tiesiogiai UAB „Liktransa“, tiek tarpusavio reikalavimų užskaitymo būdu). Šalių ginčas dėl tarpusavio atsiskaitymų ir tarpusavio reikalavimų užskaitymo buvo nagrinėtas teisme. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. liepos 21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1275-253/2014 patvirtino šalių taikos sutartį, kuria šalys pripažino tarpusavio reikalavimų užskaitymo teisėtumą, o ieškovas UAB „Kamida logistics“ atsisakė reikalavimų į atsakovą BUAB „Liktransa“, išskyrus BAUB „Liktransa“ bankroto byloje patvirtintą 119 932,27 Lt finansinį reikalavimą bei papildomai tvirtintiną 7000 Lt finansinį reikalavimą, susidariusį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš BUAB „Liktransa“ bankroto administratoriui perduotų duomenų apie įmonės debitorius matyti, kad Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleistas reikalavimas į UAB „Kamida Logistics“ šiuose administratoriui buvusio vadovo perduotuose duomenyse kildinamas ne tik iš Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytų sąskaitų – faktūrų, bet ir iš debetinių sąskaitų D-LIKTR 001, D-LIKTR 002, D-LIKTR 003, D-LIKTR 004, D-LIKTR 005, D-LIKTR 006, kurių išrašymo pagrįstumas byloje neįrodytas. Tiek bankroto administratorius, tiek UAB „Liktransa“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi apskaitos įmonė UAB „Baltic Net Media“ (2015-02-23 pažyma) šias debetines sąskaitas vertina, kaip išrašytas nepagrįstai, už nesuteiktas paslaugas, nepasirašytas ir neapskaitytas UAB „Liktransa“. Šie bankroto administratoriaus ir apskaitą tvarkiusios įmonės UAB „Baltic Net Media“ paaiškinimai nepaneigti kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliantas UAB „Baltic Technology group“ teigia, kad Ginčijamomis reikalavimo perleidimo sutartimis perleista reikalavimo teisė į didesnę nei pagal Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodytas ir pridėtas sąskaitas - faktūras sumą dėl tos priežasties, kad UAB „Liktransa“ kaip panaudos gavėjas pagal 2013 m. vasario 5 d. Kuro kortelės AS24 panaudos sutartį Nr. TOSES 20121221-02 naudojo panaudos davėjo UAB „Kamida Logistics“ kuro kortelę ir turėjo padengti kuro panaudojimo išlaidas, kas neatsispindėjo atsiskaitymuose, be to, be pagrindo nebuvo apskaitomas pridėtinės vertės mokestis. Apeliacinio teismo vertinimu, šie apelianto argumentai taip pat neįrodo UAB „Liktransa“ turėjus 289 929,32 Lt reikalavimo teisę į UAB „Kamida logistics“ šios teisės perleidimo metu.

Vežimo sutartyje šalys buvo sutarę dėl atsiskaitymo tvarkos, kai užsakovas (UAB „Kamida Logistics“) kas mėnesį vežėjui (UAB „Liktransa“) teikia ataskaitą apie praėjusio mėnesio vežėjo kiekvieno vilkiko nuvažiuotus kilometrus, maršrutus, užsakymus (Vežimo sutarties 3.4 p. f) p.) ir atsiskaito su vežėju pagal paties vežėjo kas mėnesį išrašomą sąskaitą - faktūrą (Vežimo sutarties 7.2 p.). Priede Nr. 2-1 prie Vežimo sutarties buvo numatyta  0,92 Eur be PVM kaina už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą (priedo Nr. 2-1 1 p.).

Šalis siejusių Vežimo bei Kuro kortelės panaudos sutarčių turinio analizė bei į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas UAB „Kamida logistics“ kas mėnesį parengdavo UAB „Liktransa“ suteiktų paslaugų ataskaitą, ją siųsdavo atsakovui UAB „Liktransa“, vėliau gaudavo UAB „Liktransa“ išrašytas sąskaitas – faktūras. Apelianto argumentai iš esmės yra UAB „Liktransa“ išrašytų sąskaitų teisingumo ginčijimas, reikalavimas, kad UAB „Kamida Logistics“ mokėtų didesnes sumas nei buvo reikalaujama, didesnes nei nurodyta ieškovui išrašytose sąskaitose. Šių reikalavimų pagrįstumas byloje neįrodytas, kaip ir nepaaiškinta, kodėl reikalavimai keliami tik dabar, kodėl nebuvo keliami šalims bendradarbiaujant ir atsiskaitant už paslaugas. Bylos šalys yra verslo atstovai ir turi elgtis apdairiai bei savalaikiai tikrinti išrašomų sąskaitų bei atliekamų mokėjimų pagrįstumą, reikšti pretenzijas dėl atsiskaitymo sumų. Be to, svarbu, kad Ginčijamose reikalavimo perleidimo sutartyse yra aiškiai nurodytas perleidžiamo reikalavimo pagrindas - aptartos šešios sąskaitos - faktūros, todėl bylos išnagrinėjimui nėra reikalinga plačiau (neapsiribojant reikalavimais pagal šias sąskaitas - faktūras) vertinti šalių tarpusavio prievoles. 

Nurodytų aplinkybių ir argumentų visuma patvirtina, kad UAB „Liktransa“ 2013 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo pasirašyta pirmoji reikalavimo perleidimo sutartis, neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą UAB „Kamida logistics“, atitinkamai negalėjo perleisti reikalavimo teisės, kurios neturi (CK 6.101 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-312-330/2015). Antroji reikalavimo perleidimo sutartis pagrįstai pripažinta negaliojančia dėl tos pačios priežasties (pagal ją SIA „MAVAL“ perleido UAB Baltic Techology Group“ iš UAB „Liktransa“ perimtą neegzistavusią 289 929,32 Lt reikalavimo teisę į UAB ‚Kamida Logistics“).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto ir apeliacinį skundą palaikiusių proceso dalyvių dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos jiems neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovui atlygintinos 886,93 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Kamida Logistics“ (j. a. k. 302642316) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Technology group“ (j. a. k. 302430231) 886,93 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus devyniasdešimt tris euro centus) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

Teisėjai                                                                    Danutė Gasiūnienė

                                                                                Romualda Janovičienė

          Dalia Kačinskienė