Pranešėja Svetlana Jurgaitienė                                                  Baudž. byla Nr. 1A-257-348/2011

Teisėjas Laimutis Vaitkus                                                         (Proceso Nr. 1-56-100388-2010)

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                  2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 14 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: E. J. Grigaravičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam R. R., gynėjui advokatui Audriui Banzaičiui,  viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų civilinių ieškovų E. B., A. B. ir nuteistojo R. R. apeliacinius skundus dėl 2011 m. sausio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 vieneriems metams. 

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant du metus be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Vadovaujantis LR BK 68 str. R. R. uždrausta vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams.

Iš „BTA“ ADB filialo Lietuvoje, priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. B..

Iš R. R. priteista nukentėjusiajai A. B. 1000 Lt. neturtinės žalos ir E. B. 2000 Lt. neturtinės žalos.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

                      R. R. nuteistas už tai, jog vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2010 m. liepos 31 d., apie 08.10 val., neatsargiai vairuodamas automobilį HONDA CIVIC valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas KET 9 ir 158 punktų reikalavimus – nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu Opšrūtai – Paežeriai – Šunskai, nedavė kelio pagrindiniu keliu Pilviškiai – Gižai važiavusiam ir prie sankryžos artėjusiam automobiliui SEAT INCA, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. B. ko pasekoje su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalota HONDA CIVIC, valstybiniu numeriu(duomenys neskelbtini), keleivė R. R., patyrusi nežymų sveikatos sutrikdymą ir  SEAT INCA, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. B. nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei A. B. sukeltas fizinis skausmas.

                      Nukentėjusysis civilinis ieškovas E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-01-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nustatyti R. R. įpareigojimą atlyginti jam nusikaltimu padarytą žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, jo naudai turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą šioje baudžiamojoje byloje.

                      Skunde nurodo, jog teismas neteisingai R. R. nustatė įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Anot apelianto, teismas neteisingai paskyrė R. R. bausmę, kadangi nuteisdamas jį terminuotu laisvės atėmimu ir šios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėdamas 2 metams, be kitų įpareigojimų nustatė ir įpareigojimą nusikaltimu padarytą žalą atlyginti per bausmės atidėjimo laiką, t.y. per du metus. Teismas skundžiamame nuosprendį neišdėstė jokių motyvų dėl ko įpareigojimą atlyginti jam padarytą žalą nustatė per bausmės atidėjimo laikotarpį, t.y. ženkliai pailgino susitartą žalos atlyginimo terminą.

Skundo autoriaus nuomone, teismas priimdamas nuosprendį neišsprendė ir jo civilinio ieškinio reikalavimo dėl proceso išlaidų atlyginimo (LR BPK 307str. 6d.3p.), t.y. nepasisakė dėl prašymo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, jo turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą šioje baudžiamojoje byloje.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011-01-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir nustatyti R. R. įpareigojimą atlyginti jai nusikaltimu padarytą žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o taip pat pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, jos naudai turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą šioje baudžiamojoje byloje.

Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas, kadangi teismas neteisingai R. R. nustatė įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus. Anot apeliantės, teismo paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, prieštarauja susitarimui tarp jos bei R. R., kuriuo pastarasis padarytą žalą įsipareigojo atlyginti per tris mėnesius. Teismas skundžiamame nuosprendį neišdėstė jokių motyvų dėl ko įpareigojimą atlyginti padarytą žalą nustatė per bausmės atidėjimo laikotarpį, t.y. ženkliai pailgino susitartą dėl žalos atlyginimo terminą

Be to, teismas priimdamas nuosprendį neišsprendė jos civilinio ieškinio reikalavimo dėl proceso išlaidų atlyginimo (LR BPK 307str. 6 d. 3 p.), nes neišsprendė prašymo priteisti iš atsakovų R. R. ir "BTA" ADB filialo Lietuvoje, turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą šioje baudžiamojoje byloje.

                      Nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2011 m. sausio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį: panaikinti draudimą jam vairuoti kelių transporto priemones  1 vieneriems metams; panaikinti nuosprendžio  dalį kuria nuspręsta iš jo priteisti 1000 Lt. neturtinės žalos nukentėjusiajai A. B. ir 2000 Lt. neturtinės  žalos  nukentėjusiajam E. B.; sumažinti neturtinės žalos dydį ir iš „BTA" ADB filialo Lietuvoje priteisti nukentėjusiajai A. B. 250 litų neturtinės žalos ir 500 litų nukentėjusiajam E. B. neturtinės žalos.

                      Skunde nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes  neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis suprato padaręs nusikalstamą veiką, prisipažino, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas. Būtų atlyginęs ir žalą, tačiau ją atlygino draudimo kompanija UAB „BTA Draudimas". Dėl nesuprantamų aplinkybių, teismas nustatė, kad jo asmenybė laikytina patenkinama, nuosprendyje nurodė, jog jis nėra pavojinga visuomenei asmenybė. Skundo autoriaus nuomone, remiantis BK 61 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam švelnesnę bausmę nei numatytas bausmės vidurkis. Tačiau teismas skyrė jam papildomą bausmę, tai yra uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 1 vieneriems metams. Nors pagal LR BK 68 str. 1 d. teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tačiau įstatyme nepasakyta, jog tai yra teismo pareiga. Jis neteistas, niekada ankščiau į eismo įvykį nebuvo pakliuvęs ar jo sukėlęs, šiuo metu turi nuolatinį darbą, jo darbas yra tiesiogiai susijęs su motorinių transporto priemonių vairavimu, todėl netekęs specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės, prarastų darbą ir negalėtų išlaikyti savęs.

                      Taip pat skunde nurodo, jog jis savo transporto priemonę su kuria sukėlė autoįvykį buvo apdraudęs draudimo kompanijoje UAB „BTA draudimas" transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi galiojusia eismo įvykio metu. LR CK 6.254 straipsnio 1 dalis numato galimybę įstatymų ar sutarties numatytais atvejais apdrausti civilinę atsakomybę, o pagal to paties straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą turi atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė privalomai draudžiama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Pagal šį įstatymą nustatytas maksimalus neturtinės žalos atlyginimo dydis - 2.500 eurų, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų. Nagrinėjamu atveju maksimali neturtinės žalos suma kurią turėtų atlyginti UAB „BTA draudimas" yra 8.632,- Lt (2.500,- EUR x 3,4528).

                      Nors teismas tenkindamas nukentėjusiųjų ieškinius motyvavo tuo, jog nukentėję neturtinę žalą, patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, kūno sužalojimo pasekmėje, vidinės depresijos, dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, apelianto teigimu negautos pajamos nėra neturtinė žala, todėl priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas. Anot apelianto taip pat nepagrįsti teismo argumentai apie tai, jog  atsakovu yra padidinto pavojaus šaltinio turėtojas t.y. jis, bei draudimo bendrovė. Tačiau regreso teise jis privalės patirtus nuostolius išsiieškoti iš jo. Todėl teismas spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimą daugiau atsižvelgė į šią aplinkybę. Apeliantas pažymi, jog teismas negali nuspėti ar draudimo bendrovė reikš regreso tvarka ieškinį jam ar ne. Be to, nėra aišku kokiu pagrindu draudimo bendrovė galėtų reikšti tokį ieškinį, kadangi įvykis pripažintas draudiminiu, todėl visą žalą privalo atlyginti būtent draudimo bendrovė.

                      Civilinis atsakovas „BTA“ ADB filialas Lietuvos atsikirtimu į nuteistojo R. R. bei nukentėjusiųjų civilinių ieškovų E. B. ir A. B. apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų dalis, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidas bei neturtinę žalą priteisti iš AAS „BTS“ atmesti kaip nepagrįstus, o kitose dalyse prašo spręsti teismo nuožiūra.

                      Dėl nuteistojo R. R. apeliacinio skundo nurodo, jog jie neturtinę žalą atlygino pagal teisės aktus, t.y. LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimą Nr. 122 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių patvirtinimo. Pagal šias taisykles, draudikas atlygina maksimalia draudimo sumą tik visiško netekto darbingumo bei mirties atvejus, todėl patenkinus nuteistojo prašymą iš draudimo bendrovės priteisti neturtinę žalą būtų šiurkščiau pažeistos proceso teisės tenkinti civilinį ieškinį iš asmens, kuriam civiliniai ieškovai pretenzijų dėl neturtinės žalos nereiškia.

                      Dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškovų E. B. ir A. B. apeliacinių skundu nurodo, jog skundų dalis, kuria prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas ne tik iš R. R. bet ir draudimo bendrovės yra nepagrįsta. Kadangi bylinėjimosi išlaidas visuomet atlygina kaltininkas, o ne draudikas.

                      Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti o nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroras prašė nukentėjusiųjų skundus patenkinti dalinai. Nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti dalyje, dėl draudimo vairuoti transporto priemonę vieneriems metams panaikinimo.

Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

          Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė  A. B. ir E. B. civilinio ieškinio reikalavimo ir nepripažino proceso išlaidomis turėtas išlaidas už advokato atstovavimą bei ieškinio surašymą baudžiamojoje byloje po 500 Lt  ir jų nepriteisė.

Vadovaujantis LR BPK 106 str. nuostatomis, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad E. B. 2010-11-30 sumokėjo advokatei E. Gaubienei 500 Lt ( 1 t. b.l. 133). A. B. 2010-11-30 už atstovavimą ir dokumento surašymą advokatei E. Gaubienei sumokėjo 500 Lt (1 t. b.l. 138). Šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo nukentėjusiesiems.

Nukentėjusiųjų apeliacinių skundų argumentai dėl teismo paskirto įpareigojimo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas turi paskirti nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. Skiriant įpareigojimus, būtina nustatyti jų vykdymo terminą, kuris negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko. Apylinkės teismas nustatė nuteistajam du metus be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismo paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, neprieštarauja įstatymo normoms bei nuteistojo ir nukentėjusiųjų sutarimui padarytą žalą atlyginti per tris mėnesius.   Ir tuo pačiu neužkerta kelio nuteistajam atlyginti nuostolius per trumpesnį laiko tarpą.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas paprastai padaromas naudojantis specialia teise vairuoti transporto priemonę (išskyrus atvejus, kai kaltininkas sukelia eismo įvykį vairuodamas transporto priemonę šios teisės neturėdamas). Todėl, nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimą naudotis specialia teise teismas gali skirti kartu su bausme.

Teismų praktikoje pagrįstai atsižvelgiama ir į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas numatytas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 straipsnio 4 punktas). Todėl baudžiamojoje byloje neskiriant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, tam tikrais atvejais gali būti sudaromos prielaidos kaltininkui atsidurti geresnėje padėtyje, nei nubaudus jį administracine tvarka.

Apylinkės teismas nustatęs, kad R. R. kraujyje rasta nors ir leistinas tačiau 0,16 promilių alkoholio, laikė, kad nuteistojo atžvilgiu taikytinas LR BK 68 str. uždraudžiant jam vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams. Nuteistojo argumentai, jog  dėl paskirtos poveikio priemonės praras darbą, ir negalės išlaikyti savęs, atsižvelgiant į bylos duomenis, nepagrįsti. Teisė vairuoti transporto priemones nėra pagrįsta nuteistojo  darbine ar profesine veikla (pagal pateiktus dokumentus jis dirba ūkio darbininku ). Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šios prevencinės poveikio priemonės paskyrimu gali būti sukelti itin neigiami padariniai. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo paskirtoji poveikio priemonė neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl būtinumo skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Ši materialinės teisės norma nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog nuketėjusiajam E. B. buvo konstatuota dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžimas, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. A. B. konstatuota kairio sąnario srities ir krūtinės ląstos sumušimas paremtas tik nukentėjusiosios nusiskundimais, o išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas  nekvalifikuojamas, įvykusio eismo įvykio metu ji galėjo jausti fizinį skausmą. Nukentėjusieji apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, kūno sužalojimo pasekmėje, vidinės depresijos, dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems klausimą, apylinkės teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas konstatavo, kad vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Todėl teismas spręsdamas moralinės žalos atlyginimo klausimą daugiau atsižvelgė į šią aplinkybę ir pagrįstai nustatė, kad šioje byloje atsakomybė pasireiškia kaltinamojo dideliu neatsargumu, nes jis neužtikrino elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi.

Tenkindamas nukentėjusiųjų prašymus, apylinkės teismas atsižvelgė ne tik į kaltininko finansinę ir turtinę padėti, nes šie kriterijai turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.  Ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis nedirba, likviduotino turto neturi. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius priteisė iš R. R. 1000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios A. B. naudai ir 2000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio E. B., naudai.

Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Šiuo atveju atsakovu yra padidinto pavojaus šaltinio turėtojas R. R., bei draudimo bendrovė. Tačiau regreso teise ji privalės patirtus nuostolius išsiieškoti iš R. R.. 

Kolegijos nuomone, mažinti nukentėjusiesiems skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė atsižvelgiąs į visus aukščiau aptartus neturtinės žalos vertinimo kriterijus, t.y. į  R. R. kaltės rūšį, jo turtinę padėtį ir, svarbiausia (kaip rodo teismų praktika), į žalos pasekmes bei dėl to patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismas nuosprendyje išsamiai ir detaliai išnagrinėjo neturtinės žalos dydžio klausimą ir su nuosprendyje padarytomis išvadomis kolegija sutinka.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6. 250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vertino visumą aplinkybių, tame tarpe ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.

n u t a r ė :

 

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti.

 Priteisti iš R. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) )– 500 Lt. už advokato atstovavimą ir dokumentų surašymą A. B.(a.k. (duomenys neskelbtini) ).

Priteisti iš R. R.( a.k. (duomenys neskelbtini)) – 500 Lt. už advokato atstovavimą ir dokumentų surašymą E. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                          Svetlana Jurgaitienė

 

Teisėjai:                                                                                               Egidijus Jonas Grigaravičius

                    

                                                                                                            Arūnas Paštuolis