Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-03-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1414-258-2018].docx
Bylos nr.: e2S-1414-258/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Roko muzikos klubas 303315132 atsakovas
Seleris 303123986 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
kitos bylos dėl rangos
Bylos dėl rangos
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. e2S-1414-258/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01252-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Roko muzikos klubas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Seleris“ ieškinį atsakovei UAB ,,Roko muzikos klubas“ dėl skolos priteisimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė:

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 11 656,49 EUR skolą, 827,75 EUR delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai atsakovės nekilnojamojo daikto areštą ir/ar kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, areštą. Ieškovė nurodė, kad prašoma priteisti skolos suma atsakovei yra didelė, atsakovė piktybiškai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 sausio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Teismas areštavo atsakovės UAB ,,Roko muzikos klubas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; šio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su ieškove, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu bei išmokėti darbo užmokestį bendrovės darbuotojams. Teismo nutartyje nurodyta, kad bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 12 484,24 EUR sumos.
  2. Teismas nurodė, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, toks reiškiamas materialinis reikalavimas yra galimas. Teismas sprendė, kad atsakovei ieškinio suma yra pakankamai ženkli, o teismų praktikoje preziumuojama, kad būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kuris padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-12 nutartis c. b. Nr. 2-997/2014, 2011-03-17 nutartis c. b. Nr. 2-658/2011, 2011-02-24. nutartis c. b. Nr. 2-152/2011 ir kt.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-18 nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
  2. Nurodo, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovės teiginys dėl tariamai piktybiško atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo neatitinka tikrovės. Atsakovė geranoriškai kreipėsi į ieškovę dėl sutartinių santykių vykdymo, visapusiškai bendradarbiavo bei derėjosi su ieškove. Tačiau ieškovė visus atsakovės siūlymus dėl tolimesnio sutartinių santykių vykdymo atmetė. Atsakovė faktiškai pradėjo ūkinę komercinę veiklą 2017 m. birželį ir tik nuo to laiko pradėjo gauti pajamas. Šiuo metu atsakovės finansinė padėtis yra stabili, iš kurios gauna reguliarias pajamas (turi užsakymų, organizuoja renginius). Ieškovės prašoma priteisti suma nėra tokia didelė, kurią priteisus, teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas. Pažymi, kad dėl pritaikyto turto arešto atsakovė neturi galimybės atlikti mokėjimų tretiesiems asmenims ir organizuoti renginius.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
  4. Nurodo, kad visos Sutarties sąlygos atsakovei, dar prieš ieškovui pradedant darbus, buvo žinomos ir sutartos, tarp jų ir atsiskaitymo terminai. Atsakovė teigia, jog neva siekė derybų būdu susitarti su ieškove dėl atsiskaitymų, tačiau, tai nepaneigia fakto, kad atsakovė atliko tik du mokėjimus, t. y. susidariusios skolos nesistengė dengti dalimis. Kita vertus, atsakovė turėjo įvertinti savo finansines galimybes prieš sudarant Sutartį bei numatyti galimas Sutarties nevykdymo pasekmes. Atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kaip laikinosios apsaugos priemonės įtakoja galimybę atlikti dalinius mokėjimus, jeigu tokios aplinkybės ir egzistuoja, tai tik patvirtina faktą, jog atsakovė neturi pakankamai lėšų, t. y. turi mokumo problemų. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones akivaizdu, kad būsimo ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Pažymi, kad ginčas yra kilęs dėl didelės reikalavimo sumos, t. y. 12 484,24 EUR, kurios atsakovė neginčija.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomosios bylos sustabdymo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
  3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  4. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas bei įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
  5. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų  vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai byloje jau yra priimtas ieškovui nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016).
  6. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla, kurioje priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, yra nutraukta patvirtinus taikos sutartį tarp šalių.  Iš šalių pasirašytos taikos sutarties turinio,  matyti, kad atsakovė su ieškiniu iš esmės sutiko – ieškovės piniginį reikalavimą pripažino. Šalys sutarė dėl atsakovės skolos išdėstymo dalimi iki 2018 m. spalio 1 d. Patvirtinta taikos sutartis, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą preliminariai konstatuoti esant ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Tačiau tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, turi egzistuoti ir antroji sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
  7. Nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė ir pritaikė jos atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos teismui kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių savo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų. Tokių duomenų atsakovei nepateikus, pareikšto reikalavimo suma sudaro pagrindą abejoti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymo perspektyvomis. Atsakovės sudarytas renginių sąrašas, kuriuos ji ketina suorganizuoti ar jau suorganizavo nepatvirtina jokių aplinkybių vertinant atsakovės turtinę padėtį, nes šiame sąraše nėra duomenų apie planuojamą gauti pelną už suorganizuotus renginius ir pan. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė nei aktualių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nei duomenų apie turtą, sąskaitų išrašų iš bankų, įmonės kasos knygos, todėl atsakovės argumentai, kad jai nebūtų sunku įvykdyti teismo sprendimą, o šiuo atveju ir taikos sutartį yra nepagrįsti. Priešingai, viešojoje erdvėje (www.rekvizitai.lt) yra duomenys paneigiantys atsakovės argumentus apie jos gerą turtinę padėtį. Atsakovės apyvarta 2016 m. siekė iki 5 000 EUR per metus. Atsakovė nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. vasario 19 d. nuolat turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui, kuris susidarydavo dėl laiku nemokamų mokesčių, susijusių su socialinio draudimo įmokomis. Nors atskirajame skunde atsakovė teigia, kad 2017 m. jos turtinė padėtis pagerėjo, tačiau, kaip jau minėta, tokių duomenų byloje nėra.
  8. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors nagrinėjamu atveju reikalavimo suma - 12 484,24 EUR - kaip juridiniam asmeniui teismų praktikoje nėra pripažįstama didele, tačiau atsakovei nepateikus jokių gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                                      Rita Kisielienė


Paminėta tekste:
  • 2-997/2014
  • 2-658/2011
  • 2-152/2011
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • 2-338/2013
  • 2-674/2014
  • 2-222/2014
  • e2-713-381/2016