LIETUVOS APELIACINIS TEISMA

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Šeimos kredito unijos ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magiva“ nemokumo administratorės MB „Įmonės pabaiga“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šeimos kredito unijos skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magiva“ 2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų pirmuoju ir antruoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo, suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Magiva“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Įmonės pabaiga“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kreditorė Šeimos kredito unija (toliau – ir pareiškėja, ŠKU) kreipėsi į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Magiva“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą nagrinėjantį teismą, skundu prašydama: panaikinti LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2024 m. balandžio 18 d., priimtus ir į LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 9 (toliau – ir Protokolas Nr. 9) įrašytus sprendimus: 1) išmokėti kreditorei ŠKU 12 270,60 Eur sumą, gautą pardavus LUAB „Magiva“ priklausiusias transporto priemones (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) (1-asis darbotvarkės klausimas); 2) pritarti nemokumo administratorės siūlomai reikalavimo teisės į M. P. pardavimo tvarkai (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) (2-asis darbotvarkės klausimas); priteisti iš LUAB „Magiva“ administravimui skirtų lėšų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad, susipažinusi su Protokolu Nr. 9 bei išanalizavusi nemokumo administratorės pateiktą susirinkimo medžiagą, kurios pagrindu formavosi kreditorių valia balsuoti konkrečiu darbotvarkės klausimu, mano, jog Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 pažeidžia ŠKU teises ir įstatymų saugomus interesus.

3.       Pasisakydama dėl Sprendimo Nr. 1, nurodė, kad šis sprendimas buvo priimtas pagal nemokumo administratorės 2024 m. balandžio 3 d. pasiūlymą, kuriame nurodoma, jog už du vilkikus, kurie buvo įkeisti ŠKU, gauta 26 000 Eur. Administratorės pasiūlyme nurodyta, kad prieš išmokant įkaito turėtojui sumą, gautą už parduotus vilkikus, turi būti atliekami šie atskaitymai: 1) 11 564 Eur išlaidų už turto saugojimą pagal tarp LUAB „Magiva“ ir UAB „Augenas“ sudarytą nuomos sutartį bei išrašytas pridėtines vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras; 2) 2 165,40 Eur kitos išlaidos, neviršijančios 15 proc. sumos, atėmus dėl įkeisto turto patirtas išlaidas. Pareiškėjos teigimu, nemokumo administratorės patirtos išlaidos dėl turto saugojimo yra ne tik neprotingos ir neracionalios, bet ir pažeidžiančios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas. ŠKU dar 2023 m. sausio 13 d. raštu buvo raginusi nemokumo administratorę taupyti LUAB „Magiva“ lėšas ir jas naudoti racionaliai bei neperduoti saugoti turto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Augenas“ už nepagrįstai didelę kainą. Vienos transporto priemonės stovėjimas aikštelėje turėjo kainuoti 14 Eur/parą. Iš viso stovėjimo aikštelė dviem vilkikams per mėnesį kainavo apie 840 Eur. Tokia aikštelės kaina buvo ženkliai per didelė. Kauno rajone yra galimybė aptvertą, apšviestą ir vaizdo kameromis stebimą aikštelę vienai transporto priemonei išnuomoti už 50 Eur plius PVM mėnesiui, (nuomotojas UAB „Tvarus miškas“). Jeigu nemokumo administratorė būtų buvusi atidi ir rūpestinga, tinkamai vykdžiusi JANĮ numatytas pareigas dėti visas pastangas tam, kad juridinio asmens kreditorių reikalavimai būtų patenkinti maksimalia apimtimi, pastaroji būtų užtikrinusi, jog vilkikų saugojimo išlaidos už atitinkamą laikotarpį (413 parų) neviršytų 1 668,52 Eur su PVM (4,04 Eur (už du vilkikus) x 413 parų). Dėl nesąžiningų, neteisėtų ir kreditorių teises bei teisėtus interesus pažeidžiančių nemokumo administratorės veiksmų turto saugojimo išlaidos yra beveik 10 000 Eur didesnės nei pagrįstai ir racionaliai turėjo būti. Nemokumo administratorė sprendimą dėl vilkikų saugojimo vietos ir išlaidų sumos priėmė išimtinai vienasmeniškai. Taigi 9 895,48 Eur dydžio išlaidas nemokumo administratorė patyrė neteisėtai, todėl jas turi padengti savo sąskaita.

4.       Pasisakydama dėl Sprendimo Nr. 2, pareiškėja nurodė, kad juo kreditorių susirinkimas nutarė pritarti nemokumo administratorės pasiūlymui už 300 Eur parduoti reikalavimo teisę į skolininką M. P. pirkėjui E. M.. Reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas – Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-980-896/2022, kuriuo bendrovei iš M. P. buvo priteista 264 800 Eur suma bei procesinės palūkanos (toliau – reikalavimo teisė). Pareiškėjos teigimu, Sprendimas Nr. 2 naikintinas, kadangi juo buvo nuspręsta reikalavimo teisę parduoti už neprotingai mažą kainą, neišbandžius visų galimybių ją parduoti už didesnę sumą.

5.       Be to, teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja ŠKU nurodė, kad, priimant 2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, buvo padaryti akivaizdūs procedūriniai pažeidimai. Nėra jokių įrodymų, kad kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno ir Panevėžio skyrių balsavimo biuleteniai būtų buvę pateikti nemokumo administratorei iki 2024 m. balandžio 18 d. (kreditorių susirinkimo dienos). Iš pradžių buvo surašytas vienas protokolas, o paskui jis koreguotas, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad šie balsavimo biuleteniai galėję būti pateikti jau po 2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo, dėl ko jie turėtų būti neįskaitomi į balsavimo rezultatus. Net ir tuo atveju, jei byloje būtų įrodyta, kad minėti kreditoriai laiku pateikė savo balsavimo biuletenius, tai juos pasirašė vienas ir tas pats asmuo – VSDFV Panevėžio skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus vyr. specialistė, kuri pagal pateiktą įgaliojimą neturėjo teisės atstovauti VSDFV Kauno skyriui, kadangi buvo įgaliota atstovauti tik VSDFV Panevėžio skyriui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino iš dalies pareiškėjos ŠKU skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų – panaikino LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2024 m. balandžio 18 d., metu priimtą ir į LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 9 (2-uoju darbotvarkės klausimu) įrašytą sprendimą parduoti reikalavimo teisę į M. P. už 300 Eur pirkėjui E. M. pagal iš jo gautą 2024 m. vasario 8 d. komercinį pasiūlymą ir perduoti šį klausimą LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Kitoje dalyje skundą atmetė. Priteisė pareiškėjai ŠKU iš LUAB „Magiva“ bankroto administravimui skirtų lėšų 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.       Įvertinęs nemokumo administratorės paaiškinimus ir į bylą pateiktus duomenis, kodėl buvo surašytas patikslintas Protokolas Nr. 9, ir tai, kad VSDFV Kauno ir Panevėžio skyrių balsavimo raštu biuleteniai buvo pasirašyti 2024 m. balandžio 15 d., teismas padarė išvadą, jog VSDFV Kauno ir Panevėžio skyrių balsavimo raštu biuleteniai buvo gauti iki 2024 m. balandžio 18 d.

8.       Teismas nustatė, kad vyriausioji specialistė V. J. buvo įgaliota atstovauti VSDFV Panevėžio skyriui. VSDFV Kauno skyrius į bendrovės kreditorių sąrašą įtrauktas po to, kai darbuotojams buvo išmokėtos Garantinio fondo lėšos. Iš nemokumo administratorės pateikto VSDFV direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-679 matyti, kad išmokų iš Garantinio fondo ir iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Alytaus skyrius (1.1 papunktis); prašymus nemokumo administratoriams dėl kreditoriaus – VSDFV Alytaus skyriaus – reikalavimų dėl išmokų iš Garantinio fondo ir iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo permokų, kurios atsirado dėl asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, kaltės, tvirtinimo (tikslinimo) teikia ir VSDFV Alytaus skyriaus interesams bankroto byloje atstovauja VSDFV teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra bankrutuojančio asmens gyvenamoji vieta arba buveinė (1.5 papunktis). VSDFV direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V-123 patvirtina, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizuotos biudžetinės įstaigos VSDFV Alytaus skyrius ir VSDFV Marijampolės skyrius, prijungiant jas prie biudžetinės įstaigos VSDFV Kauno skyriaus, kuriam po reorganizavimo perėjo visos šiame papunktyje nurodytų reorganizuojamų VSDFV teritorinių skyrių teisės ir pareigos (1.1 papunktis).

9.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad vyriausioji specialistė V. J. galėjo atstovauti ir VSDFV Kauno skyriaus interesams.

10.       Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, bendrovės vardu buvo įregistruotos 4 transporto priemonės (vilkikai) – DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2015 m. vasario 11 d.; DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2015 m. vasario 11 d.; DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2014 m. rugsėjo 1 d.; DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2016 m. rugpjūčio 17 d. Visos šios transporto priemonės buvo įkeistos pareiškėjos naudai. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui M. P. skirta bauda už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą. Dėl pirmiau nurodytų transporto priemonių 2022 m. balandžio 28 d. buvo kreiptasi į policiją. Du vilkikus (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pavyko surasti – policija informavo, kad surasti vilkikai gabenami į saugojimo aikštelę, esančią UAB „Augenas“ teritorijoje (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 28 d. tarp bendrovės ir UAB „Augenas“ sudaryta nuomos sutartis dėl aikštelės dalies nuomos vilkikų saugojimui už 28 Eur/parą. Vilkikai parduoti 2023 m. gruodžio mėn. už 26 000 Eur. UAB „Augenas“ 2023 m. gruodžio 15 d. bendrovei išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras Serija AELT Nr.01962 ir Serija AELT Nr.01963, iš viso 11 564 Eur sumai (vilkikai buvo saugomi 413 parų). Nemokumo administratorė bendrovės kreditorių 2024 m. sausio 15 d. susirinkimui pateiktame pasiūlyme dėl kreditorei ŠKU išmokėtinos sumos nurodė, kad, kaip reglamentuoja JANĮ, iš įkeisto turto pajamų (26 000 Eur) sumos yra atskaitomos dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos (11 564 Eur) ir kitos išlaidos, neviršijant 15 proc. sumos (2 165,40 Eur). Siūloma ŠKU išmokėtina suma – 12 270,60 Eur. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimas pritarė tokiam nemokumo administratorės siūlymui.

11.       Pareiškėja pateikė duomenis, kad 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, be kita ko, prašydama, kreiptis į UAB „Tvarus miškas” dėl naujos aikštelės nuomos sutarties sudarymo ir pervaryti transporto priemones saugojimui į šią aikštelę. Prie šio kreipimosi buvo pridėtas skelbimas, iš kurio matyti, kad Kauno rajone nuomojama dalis aikštelės sunkvežimių, technikos ir kitokio transporto laikymui už 50 Eur plius PVM / mėn. vienai transporto priemonei. Pažymėta, kad teritorija aptverta, apšviesta, filmuojama vaizdo kameromis. Nemokumo administratorė atsiliepime nurodė, kad susisiekė su UAB „Tvarus miškas” ir išsiaiškino, jog šios įmonės saugojimo aikštelės kaina yra žymiai mažesnė dėl to, kad aikštelė nėra saugoma – aikštelėje nėra nei signalizacijos sistemos, nei fizinės apsaugos. Apie tai buvo informuota ŠKU, papildomai nurodant, kad bendrovė neturi lėšų pervežti vilkikus į kitą aikštelę arba toks pervežimas galėtų būti organizuojamas kreditorės lėšomis.

12.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ŠKU, žinodama apie nemokumo administratorės sprendimą dėl vilkikų saugojimo vietos, būtų teikusi siūlymą šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui. Viena iš nemokumo administratoriaus funkcijų bankroto proceso metu yra užtikrinti juridinio asmens turto apsaugą. Teismo vertinimu, būtent šią pareigą nemokumo administratorė šiuo atveju ir užtikrino.

13.       Kadangi suma už vilkikų saugojimą, kurią nemokumo administratorė nurodė kaip administravimo išlaidas, neviršijo kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, teismas nusprendė, kad Sprendimas Nr. 1 nepažeidžia imperatyvių įstatymų nuostatų bei neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė.

14.       Teismas nustatė, kad LUAB „Magiva“ 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkimas patvirtino reikalavimo teisės pardavimo tvarką. Pareiškėja pateikė duomenis, kad 2024 m. vasario 12 d. el. laišku prašė nemokumo administratorės pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog buvo laikytasi minėtame kreditorių susirinkime nustatytos reikalavimo teisės pardavimo tvarkos. Nemokumo administratorė 2024 m. vasario 14 d. el. laiške nurodė nuorodą į portale www.alio.lt 2024 m. vasario 13 d. patalpintą skelbimą dėl reikalavimo teisės pardavimo už 30 000 Eur. Duomenys apie ankstesnius skelbimus pateikti nebuvo.

15.       Įvertinęs tai, kad reikalavimo teisės pardavimo laikotarpis 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime buvo apibrėžtas aiškiais terminais – iš viso reikalavimo teisė turėjo būti pardavinėjama 84 dienas, bei tai, jog kitas kreditorių susirinkimas, kuriame buvo aptarinėjamas klausimas dėl reikalavimo teisės pardavimo, įvyko praėjus beveik metams (2024 m. balandžio 18 d.), į bylą nepateikus įrodymų, kad buvo įvykdyta 2023 m. gegužės 22 d. kreditorių susirinkime nustatyta reikalavimo teisės pardavimo tvarka, teismas nusprendė, jog Sprendimas Nr. 2 neatitinka bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių teisėtų interesų, todėl jį panaikino. 

16.       Kadangi pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies (50 proc.), teismas pareiškėjai iš bendrovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisė 750 Eur (1 500 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

17.       Nemokumo administratorei nepateikus įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas jai bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

I.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18.       Kreditorė ŠKU atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo sprendimo „Pritarti administratoriaus siūlomai išmokėjimo tvarkai, išmokėti Šeimos kredito unijai 12 270,60 Eur sumą“ (Sprendimas Nr. 1) panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti šį kreditorių susirinkimo sprendimą ir klausimą kreditorių susirinkimui perduoti spręsti iš naujo; pakeisti nutarties dalį, kuria ŠKU iš LUAB „Magiva“ administravimui skirtų lėšų buvo priteista 750 Eur ir nurodyti, kad ŠKU iš LUAB „Magiva“ administravimui skirtų lėšų priteisiama 3 315 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad, priimant 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo sprendimus, buvo neteisingai skaičiuojami balsai ir dėl to buvo padaryti pažeidimai, turėję įtakos kreditorių balsų skaičiavimui. Iškart po vykusio kreditorių susirinkimo, ŠKU 2024 m. balandžio 19 d. el. paštu gavo susirinkimo protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad jame dalyvavo du kreditoriai – ŠKU ir Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), susirinkimas įvyko, nemokumo administratoriaus pasiūlymai atmesti, o pritarta kreditorės ŠKU pasiūlymams. 2024 m. balandžio 24 d. ŠKU el. paštu buvo atsiųstas pakoreguotas LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo protokolas, įtraukiant dar du kreditorius – VSDFV Panevėžio skyrių (10 920,68 Eur, 5,28 proc.) ir VSDFV Kauno skyrių (5 830,21 Eur, 2,81 proc.). Nemokumo administratorė perrašė 2024 m. balandžio 18 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą ir naujame protokole nurodė, kad trys kreditoriai (VMI, VSDFV Panevėžio ir Kauno skyriai) balsavo už nemokumo administratorės siūlymus, kurie kartu sudaro 50,32 proc. visų balsų, todėl laiko, jog jų balsų pakanka susirinkimo sprendimams priimti. Atitinkamai ŠKU balsai sudarė 49,68 proc. Balsų proporcijos paskutiniame „pakoreguotame“ 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo protokole nurodytos neteisingai ir tai daro lemiamą įtaką kreditorių balsavimo rezultatams.

18.2.                      Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorių VSDFV Kauno ir Panevėžio skyrių balsavimo biuleteniai būtų buvę pateikti nemokumo administratorei iki 2024 m. balandžio 18 d., kai vyko kreditorių susirinkimas.

18.3.                      Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad situacija su kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus atstovo įgaliojimais yra aiški ir nekelia klausimų. VSDFV Kauno ir Panevėžio skyrių balsavimo biuletenius pasirašė tas pats asmuo – VSDFV Panevėžio skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus vyr. specialistė V. J., kuri pagal pateiktą įgaliojimą neturėjo teisės atstovauti VSDFV Kauno skyriui. Teismas rėmėsi nemokumo administratoriaus pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad VSDFV Alytaus skyrius po reorganizavimo buvo prijungtas prie Kauno skyriaus, kuriam perėjo visos Alytaus skyriaus teisės ir pareigos, tačiau tokie argumentai niekaip nepatvirtina išvados, jog specialistė V. J., kuri yra Panevėžio skyriaus darbuotoja, turėjo įgaliojimą atstovauti Kauno skyriaus interesams LUAB „Magiva“ bankroto byloje. 

18.4.                      Būtent nemokumo administratorė yra atsakinga už nepagrįstai didelių vilkikų saugojimo kaštų atsiradimą, nes ji nesiėmė būtinų ir pagrįstų veiksmų, siekiant šiuos kaštus sumažinti, nepaisydama to, kad kreditorė ŠKU tą prašė padaryti. Atsižvelgiant į pačių vilkikų rinkos kainą (abu vilkikai buvo parduoti už bendrą 26 000 Eur), 11 564 Eur kaina už aikštelės nuomą buvo ženkliai per didelė. Kauno rajone buvo galimybė aptvertą, apšviestą ir vaizdo kameromis stebimą aikštelę vienai transporto priemonei išnuomoti už 50 Eur + PVM / mėnesiui (nuomotojas UAB „Tvarus miškas“). Nemokumo administratorė nepagrįstai nurodo, kad neva UAB „Tvarus miškas“ aikštelė yra nesaugoma, todėl nebuvo tinkama saugoti vilkikams. Tokius nemokumo administratorės žodžius paneigia UAB „Tvarus miškas“ aikštelės nuomos viešas skelbimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad aikštelė yra aptverta, apšviesta, stebima vaizdo kameromis. Be to, visiškai nepagrįsta ir nemokumo administratorės pozicija, kad vilkikų pervarymui į naują aikštelę reikėjo 2 000 Eur. Vilkikai buvo važiuojantys ir juos buvo galima paprasčiausiai pervaryti į kitą vietą, nesamdant kito vilkiko.

18.5.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ŠKU turėjo inicijuoti kreditorių susirinkimą dėl vilkikų saugojimo klausimo, kadangi efektyviai ir racionaliai naudoti įmonės turtą turi būtent nemokumo administratorius, o ne kreditoriai. 

18.6.                      Teismas nepagrįstai neįvertino to, kad vienu iš šiame procese ginčijamų klausimų („Dėl įkaito turėtojui (ŠKU) išmokamos sumos nustatymo“) kreditoriai jau buvo priėmę sprendimą, kuris nebuvo nei skundžiamas teismui, nei panaikintas. 2024 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkime buvo nepritarta pirminiam nemokumo administratorės siūlymui „Dėl įkaito gavėjui tenkančios reikalavimo sumos padengimo“. Vieną kartą kreditoriams nutarus ir priėmus sprendimą dėl įkaito turėtojui išmokamų lėšų, kreditorių susirinkimas negalėjo pakartotinai svarstyti tapataus klausimo ir priimti priešingą sprendimą, nes tai akivaizdžiai pažeistų kreditorių susirinkimo sprendimų privalomumo reikalavimą.

18.7.                      Apskaičiuodama šią sumą (12 270,60 Eur), nemokumo administratorė netinkamai taikė JANĮ nuostatas dėl administravimo išlaidų, kadangi neatsižvelgė į tai, kad visos administravimo išlaidos turi būti patvirtintos kreditorių susirinkimo (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis), o, viršijus atskiras sąmatos eilutes, turi būti taikomos specialios JANĮ 75 straipsnyje nustatytos taisyklės. Teismas, neatsižvelgęs į tai, kad kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų suma buvo labai aiškiai detalizuota, nepagrįstai nusprendė, kad nemokumo administratorė neviršijo 2022 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų (3 210 Eur administratoriaus atlyginimas + 11 652,30 Eur (arba 9 630 Eur + PVM) administravimo išlaidų suma). Sąmatoje tokios išlaidų eilutės kaip „vilkikų saugojimas“ apskritai nebuvo, vilkikų saugojimo išlaidos galėtų būti priskirtos prie eilutės „kitos išlaidos“, kurių patvirtinta suma 300 Eur. Nepagrįsta teismo išvada, kad nemokumo administratorė turėjo teisę pati savarankiškai nuspręsti, kaip panaudoti visas bankroto proceso administravimo išlaidas (9 630 Eur + PVM) dėl to, jog sąmatoje numatyta, kad: „administratorius, esant poreikiui, turi teisę perskirstyti lėšas tarp straipsnių.“. Teismų praktikoje, toks išlaidų „perskirstymas tarp eilučių“ yra neleidžiamas.

18.8.                      Teismas skundžiamoje nutartyje netiksliai nurodė, kad: „Pareiškėja pateikė duomenis, jog patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.“. ŠKU kartu su 2024 m. rugpjūčio 16 d. rašytiniais paaiškinimais buvo pateikusi dar vieną PVM sąskaitą faktūrą Nr. JS 24-50 1 815 Eur sumai; šią sumą taip pat buvo prašoma teismo priteisti. Jeigu teismas tenkintų tik 50 proc. skundo reikalavimų, jis turėtų priteisti papildomai 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19.       LUAB „Magiva“ nemokumo administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Įmonės pabaiga“ atsiliepime į kreditorės ŠKU atskirąjį skundą prašo apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1.                      LUAB „Magiva“ kreditoriai apie vykstanti kreditorių susirinkimą buvo informuoti 2024 m. balandžio 3 d. raštu. Kreditorių susirinkimas vyko 2024 m. balandžio 18 d., kreditorių susirinkimo protokolas buvo surašytas ir pateiktas kreditoriams susipažinti 2024 m. balandžio 19 d. Netrukus po protokolo pateikimo į nemokumo administratorę kreipėsi kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus atstovė klausdama, kodėl Kauno skyriaus balsavimas nebuvo įtrauktas į susirinkimo dienotvarkę, nors kreditorius balsavimą pateikė el. paštu 2024 m. balandžio 16 d. VSDFV Kauno skyriaus bei VSDFV Panevėžio skyriaus balsavimai buvo gauti iki 2024 m. balandžio 18 d., tačiau buvo pasimetę tarp daugybės laiškų el. pašte, todėl nemokumo administratorė jų nepastebėjo ir neįtraukė į protokolą. Su atsiliepimu į skundą pateikiamas el. laiškas, kuriame nurodoma, kad VSDFV Kauno skyrius bei VSDFV Panevėžio skyrius balsavo 2024 m. balandžio 16 d.

19.2.                      VSDFV Kauno skyriaus reikalavimas buvo patvirtintas po Garantinio fondo lėšų, kurias išmokėjimo VSDFV Alytaus skyrius, išmokėjimo buvusiems įmonės darbuotojams. Kadangi VSDFV Alytaus skyrius buvo reorganizuotas, jo interesus atstovauja po reorganizavimo veikiantis VSDFV Kauno skyrius. Dar 2016 m. VSDFV direktoriaus įsakyme buvo numatyta, kad VSDFV Alytaus skyriui atstovauja bankroto bylose kiti VSDFV teritoriniai skyriai, o šiuo atveju VSDFV Panevėžio skyrius. Atitinkamai, VSDFV Panevėžio skyrius turi teisę atstovauti VSDFV Kauno skyriui (kaip buvusiam VSDFV Alytaus skyriui) nemokumo procesuose bei balsuoti kreditorių susirinkimuose.

19.3.                      Po ŠKU 2023 m. sausio 13 d. prašymo vilkikus pervežti ir saugoti UAB „Tvarus miškas“ aikštelėje nemokumo administratorė kreditorei paaiškino, kad LUAB „Magiva“ neturi lėšų pervežti vilkikus į kitą aikštelę, todėl toks pervežimas galėtų būti organizuojamas tik kreditorės lėšomis, be to, buvo aiškiai nurodyta, jog nemokumo administratorė nesutinka su ŠKU siūlomomis turto saugojimo sąlygomis. Susisiekus su UAB „Tvarus miškas“ atstovu, buvo išsiaiškinta, kad šios įmonės saugojimo aikštelės kaina yra žymiai mažesnė, nes aikštelė nėra saugoma (aikštelėje nėra nei signalizacijos, nei fizinės apsaugos). Nemokumo administratorė dėl tokių saugojimo sąlygų nesutiko, nes vilkikų vagystės atveju atsakomybė už netinkamą turto saugojimą tektų būtent jai. 

19.4.                      Skunde nepagrįstai teigiama, kad turtas buvo eksploatuojamas. Vilkikai buvo nevažiuojantys, todėl, norint nugabenti juos į kitą aikštelę, buvo reikalinga samdyti tralus. Klausimas dėl vilkikų pervežimo į kitą aikštelę per visą bankroto procesą nuo 2022 m. spalio 8 d. net nebuvo svarstomas kreditorių susirinkime, jokie įpareigojimai pervežti įmonės turtą į kitą aikštelę nemokumo administratorei nebuvo pateikti. Nemokumo administratorė ne kartą ragino kreditorius nustatyti vilkikų pardavimo tvarką laisvu pardavimu, kad pardavimo procesas būtų efektyvesnis bei būtų išvengta didelių turto saugojimo išlaidų, tačiau kreditorius pateikė siūlymą vilkikus pardavinėti iš viso 6 varžytynėse, o tai iš esmės prailgino ir apsunkino BUAB „Magiva“ turto pardavimą.

19.5.                      ŠKU siūloma išmokėti suma įkaito turėtojui ir jos apskaičiavimo metodai neatitinka JANĮ 96 ir 98 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, be to, jie pažeidžia nemokumo administratorės interesus. Nors įkaito turėtojo reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tenkinami anksčiau už kitų kreditorių reikalavimus, tačiau tai daroma tik apmokėjus bankroto proceso administravimo išlaidas, kurios yra susijusios su įkeisto turto tvarkymu, išlaikymu ar saugojimu.

19.6.                      Turto saugojimo išlaidų susidarymas LUAB „Magiva“ bankroto procese buvo būtinas, nes LUAB „Magiva“ iš policijos perėmė 2 vilkikus, kurie turėjo būti pastatyti ir saugomi privačioje saugomoje aikštelėje iki jų realizavimo. Šios išlaidos yra pagrįstos buhalteriniais dokumentais – išrašytomis sąskaitomis faktūromis ir pavedimo kopija, kuri patvirtina, kad išlaidos iš tiesų buvo patirtos. 2022 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta bendra 11 652,30 Eur administravimo išlaidų sąmata, be to, buvo numatyta, jog nemokumo administratorius turi teisę paskirstyti bendrą patvirtintą sumą išlaidų. Nemokumo administratorė jokių pažeidimų nepadarė, kreditorių susirinkimo patvirtintos bendros išlaidų sąmatos neviršijo.

19.7.                      Nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos (jas patvirtinta PVM sąskaita faktūra ir pavedimo kopija) ir realiai patirtos. 

20.       LUAB „Magiva“ nemokumo administratorė MB „Įmonės pabaiga“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų bei nustatyti, kad nemokumo administratorei priteisiama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiantys dokumentai teismui buvo pateikti 2024 m. rugpjūčio 19 d.

21.       Atsiliepime į atskirąjį LUAB „Magiva“ nemokumo administratorės skundą kreditorė ŠKU prašo apeliacinį procesą pagal nemokumo administratorės skundą nutraukti, o šio prašymo netenkinus, nemokumo administratorės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuo esminius nesutikimo su skundu argumentus:

21.1.                      Teismas negalėjo priimti nemokumo administratorės teiktų dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, kadangi jie neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimų – dalis teismui pateiktų dokumentų buvo nevalstybine lietuvių kalba.

21.2.                      Visi bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai, kuriuos pateikė nemokumo administratorė yra išrašyti ne proceso šalies – LUAB „Magiva“, vardu, bet nemokumo administratorės MB „Įmonės pabaiga“ vardu.

21.3.                      Advokato J. V. išrašytoje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 28-02/05-20 nurodyta, kad ji išrašyta už „atsiliepimo į skundą rengimą“, tačiau nei sąskaitoje, nei jokiame kitame dokumente nenurodoma, jog buvo rengiamas atsiliepimas į būtent ŠKU skundą civilinėje byloje Nr. eB2-2037-562/2024. 

21.4.                      Nemokumo administratorė naudojasi netinkamu teisiniu institutu savo teisių gynybai. Ji turėjo teikti ne atskirąjį skundą, o paprašyti priimti papildomą sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl LUAB „Magiva“ 2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime priimto sprendimo išmokėti kreditorei ŠKU 12 270,60 Eur sumą, gautą pardavus LUAB „Magiva“ priklausiusias transporto priemones, ir kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

23.       Nemokumo administratorė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2024 m. balandžio 16 d. el. laišką ir pavedimo, patvirtinančio apmokėjimą už teisines paslaugas, kopiją.

24.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

26.       Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti argumentuotą prašymą, patvirtinantį poreikį jam taikyti šią išimtį iš bendrosios taisyklės.

27.       Atsižvelgdamas į tai, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo išsiųstas apeliantės ŠKU atstovui, todėl preziumuojama, kad apeliantė ŠKU su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais yra susipažinusi.

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

28.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi UAB „Magiva“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Įmonės pabaiga“.

29.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2022 m. sausio 28 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. rugpjūčio 2 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. lapkričio 17 d. ir 2024 m. birželio 21 d. nutartimis.

30.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi buvusiam atsakovės vadovui skirta bauda už 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą.

31.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto.

32.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikintas areštas LUAB „Magiva“ nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms.

33.       2024 m. balandžio 3 d. LUAB „Magiva“ kreditoriai el. paštu informuoti apie kreditorių susirinkimą. 2024 m. balandžio 18 d. įvyko LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimas. 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokole Nr. 9 nurodyta, kad įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiami šie darbotvarkės klausimai: 1) išmokėti kreditorei ŠKU 12 270,60 Eur sumą, gautą pardavus LUAB „Magiva“ priklausiusias transporto priemones (1-asis darbotvarkės klausimas); 2) pritarti nemokumo administratorės siūlomai reikalavimo teisės į M. P. pardavimo tvarkai (2-asis darbotvarkės klausimas). Kreditorių dauguma nutarė pritarti abiem nemokumo administratorės pateiktiems siūlymams.

34.       Pareiškėja ŠKU kreipėsi į teismą su skundu dėl 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais, panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi tenkino iš dalies pareiškėjos ŠKU skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų – panaikino LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2024 m. balandžio 18 d., metu priimtą ir į LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 9 (2-uoju darbotvarkės klausimu) įrašytą sprendimą parduoti reikalavimo teisę į M. P. už 300 Eur pirkėjui E. Ma. pagal iš jo gautą 2024 m. vasario 8 d. komercinį pasiūlymą ir perdavė šį klausimą LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo. Kitoje dalyje skundą atmetė. Kreditorė ŠKU atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria netenkintas reikalavimas dėl sprendimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti šį kreditorių susirinkimo sprendimą ir klausimą kreditorių susirinkimui perduoti spręsti iš naujo.

Dėl skunde nurodomų procedūrinių pažeidimų

35.       JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi, kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

36.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad, net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) nutarimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).

37.       Pagal JANĮ 46 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimus šaukia ir juose dalyvauja nemokumo administratorius. Nemokumo administratorius pasirašo kreditorių registravimo sąrašą, kuriame registruojami kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai (JANĮ 49 straipsnio 1, 3 dalys). JANĮ 52 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių susirinkimo sprendimų įforminimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įrašomi kreditorių susirinkimo protokole.

38.       Bylos medžiaga patvirtina, kad 2024 m. balandžio 18 d. įvyko LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimas. Teismui pateiktame pradiniame 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 9 variante nurodyta, kad įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo sprendžiami šie darbotvarkės klausimai: 1) išmokėti kreditorei ŠKU 12 270,60 Eur sumą, gautą pardavus LUAB „Magiva“ priklausiusias transporto priemones (1-asis darbotvarkės klausimas); 2) pritarti nemokumo administratorės siūlomai reikalavimo teisės į M. P. pardavimo tvarkai (2-asis darbotvarkės klausimas).

39.       Iš šio protokolo matyti, kad el. paštu balsavo VMI (37,07 proc.) ir ŠKU (44,67 proc.). Bendra susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma sudaro 190 155,49 Eur (81,74 proc.). Susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų išraiška procentais: VMI reikalavimų suma – 87 365,35 Eur (45,94 proc.); ŠKU reikalavimų suma –102 790,14 Eur (54,06 proc.).

40.       1-uoju darbotvarkės klausimu nutarta: nepritarti nemokumo administratorės siūlomai išmokėjimo tvarkai; nutarta pritarti ŠKU siūlymui (nustatyti, kad įkaito kreditoriui ŠKU turėtų būti išmokama ne mažiau, kaip 22 790 Eur (26 000 Eur (turto pardavimo pajamos) – 3 210 Eur administratoriaus bazinis atlygis)), nustatant, kad nemokumo administratoriui gali būti išmokama tik puse jam paskirto atlyginimo, t. y. 1 605 Eur; dėl likusios išmokėti administratoriaus atlyginimo dalies spręsti kitame kreditorių susirinkime, administratoriui atlikus būtinus darbus nemokumo procese). 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta: nepritarti nemokumo administratorės siūlytai reikalavimo teisės pardavimo tvarkai; nutarta pritarti ŠKU siūlymui (1) Turtą pardavinėti laisvu pardavimu el. skelbimų portale www.skelbiu.lt., pradinė pardavimo kaina 3 000 Eur; 2) turto nepardavus per 14 dienų kainą mažinti iki 2 000 Eur; 3) turto nepardavus dar 14 dienų, turtą pardavinėti varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka – pagal fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašą; pirmose varžytynėse turtą pardavinėti už 1 000 Eur; 4) turto nepardavus pirmose varžytynėse, skelbti antrąsias; antrosiose varžytynėse, turto kainą mažinti iki 500 Eur; 5) varžytynėse nepardavus turto, tolimesnę turto pardavimo tvarką spręsti kreditorių susirinkime. Turtą pardavinėjant tiek laisvu pardavimu, tiek varžytynėse, skelbimuose turi būti aiškiai nurodoma, kad: parduodamas kreditorinis reikalavimas kilęs iš 2022 m. birželio 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-980-896/2022, kurioje BUAB „Magiva“ priteista 264 800 Eur, skolininkas fizinis asmuo antstolio pateiktais duomenimis turi automobilį, kuris yra areštuotas, skolininkas yra dirbantis. Turtą pardavinėjant laisvu pardavimu ir gavus kelių pirkėjų pasiūlymus pirkti reikalavimo teisę, informuoti visus interesantus apie gautų pasiūlymų sumas ir pasiūlyti jiems didinti kainą. Turtą parduoti aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, tačiau už kainą ne mažesnę nei nustatyta kreditorių susirinkime. Esant kreditoriaus pareikalavimui, pateikti visą su reikalavimo teisės pardavimu susijusią informaciją kreditoriui.

41.       2024 m. rugpjūčio 19 d. į bylą buvo pateiktas pakoreguotas 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolas Nr. 9, kuriame nurodyta, kad kreditorių susirinkime el. paštu balsavo šie kreditoriai: VMI, reikalavimų suma – 87 365,35 Eur (37,07 proc.); ŠKU, reikalavimų suma –102 790,14 Eur (44,67 proc.); VSDFV Kauno skyrius, reikalavimų suma –5 830,21 Eur (2,53 proc.); VSDFV Panevėžio skyrius, reikalavimų suma –10 920,68 Eur (4,75 proc.). Bendra susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma sudaro 206 906,38 Eur (89,92 proc.). Susirinkime dalyvavusių kreditorių balsų išraiška procentais: VMI reikalavimų suma – 87 365,35 Eur (42,23 proc.); ŠKU reikalavimų suma –102 790,14 Eur (49,68 proc.); VSDFV Kauno skyriaus reikalavimų suma –5 830,21 Eur (2,81 proc.); VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimų suma –10 920,68 Eur (5,28 proc.). 1-uoju darbotvarkės klausimu nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlomai išmokėjimo tvarkai – išmokėti ŠKU 12 270,60 Eur sumą; ŠKU pasiūlymui nepritarta. 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlomai reikalavimo teisės pardavimo tvarkai; nepritarta ŠKU pasiūlymui.

42.       Taigi nemokumo administratorė iš pradžių buvo parengusi LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 9, kuriame įrašyti kitokie sprendimai nei yra ginčijami šioje byloje. Nemokumo administratorė paaiškino, kad 2024 m. balandžio 23  d. gavo VSDFV atstovės el. laišką, kuriame buvo nurodyta, jog jau kelintą kartą į protokolą neįtraukiami VSDFV Kauno ir Panevėžio skyrių balsai bei kad balsavimo raštu biuleteniai dėl LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokole Nr. 9 įformintų sprendimų buvo išsiųsti 2024 m. balandžio 3 d. pranešime apie kreditorių susirinkimą nurodytu el. pašto adresu, todėl iškilo poreikis surašyti patikslintą Protokolą Nr. 9.

43.       Apeliantė skunde kelia klausimą, kad VSDFV Kauno ir Panevėžio skyrių balsavimo biuleteniai galėjo būti pateikti jau po 2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo.

44.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. balandžio 23 d. į nemokumo administratorę el. paštu kreipėsi VSDFV Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė V. J., prašydama paaiškinti, kodėl į LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 9 nebuvo įtraukti VSDFV Panevėžio ir Kauno skyrių balsai. Iš į bylą pateiktų VSDFV Panevėžio ir Kauno skyrių balsavimo raštu biuletenių matyti, kad jie buvo pasirašyti 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. balandžio16 d. el. paštu išsiųsti nemokumo administratorei. Šią aplinkybę papildomai patvirtinta ir nemokumo administratoriaus su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2024 m. spalio 22 d. el. laiškas, iš kurio matyti, kad el. laiškas dėl balsavimo LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkime buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) (pranešime apie kreditorių susirinkimą nurodytu el. pašto adresu).

45.       Įvertinęs minėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad VSDFV Kauno ir Panevėžio skyrių balsavimo raštu biuleteniai buvo gauti iki 2024 m. balandžio 18 d., t. y. iki kreditorių susirinkimo pradžios, todėl jie pagrįstai buvo įtraukti į balsavimo rezultatus.

46.       Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV Panevėžio skyriaus balsavimo raštu biuletenius pasirašė VSDFV Panevėžio skyriaus įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė V. J.. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl specialistės, pasirašiusios minėtus balsavimo raštu biuletenius, įgaliojimų atstovauti VSDFV Kauno skyriui.

47.       VSDFV Kauno skyrius į LUAB „Magiva“ kreditorių sąrašą įtrauktas po Garantinio fondo lėšų, kurias išmokėjo VSDFV Alytaus skyrius, išmokėjimo. Iš VSDFV direktoriaus 2016 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-679 matyti, kad išmokų iš Garantinio fondo ir iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Alytaus skyrius (1.1 papunktis); prašymus bankroto administratoriams dėl kreditoriaus – VSDFV Alytaus skyriaus – reikalavimų dėl išmokų iš Garantinio fondo ir iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo permokų, kurios atsirado dėl asmenų, kuriems iškelta bankroto byla, kaltės, tvirtinimo (tikslinimo) teikia ir VSDFV Alytaus skyriaus interesams bankroto byloje atstovauja VSDFV teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra bankrutuojančio asmens gyvenamoji vieta arba buveinė (1.5 papunktis). 

48.       VSDFV direktoriaus 2021 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. V-123 patvirtina, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo reorganizuotos biudžetinės įstaigos VSDFV Alytaus skyrius ir VSDFV Marijampolės skyrius, prijungiant jas prie biudžetinės įstaigos VSDFV Kauno skyriaus, kuriam po reorganizavimo perėjo visos šiame papunktyje nurodytų reorganizuojamų VSDFV teritorinių skyrių teisės ir pareigos (1.1 papunktis).

49.       VSDFV Panevėžio skyriaus direktoriaus pavaduotojos, laikinai vykdančios direktorės funkcijas, 2024 m. balandžio mėn. įgaliojimu Nr. (8.2E)DV_S- VSDFDV Panevėžio skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė V. J. buvo įgaliota atstovauti VSDFV Panevėžio skyriui nemokumo procesuose.

50.       Taigi VSDFV Panevėžio skyrius be atskiro įgaliojimo minėtų VSDFV direktoriaus įsakymų pagrindu turėjo teisę atstovauti VSDFV Kauno skyriui, kaip buvusiam VSDFV Alytaus skyriui, nemokumo procesuose bei balsuoti kreditorių susirinkimuose. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, VSDFV Panevėžio skyriaus vyriausioji specialistė V. J. galėjo atstovauti VSDFV Kauno skyriaus interesams.

Dėl LUAB „Magiva“ turto saugojimo išlaidų (ne)pagrįstumo

51.       Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, bendrovės vardu buvo įregistruotos 4 transporto priemonės (vilkikai) – DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini); DAF XF 510 FT, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Visos šios transporto priemonės buvo įkeistos ŠKU naudai. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui M. P. skirta bauda už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą.

52.       Dėl pirmiau nurodytų transporto priemonių nemokumo administratorė 2022 m. balandžio 28 d. kreipėsi į policiją. 2 vilkikus (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pavyko surasti – policija informavo, kad surasti vilkikai gabenami į saugojimo aikštelę, esančią UAB „Augenas“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 28 d. tarp bendrovės ir UAB „Augenas“ sudaryta nuomos sutartis dėl aikštelės dalies nuomos vilkikų saugojimui už 28 Eur / parą.

53.       Vilkikai parduoti 2023 m. gruodžio mėnesį už 26 000 Eur. UAB „Augenas“ 2023 m. gruodžio 15 d. bendrovei išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras Serija AELT Nr.01962 ir Serija AELT Nr.01963, iš viso 11 564 Eur sumai (vilkikai buvo saugomi 413 parų).

54.       Nemokumo administratorė LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimui 2024 m. sausio 15 d. pateikė pasiūlymą dėl kreditorei ŠKU išmokėtinos sumos. Šiame pasiūlyme nurodė, kad, kaip reglamentuoja JANĮ, iš įkeisto turto pajamų (26 000 Eur) sumos yra atskaitomos dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos (11 564 Eur) ir kitos išlaidos, neviršijant 15 proc. sumos (2 165,40 Eur). Siūloma ŠKU išmokėtina suma – 12 270,60 Eur.

55.       LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2024 m. balandžio 18 d., metu priimtas ir į LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 9 įrašytas sprendimas pritarti nemokumo administratorės pateiktam pasiūlymui (1-asis darbotvarkės klausimas).

56.       Apeliantės teigimu, nemokumo administratorės patirtos išlaidos dėl vilkikų saugojimo yra neprotingos, neracionalios ir prieštaraujančios JANĮ nuostatoms, todėl šias išlaidas nemokumo administratorė turi padengti pati.

57.       Bylos duomenys patvirtina, kad ŠKU 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, be kita ko, prašydama, kreiptis į UAB „Tvarus miškas” dėl naujos aikštelės nuomos sutarties sudarymo ir pervaryti transporto priemones saugojimui į šią aikštelę. Prie šio kreipimosi buvo pridėtas skelbimas, iš kurio matyti, kad Kauno rajone nuomojama dalis aikštelės sunkvežimių, technikos ir kitokio transporto laikymui už 50 Eur plius PVM / mėnesį vienai transporto priemonei. Pažymėta, kad teritorija aptverta, apšviesta, filmuojama vaizdo kameromis. Nemokumo administratorė paaiškino, kad po ŠKU kreipimosi į ją ji susisiekė su UAB „Tvarus miškas“ atstovu, kuris jai paaiškino, jog aikštelės kaina yra žymiai mažesnė dėl to, kadangi ji nėra saugoma (nėra nei signalizacijos, nei fizinės apsaugos), todėl, siekdama išvengti turto pavogimo rizikos, nemokumo administratorė nesutiko su ŠKU siūlymu pervaryti vilkikus į jos siūlomą aikštelę. Be to, nemokumo administratorė atkreipė dėmesį į tai, kad abi transporto priemonės buvo nevažiuojančios, todėl, norint jas nugabenti į kitą aikštelę, buvo reikalingos papildomos išlaidos, kurių LUAB „Magiva“ neturėjo.

58.       Vadovaujantis JANĮ 59 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą (1 punktas).

59.       JANĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios nemokumo administratorius funkcijos bankroto proceso metu. Nemokumo administratorius įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (1 punktas); valdo, naudoja juridinio asmens turtą ir juo disponuoja šio įstatymo nustatyta tvarka (2 punktas); gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus (3 punktas); parduoda juridinio asmens turtą ar perduoda jį kreditoriams JANĮ nustatyta tvarka (11 punktas); užtikrina juridinio asmens turto apsaugą (14 punktas); atlieka kitus bankroto proceso administravimo darbus ir kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas (21 punktas). Taigi, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui, kuris valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja JANĮ nustatyta tvarka (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

60.       Tinkamas teisių ir pareigų pa(si)skirstymas tarp teisės subjektų yra visos teisės sistemos tinkamo veikimo bei visuomenės egzistavimo būtina sąlyga. Teisės norminiai aktai turi taip nustatyti atskirų teisės subjektų kompetenciją ir ją atriboti, kad nekiltų neaiškumų ir nesusipratimų įgyvendinant jiems suteiktus įgalinimus. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas taip pat turi veikti jam suteiktų įgaliojimų ribose ir nespręsti kitam subjektui priskirtų klausimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015).

61.       JANĮ normos, reguliuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad atsakomybė už šių funkcijų tinkamą vykdymą tenka būtent administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-388-1120/2022, 50 punktas).

62.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad kreditoriai neturi teisės įsiterpti į nemokumo administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta būtent jam, o ne kreditoriams. Kadangi JANĮ nuostatos imperatyviai nurodo, kad turtu disponuoja ir už jo apsaugą yra atsakinga tik nemokumo administratorė, tai jie neturi kompetencijos spręsti, kas saugos įmonės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1120-934/2022, 24 punktas).

63.       Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad būtent nemokumo administratorė, kuri buvo atsakinga už turto saugojimą, šiuo atveju turėjo teisę nuspręsti dėl geriausios vilkikų saugojimo vietos.

64.       Įvertinusi susiklosčiusių aplinkybių visumą, nemokumo administratorė nusprendė LUAB „Magiva“ vilkikus iki jų realizavimo saugoti UAB „Augenas“ priklausančioje aikštelėje. Nors apeliantė tvirtina, kad jos nurodomoje UAB „Tvarus miškas“ priklausančioje aikštelėje vilkikų saugojimo paslauga būtų kainavusi ženkliai mažiau, tačiau į bylą nebuvo pateikta objektyvių įrodymų patvirtinančių, jog vilkikų saugojimo UAB „Augenas“ priklausančioje aikštelėje kainos yra akivaizdžiai neatitinkančios tokio pobūdžio paslaugos rinkos kainų. Vien tai, kad viena įmonė UAB „Tvarus miškas“ internete skelbia ženkliai mažesnes transporto priemonių saugojimo kainas, savaime negali patvirtinti, jog nemokumo administratorės sprendimas vilkikus saugoti kitoje aikštelėje, į kurią juos nugabeno policijos pareigūnai, yra neatsakingas ar neprotingas.

65.       Taip pat, vertinant nemokumo administratorės veiksmus, atsižvelgtina ir į tai, kad tikėtina, jog minėti vilkikai buvo nevažiuojantys, todėl jų pervežimas į kitą aikštelę būtų reikalavęs papildomų išlaidų. Nors, apeliantė tvirtina, kad minėtos transporto priemonės buvo važiuojančios, tačiau į bylą nebuvo pateikta duomenų, galinčių bent preliminariai patvirtinti tokį teiginį. Įvertinus tai, kad du vilkikai buvo parduoti tik už 26 000 Eur, mažai tikėtina, jog jie buvo tinkami eksploatavimui.

66.       Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad, jeigu kreditorė ŠKU kategoriškai nesutiko su nemokumo administratorės sprendimu vilkikus saugoti UAB „Augenas“ saugojimo aikštelėje, ji turėjo teisę teikti siūlymą dėl šio klausimo įtraukimo į darbotvarkę ir svarstymo kreditorių susirinkime (JANĮ 43 straipsnio 2 punktas), tačiau byloje nėra duomenų apie tokias ŠKU iniciatyvas.

67.       Nurodytų argumentų kontekste spręstina, kad LUAB „Magiva“ nuosavybės teise priklausiusių transporto priemonių saugojimo išlaidos, priešingai nei tvirtina apeliantė, nėra akivaizdžiai neprotingos ar nepagrįstos.

Dėl ŠKU išmokėtinos sumos dydžio

68.       Pagal JANĮ 94 straipsnio 1 dalį, likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. JANĮ 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos šios išlaidos: 1) dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius šios dalies 1 punkte nurodytas išlaidas, dalis; 3) kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas. Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas (JANĮ 98 straipsnio 2 dalis).

69.       2023 m. gruodžio 29 d. kreditorių susirinkimui buvo pateiktas nemokumo administratorės siūlymas „Dėl įkaito gavėjui tenkančios reikalavimo sumos padengimo“, kuriame buvo nurodytos šios nemokumo administratorės išlaidos: 1) nemokumo administratorės atlyginimas – 3 210 Eur; 2) transporto-kuro – 166 Eur; 3) buhalterinės išlaidos – 350 Eur; 4) turto saugojimo išlaidos – 11 564 Eur. Nemokumo administratorė, iš turto pardavimo kainos (26 000 Eur) atėmusi visą išlaidų sumą (15 290 Eur), siūlė kreditorei ŠKU išmokėti 10 710 Eur. Šis siūlymas buvo teikiamas tvirtinti kreditoriams 2024 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkime, siūlymui nepritarta.

70.       To paties kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta pritarti ŠKU siūlymui – nepritarti nemokumo administratorės 2023 m. gruodžio 29 d. pasiūlymui dėl įkaito gavėjui tenkančios reikalavimo sumos padengimo ir siūlyti nustatyti, kad įkaito kreditorei ŠKU turėtų būti išmokama 22 790 Eur (26 000 Eur (turto pardavimo pajamos) - 3 210 Eur (administratorės bazinis atlygis)), nustatant, jog nemokumo administratorei gali būti išmokama tik puse jai paskirto atlyginimo, t. y. 1 605 Eur. Dėl likusios išmokėti administratorei atlyginimo dalies spręsti kitame kreditorių susirinkime, administratorei atlikus būtinus darbus nemokumo procese.

71.       2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime, nemokumo administratorė pateikė kreditoriams 2024 m. balandžio 3 d. pasiūlymą, kuriame iš dalies atsižvelgė į ŠKU pateiktas pastabas dėl jos išlaidų pagrįstumo, t. y. neįtraukė transporto-kuro išlaidų (166 Eur) bei buhalterinių išlaidų (350 Eur), apskaičiavo, kad ŠKU išmokėtina suma sudaro 12 270,60 Eur. Šiam siūlymui buvo pritarta.

72.       JANĮ nėra nustatytas draudimas kreditorių susirinkimui peržiūrėti anksčiau priimtų savo sprendimų. Atsižvelgdamas į kreditorių autonomiją priimti sprendimus nemokumo procese bei JANĮ nustatytą kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tuo pačiu klausimu priimti naują sprendimą, taip išreikšdamas pasikeitusią savo valią ir (ar) patvirtindamas anksčiau buvusią valią. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu nėra įvykdyti, t. y. jie galioja tik į ateitį. Pagal kasacinio teismo praktiką paskesnio nutarimo priėmimas tais pačiais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tuos klausimus spręsti kitaip, tačiau tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012).

73.       Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog kreditoriai kreditorių susirinkime anksčiau išreiškė savo valią tam tikrais turto realizavimo klausimais ir tokio kreditorių sprendimo teisėtumas nebuvo ginčijamas, nepanaikina nei kreditorių teisės šiuos klausimus svarstyti pakartotinai, nei teismo kompetencijos vertinti pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, išskyrus tuos atvejus, kai ankstesnis kreditorių susirinkimo sprendimas buvo įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023, 44 punktas).

74.       Vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad kreditoriai 2024 m. sausio 15 d. kreditorių susirinkime jau buvo priėmę sprendimą dėl įkaito turėjai ŠKU išmokėtinos sumos, todėl 2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkime negalėjo pakartotinai būti svarstomas tapatus klausimas ir priimtas priešingas sprendimas.

75.       Iš bylos medžiagos matyti, kad LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo, įvykusio 2022 m. sausio 14 d., metu priimtas ir į LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolą Nr. 1 (3-uoju darbotvarkės klausimu) įrašytas sprendimas pritarti nemokumo administratorės pateiktam bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos projektui, pagal kurį šios išlaidos sudaro iki 11 652,30 Eur (9 630 Eur plius PVM). Taip pat nurodyta, kad nemokumo administratorė, esant poreikiui, turi teisę perskirstyti lėšas tarp straipsnių.

76.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nemokumo administratorė neviršijo kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų, kurios buvo patvirtintos 2022 m. sausio 14 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkime, t. y. 3 210 Eur administratoriaus atlyginimas + 11 652,30 Eur (arba 9 630 Eur + PVM) administravimo išlaidų suma. Tuo tarpu apeliantė skunde tvirtina, kad, apskaičiuodama įkaito turėtojai ŠKU išmokėtiną sumą, nemokumo administratorė netinkamai taikė JANĮ nuostatas dėl administravimo išlaidų, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog nemokumo administratorė neviršijo 2022 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sumos, yra nepagrįsta. Apeliantė nesutinka, kad nemokumo administratorė turi teisę pati savarankiškai nuspręsti, kaip panaudoti visas bankroto proceso administravimo išlaidas (9 630 Eur + PVM). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo ir šis atskirojo skundo argumentas.

77.       JANĮ 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti šią sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti juridinio asmens ir jo kreditorių interesus. Viršijus bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nemokumo administratorius privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų (JANĮ 75 straipsnio 5 ir 6 dalys). Jeigu kreditorių susirinkimas ar teismas pakeistos bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, sąmatą viršijančios išlaidos ir (ar) juridinio asmens vardu prisiimti įsipareigojimai dengiami iš nemokumo administratoriaus lėšų (JANĮ 75 straipsnio 8 dalis).

78.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ administravimo išlaidų instituto teisinis reguliavimas keitėsi, tačiau pagrindinės nuostatos, apibrėžiančios administravimo išlaidas ir jų sąmatos tvirtinimo kompetenciją priskiriančios kreditorių susirinkimui, iš esmės nepakito – administravimo išlaidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomiją, kuri grindžiama ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo išlaidų sąmatos dydžio, taigi šiuo aspektu lieka aktuali iki tol formuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, 15 punktas).

79.       Administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, taip pat išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ (JANĮ) normų nustatytus veiksmus. Vienas iš šias išlaidas kvalifikuojančių požymių yra jų atitiktis bankroto proceso tikslams (nepertraukiamas, greitas ir sklandus bankroto procesas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

80.       Taigi, teisės normos, reglamentuojančios administravimo išlaidas, negali būti taikomos ir aiškinamos taip, kad paneigtų tų išlaidų, kurios buvo būtinos, tinkamos, pagrįstos ir patirtos bankrutuojančios bendrovės interesais, atlyginimą. Nemokumo administratoriaus patirtų administravimo išlaidų pagrįstumas ir būtinumas vertinamas kiekvieną kartą individualiai pagal faktą.

81.       Nagrinėjamu atveju LUAB „Magiva“ turto saugojimo išlaidų susidarymas bankroto proceso eigoje buvo būtinas, kadangi neabejotina, kad, suradus du vilkikus, juos iki jų realizavimo reikėjo saugoti privačioje aikštelėje (dėl šių išlaidų dydžio pagrįstumo jau yra pasisakyta). Šios saugojimo išlaidos yra pagrįstos tinkamai buhalteriniais dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis ir pavedimo kopija, todėl nėra abejonių, kad išlaidos buvo realiai patirtos.

82.       Nors, 2022 m. sausio 14 d. kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nebuvo išskirtos LUAB „Magiva“ turto saugojimo išlaidos, tačiau buvo numatyta, kad nemokumo administratorė, esant poreikiui, turi teisę perskirstyti lėšas. Nemokumo administratorė neviršijo bendros patvirtintos administravimo išlaidų sumos (11 652,30 Eur), todėl, atsižvelgdamas į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su apeliante, kad, šiuo atveju apskaičiuojant administravimo išlaidas, buvo pažeistos JANĮ nuostatos.

83.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas. Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Taigi, hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-943/2021).

84.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad 2024 m. balandžio 18 d. LUAB „Magiva“ kreditorių susirinkimo Protokolo Nr. 9 sprendimas išmokėti kreditorei ŠKU 12 270,60 Eur sumą, gautą pardavus LUAB „Magiva“ priklausiusias transporto priemones, yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės skundo dalyje dėl minėto sprendimo panaikinimo, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

85.       Apeliantė ŠKU atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kadangi nepriteisė jai dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų.

86.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. papildoma nutartimi išsprendė ŠKU skunde nurodomos dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl dėl šio skundo argumento detaliau nepasisakoma.

Dėl LUAB „Magiva“ nemokumo administratorės atskirojo skundo

87.       LUAB „Magiva“ nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų bei nustatyti, kad nemokumo administratorei priteisiama 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, nors ŠKU skundas buvo tenkintas tik iš dalies, teismas neapgrįstai jai nepriteisė 50 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

88.       Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. per EPP buvo pateiktas prašymas priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2024 m. gegužės 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 28-02/05-20, internetinio banko „Monese“ mokėjimo nurodymas 700 Eur sumai (mokėjimo paskirtyje nurodyta – „Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 28-02 /05-20: Atsiliepimo į skundo dėl LUAB MAGIVA kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo rengimas“) ir Paysera operacijų išrašas, iš kurio matyti, kad 700 Eur pavedimas buvo atliktas advokatui J. V..

89.       Akivaizdu, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas per klaidą nepastebėjo nemokumo administratorės pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių dokumentų, todėl tinkamai neišsprendė šio prašymo. Šis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumas turėjo būti pašalintas priimant papildomą nutartį šiuo klausimu (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nemokumo administratorė teismui nepateikė prašymo priimti papildomą nutartį, o nusprendė pateikti atskirąjį skundą, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip ir liko neišspręstas pirmosios instancijos teismo.

90.       Kreditorės ŠKU skundą tenkinus iš dalies, LUAB „Magiva“ nemokumo administratorė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys (skundas) patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui (pareiškėjui) proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

91.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad už atsiliepimo į ŠKU skundą dėl 2024 m. balandžio 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų parengimą buvo patirta 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

92.       Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius.

93.       Atsižvelgiant į tai, kad buvo atmesta 50 proc. pareiškėjos ŠKU skundo reikalavimų, ir į tai, kad nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos tinkamais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių, LUAB „Magiva“ iš ŠKU priteisiama 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

94.       Pareiškėjos ŠKU atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, susiję su LUAB „Magiva“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas trūkumais, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

95.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės ŠKU skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, patikslinant, kad LUAB „Magiva“ iš ŠKU priteisiama 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

96.       Įrodymų, patvirtinančių, kad šalys apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidų, į bylą nepateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartį, nurodant, kad likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Magiva“ (juridinio asmens kodas 304888569) iš Šeimos kredito unijos (juridinio asmens kodas 30282620) priteisiama 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teisėja                                        Jadvyga Mardosevič