(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria patvirtinta ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fegda“ sudaryta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. e2-25-569/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lidl Lietuva“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Fegda“ dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

2.       Ieškovė BUAB ,,CCM Baltic“ ir atsakovė UAB ,,Fegda“ pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą patvirtinti jų taikos sutartį. BUAB ,,CCM Baltic“ taip pat pateikė 2021 m. balandžio 13 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kad ieškovės kreditoriai pritarė taikos sutarties sudarymui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi patvirtino ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ sudarytą taikos sutartį joje nustatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.

4.       Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės UAB ,,Lidl Lietuva“ priešieškinį BUAB „CCM Baltic“ dėl vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais. UAB „Fegda“ buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų ieškovės BUAB „CCM Baltic“ pusėje. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė ir tai, kad Šiaulių apygardos teismui yra pateiktas UAB „Fegda“ ieškinys atsakovei UAB „Lidl Lietuva“ (trečiasis asmuo BUAB „CCM Baltic“) dėl skolos priteisimo už atliktus rangos darbus pagal šioje civilinėje byloje ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis.

5.       Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ nesutinka, jog būtų patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, nes ja susitariama dėl sąlygų, tiesiogiai lemiančių trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teises ir teisėtus interesus.

6.       Teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-93-856/2021 UAB „Fegda“ pradinis reikalavimas priteisti skolą iš UAB „Lidl Lietuva“ nepakito, tačiau UAB „Fegda“ papildė (pakeitė) ieškinio pagrindą, prašydama priteisti skolą ne tik pagal faktiškai atliktus darbus, bet ir pagal reikalavimo perleidimo sutartis, kurios ginčijamos šioje byloje. Teismas sutiko, kad ieškinio pagrindo pakeitimas civilinėje byloje Nr. e2-93-856/2021 teisine prasme gali būti nepalankus UAB „Lidl Lietuva“, tačiau konstatavo, kad šalys pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, t. y. tiek keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, tiek sudaryti taikos sutartį.

7.       Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad taikos sutartimi nėra susitariama dėl sąlygų, tiesiogiai darančių įtaką trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teisėms ir teisėtiems interesams. Nurodė, kad trečiasis asmuo šioje byloje yra pareiškęs, jog nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, ir prašė jį atmesti. Jei teismas ieškinį atmestų, kaip to prašo trečiasis asmuo, teisinė situacija trečiojo asmens atžvilgiu būtų lygiai tokia pati, kaip ir teismui patvirtinus taikos sutartį, kuria ieškovė atsisako savo ieškinio reikalavimų.

8.       Teismas, atsakydamas į trečiojo asmens argumentą, kad taikos sutartis pažeidžia BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Lidl Lietuva“ sudarytą ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 patvirtintą taikos sutartį, kuria ieškovė ir UAB „Lidl Lietuva“ susitarė, jog ieškovei sumokama visa ir tinkama statybos darbų kaina, pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-125-569/2019 BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Lidl Lietuva“ susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, o ne dėl teisių ir pareigų trečiųjų asmenų atžvilgiu. Teismas nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi tvirtinant taikos sutartį UAB „Lidl Lietuva“ buvo žinoma, jog yra iškelta civilinė byla pagal ieškovės BUAB ,,CCM Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Fegda“ dėl 2016 m. gegužės 18 d. šalių sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo – 104 300,25 Eur skolos priteisimo. Taikos sutarties tvirtinimo metu UAB „Lidl Lietuva“ nebuvo žinoma nei šios bylos nagrinėjimo eiga ar perspektyvos, nei teismo sprendimo rezultatas, tačiau, nepaisant iškeltos bylos, UAB „Lidl Lietuva“ apsisprendė baigti ginčą su ieškove taikos sutartimi.

9.       Teismas nurodė, kad bankrutavusios įmonės nemokumo administratorius gina tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių interesus. Iš pateikto kreditorių susirinkimo nutarimo teismas nustatė, kad kreditoriai nusprendė sudaryti taikos sutartį ir atsisakyti ieškinio reikalavimų, o duomenų, kad toks kreditorių susirinkimo nutarimas buvo nulemtas prievartos ar grasinimų, – nėra. Nurodė, kad teismas negali versti bylos šalies bylinėtis, jei ji tokios valios neišreiškė, todėl trečiojo asmens argumentus, kad taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, laikė nepagrįstais.

10.       Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad šalys gali susitarti dėl kompensacijos mokėjimo kaip taikos susitarimo sąlygos, ieškovei atsisakius ieškinio. Nurodė, kad civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Teismas konstatavo, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nustatė, kad šalims žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11.       Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo nepriimti šalių susitarimo baigti bylą taikos sutartimi. Nurodė, kad trečiasis asmuo negali veikti prieš šalį, kurios pusėje jis dalyvauja. Atsižvelgęs į taikos sutarties sąlygas, teismas prašymą patvirtinti taikos sutartį laikė pagrįstu, todėl jį tenkino ir civilinę bylą nutraukė.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12.       Trečiasis asmuo UAB „Lidl Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria patvirtinamas BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ pasirašytos taikos sutarties 2 punktas, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių, t. y. 2016 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 16/05/18-1, 2016 m. birželio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 16/06/13-1, 2016 m. liepos 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 16/07/13-1, galiojimo klausimą išspręsti ex officio (savo iniciatyva), o netenkinus šio reikalavimo – panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ pasirašytos taikos sutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

12.1.                      Dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes palieka galioti ir patvirtina niekinius sandorius (prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 daliai), pažeidžia trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teises, suteikia UAB „Fegda“ privilegijuotą padėtį kitų BUAB „CCM Baltic“ kreditorių atžvilgiu. Teismas, patvirtinęs taikos sutartį, pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalį, CK 1.78 straipsnio 5 dalį.

12.2.                      Nutartimi, kuria patvirtinama tokia taikos sutartis, paliekami galioti niekiniai sandoriai. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ieškiniu ginčijo reikalavimo perleidimo sutartis dviem pagrindais: actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančias imperatyviai atsiskaitymo su kreditoriais tvarkai, nustatytai CK 6.9301 straipsnyje. Taikos sutarties 2 punkte nurodoma, kad ieškovė atsisako visų savo ieškinio reikalavimų, pareikštų civilinėje byloje Nr. e2-25-569/2021. Reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento atsisakymas laikytinas šių sandorių patvirtinimu. Vadovaujantis jomis, UAB „Fegda“ (kaip naujoji kreditorė pagal reikalavimo perleidimo sutartis) turi teisę reikšti reikalavimą UAB „Lidl Lietuva“ dėl atsiskaitymo už subrangos darbus tiesiogiai, neteikdama tokio reikalavimo BUAB „CCM Baltic“ ir nestodama į bendrą BUAB „CCM Baltic“ kreditorių eilę bankroto byloje. Teismas yra įpareigotas ex officio išspręsti niekinio sandorio negaliojimo klausimą, tačiau to nepadarė. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės.

12.3.                      Taikos sutartimi pažeidžiamos UAB „Lidl Lietuva“ teisės ir teisėti interesai bei viešoji tvarka. Taikos sutartimi sukuriama situacija, jog UAB „Lidl Lietuva“ yra skolinga UAB „Fegda“, nors visas savo prievoles pagal rangos sutartį (įskaitant ir atsiskaitymą už subrangovės UAB „Fegda“ atliktus darbus) yra tinkamai įvykdžiusi UAB „CCM Baltic“. Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-125-569/2019 pagal UAB „CCM Baltic“ patikslintą ieškinį UAB „Lidl Lietuva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kurį UAB „CCM Baltic“ pagrindė tuo, kad UAB „Lidl Lietuva“ nėra su UAB „CCM Baltic“ atsiskaičiusi pagal 2015 m. spalio 22 d. generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo patvirtinta UAB „CCM Baltic“ ir UAB „Lidl Lietuva“ sudaryta taikos sutartis. Taikos sutarties 1 punktu UAB „CCM Lietuva“ ir UAB „Lidl Lietuva“ susitarė, kad „galutinė atsakovo mokėtina ieškovui suma, visiškai ir galutinai užbaigiant visus ginčus, susijusius su rangos sutarties vykdymu bei nutraukimu, yra 777 000 Eur“. Taigi UAB „Lidl Lietuva“, sumokėjusi UAB „CCM Baltic“ nurodytą sumą, laikytina tinkamai įvykdžiusia generalinę rangos sutartį. Ieškovė ir atsakovė, sudariusios taikos sutartį, kuria susitarė palikti reikalavimo perleidimo sutartis galiojančias, sukūrė teisinį pagrindą UAB „Fegda“ tų pačių sumų, kurias UAB „Lidl Lietuva“ jau yra sumokėjusi UAB „CCM Baltic“, reikalauti dar kartą. Tai, kad taikos sutarties pasekmėmis – reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimu – UAB „Fegda“ pagrįs savo reikalavimus UAB „Lidl Lietuva“ atžvilgiu, patvirtina Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-93-856/2021 pagal UAB „Fegda“ ieškinį UAB „Lidl Lietuva“ dėl skolos už subrangos darbus priteisimo.

12.4.                      Nors UAB „Lidl Lietuva“ atsiliepime prašė UAB „CCM Baltic“ ieškinį atmesti, tačiau atsiliepimas buvo pateiktas 2017 m. gegužės 23 d. Po šio atsiliepimo pateikimo situacija pasikeitė iš esmės – buvo priimti teismų sprendimai (nutartys), sudaryta taikos sutartis byloje dėl skolos, kuria UAB „Lidl Lietuva“ išsprendė atsiskaitymo pagal generalinės rangos sutartį klausimus. Kardinaliai pasikeitusi situacija sudaro pagrindą UAB „Lidl Lietuva“ keisti savo procesinę poziciją byloje.

12.5.                      Taikos sutartimi atsakovei nepagrįstai suteikiama pirmenybė prieš kitus BUAB „CCM Baltic“ kreditorius. Nutartis prieštarauja kreditorių lygiateisiškumo principui. Atsakovė UAB „Fegda“ turėtų reikšti finansinį reikalavimą BUAB „CCM Baltic“ dėl atsiskaitymo už atliktus subrangos darbus ir stoti į bendrą kreditorių eilę.

13.       Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ pateikė atsiliepimą, prašydama trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti, skirti trečiajam asmeniui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei BUAB „CCM Baltic“, priteisti ieškovei iš trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ 695,75 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      UAB „Lidl Lietuva“ ne tik iki šiol savarankiškai neginčijo ieškovės šioje byloje ginčytų sandorių, sudarytų 2016 metais, bet ir šioje byloje, kuri iškelta dar 2017 m. kovo 12 d., teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra pareiškusi, kad nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, ir prašė teismo ieškinį atmesti. Tokios pozicijos UAB „Lidl Lietuva“ laikėsi iki pat ieškovės ir atsakovės taikos sutarties sudarymo. Tokia prieštaringa UAB „Lidl Lietuva“ pozicija laikytina piktnaudžiavimu procesu. Be to, UAB „Lidl Lietuva“ sąmoningai veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, o tai pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes ieškovė negali užbaigti bankroto proceso dėl šio vienintelio teisme neužbaigto nagrinėti ginčo.

13.2.                      UAB „Lidl Lietuva“ nėra jokių kliūčių savarankiškai prašyti teismo taikyti niekinių sandorių negaliojimo teisines pasekmes UAB „Lidl Lietuva“ byloje su atsakove (civilinė byla Nr. e2-93-856/2021) ir tam jokios įtakos neturi ir negali turėti taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas šioje byloje, jei atitinkami sandoriai yra niekiniai. Ieškovės reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento atsisakymas nėra laikytinas šių sandorių patvirtinimu. Be to, taikos sutartyje nėra nurodyta, kad šalys išreikštų valią ginčijamus sandorius patvirtinti.

13.3.                      Teismas nepažeidė CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatų. Jei reikalavimo perleidimo sutartys yra niekinės, jų negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimo pripažinti tokias sutartis negaliojančiomis nebuvimas, nes jos savaime yra negaliojančios, o tokio negaliojimo teisines pasekmes teismas galės taikyti UAB „Lidl Lietuva“ byloje su atsakove (civilinė byla Nr. e2-93-856/2021). Teismo priimta skundžiama nutartis nesuteikė atsakovei jokių naujų ar papildomų teisių ir teisinio pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo iš UAB „Lidl Lietuva“, nepakeitė ir negalėjo pakeisti ginčijamų sandorių teisinio statuso.

13.4.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad taikos sutartimi atsakovei suteikiama pirmenybės teisė kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu. Ieškovės kreditoriai nusprendė sudaryti taikos sutartį ir atsisakyti ieškinio reikalavimų, todėl ieškovės ir jos kreditorių interesai taikos sutartimi nėra pažeidžiami. Priešingai nei teigia apeliantė, bankroto proceso nuostatos kreditoriams suteikia teisę stoti į bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių eilę, tačiau jokia bankroto proceso nuostata neįpareigoja kreditorių tai daryti.

14.       Atsakovė UAB „Fegda“ pateikė atsiliepimą, prašydama trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Taikos sutartimi ir konkrečiai ginčijamu šios sutarties 2 punktu (ieškinio reikalavimų atsisakymu) nesukuriamos materialinės teisės ir pareigos, nekeičiami bylos šalių sutartiniai santykiai, nenustatomos papildomos teisės ir pareigos kitiems asmenims. Tai, kad trečiajam asmeniui taikos sutartis, kuria nekeičiami sutartiniai santykiai, vienu ar kitu atveju gali būti naudinga ar nenaudinga, nereiškia jo teisių pažeidimo, kaip ir imperatyvių teisės normų bei viešosios tvarkos pažeidimo.

14.2.                      Reikalavimo perleidimo sutartys lieka nepakeistos, apeliantė nėra šių reikalavimo perleidimo sutarčių šalis ir niekada nereiškė jokių reikalavimų dėl jų galiojimo, be to, reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo galimybei pritarė pati apeliantė. Vieną iš tokių sutarčių apeliantė įvykdė, sumokėdama atsakovei UAB „Fegda“ 104 300,25 Eur už atliktus statybos darbus, taip pripažindama jos teisėtumą ir savo pareigą atsiskaityti už perduotus rangos darbus. Jeigu apeliantė UAB „Lidl Lietuva“ mano, kad tokios sutartys kokiu nors būdu pažeidžia jos teisėtus interesus, ji turi teisę jas ginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau negali tikėtis ar reikalauti, kad kitas subjektas apgintų jos interesus ir pateisintų atitinkamus lūkesčius.

14.3.                      Taikos sutartis pasirašyta gavus visų kreditorių, pareiškusių finansinius reikalavimus bankroto byloje, sutikimą. Taikos sutartis ir ieškinio atsisakymas gali turėti įtakos tik pačiai ieškovei BUAB „CCM Baltic“, jos teisei pakartotinai reikšti atsakovei tuos pačius reikalavimus tais pačiais pagrindais, tačiau visiškai nekeičia ir neriboja jokių materialinių ar procesinių trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teisių. Ieškovės procesinė teisė atsisakyti ieškinio reikalavimų neturi jokios įtakos trečiojo asmens subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams ir negali būti ribojama trečiojo asmens pageidavimais ar lūkesčiais dėl bylos baigties rezultato.

14.4.                      Nesutinka su trečiojo asmens argumentais dėl teismo pareigos ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą. Teismas neturi nei teisės, nei pareigos savo iniciatyva, nesant suinteresuoto kreditoriaus ieškinio, konstatuoti sandorio negaliojimo fakto.

14.5.                      UAB „Lidl Lietuva“, kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nagrinėjamoje byloje dalyvavo atsakovės UAB „Fegda“ pusėje ir nuo bylos iškėlimo (2017 m. kovo 12 d.) iki pat taikos sutarties sudarymo bei savo prieštaravimų pateikimo (2021 m. balandžio 20 d.) visuose savo procesiniuose dokumentuose palaikė atsakovės UAB „Fegda“ poziciją ir prašė atmesti BUAB „CCM Baltic“ ieškinį. Apeliantė beveik penkerius metus nuo sutarčių sudarymo ir ketverius metus nuo bylos iškėlimo neginčijo reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo. Sudaryta taikos sutartis ir ieškinio reikalavimų atsisakymas visiškai atitinka UAB „Lidl Lietuva“ poziciją, nurodytą byloje, ir nepablogina trečiojo asmens padėties.

14.6.                      Apeliantė neturi teisės (teisinio suinteresuotumo) ir įgaliojimų ginti BUAB „CCM Baltic“ kreditorių interesus ir negali kvestionuoti jų sprendimų dėl konkrečių sandorių ir bylos eigos. BUAB „CCM Baltic“ kreditoriai pritarė taikos sutarties sudarymui ir toks sprendimas visiškai atitinka jų interesus.

14.7.                      Palaiko ieškovės BUAB „CCM Baltic“ atsiliepime nurodytą poziciją dėl trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ piktnaudžiavimo procesu ir baudos skyrimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

16.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių – ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ – sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Nustatyta, kad šalių sudaryta ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ieškovė BUAB „CCM Baltic“ atsisakė visų savo reikalavimų ir patvirtino, kad ateityje nebeturės jokių turtinių pretenzijų atsakovei UAB „Fegda“ dėl civilinės bylos Nr. e2-25-569/2021 dalyką sudarančiuose reikalavimuose minimų šalių susitarimų ir jų pagrindu susiklosčiusių ar susijusių šalių santykių (taikos sutarties 2 punktas).

18.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs tokią šalių sudarytą taikos sutartį, pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalį, CK 1.78 straipsnio 5 dalį. Mano, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes palieka galioti ir patvirtina niekinius sandorius, pažeidžia trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teises ir teisėtus interesus.

19.       CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška ir ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taigi civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Nagrinėjant bylą teisme pirmiausia turi būti siekiama sutaikyti šalis, o teismo sprendimas dėl ginčo esmės priimamas tada, kai susitaikymo galimybės nėra. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-403/2020).

20.       Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviame įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas, taip pat ir apeliantės ginčijamą taikos sutarties 2 punktą, kuriuo ieškovė BUAB „CCM Baltic“ atsisakė visų savo reikalavimų atsakovei, nenustatė, kad tokia šalių sudaryta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta sutartimi būtų pažeistos trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teisės. Priešingai nei teigia apeliantė, patvirtinta taikos sutartimi nėra nuspręsta ir (ar) pasisakyta dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, nenustatyta, kad patvirtintos taikos sutarties sąlygos sukurtų ar galėtų ateityje sukurti atitinkamas teises ar pareigas UAB „Lidl Lietuva“, be to, taikos sutartimi nėra keičiami (modifikuojami) bylos šalių sutartiniai santykiai, nenustatomos papildomos teisės ir pareigos kitiems asmenims, įskaitant ir apeliantę. Sutiktina su atsakove, kad taikos sutartis, kuria BUAB „CCM Baltic“ atsisako ieškinio reikalavimų, gali turėti įtakos tik pačiai ieškovei BUAB „CCM Baltic“, jos teisei pakartotinai reikšti atsakovei tuos pačius reikalavimus tais pačiais pagrindais, tačiau visiškai nekeičia ir neriboja jokių materialinių ar procesinių trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teisių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliantės UAB „Lidl Lietuva“ skundo argumentai, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, yra nepagrįsti.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad, patvirtinus taikos sutartį, paliekami galioti niekiniai sandoriai (reikalavimo perleidimo sutartys), kurių negaliojimo klausimą teismas privalėjo išspręsti ex officio.

23.       CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar nėra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Sandoris, kuriam pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris (CK 1.87 straipsnio 2 dalis).

24.       Nustatyta, kad ieškovė BUAB „CCM Baltic“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pareikštu ieškiniu ginčijo reikalavimo perleidimo sutartis dviem pagrindais: actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančias imperatyviai atsiskaitymo su kreditoriais tvarkai, nustatytai CK 6.9301 straipsnyje.

25.       Visų pirma pažymėtina tai, kad sandoris, kurį siekiama pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, priskirtinas prie nuginčijamų sandorių kategorijos (CK 1.78 straipsnio 2 dalis). Tokiam sandoriui pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį tik konkretus subjektų ratas (skolininko kreditoriai ar bankroto administratorius) turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu ir įrodyti visas actio Pauliana taikyti būtinas sąlygas. Nenustačius bent vienos iš būtinų actio Pauliana sąlygų, ieškinys šiuo pagrindu negali būti tenkinamas. Priešingai nei teigė apeliantė, teismas neturi nei teisės, nei pareigos ex officio, nesant suinteresuoto kreditoriaus ieškinio, konstatuoti sandorio negaliojimo fakto pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas.

26.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio išspręsti reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančių imperatyviai atsiskaitymo su kreditoriais tvarkai, nustatytai CK 6.9301 straipsnyje, klausimą. Pažymėtina, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostata reglamentuojamas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad CK 6.9301 straipsnio nuostata, kuria reglamentuojamas skolininko atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, yra imperatyvi. Kita vertus, pagal pasikeitusią kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.9301 straipsnio normų taikymo ir aiškinimo bankroto (nemokumo) administratorius neturi teisės reikšti reikalavimų dėl atsiskaitymo tvarkos pažeidimo ir sandorio negaliojimo nurodyto straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reglamentavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje nereglamentuojama nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarka ir šis straipsnis nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.9301 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, priešingai nei teigia apeliantė, BUAB „CCM Baltic“ nemokumo administratorius negali ginčyti, o teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti nemokios (bankrutavusios) įmonės reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojančiomis, remiantis CK 1.80 straipsniu, kaip prieštaraujančių CK 6.9301 straipsnyje nustatytai atsiskaitymo su kreditoriais tvarkai.

27.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta ir pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir, priešingai nei teigia apeliantė, tokia sutartimi nėra paliekami galioti niekiniai sandoriai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad BUAB „CCM Baltic“ reikalavimo pripažinti reikalavimo perleidimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento atsisakymas laikytinas šių sandorių patvirtinimu. Taikos sutartyje nėra nurodyta, kad šalys išreikštų valią ginčijamus sandorius patvirtinti.

28.       Minėta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantei UAB „Lidl Lietuva“ nėra jokių kliūčių kreiptis į teismą ir pačiai prašyti teismo taikyti niekinių sandorių negaliojimo teisines pasekmes ir tam jokios įtakos neturi ir negali turėti taikos sutarties sudarymas ir patvirtinimas šioje byloje, jei atitinkami sandoriai yra niekiniai. 

29.       Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad patvirtinta taikos sutartis pažeidžia BUAB „CCM Baltic“ kreditorių teises ir kad atsakovei UAB „Fegda“ sukuriama išskirtinė padėtis kitų BUAB „CCM Baltic“ kreditorių atžvilgiu. Priešingai, byloje esantis 2021 m. balandžio 13 d. BUAB „CCM Baltic“ kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, kad ieškovės kreditoriai pritarė ginčo taikos sutarties sudarymui, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šios bylos šalių – ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Fegda“ – sudaryta taikos sutartis pažeidžia kitų bankrutavusios įmonės kreditorių teises.

30.       Minėta, kad šalys, laikydamosi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), įskaitant ir teisę baigti ginčą taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad BUAB „CCM Baltic“ ir UAB „Fegda“ sudaryta ir pirmosios instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar pažeistų trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“ teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs ieškovės ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl prašymo skirti baudą

31.       Ieškovė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašė skirti trečiajam asmeniui UAB „Lidl Lietuva“ 5 000 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei.

32.       CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis numatytos atitinkamos teisinės pasekmės. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

33.       Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Jam konstatuoti nepakanka vien tik prašymo pateikimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliantė UAB „Lidl Lietuva“, pasinaudojusi CPK nustatyta teise teikti atskirąjį skundą, būtų tyčia ir sąmoningai veikusi prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, taip pažeisdama ieškovės ir jos kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius tyčinio apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašymas skirti baudą netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34.       Ieškovė BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovė UAB „Fegda“, pateikusios atsiliepimus į apeliacinį skundą, prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.       Ieškovės pateikta 2021 m. gegužės 12 d. sąskaita faktūra ir AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą BUAB „CCM Baltic“ patyrė 695,75 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovės pateikta 2021 m. birželio 2 d. sąskaita faktūra ir AB SEB banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Fegda“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 633,50 Eur advokato pagalbos išlaidų.

36.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

37.       Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2021 m. gegužės–birželio mėn. (išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atliki mokėjimai), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 524,20 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 papunkčiu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 609,68 Eur (0,4 x 1 524,20 Eur). Kadangi ieškovės BUAB „CCM Baltic“ prašomos priteisti 695,75 Eur ir atsakovės UAB „Fegda“ prašomos priteisti 1 633,50 Eur advokato pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, šios išlaidos kiekvienai mažintinos iki 609,68 Eur ir, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš trečiojo asmens UAB „Lidl Lietuva“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „CCM Baltic“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 609,68 Eur (šešis šimtus devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lidl Lietuva“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė