Civilinė byla Nr. e2S-678-775/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 2 d.  

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. B. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo bei atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

 

2.       Ieškovei už byloje nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymą teismo nutartimis buvo paskirtos vienkartinės baudos, kurių bendra suma 2 600 Eur. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi teismo nutartys, kuriomis ieškovei buvo paskirtos baudos, paliktos nepakeistos. Byloje 2024 m. sausio 17 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos naudai.

 

3.       Ieškovė 2024 m. sausio 18 d. teismo prašė jai paskirtų 2 600 Eur baudų mokėjimą išdėstyti 56 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 46,43 Eur iki pilno baudų sumokėjimo. Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamas pajamas sudaro 787,14 Eur mokama vaiko priežiūros išmoka per mėnesį. Iš savo gaunamos vaiko priežiūros išmokos ji turi ne tik išgyventi pati, bet ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus – sūnų M. B. ir dukrą M. Š.. Savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Jos vardu yra registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas – (duomenys neskelbtini), kurį jos vyras N. Š. įsigijo per varžytines. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra menkavertis, fiziškai pažeistas, be šildymo ir vandentiekio, reikalaujantis didelių investicijų, kurių šeima šiai dienai neturi. Visas N. Š. vardu registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl ji jokių teisių į šį turtą neturi. Neišdėsčius baudų sumokėjimo dalimis, nukentėtų ne tik ieškovės, bet ir jos nepilnamečių vaikų interesai, kadangi neliktų lėšų pragyventi, būtų sugadinta ieškovės kredito istorija, todėl ji negalėtų pasiimti paskolos nuosavo būsto pirkimui.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Nutartimis paskirtų baudų bendrą 2 600 Eur sumą išdėstė 4 mėnesių laikotarpiui 650 Eur įmokomis, kurias ieškovė įpareigota sumokėti kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos.

 

5.       Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi bei rėmėsi CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei sprendimo privalomumo principais (CPK 18 straipsnis).

 

6.       Pažymėjo, kad sprendimo įvykdymo išdėstymo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo procesinį sprendimą, vengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su tam tikrų neigiamų padarinių (dažniausiai finansinių) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu, todėl skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.

 

7.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus: M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su N. Š.. Ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovės sutuoktinio vardu registruotos keturios transporto priemonės. Ieškovės sutuoktinis taip pat turi iki santuokos sudarymo įgyto nekilnojamojo turto. Ieškovei laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. gruodžio 27 d. ieškovė gavo 715,59 Eur dydžio kas mėnesį mokamas vaiko priežiūros išmokas. Nuo 2022 m. balandžio 19 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. lapkričio 4 d. – (duomenys neskelbtini) (sustabdymo laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.). 2022 metų pajamų mokesčio deklaracijos duomenimis, ieškovė 2022 m. deklaravo 20 059,88 Eur pajamų. Ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą kreditorei (duomenys neskelbtini), negrąžinta kredito dalis (be palūkanų ir administravimo mokesčio) 13 164,60 Eur (2024 m. sausio 6 d.), už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2024 m. sausio 20 d. mokėtina suma 248,76 Eur. Ieškovės banko sąskaitos likutis 2024 m. sausio 25 d. sudaro 653,82 Eur.

 

8.       Teismo vertinimu, aptarti duomenys nepagrindžia ieškovės ir jos šeimos faktinės finansinės padėties kreipimosi dėl teismo paskirtų baudų vykdymo išdėstymo momentu. Nors teismas ieškovei suteikė galimybę pateikti išsamius bei aktualius duomenis apie savo/savo šeimos finansinę būklę, ieškovė nepateikė duomenų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie jos sutuoktinio buvusias ir/ar esamas darbovietes, gautą ir/ar gaunamą darbo užmokestį ar visas kitas išmokas, ieškovės ir jos sutuoktinio turimų banko sąskaitų išrašus už vienerius metus iki kreipimosi.

 

9.       Vien tik ieškovės pateikti duomenys apie jai skirtą vaiko priežiūros išmoką, pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus, „Luminor“ klientų savitarnos sistemos ekrano nuotrauka apie ieškovės sąskaitoje 2024 m. sausio 25 d. buvusį likutį nėra pakankami ieškovės šeimos sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti, kadangi pateikiami duomenys turi būti su tam tikra laiko perspektyva. Teismas pažymėjo, kad 2022 m. spalio 4 d. byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. yra neinformatyvus bei neaktualus prašomam spręsti klausimui ir ieškovės prašymo teismui pateikimo dienai. Tai, jog ieškovė turi negrąžintą kredito likutį ir moka periodines įmokas kredito grąžinimui, nėra išskirtinė ir savaime pakankama aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti šio procesinio instituto normas. Teismas nustatė, kad ieškovės šeima gyvena nuomojamame gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį mokėtinas nuomos mokestis sudaro 770 Eur, taip pat mokami papildomi su jo išlaikymu susiję mokesčiai, kas taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės šeimos finansinė padėtis yra ypatingai prasta.

 

10.       Teismas padarė išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti jos šeimos itin sunkią turtinę padėtį  ir  pagrįsti objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą 56 mėnesių laikotarpiui, kuris būtų nesuderinamas su išieškotojos interesais, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.

 

11.       Tačiau įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, teismas sprendė, kad ieškovei nutartimis paskirtų baudų sumokėjimą, kurių bendra suma sudaro 2 600 Eur, išdėsčius 4 mėnesių laikotarpiui, bus išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nepažeisti minėti principai.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

12.       Atskiruoju skundu ieškovė M. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria jos prašymas dėl baudų sumokėjimo išdėstymo buvo atmestas ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą patenkinti pilna apimtimi ir išdėstyti ieškovei paskirtų 2 600 Eur baudų sumokėjimą 56 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad ieškovė kas mėnesį turi mokėti po 46,43 Eur iki pilno baudų sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 

12.1.                      Apeliantė mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis apie jos finansinę padėtį. Teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, jog apeliantė baudų sumokėjimui gali skirti po 650 Eur per mėnesį, nors jos pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro 715,59 Eur.

 

12.2.                      Teismo išvados, jog apeliantė pagal savo turtinę padėtį per mėnesį gali mokėti 650 Eur įmokas prasilenkia su bet kokia logika, kadangi tokiu atveju apeliantei kartu su dviem nepilnamečiais vaikais liktų tik 65,59 Eur. Iš šios pinigų sumos, kurios neužtektų net maistui, jau nekalbant apie būsto nuomos ir komunalinių mokesčių sumokėjimą, apeliantė visą mėnesį turėtų išgyventi pati ir išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus, sumokėti už sūnaus lankomą darželį bei dengti turimą kreditorinį įsipareigojimą, todėl skundžiama nutartis grubiai pažeidžia ne tik apeliantės, bet ir jos nepilnamečių vaikų interesus.

 

12.3.                      Jei apeliantės prašymas būtų patenkintas pilna apimtimi, priešingai nei nurodė teismas, išieškotojos interesai nenukentėtų, kadangi bauda, nors ir per ilgesnį laikotarpį, vis tiek būtų sumokėta.

 

12.4.                      Tai, kad apeliantė nepateikė savo banko sąskaitos išrašo už vienerius metus, negalėjo būti pagrindas jos prašymą tenkinti iš dalies, kadangi byloje buvo įrodymas apie jos banko sąskaitos likutį 2024 m. sausio 25 d. Apeliantės teigimu, ji neteikė savo banko išrašo už vienerius metus, siekdama apsaugoti savo ir savo šeimos narių privatų gyvenimą nuo atsakovo, tačiau byloje apeliantės pateiktų įrodymų visuma apie jos turtinę padėtį yra pakankama ir patvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, todėl egzistuoja teisinis pagrindas tenkinti jos prašymą dėl baudų sumokėjimo išdėstymo.

 

12.5.                      Apeliantė teismui nurodė, kad ji su sutuoktiniu N. Š. gyvena skyrium. N. Š. yra ne Lietuvoje, dėl ko pateikti duomenų apie jo darbovietes apeliantė negali. Apeliantei negyvenant kartu su sutuoktiniu, teismas negalėjo vertinti N. Š. turtinės padėties, kadangi jų bendras biudžetas yra pasibaigęs, dėl ko apeliantė nebegali disponuoti N. Š. pajamomis.

 

13.       Atsakovo R. B. atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

 

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

 

16.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas apeliantės prašymas dėl jai paskirtų baudų išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

 

Dėl naujų įrodymų pateikimo

 

17.       Apeliantė į bylą pateikė rašytinius įrodymus: povedybinę sutartį ir apeliantės banko sąskaitos ekrano nuotrauką apie jos turtimą lėšų likutį 2024 m. vasario 14 d.

 

18.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

 

19.       Apeliantė atskirajame skunde nesuformulavo prašymo priimti teikiamus įrodymus, nenurodė, kodėl atsirado būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui, kaip jie susiję su šios bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), todėl pateikti įrodymai nepriimami ir nevertinami.

 

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

 

20.       Apeliantė teismo prašo panaikinus teismo nutartį, kuria jai paskirtų baudų mokėjimo suma išdėstyta keturių mėnesių laikotarpiui, bendrą baudų sumą išdėstyti 56 mėnesių laikotarpiui. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino apeliantės šeimos finansinę padėtį ir padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

 

21.       Pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK18 straipsnis).

 

22.       CPK 284 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, priimto procesinio sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Visgi kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą proceso teisės normą, visų pirma akcentuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Kitaip tariant, nors tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas galėtų būti taikomas, tačiau šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios vykdymo tvarkos. Todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

 

23.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą atidėti arba išdėstyti procesinio teismo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad tik labai išimtiniais atvejais taikomą procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio prašymą, turi atlikti individualų kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos įvertinimą.

 

24.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei apeliantės nurodyti motyvai, nei pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį, kuriuos nuosekliai įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvios priežastys atidėti apeliantei paskirtų baudų mokėjimą jos pageidaujamu terminu.

 

25.       Pažymėtina, kad teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi apeliantei suteikė galimybę pateikti aktualius prašymo pateikimo momentui duomenis apie savo ir sutuoktinio bendrai gaunamas pajamas ir turimą turtą t. y. duomenis apie savo ir sutuoktinio bendrai gaunamas pajamas ir turimą registruotiną turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie buvusias ir/ar esamas darbovietes, gautą ir/ar gaunamą darbo užmokestį ar visas kitas išmokas; turimų banko sąskaitų išrašus už vienerius metus iki duomenų teismui pateikimo dienos; turimus finansinius (kreditorinius) įsipareigojimus ir juos patvirtinančius įrodymus tretiesiems asmenims, tačiau šį teismo įpareigojimą apeliantė įvykdė tik iš dalies. Šalindama teismo nutartimi nurodytus prašymo trūkumus, apeliantė 2024 m. vasario 2 d. prašyme nurodė, kad ji duomenų apie savo vyro N. Š. pajamas pateikti negali, nes šiuo metu gyvena skyrium ir N. Š. yra ne Lietuvoje. Pažymėtina, jog savo 2024 m. sausio 18 d. pirminiame prašyme jokių faktinių aplinkybių, kad ieškovė su sutuoktiniu N. Š. gyvena skyrium, nenurodė. Priešingai, pateikė informaciją apie bendrosios jungtinės nuosavybės teise jos vyro įsigytą per varžytines nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini). Tik teismui pareikalavus išsamesnių duomenų apie šeimos turtinę padėtį, buvo nurodyta, kad ieškovė šiuo metu gyvena su vyru skyrium, jis yra ne Lietuvoje, todėl dalies duomenų , t .y. informacijos apie sutuoktinio darbovietes ir jo banko sąskaitos išrašų pateikti negali. Vis tik jokių įrodymų, patvirtinačių šeimos gyvenimo skyrium faktą,  į bylą nepateikė.

 

26.       Apeliantė teismui taip pat pateikė duomenis tik apie jos sąskaitoje esančių lėšų likutį 2024 m. sausio 25 d., motyvuodama, kad banko išrašo už vienerius metus ji neteikė sąmoningai, siekdama apsaugoti savo ir savo šeimos narių privatų gyvenimą nuo atsakovo, tačiau jokių argumentų ir detalesnių paaiškinimų, kaip šios informacijos atskleidimas teismui galėtų pakenkti apeliantės ar jos šeimos interesams, teismui nenurodė. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog „Luminor“ klientų savitarnos sistemos ekrano nuotrauka apie ieškovės sąskaitoje 2024 m. sausio 25 d. buvusį likutį nėra pakankama apeliantės šeimos sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti, kadangi pateikiami duomenys turi būti su tam tikra laiko perspektyva. Šiuo atveju, svarbu įvertinti apeliantės gaunamų lėšų ir patiriamų išlaidų balansą, iš kurių būtų galima spręsti apie apeliantės galimybes atlikti jai paskirtų baudų mokėjimą. Spręstina, kad apeliantė teismui neatskleidė visų reikšmingų duomenų apie savo šeimos tikrąją finansinę padėtį, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog sunki jos šeimos finansinė padėtis sudaro pagrindą baudų mokėjimą išdėstyti jos prašomam laikotarpiui. 

 

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės pateiktus duomenis apie jos ir jos šeimos finansinę padėtį, turimus išlaikytinius bei kreditorinį įsipareigojimą ir priėmė pagrįstą sprendimą, atsižvelgdamas tiek į apeliantės, tiek į išieškotojos interesų pusiausvyrą, nes apeliantei paskirtų baudų išdėstymas jos prašomam laikotarpiui, t. y. 4 metams ir 8 mėnesiams, pažeistų teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, todėl apeliantės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis jai suteikti prioritetą prieš jos atžvilgiu priimtinų procesinių sprendimų įvykdymo privalomumą.

 

28.       Bylos medžiaga patvirtina, kad pakartotinės baudos apeliantei buvo paskirtos kaip sankcijos už jos netinkamą teismo procesinių sprendimų vykdymą dėl to paties dalyko, tai yra dėl byloje nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo. Pažymėtina, kad apeliantei procese už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą baudos skyrimo klausimas jau buvo sprendžiamas penkis kartus ir be apeliantės prašyme nurodytų baudų, kurių bendra suma 2 600 Eur, apeliantei teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi buvo paskirta dar viena – 1 600 Eur bauda, kuri Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi palikta nepakeista. Taigi, net ir pateikusi prašymą teismui išdėstyti jai paskirtų baudų mokėjimą dėl sunkios šeimos finansinės padėties, apeliantė savo elgesio iš esmės nepakeitė ir toliau nevykdo teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, dėl ko atsakovas teismui ir toliau teikia prašymus dėl baudų už laikinos bendravimo tvarkos nevykdymą apeliantei skyrimo, kurie priimti 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi. Tai rodo apeliantės piktavališkumą, nes baudų skyrimas neskatina jos vykdyti teismo procesinio sprendimo. Todėl apeliantės siūlomas baudų išmokėjimo terminas akivaizdžiai neprotingas bei jį nustačius ji nepatirtų jokių neigiamų pasekmių, kurios yra vienas iš paskirtų baudų tikslų, todėl konstatuotina, kad nėra ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad apeliantės asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su baudų skyrimą už pakartotinį ir tęstinį procesinio sprendimo nevykdymą, įvertinus apeliantės pažeidimų kiekį bei jų tęstinumą, negali sąlygoti baudų mokėjimo išdėstymą.

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

29.       Vadovaujantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

 

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja               Edita Šliumpienė