Civilinė byla Nr. e2A-2733-866/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10667-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.10.5.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui D. V. dėl netesybų (baudos) priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. M. (toliau – ieškovas) su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. V. (toliau – atsakovas, apeliantas) 5 000 Eur netesybas (baudą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su atsakovu D. V. 2021 m. vasario 15 d. sudarė Preliminariąją buto ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2021 m. birželio 30 d. pastatyti ir pagal Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 aptartus reikalavimus įrengti butą bei priduoti jį VĮ Registrų centrui ne mažesniu nei 85 proc. baigtumu. Ieškovas, vykdydamas Preliminariosios sutarties sąlygas, atsakovui sumokėjo 50 000 Eur avansą. Dar nesibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, motyvuodamas padidėjusiomis medžiagų kainomis, atsakovas pareikalavo padidinti turto kainą nuo 138 000 Eur iki 146 000 Eur. Ieškovas sutiko su tokiais atsakovo reikalavimais ir 2021 m. birželio 16 d. pasirašė Preliminariosios sutarties pakeitimą, kuriuo turto kaina padidinama nuo 138 000 Eur iki 146  000 Eur, taip pat 2021 m. liepos 30 d. pasirašė Preliminariosios sutarties pakeitimą, pagal kurį papildomai primokėjo 3 000 Eur avansą.

3.       Sutartu terminu atsakovas įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį neįvykdė – turto neįrengė, jo nepridavė VĮ Registrų centrui ne mažesniu nei 85 proc. baigtumu. Be to, jau praleidęs savo įsipareigojimų vykdymo terminą ir ieškovui vis dar pageidaujant sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas dar kartą be jokio teisėto pagrindo pareikalavo padidinti turto kainą iki 180 000 Eur. Ieškovui nesutikus, atsakovas nutraukė bendravimą su ieškovu, negrąžindamas sumokėto avanso. Po daugkartinių žodinių ir rašytinių pretenzijų atsakovas vis tik dalimis grąžino sumokėtą avansą, tačiau nepadengė atsakovo patirtų nuostolių dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo, t. y. nesumokėjo baudos, nustatytos Preliminariosios sutarties 18 punkte. Dėl atsakovo neveikimo neatliekant Preliminariąja sutartimi sutartų veiksmų bei neteisėto veikimo reikalaujant sumokėti didesnę nei šalių sutartą turto kainą, t. y. Preliminariosios sutarties 4, 10, 11, 12 punktų nesilaikymo Preliminarioji sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės.

4.       Ieškovas teigė, kad Preliminarioji sutartis, be kita ko, yra ir vartojimo sutartis, nes atsakovas yra profesionalus verslininkas, kuris pardavinėjo keletą panašaus pobūdžio objektų. Taigi, turto pardavimas yra atsakovo verslas ir sudarydamas Preliminariąją sutartį atsakovas privalėjo įsivertinti su tuo susijusias rizikas, rinkos veiksnius, tuo tarpu ieškovas turtą siekė įsigyti vartojimo poreikiams.

5.       Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta bendra viso turto kaina – 138 000 Eur, kurią sudarė žemės sklypo dalies ir planuojamo pastatyti buto kaina. Statybos kaina buvo orientuota į tuo metu buvusias statybinių medžiagų, darbų ir mechanizmų vidutinės rinkos kainas, tačiau, šalims sudarius Preliminariąją sutartį ir pradėjus ją vykdyti, pasikeitė aplinkybės, kurių sutarties sudarymo metu nei atsakovas, nei ieškovas negalėjo numatyti ir jų valdyti, t. y. dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių tarptautiniu mastu ženkliai pabrango kai kurių statybinių medžiagų kainos. Atsakovas informavo ieškovą apie statybinių medžiagų kainų pokytį, jų pasiūlos deficitą. Šias aplinkybes ieškovas suprato ir pripažino, kartu sutikdamas, jog Preliminariąja sutartimi nustatyta kaina didės, o suplanuotų darbų atlikimo terminas ilgės.

6.       Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. birželio 16 d. Preliminariosios sutarties papildymas šalių nėra pasirašytas, nes dar iki 2021 m. birželio mėn. atsakovas informavo ieškovą, kad buto statybos kaštai didėja ir nebeatitinka šalių aptartos kainos, todėl galutinės pastatyto buto kainos ir termino ieškovas negali nurodyti. Ieškovo nurodoma 146 000 Eur kaina buvo tik orientacinė, tačiau ne galutinė, nes 2021 m. birželio mėnesį statybos darbai dar nebuvo baigti pasiekiant 85 proc. baigtumą, o statybinių medžiagų tiekimas ir kainos dar nebuvo įgavę stabilumo rinkoje. Ginčo buto 86 proc. baigtumas įregistruotas 2021 m. spalio 12 d., kai Preliminariosios sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, o susitarimo pratęsti minėtos sutarties terminą šalys nebuvo sudariusios, be to, Preliminariosios sutarties kaina jau nebeatitiko realios situacijos, nes galutinė kaina, atlikus buto statybos darbus, buvo 180 000 Eur, tačiau ieškovas su tokia kaina nesutiko.

7.       Nurodė, kad Preliminariojoje sutartyje buvo įtvirtinta sąlyga, kurią įvykdžius turėjo būti sudaroma pagrindinė sutartis, t. y. atsakovas turėjo ūkio būdu atlikti buto statybos darbus ne mažiau kaip 85 proc. baigtumu ir juos įregistruoti iki pagrindinės sutarties sudarymo, tai reiškia, jog sutartis turėjo ir statybos rangos sutarties požymių. Tokiu būdu atsakovas buvo ir rangovas, ir pardavėjas. Pardavėjas privalo garantuoti parduodamo daikto kokybę, tačiau rangovui nesukūrus sutartimi aptarto objekto per sutartyje apibrėžtą terminą, sutartis pasibaigė. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad šios sutarties terminas gali būti pratęstas abipusiu šalių susitarimu, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl netesybų, kurios kartu yra ir civilinės atsakomybės forma, priteisimo, tačiau neįrodinėja civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos, atsakovo neteisėtų veiksmų – nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti pagrindinę sutartį, nepagrindžia priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir priteistinų netesybų.

8.       Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje nurodytais argumentais. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovas padarė du pažeidimus – vėlavo įrengti butą bei nepagrįstai ir nesąžiningai pakėlė sutarties kainą. Rinkos pokyčiai nepašalina atsakovo atsakomybės. Preliminari sutartis sudaroma tam, kad ieškovas apsidraustų nuo tam tikrų rizikų. Ieškovas ne tik sumokėjo didelį avansą, bet ir pardavė savo butą nelabai palankiomis sąlygomis, todėl turėjo pagrįstą lūkestį, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta Preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis. Ieškovas patyrė įvairias išlaidas dizaineriams ir pan., taigi sutartyje įtvirtintos netesybos yra protingo dydžio. Atsakovas yra verslininkas profesionalas, kuris pardavinėjo turtą ieškovui (vartotojui). Jei atsakovas teigia, kad yra rangovas, tuomet kaina apskritai negalėjo būti keičiama. Ieškovas papildomai paaiškino, kad pasitikėjo atsakovu. Apie kainos kėlimą sužinojo iš brokerės. Papildomą avansą sumokėjo, nes buvo paaiškinta, kad atsakovas neturi už ką pabaigti projektą. Sutiko pirkti už 146 000 Eur. Apie 180 000 Eur kainą pranešė spalio ar lapkričio mėnesį.

9.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovas yra nekaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Terminas apibrėžtas birželio 30 d. Ieškovas žinojo, kad atsakovas vykdo sutartinius įsipareigojimus, tačiau galutinio rezultato negalėjo pasiekti dėl nenumatyto rinkos kainų pasikeitimo, susidariusio ekonominio neįmanomumo įvykdyti sutartį. Jokių papildomų rašytinių susitarimų dėl kainos nebuvo, buvo tartasi tik žodžiu, nes kainos rinkoje keitėsi kasdien, todėl atsakovas nežinojo, kokia bus galutinė statybos kaina. Ieškovas nesikreipė į atsakovą reikalaudamas sudaryti pagrindinę sutartį, nes suprato pasikeitusią situaciją. Pasibaigus sutarčiai šalys toliau bendradarbiavo, neapibrėždamos kainos dėl statomo objekto. Atsakovas nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, tiesiog jo pareiga sudaryti pagrindinę sutartį išnyko. Galutinė kaina paaiškėjo spalio mėnesį, tačiau ieškovas nesutiko pirkti turto ir pradėjo reikalauti netesybų, nors Preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi prieš pusmetį. Susitarimas dėl papildomo avanso neturi jokios reikšmės, nes Preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi, jos terminas nepratęstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 000 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 291 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad šalys Preliminariąja sutartimi susitarė ne tik dėl turto pirkimo –pardavimo, bet ir dėl buto statybos, taigi ginčo sutartis turi tiek preliminariosios pirkimo –pardavimo sutarties, tiek statybos rangos sutarties bruožų. Pagal šalių prisiimtus įsipareigojimus ši sutartis turi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnyje įtvirtintos būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutarties bruožų, tačiau negali būti kvalifikuojama kaip tokia dėl sutartį sudariusių asmenų – šiuo atveju abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys. Teismas vertino, kad nors ieškovas atitinka CK 6.2281 straipsnio 2 dalį įtvirtintą vartotojo sąvoką, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovas veikė kaip verslininkas. Teismas nurodė, kad nors ieškovo pateikti įrodymai iš tiesų patvirtina, kad atsakovas yra UAB „Dargus“, užsiimančios įvairios paskirties pastatų statybos ir remonto darbais, direktorius, tačiau šiuo atveju ieškovas Preliminariąją sutartį sudarė asmeniškai su atsakovu, o ne su jo įmone, be to, Preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta, kad statytojas yra pats pardavėjas (atsakovas), statyba vykdoma ūkio būdu.

12.       Teismas nurodė, kad tai, jog asmuo yra statybos veikla užsiimančios bendrovės vadovas nereiškia, kad toks asmuo negali sudaryti sandorių ir savo asmeninėms reikmėms. Atsakovas statė ir pardavinėjo du butus (kotedžus) jam ir sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia veikla atsakovas užsiima nuolat, taip pat nėra duomenų, kad ginčo buto statybą atliko UAB „Dargus“, ar kad iš minėto turto pardavimo lėšas gavo UAB „Dargus“, o ne asmeniškai atsakovas. Teismas vertino, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas, statydamas ir pardavinėdamas turtą (duomenys neskelbtini), veikė kaip verslininkas, todėl vartojimo sutarčių nuostatų netaikė. Kita vertus, aplinkybes, susijusias su atsakovo darbine veikla, laikė kaip leidžiančias teigti, kad atsakovas, sudarydamas Preliminariąją sutartį, turėjo ir galėjo įsivertinti statybos kainų pasikeitimo galimybę ir pagal tai įsivertinti planuojamo parduoti turto kainą.

13.       Teismas nustatė, kad Preliminarioje sutartyje buvo susitarta, jog jos terminas gali būti pratęstas abipusiu šalių susitarimu. Tiek ieškovas, tiek atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad ir po 2021 m. birželio 30 d. toliau buvo tariamasi dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Atsakovo atstovo teiginius, kad po 2021 m. birželio 30 d. Preliminarioji sutartis neteko galios ir atsakovas nebeturėjo pareigos sudaryti pagrindinės sutarties Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, paneigia jau po pagrindinės sutarties sudarymo termino šalių pasirašytas 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, sudarytos 2021 m. vasario 15 d., papildymas, kuriame ne tik susitarta dėl papildomo avanso sumokėjimo, bet ir nurodoma, kad visos kitos Preliminariosios sutarties, sudarytos 2021 m. vasario 15 d., sąlygos nesikeičia.

14.       Teismas, įvertinęs Preliminariosios sutarties sudarymo tikslą, sąlygas, šalių elgesį po sutarties sudarymo, padarė išvadą, kad 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymu šalys susitarė ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo. Nors tikslus tokio pratęsimo terminas nenurodytas, bet atsižvelgiant į tai, kad šalys pagrindinės sutarties sudarymą siejo su didesniu kaip 85 proc. buto baigtumu (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas), pagrindinės sutarties terminas buvo pratęstas būtent iki nurodyto buto baigtumo įregistravimo. Tačiau įregistravus butą sutartu baigtumu, atsakovas nesutiko jo parduoti ieškovui už Preliminariojoje sutartyje sulygtą kainą, nors Preliminariojoje sutartyje nurodytas turto pirkimo – pardavimo sąlygas Preliminariosios sutarties 2 punkte šalys sutarė laikyti privalomomis pagrindinei pirkimo – pardavimo sutarčiai.

15.       Teismas nepritarė atsakovo pozicijai, kad jis nevengė sudaryti pagrindinės sutarties ir atkreipė dėmesį, kad iš preliminariosios sutarties kyla šalių prievolė ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir ją sudaryti preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis. Nors atsakovas sutiko parduoti ieškovui butą, tačiau nesutiko to padaryti Preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis – už minėtoje sutartyje aptartą kainą tiek iki 2021 m. birželio 30 d. (atsakovas nurodo, kad dar iki 2021 m. birželio mėn. informavo ieškovą, kad buto statybos kaštai didėja ir nebeatitinka šalių aptartos sutarties kainos, dėl to galutinės pastatyto buto kainos ir termino negali nurodyti), tiek ir vėliau, jau pratęsus pagrindinės sutarties sudarymo terminą.

16.       Šalys Preliminariąja sutartimi buvo nustačiusios tikslią turto kainą ir sutarties sąlygose nebuvo numačiusios jos pakeitimo pagrindų, išskyrus tai, kad Preliminariosios sutarties pakeitimai yra sudaromi raštu, tačiau atsakovas neigia net ir ieškovo pateikto 2021 m. birželio 16 d. Preliminarios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo papildymo dėl turto kainos padidinimo iki 146 000 Eur pasirašymą. Be to, šalių sudaryta Preliminarioji sutartis turi ir rangos sutarties bruožų, ką patvirtina ir pats atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodydamas, kad yra ne tik pardavėjas, bet ir rangovas, o pagal rangos teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas rangovas ne tik atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 straipsnio 2 dalis), bet ir tuo atveju, jei sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

17.       Teismas nepritarė atsakovo pozicijai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl objektyvių nuo atsakovo valios nepriklausančių aplinkybių. Preliminariojoje sutartyje buvo nustatyta konkreti turto kaina. Atsakovas teigia, kad statybos kaštai išaugo, todėl jam neapsimokėjo parduoti turto už Preliminarioje sutartyje aptartą kainą. Pirma, teismas pažymėjo, kad pakilusias statybos kainas atsakovas įrodinėja tik „Delfi“ straipsniu ir statistikos portalo duomenimis, tačiau nepateikia jokių duomenų, ar ir kaip konkrečiai išaugo ginčo statybos kaina. Antra, net ir esant pagrindui konstatuoti išaugusias statybos kainas, tai nereiškia, kad atsakovo atsisakymas parduoti turtą už Preliminariojoje sutartyje aptartą kainą yra pagrįstas ir pašalina atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

18.       Teismas atkreipė dėmesį, kad vienas iš preliminariosios sutarties pagrindinių bruožų – esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas. Atsakovas, sudarydamas Preliminariąją sutartį turėjo įsivertinti planuojamo parduoti turto kainos pokyčius, tuo labiau, kad atsakovas yra bendrovės, užsiimančiomis statybomis, vadovas. Atsisakiusios ar vengiančios sudaryti pagrindinę sutartį šalies negalima priversti sudaryti pagrindinės sutarties. Taigi atsakovas, norėdamas parduoti turtą už didesnę kainą nei aptarta su ieškovu, turi teisę nesudaryti su ieškovu pagrindinės sutarties, tačiau tokiu atveju turi prisiimti Preliminarioje sutartyje aptartas tokių savo veiksmų (neveikimo) pasekmes – sumokėti ieškovui baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

19.       Apeliantas (atsakovas) D. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalys, sudarydamos 2021 m. liepos 30 d. Sutarties papildymą, susitarė ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, o būtent, 2021 m. vasario 15 d. Preliminariąją sutartį, kurios galiojimas buvo apibrėžtas terminu, per kurį abi šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį, o taip pat ginčo šalių vėliau sudarytą 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymą, kuriuo šalys patvirtino faktinę aplinkybę apie ieškovo papildomai sumokėtą apeliantui 3 000 eurų avansą, tuo pačiu patvirtinant grynųjų pinigų perdavimo - gavimo faktą.

21.       Preliminariąja sutartimi šalys nustatė pagrindinės sutarties sudarymo ateityje terminą, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d., o šalių ar įstatymo nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti yra naikinamasis. Byloje nėra duomenų apie šalių sudarytą raštu susitarimą pratęsti Preliminariosios sutarties terminą, dėl ko sprendimu nepagrįstai nustatyta, kad Preliminarioji sutartis buvo partęsta pasirašant 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymą. Pirmos instancijos teismas, darydamas išvadą dėl termino pratęsimo, nevertino tos aplinkybės, jog tiek apeliantas, tiek ieškovas nurodė, kad sudarius Preliminariąją sutartį, šalys vėliau susitarė, kad turto kaina didės. Ieškovas su ieškiniu pateikė 2021 m. birželio 16 d. Preliminariosios sutarties papildymą, kuriame nurodoma, jog turto kaina keičiama į 146 000 Eur, o taip pat nurodoma, kad kitos Preliminariosios sutartie sąlygos nesikeičia. Šiuo rašytiniu įrodymu ieškovas įrodinėjo aplinkybę, jog dar iki Preliminariosios sutarties galiojimo termino pabaigos, šalys susitarė dėl turto kainos padidėjimo, tačiau pateiktas teismui dokumentas nei vienos iš šalių nebuvo patvirtintas parašais.

22.       Apeliantas dar iki Preliminariosios sutarties termino pabaigos, informavo ieškovą apie kainos didėjimą bei neįmanomumą sudaryti pagrindinę sutartį iki nustatyto termino, su kuo sutiko Ieškovas, tačiau šalys jokių rašytinių susitarimų dėl termino pratęsimo, kainos keitimo – nepasirašinėjo. Ieškovas, baigiant terminui, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. neteikė apeliantui pranešimų apie atvykimą pas notarą pagrindinei sutarčiai sudaryti, nereiškė reikalavimų/raginimų įvykdyti įsipareigojimą – sudaryti pagrindinę sutartį. Taip pat ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, jog apeliantas vengė ar atsisakė iki 2021 m. birželio 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį.

23.       Ieškovas pateiktame ieškinyje nereiškė reikalavimo pripažinti Preliminariosios sutarties pratęsimo faktą, remiantis sudarytu 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymu. Šios aplinkybės neįrodinėjo pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje, teigdamas, jog pasibaigus Preliminariosios sutarties terminui vis dar tikėjosi sudaryti pagrindinę sutartį, kurioje turto kaina turėjo būti 146 000 Eur. Taigi, ieškovo pozicija patvirtina aplinkybę, jog jis suvokė, kad turto kaina, aptarta Preliminariojoje sutartyje, tapo negaliojanti ir jis su tuo sutiko, o taip pat suvokė, kad terminas, per kurį abi šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį, taip pat pasibaigė, ką patvirtina jo pateikta pozicija, jog pasibaigus terminui, jis dar tikėjosi sudaryti pagrindinę sutartį.

24.       Ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl baudos (netesybų) priteisimo pagal 2021 m. vasario 15 d. Preliminariąją sutartį, dėl ko apeliantas mano, jog pirmos instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą priimtame sprendime peržengė ginčo šalių nustatytas ribas, savo iniciatyva konstatuodamas faktinę aplinkybę apie termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsimą, kadangi ieškovas nepareiškė tokio reikalavimo ir jo neįrodinėjo.

25.       Ginčo šalys sudarydamos 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymą, realiai susitarė tik dėl papildomo pinigų sumokėjimo fakto įforminimo, nes realiai Preliminarioji sutartis jau buvo pasibaigusi 2021 m. birželio 30 d., be to, jos sąlyga, nustatanti turto kainą – 138 000 Eur, šalių buvo pripažinta negaliojanti dar iki Preliminariosios sutarties pabaigos, su kuo sutiko ir ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, jog turto kaina buvo pakeista į 146 000 Eur. Pažymi, jog 85 proc. buto baigtumo įregistravimas Preliminariojoje sutartyje nebuvo akcentuotas kaip esminė sąlyga, kurią įvykdžius turėjo būti sudaroma pagrindinė sutartis, kadangi šalys aiškiai nurodė terminą, per kurį abi šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę sutartį.

26.       Pirmos instancijos teismas priimtame sprendime abstrakčiai nurodė apelianto atliktus neteisėtus veiksmus, nekonkretizuodamas ir motyvuotai neargumentuodamas neteisėtų veiksmų atlikimo momento, tad iš sprendimo turinio neaišku kuriuo momentu apeliantas atliko neteisėtus veiksmus: ar iki 2021 m. birželio 30 d. nesudaręs pagrindinės sutarties, ar po to, kai buvo sudarytas 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymas ir 2021 m. spalio 11 d. įregistruotas butas 86 proc. baigtumu. 

27.       Ieškovas V. M. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28.       Nurodo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl neapibrėžtos (kintamos) turto kainos. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs ieškovas aiškiai patvirtino, kad jokio tokio pobūdžio susitarimo nebuvo ir kad jis neturėtų intereso sudaryti susitarimo dėl turto įsigijimo neaiškia, neįvardyta kaina. Esminė šalių susitarimo sąlyga buvo konkreti turto kaina, kurios aptarimu suinteresuotas ir pirkėjas (ieškovas) ir pardavėjas (atsakovas). Atsakovas vengė vykdyti esminę šalių susitarimo sąlygą ir turtą parduoti už sutartą kainą. Pirkėjas sudarydamas Preliminariąją sutartį neturėjo jokio intereso tartis dėl neaiškios kainos, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas turtą norėjo pirkti vartojimo poreikiams ir turėjo ribotas finansines galimybes.

29.       Atsakovas yra pardavėjas, todėl jis prisiima pasikeitusių rinkos sąlygų riziką nuo to momento, kai įsipareigoja turtą parduoti už konkrečią kainą. Būtent pardavėjui, o ne pirkėjui tenka riziką dėl pasikeitusios rinkos situacijos. Ieškovas sumokėjo atsakovui didelį avansą (53 000 Eur) ir pagrįstai tikėjosi turtą įsigyti už raštu pažadėtą kainą. Ieškovas norėjo sudaryti sandorį ir to siekė, aktyviai ruošėsi sandorio sudarymui (skubiai pardavė savo turėtą butą, papildomai derino banko paskolą trūkstamoms lėšoms, pirko medžiagas ir samdė dizainerį turto įrengimui, bendradarbiavo su pardavėju), tačiau būtent atsakovas nepageidavo turto parduoti ir siekė pakeisti sutarties sąlygas vienašališkai.

30.       Ieškovo teigimu, atsakovas yra verslininkas profesionalas nekilnojamojo turto vystymo srityje ir šio sandorio prasme veikė kaip toks, todėl jam taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiame sandoryje atsakovas veikė ne kaip verslininkas. Ieškovas pateikė duomenis, kad veidrodiniu principu įrengtas kitas butas tame pačiame objekte yra atsakovo parduodamas komerciniais tikslais, taip pat pateikė eilę kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas turtą statė ir pardavinėjo ne savo asmeniniams namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų ir/ar paaiškinimų, kurie paneigtų ieškovo į bylą pateiktus duomenis, tik deklaratyviai gynėsi tuo, kad aplinkybės neva neįrodytos.

31.       Nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties pabaigos nepašalina jo atsakomybės. Pirma, pagrindinė turto pirkimo - pardavimo sutartis nesudaryta dėl to, kad (i) atsakovas laiku neįvykdė savo pareigų dėl turto įrengimo, registravimo 85 proc. baigtumu; (ii) atsakovas nesutiko parduoti turto už šalių sutartą kainą. Taigi, būtent atsakovo sistemingi sutarties pažeidimai ir noras pasipelnyti ieškovo sąskaitą buvo sandorio žlugimo priežastis. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi formalūs argumentai dėl neva tai nesančių duomenų apie notarinius kvietimus į sandorį prieštarauja jo patiems nurodomiems faktams, kad atsakovas iš principo nesutiko turto parduoti už sutartą kainą ir termino pabaigos dienai net nebuvo ką parduoti, nes atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

32.       Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pasibaigusi sutartis šalina atsakovo atsakomybę sumokėti netesybas. Atsakovui nesukūrus sutartimi aptarto objekto sutartais terminais, taip pat visiškai be jokio pagrindo reikalaujant didinti sutarties kainą, sutartis ne pasibaigė, o nukentėjusioji šalis įgijo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

34.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl netesybų (baudos) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

35.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2021 m. vasario 15 d. sudarė Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Pasirašydamos minėtą sutartį šalys patvirtino, kad jos yra susitarusios dėl pardavėjui (atsakovui) nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. buto (141,56 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo dalies (apie 700 kv. m), unikalus Nr.(-), pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pagal Preliminariosios sutarties sąlygas. Preliminariosios sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad sutarta turto pardavimo kaina yra 138 000 Eur. Minėtos sutarties 5 punkte susitarta, kad pirkėjas (ieškovas) perveda pardavėjui (atsakovui) 50 000 Eur sumą, kuri bus įskaičiuota į bendrą turto kainą. Preliminariojoje sutartyje šalys įsipareigojo notarine tvarka sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. Sutarties terminas gali būti pratęstas abipusiu šalių susitarimu (Preliminariosios sutarties 10 punktas).

36.       Apeliaciniame skunde atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės įrodinėja tuo, kad: (i) šalys, sudarydamos 2021 m. liepos 30 d. Preliminarios sutarties papildymą nesusitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo, pagrindinės sutarties per sulygtą terminą nesudarius, prievolė nurodytiems veiksmams atlikti baigėsi; (ii) Preliminarioje sutartyje aptarta turto kaina šalių buvo pripažinta negaliojanti dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos.

Dėl Preliminariosios sutarties termino

37.       CK 6.165 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 4 - 5 dalys).

38.       Byloje nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo ne vėliau kaip 2021 m. liepos l d. atlikti darbus, nurodytus sutarties Priede Nr. l. (Preliminariosios sutarties 11 punktas). Pagal Preliminariosios sutarties 12 punktą pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo priduoti gyvenamąjį butą ne mažesniu nei 85 proc. baigtumu iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (2021 m. birželio 30 d.). Preliminarioje sutartyje sulygtu terminu, t. y. 2021 m. birželio 30 d., butas neatitiko pagrindinės sutarties sudarymui keliamų reikalavimų, t. y. nebuvo 85 proc. baigtumo. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad baigiantis Preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. iki 2021 m. birželio 30 d. dienos ieškovas neteikė apeliantui pranešimų apie atvykimą pas notarą, kadangi minėtai dienai notarinė sutartis negalėjo būti pasirašyta, nes sutartas ginčo buto baigtumas įregistruotas tik 2021 m. spalio 12 d. Nors apeliantas nurodo, kad 85 proc. baigtumas nebuvo akcentuotas kaip esminė Preliminariosios sutarties sąlyga, apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka, atsižvelgiant į pačios Preliminariosios sutarties turinį, kurios 12 punkte nustatyta pardavėjo (atsakovo) pareiga priduoti gyvenamąjį butą būtent 85 proc. baigtumu iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

39.       Preliminariosios sutarties duomenimis nustatyta, kad šalys sulygo, jog Preliminariosios sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar pildomos tik raštišku abiejų šalių susitarimu (23 punktas). Byloje pateiktas 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymas patvirtina, kad šalys papildomai susitarė dėl 3 000 Eur sumos papildomo apmokėjimo iš pirkėjo (ieškovo), pardavėjo (atsakovo) naudai, ši suma įskaičiuojama į turto kainą. Šalys taip pat sutarė, kad visos kitos Preliminariosios sutarties sąlygos nesikeičia. Taigi, šiuo Preliminariosios sutarties papildymu šalys nesusitarė dėl papildomo termino pagrindei sutarčiai sudaryti. Svarbu paminėti tai, kad papildomo susitarimo surašymo dienai terminas sudaryti pagrindinę sutartį (2021 m. birželio 30 d.) jau buvo pasibaigęs. Primintina, kad atsakovas, įrodinėdamas neegzistuojančią pareigą sumokėti Preliminariosios sutarties 18 punkte sulygtą 5 000 Eur baudą, savo poziciją grindžia tuo, kad ieškovas nereiškė noro sudaryti pagrindinę sutartį iki nustatyto termino pabaigos, dėl ko prievolė sudaryti pagrindinę sutartį baigėsi.

40.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nurodytus atsakovo argumentus paneigia minėtas šalių pasirašytas 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, sudarytos 2021 m. vasario 15 d., papildymas, kuriame ne tik susitarta dėl papildomo avanso sumokėjimo, bet ir nurodoma, kad visos kitos Preliminariosios sutarties, sudarytos 2021 m. vasario 15 d., sąlygos nesikeičia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Preliminariosios sutarties sudarymo tikslą, sąlygas, šalių elgesį po sutarties sudarymo, padarė išvadą, kad 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymu šalys susitarė ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo. Nors tikslus tokio pratęsimo terminas nenurodytas, bet atsižvelgiant į tai, kad šalys pagrindinės sutarties sudarymą siejo su didesniu kaip 85 proc. buto baigtumu (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas), pagrindinės sutarties terminas buvo pratęstas būtent iki nurodyto buto baigtumo įregistravimo.

41.       Apeliacinės instancijos teismas su nurodytu vertinimu sutinka, papildomai atkreipiant dėmesį, kad pagal ginčo Preliminariąją sutartį šalys susitarė ne tik dėl daikto pardavimo, tačiau ir jo įrengimo ne mažesniu nei 85 proc. baigtumu. 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymas, be kita ko, pervedant ir papildomą avansą, buvo sudarytas jau po Preliminariąja sutartimi nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (2021 m. birželio 30 d.), todėl akivaizdu, kad nustatytu terminu nepasiekus sulygto 85 proc. baigtumo, šalys, neišreikšdamos noro sudaryti pagrindinę sutartį, ir toliau tęsė Preliminariosios sutarties vykdymą, aiškiai neapsibrėžus tikslaus termino sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau su tikslu pasiekti 85 proc. baigtumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad gyvenamojo buto pridavimui ne mažesniu nei 85 proc. baigtumu šalys skyrė ypatingą reikšmę, todėl nėra pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šalių siekio sudaryti pagrindinę sutartį būtent pasiekus 85 proc. gyvenamojo buto baigtumą, kadangi kitoks nagrinėjamo klausimo vertinimas, atsižvelgiant į apelianto nurodytus išaiškinimus, sąlygotų šalių prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo neapibrėžtumą, o kartu ir nesąžiningumą pirkėjo (ieškovo) atžvilgiu.

42.       Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Pastebėtina ir tai, kad, nepaisant pirmiausiai įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013).

43.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, konstatuodamas, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas šalių buvo pratęstas pasirašant 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymą, priėmė sprendimą dėl ieškovės nekeltų ir neįrodinėtų reikalavimų. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir pagrįstai vertino Preliminariosios sutarties sudarymo tikslą, sąlygas bei šalių elgesį po sutarties sudarymo kaip suteikiančias pagrindą išvadai, jog 2021 m. liepos 30 d. Preliminariosios sutarties papildymu šalys susitarė ir dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo.

Dėl Preliminariąja sutartimi sulygtos turto kainos ir netesybų

44.       Apeliaciniame skunde taip pat išdėstomi teiginiai, kad Preliminarioje sutartyje aptarta turto kaina šalių buvo pripažinta negaliojanti dar iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliantas taip pat teigia, kad dar iki Preliminariosios sutarties termino pabaigos informavo ieškovą apie kainos didėjimą bei neįmanomumą sudaryti pagrindinę sutartį iki nustatyto termino, su kuo sutiko ieškovas ir šalys nepasirašinėjo jokių susitarimų dėl kainos keitimo, nes nebuvo galima apibrėžti galutinės kainos dėl statybinių medžiagų rinkoje atsiradusio deficito ir ženklaus pabrangimo, ieškovas suvokė, kad turto kaina, aptarta Preliminariojoje sutartyje tapo negaliojanti. Aptartas aplinkybes apeliantas įrodinėja 2021 m. birželio 16 d. sudarytu Preliminariosios sutarties papildymu.

45.       Pažymėtina, kad CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176–185 straipsniuose ir išplėtotos kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015, ir kt.).

46.       Kasacinio teismo praktika aiškinant proceso teisės normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

47.       Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ar kitame procesiniame dokumente) nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 37 punktą).

48.       Nagrinėjamu atveju neneigtina, kad 2021 m. birželio 16 d. Preliminarios sutarties papildymas, kuriuo Preliminarioje sutartyje sulygta turto kaina keičiama į 146 000 Eur, nėra pasirašyta sutarties šalių. Tačiau vien ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti buvusį Preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimą, kuriuo šalys būtų sutarusios dėl kintamos pardavimo turto kainos, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, byloje nesant papildomų įrodymų, suponuojančių išvadą dėl nurodytos aplinkybės egzistavimo. Priešingai, tiek Preliminarioje sutartyje, tiek ir 2021 m. birželio 16 d. yra nurodomos konkrečios, aiškiai nurodytos sumos (138 000 Eur ir 146 000 Eur). Be to, Preliminariosios sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad po šios sutarties sudarymo pirkėjas (ieškovas) pradeda savo asmeninio turto pardavimo procesą, esančio adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytini pagrįstais ieškovo argumentai, kad pirkėjas, sudarydamas Preliminariąją sutartį neturėjo intereso tartis dėl neaiškios kainos, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas turtą norėjo pirkti vartojimo poreikiams ir turėjo ribotas finansines galimybes.

49.       Civilinei atsakomybei šaliai, nepagrįstai vengusiai ar atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, taikyti pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

50.       Preliminariosios sutarties 18 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pirkimo –pardavimo sutartis nėra sudaroma iki sutarties 10 punkte nustatyto termino pabaigos dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, pirkėjas turi teisę vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti šią sutartį. Tokiu atveju pardavėjas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo grąžinti pirkėjui visas iš jo pagal sutartį gautas sumas bei sumokėti pirkėjui 5 000 Eur baudą už pardavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Šalys susitarė, kad šiame punkte nustatyta bauda yra minimalūs ir pagrįsti pirkėjo nuostoliai, kurių įrodinėti nereikia.

51.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos sutartinės atsakomybės sąlygos: i) neteisėti veiksmai; ii) kaltė; iii) žala ir iv) priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.

52.       Nagrinėjamu atveju apeliantui 2021 m. spalio 11 d. įregistravus nekilnojamojo turto registre turto dalies - gyvenamojo buto - 86 proc. baigtumą ieškovas pateikė apeliantui 2021 m. lapkričio 17 d. pretenziją, kurioje nurodė, kad 2021 m. birželio 16 d. sutiko priimti apelianto pasiūlymą dėl Preliminariosios sutarties pakeitimo, pakeliant turto kainą iki 146 000 Eur. Remiantis pateikta pretenzija, ieškovas pareikalavo, kad apeliantas vykdytų pasirašytą Preliminariąją sutartį ir sudarytų pagrindinę sutartį už bendrai sutartą kainą – 146 000 Eur. Atsakovas Preliminarioje sutartyje šalių sutartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė. Pažymėtina, kad šalys susitarė, jog Preliminariojoje sutartyje nurodytas turto pirkimo – pardavimo sąlygas laiko privalomomis sąlygomis pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai (Preliminariosios sutarties 2 punktas).

53.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovo reikalavimai dėl netesybų priteisimo tenkinti pagrįstai, šiuo atveju įrodytos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos.

Dėl procesinės bylos baigties

54.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties sudarymą bei sutarčių aiškinimą, netesybas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

57.       Ieškovas V. M. prašo priteisti iš atsakovo 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kartu pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalus rekomenduojamo priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apelianto (atsakovo) D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. V. ieškovo V. M. naudai 1 161,60 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt vieną eurą ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.