Civilinė byla Nr. e2YT-26963-600/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21322-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. M. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja R. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. Č. po savo sutuoktinės G. Č. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad pareiškėjos motina G. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos mirties pareiškėjos tėvas A. Č. (G. Č. sutuoktinis) atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs likusį turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja pažymi, kad jos tėvas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjos tėvas mirė (duomenys neskelbtini).
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime pažymi, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškimo tenkinimui. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. Č. palikimo perėjimą valstybei.
3. Suinteresuotas asmuo P. M., kuriam teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai, atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Pareiškimas tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis nustato, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimu laikomas faktinis paveldėto turto valdymas arba kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įstatymo yra nustatyta, kad palikimo priėmimas faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, yra įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės.
5. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, palikimo priėmimas pradėjus jį faktiškai valdyti nustatomas iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
6. Iš teismui pateikto mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2020 m. birželio 25 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1967 duomenų matyti, kad G. Č. mirė santuokoje su A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), susilaukusi 2 vaikų – R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2020 m. birželio 10 d. Testamentų registro išrašo duomenų nustatyta, kad po palikėjos G. Č. mirties dėl palikimo priėmimo jos įpėdiniai nesikreipė. Iš mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvas A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja. Iš byloje esančio suinteresuoto asmens P. M. (G. S. sūnaus) 2016 m. gegužės 6 d. pareiškimo duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo atsisakė po A. Č. mirties atsiradusio palikimo.
7. Iš 2020 m. birželio 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjos tėvo A. Č. ir pareiškėjos motinos G. Č. vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja į bylą yra pateikusi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)mokėjimo knygelės išrašą ir techninės apskaitos bylos išrašą, patvirtinančius, kad pareiškėjos tėvo dispozicijoje buvo nurodyto buto dokumentai. Iš byloje esančio 2020 m. liepos 28 d. Gyventojų registro išrašo duomenų nustatyta, kad A. Č. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
8. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos tėvas A. Č. po sutuoktinės G. Č. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis gyveno bute (duomenys neskelbtini), jo dispozicijoje buvo šio buto nuosavybės dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177-197 straipsniai).
9. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų atliktus veiksmus palikimui priimti, tarp palikėjos įpėdinių nesant ginčo dėl palikimo priėmimo fakto, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškime nurodytų aplinkybių tikrumą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177-197, 259, 444-448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Renata Kasimovienė