Civilinė byla Nr. e2-605-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01373-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2; 3.4.4.5.1; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „AUGA group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,European Merchant Bank“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „AUGA group“ restruktūrizavimo byloje ir civilinė byla dėl dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo sustabdyta.

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi akcinei bendrovei (toliau – AB) „AUGA group“ (toliau – ir atsakovė, laiduotoja) iškelta restruktūrizavimo byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Valnetas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. sausio 17 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi patvirtinti neginčijami atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai, o ginčijami finansiniai reikalavimai išskirti nagrinėti atskirose bylose.

3.       Pareiškėja UAB „European Merchant Bank“ (toliau – ir pareiškėja) nemokumo administratorei pateikė prašymą patvirtinti 2 054 613,42 Eur finansinį reikalavimą restruktūrizuojamos AB (toliau – RAB) „AUGA group“ restruktūrizavimo byloje. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. gegužės 19 d. tarp jos ir žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „AUGA Smilgiai“ sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. KL-2021-08 (toliau – ir Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu pareiškėja suteikė ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ (toliau – ir pagrindinė skolininkė) 2 000 000 Eur kreditą. UAB „European Merchant Bank“ ir AB „AUGA group“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS-2021-01 (toliau – ir Laidavimo sutartis), kuria AB ,,AUGA group“ besąlygiškai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis pareiškėjai, jeigu pagrindinė skolininkė neįvykdys visos prievolės ar jos dalies pagal Kreditavimo sutartį. ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ nesumokėjo nei vienos iš keturių įmokų pagal Kreditavimo sutartį, o visa prievolė tapo pradelsta 2024 m. gruodžio 31 d.

4.       Nemokumo administratorė prašė teismo nepatvirtinti UAB „European Merchant Bank“ finansinio reikalavimo. Nurodė, kad RAB ,,AUGA group“ yra įmonių grupės AUGA  patronuojanti bendrovė, o ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ yra įmonių grupės AUGA dalis. Tiek grupės patronuojančiai bendrovei, tiek kitoms grupės įmonėmis iškeltos restruktūrizavimo bylos arba sprendžiama dėl restruktūrizavimo bylų iškėlimo. Pagrindinei skolininkei ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-119-589/2025. Visa AUGA įmonių grupės veikla pagrįsta žiedinės ekonomikos principu, tarp grupės įmonių susiklostę stiprūs finansiniai ir ekonominiai ryšiai, o finansiniai srautai yra persipynę. Grupės įmonių restruktūrizavimo proceso sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip bus sukoordinuotas visų subjektų restruktūrizavimo procesas. Sprendžiant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, turi būti įvertintas grupės įmonių ekonominis ir finansinis ryšys bei išvengta dvigubo skolos skaičiavimo, kadangi tai iškreiptų faktinį skolos dydį, keltų grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui.

5.       Atsižvelgiant į restruktūrizavimo procesu siekiamus tikslus bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kreditoriai, kurių teises ir pareigas tiesiogiai paveikia restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės, įskaitant ir prievolės įvykdymo termino atidėjimą ar prievolės įvykdymo išdėstymą per tam tikrą laikotarpį, laikomi restruktūrizavimo plano paveikiamais kreditoriais, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sudarę Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 10 straipsnio 1 dalyje numatytą susitarimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.82 straipsnio 4 dalis numato, kad užtikrintos prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui.

6.       Nagrinėjamu atveju UAB „European Merchant Bank“ finansinis reikalavimas patvirtintinas restruktūrizuojamos  ŽŪB (toliau – RŽŪB) ,,AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo byloje, tačiau reiškiamas ir RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje. Patvirtinus RŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo planą, bus modifikuota pagrindinės skolininkės prievolė, atitinkamai turi būti modifikuota ir laiduotojos prievolė (CK 6.82 straipsnio 4 dalis). Būtent RŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ vykdys savo įsipareigojimus kaip pagrindinė skolininkė. Kol nėra baigtas RŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo procesas, nėra žinoma, kokia apimtimi pagrindinė skolininkė yra įvykdžiusi  savo prievoles, todėl šiuo metu nėra galimybės įvertinti RAB ,,AUGA group“, kaip šalutinės skolininkės, prievolės dydžio ir vykdytinumo. Patvirtinus restruktūrizavimo planą pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo byloje, UAB „European Merchant Bank“ būtų laikoma neturinčia vykdytinos reikalavimo teisės į RAB ,,AUGA group“ CK 6.82 straipsnio 4 dalies pagrindu.

7.       Be to, patvirtinus tą patį finansinį reikalavimą tiek pagrindinės skolininkės, tiek laiduotojos restruktūrizavimo bylose, bus įgytos dvigubos neturtinės teisės, kuriomis dvigubai pasinaudos vienas asmuo. Nors dvigubas patvirtinimas galimas (kreditorius turi teisę reikalauti vykdyti prievolę iš pagrindinio skolininko ir laiduotojo), bet šiuo atveju turi būti atsižvelgta į pagrindinės skolininkės ir laiduotojos gyvybingumą (mokumą) – negalima mechaniškai skaičiuoti tos pačios skolos sumos tiek pagrindinei skolininkei, tiek laiduotojai, nes faktiškai iš abiejų turto nebus įvykdyta visa prievolė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi patvirtinto UAB „European Merchant Bank“ 2 000 000 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmu etapu, ir įtraukė UAB „European Merchant Bank“ į RAB „AUGA group“ antros eilės kreditorių sąrašą; civilinę bylą dalyje dėl UAB „European Merchant Bank“ 54 742,08 Eur finansinio reikalavimo, tenkinamo antru etapu, patvirtinimo sustabdė, iki Panevėžio apygardos teisme bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2‑224‑589/2025.

9.       Teismas nustatė, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. Susitarimu Nr. 3 prie Kreditavimo sutarties pagrindinė skolininkė įsipareigojo atlikti keturias įmokas iki 2024 m. rugsėjo 30 d., 2024 m. spalio 31 d., 2024 m. lapkričio 30 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d. po 500 000 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nei viena įmoka pagrindinės skolininkės nesumokėta.  

10.       Teismas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo. Trečiajam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojų (atsakovų) prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad finansinio reikalavimo, grindžiamo laidavimo teisiniais santykiais, patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios bendrovės restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo reikalavimų patenkinimo ar nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1792‑241/2020, 45 punktas).

11.       Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, nors ir pritarė nemokumo administratorės argumentui, kad vykdant restruktūrizavimo procesus patronuojančiai ir dukterinėms bendrovėms turėtų būti laikomasi koordinavimo principo, tačiau  pažymėjo, jog tai savaime nesudaro pagrindo netvirtinti finansinio reikalavimo, remiantis CK 6.82 straipsnio 4 dalimi. Kaip nurodyta teismų praktikoje, finansinio reikalavimo, grindžiamo laidavimo teisiniais santykiais, patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios bendrovės restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo reikalavimo patenkinimo ar nepagrįsto praturtėjimo.

12.       Teismas taip pat nesutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad iš laidavimo teisinių santykių kildinami finansiniai reikalavimai negali būti tvirtinami, nes jie paveikiami restruktūrizavimo plano, ar kreditoriai neturi būti pripažįstami paveikiamais kreditoriais, iki nebus išspręstas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimas pagrindinės skolininkės byloje arba nebus baigtas restruktūrizavimo procesas. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėja nebus paveikiama restruktūrizavimo plano. Priešingai, atsižvelgus į tai, kad laiduotoja susiduria su finansiniais sunkumais, bendrovė nebus pajėgi įvykdyti prievolę, kurios terminas yra suėjęs, netaikant atitinkamų priemonių, t. y. prievolės įvykdymo termino atidėjimo ar prievolės vykdymo išdėstymo.

13.       Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-119-589/2025 patvirtintas UAB „European Merchant Bank“ 2 000 000 Eur finansinis reikalavimas pagrindinės skolininkės RŽŪB „AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo byloje. Ta pačia nutartimi UAB „European Merchant Bank“ 63 470,78 Eur dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas išskirtas nagrinėti atskiroje byloje (civilinės bylos Nr. eB2-224-589/2025).

14.       Teismas nurodė, kad pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo procese įsiteisėjusia nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas negali būti kvestionuojamas solidarios skolininkės restruktūrizavimo procese, nes teismo nutartis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje pateikė visus rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas. Nemokumo administratoriaus nurodoma aplinkybė dėl paskutinės įmokos nesumokėjimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones dukterinės bendrovės restruktūrizavimo procese, nepaneigia pareiškėjos reikalavimo teisės turėjimo. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas patvirtino UAB „European Merchant Bank“ 2 000 000 Eur finansinį reikalavimą ir įtraukė ją į RAB ,,AUGA group“ antros eilės kreditorių sąrašą.

15.       Atsižvelgęs į tai, kad RŽŪB „AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo byloje UAB „European Merchant Bank“ finansinio reikalavimo dalis dėl apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių išskirta nagrinėti atskiroje byloje, siekdamas išvengti nesuderinamų sprendimų rizikos, teismas civilinės bylos dalį dėl 54 742,08 Eur finansinio reikalavimo sustabdė, iki Panevėžio apygardos teisme bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-224-589/2025 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovė RAB „AUGA group“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti UAB „European Merchant Bank“ 2 054 742,08 Eur finansinį reikalavimą RAB „AUGA group“ restruktūrizavimo byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Pagrindinė prievolė bus modifikuota, atidedant prievolės įvykdymą RŽŪB „AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo laikotarpiui (jei bus patvirtintas restruktūrizavimo planas), o tai sukelia CK 6.82 straipsnio 4 dalyje numatytas pasekmes. Prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas ir laiduotojai RAB ,,AUGA group“. 

16.2.                      Teismas, cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-145-912/2022, neįvertino itin svarbaus skirtumo tarp cituojamos bylos ir nagrinėjamos bylos – nagrinėjamoje byloje ne tik pagrindinei skolininkei, bet ir laiduotojai iškeltos restruktūrizavimo bylos. Kaip toje pačioje cituojamoje civilinėje byloje nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, skolininkas (laiduotojas) gali atsikirsti į kreditoriaus reikalavimus, kai pats dalyvauja tuose teisiniuose santykiuose. RAB ,,AUGA group“ dalyvauja teisiniuose santykiuose tiek ta prasme, kad yra pagrindinės skolininkės RŽŪB „AUGA Smilgiai“ kontroliuojančioji valdymo įmonė, tiek ir ta prasme, jog jai pačiai yra keliama restruktūrizavimo byla.

16.3.                      Teismų praktikos išaiškinimai, susiję su kreditorinio reikalavimo, grindžiamo laidavimo santykiais, patvirtinimu restruktūrizavimo byloje, nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Nagrinėjama situacija išskirtinė – grupės įmonių finansiniai srautai yra persipynę tarpusavyje, susiję, o pati grupė, siekdama gauti finansavimą atskiroms grupės įmonėms, naudoja prievolių užtikrinimo būdus (laidavimą, hipoteką).

16.4.                      Laidavimo prievolė yra akcesorinė. Esminis laidavimo bruožas yra priklausomumas nuo pagrindinės prievolės. Tai lemia, kad modifikuojant pagrindinę prievolę, iš pradžių dėl JANĮ 28 straipsnio apribojimų, o vėliau dėl patvirtinto restruktūrizavimo plano, modifikuojasi ir pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas – laidavimas. Laiduotojai turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Nagrinėjamu atveju JANĮ įtvirtintam teisiniam reglamentavimui ribojant kreditoriaus teises pagrindinės skolininkės atžvilgiu, toks kreditoriaus teisių ribojimas turi būti taikomas ir laiduotojos atžvilgiu, kadangi tai atitinka CK 6.82 straipsnio 2 dalies esmę. Pagrindinę prievolę modifikavus ir neatsiradus pagrindinės prievolės pažeidimui, laiduotojos pareiga vykdyti prievolė neegzistuoja, dėl ko pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas.

16.5.                      Patvirtinus ginčo finansinį reikalavimą RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo procese, tai iš esmės reiškia, kad ta pati skola atspindėta dviejų grupės įmonių restruktūrizavimo planuose, o tai darytų grupės įmonių restruktūrizavimo procesą sudėtingu. Teismas neįvertino, kad RAB ,,AUGA group“ laiduojama prievolė bus dengiama kitos bendrovės – RŽŪB „AUGA Smilgiai“, dėl to nėra logiška šią prievolę įtraukti ir į RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo planą. Atsižvelgus į itin glaudų grupės įmonių finansinių srautų tarpusavio ryšį, nepagrįsta laidavimo prievolę atspindėti ir įtraukti ne tik į pagrindinės skolininkės, bet ir į RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo planą, taip dvigubinant skolą.

16.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendraskolių prievolių santykis galės (turės) būti kontroliuojamas restruktūrizavimo bylų eigoje. Tokia padėtis nėra teisėta, kadangi jau kreditorinių reikalavimų tvirtinimo metu būtina kontroliuoti pagrindinės skolininkės ir laiduotojo prievolės vykdymą. Teismas neįvertino, kad atsakovė turi virš 41 mln. Eur skolų, o kartu su laiduotojais ši suma siekia virš 90 mln. Eur, nors šias skolas padengs grupės bendrovės, kurioms yra keliamos ar iškeltos restruktūrizavimo bylos.

17.       Pareiškėja UAB ,,European Merchant Bank“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai į atskirojo skundo argumentus:

17.1.                      Klausimai dėl finansinių prievolių modifikavimo, nuolaidų taikymo bus sprendžiami vėlesniame restruktūrizavimo proceso etape – tvirtinant restruktūrizavimo planą. Nagrinėjamu atveju atsakovė reikalauja iš viso netvirtinti pareiškėjos reikalavimo, o tai paneigtų tarp šalių susiklosčiusius sutartinius (laidavimo) santykius bei atsakovės, kaip laiduotojos, solidariąją atsakomybę. Atskirajame skunde nurodomi argumentai ir cituojama teismų praktika nepatvirtina atsakovės argumentų dėl pareiškėjos teisės reikšti reikalavimą pagal Laidavimo sutartį išnykimo restruktūrizavimo atveju.

17.2.                      Grupės įmonių restruktūrizavimo procesų koordinavimas turi būti siejamas tik su kiekybiniais rodikliais – kreditorių reikalavimo tenkinimo apimtis ir (ar) solidariųjų skolininkų atsakomybės ribomis, kad iš solidariųjų skolininkų nebūtų išieškota daugiau nei bendras kreditoriaus reikalavimas.

17.3.                      Pareiškėja pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems argumentams ir teismų praktikai, kurie patvirtina pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

19.       Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

20.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „European Merchant Bank“ 2 000 000 Eur finansinis reikalavimas RAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byloje, o civilinė byla dalyje dėl 54 742,08 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo sustabdyta, iki Panevėžio apygardos teisme bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2-224-589/2025, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

21.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB ,,European Merchant Bank“ ir ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. KL-2021-08, kurios pagrindu UAB ,,European Merchant Bank“ suteikė ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ 2 000 000 Eur kreditą, o ŽŪB ,,Auga Smilgiai“ įsipareigojo grąžinti kreditą Kreditavimo sutartyje nurodytomis dalimis ir terminais, sumokėti sutarties parengimo mokestį ir palūkanas (kintama palūkanų norma, kurią sudaro kintama 6 mėnesių palūkanų bazė EURIBOR ir 4 proc. palūkanų marža (Kreditavimo sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1, 4.1, 5.1, 7.1 papunkčiai; Specialiųjų sąlygų 1, 4 ir 5 punktai).

22.       Susitarimu Nr. 3 dėl 2021 m. gegužės 19 d. Kreditavimo sutarties Nr. KL-2021-08 pakeitimo, be kita ko, pakeisti: 

22.1.                      Specialiųjų sąlygų 3 (i) punktas, nurodant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas 2024 m. gruodžio 31 d. (Susitarimo 4.1 papunktis);

22.2.                      Specialiųjų sąlygų 3 (ii) punkto (ii) papunktis, nurodant, kad tarpiniai kredito grąžinimo (kredito linijos mažinimo) terminai: (i) 500 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 31 d.; (ii) 500 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2024 m. lapkričio 30 d.; (iii) 500 000 Eur – ne vėliau kaip iki galutinio grąžinimo termino pabaigos (Susitarimo 4.2 papunktis).

23.       UAB ,,European Merchant Bank“ ir AB ,,AUGA group“ 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Laidavimo sutartį Nr. LS-2021-01, kuria AB ,,AUGA group“ neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo, kaip solidari skolininkė, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis UAB ,,European Merchant Bank“, jeigu kredito gavėja neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir (arba) kitų įmokų pagal Kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais (1 punktas).

24.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ nėra sumokėjusi nei vienos įmokos UAB ,,European Merchant Bank“ pagal Kreditavimo sutartį.

25.       AB „AUGA group“ 2024 m. lapkričio 28 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB „AUGA Smilgiai“.

26.       Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑348‑589/2024 (šiuo metu civilinės bylos Nr. eB2-119-589/2025) iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo ar nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos pritaikė ŽŪB „AUGA Smilgiai“, laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė: 1) vykdyti ŽŪB „AUGA Smilgiai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo ar nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas ir (ar) turtą iš ŽŪB „AUGA Smilgiai“; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo ar nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos ( skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už ŽŪB „AUGA Smilgiai“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti ŽŪB „AUGA Smilgiai“ priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 6) parduoti ar kitaip perleisti ŽŪB „AUGA Smilgiai“ turtą; 7) iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo kreditoriams nutraukti visas ŽŪB „AUGA Smilgiai“ sudarytas sutartis; 8) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą.

27.       Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis patikslinta, nurodant, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo ar nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

28.       Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. ir 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimis pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas iki teismo nutarties iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti ŽŪB „AUGA Smilgiai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo ar nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą.

29.       Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2‑119‑589/2025, įsiteisėjusia 2025 m. vasario 3 d., ŽŪB „AUGA Smilgiai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtintas UAB „European Merchant Bank“ 2 000 000 Eur finansinis reikalavimas RŽŪB „AUGA Smilgiai“ restruktūrizavimo byloje. Ta pačia nutartimi UAB „European Merchant Bank“ 63 470,78 Eur dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas išskirtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2‑224-589/2025.

30.       AB ,,AUGA group“ vadovė 2024 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos AB ,,AUGA group“ iškėlimo. Kartu su pareiškimu pateiktame restruktūrizavimo plano projekte nurodytos AB „AUGA group“ suteiktos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, t. y. užtikrinimo priemonės, suteiktos trečiųjų asmenų naudai, tarp kurių ir ŽŪB „AUGA Smilgiai“ prievolių užtikrinimas pagal Kreditavimo sutartį laidavimu. AB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1364-866/2025, įsiteisėjusia 2025 m. sausio 17 d.

31.       Nemokumo administratorė, pateikusi prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo RAB ,,AUGA group“, nesutiko su pareiškėjos UAB „European Merchant Bank“ prašymu patvirtinti jos 2 054 613,42 Eur finansinį reikalavimą finansinį reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi patvirtinto UAB „European Merchant Bank“ 2 000 000 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą pirmu etapu, ir įtraukė UAB „European Merchant Bank“ į RAB „AUGA group“ antros eilės kreditorių sąrašą; civilinę bylą dalyje dėl UAB „European Merchant Bank“ 54 742,08 Eur finansinio reikalavimo, tenkinamo antru etapu, patvirtinimo sustabdė, iki Panevėžio apygardos teisme bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. eB2 224 589/2025. Atsakovė RAB ,,AUGA group“ dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti UAB „European Merchant Bank“ finansinį reikalavimą.

Dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo

32.       JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

33.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio juridinio asmens turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančio juridinio asmens administratorius pagal kreditoriaus bei bankrutuojančio juridinio asmens pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek nemokumo administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

34.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑651/2013, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

35.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė, pateikusi prašymą dėl kreditorių ir jų reikalavimų patvirtinimo, nesutiko su pareiškėjos UAB „European Merchant Bank“ prašymu patvirtinti jos finansinį reikalavimą, nes, nemokumo administratorės vertinimu, pagrindinei skolininkei RŽŪB „AUGA Smilgiai“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, pagrindinė prievolė bus modifikuota, atidedant prievolės įvykdymą restruktūrizavimo laikotarpiui, ir prievolės įvykdymo atidėjimas turi būti taikomas ir laiduotojai RAB ,,AUGA group“ (CK 6.82 straipsnio 4 dalis). Nemokumo administratorė nurodė, kad sprendžiant finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, turi būti įvertintas grupės įmonių (tame tarpe ir pagrindinės skolininkės bei laiduotojos, kurios abi restruktūrizuojamos) ekonominis ir finansinis ryšys bei išvengta dvigubo skolos skaičiavimo, kadangi tai iškreiptų faktinį skolos dydį, keltų grėsmę sėkmingam restruktūrizavimo procesui.

36.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apskųstoje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nors ir pritarė nemokumo administratorės argumentui, kad vykdant restruktūrizavimo procesus patronuojančiai ir dukterinėms bendrovėms turėtų būti laikomasi koordinavimo principo, tačiau pažymėjo, jog savaime ši aplinkybė nesudaro pagrindo netvirtinti finansinio reikalavimo, remiantis CK 6.82 straipsnio 4 dalimi. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios bendrovės restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo reikalavimo patenkinimo ar nepagrįsto praturtėjimo.

37.       Atsakovė atskirajame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad pagrindinę prievolę modifikavus pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo byloje, modifikuojasi ir pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas – laidavimas (CK 6.82 straipsnio 4 dalis). Modifikavus pagrindinę prievolę ir neatsiradus pagrindinės prievolės pažeidimui, laiduotojos pareiga vykdyti prievolė neegzistuoja, dėl ko pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas. Atsakovės įsitikinimu, teismų praktikos išaiškinimai, susiję su kreditorinio reikalavimo, grindžiamo laidavimo santykiais, patvirtinimu restruktūrizavimo byloje, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje, nagrinėjamu atveju nėra taikomi. Nagrinėjama situacija išskirtinė, nes grupės įmonių finansiniai srautai yra persipynę tarpusavyje, susiję, o pati grupė, siekdama gauti finansavimą atskiroms grupės įmonėms, naudoja prievolių užtikrinimo būdus (laidavimą, hipoteką).

38.       Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis).

39.       Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (be kita ko, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

40.       Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, ir tai, kad laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis); prievolės įvykdymo atidėjimas, kurį kreditorius suteikia skolininkui, taikomas ir laiduotojui. (CK 6.82 straipsnio 4 dalis).

41.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei ŽŪB ,,AUGA Smilgiai“ pagrindinė prievolė įvykdyta nebuvo, t. y. pagrindinė skolininkė iki galutinio prievolės įvykdymo termino (2024 m. gruodžio 31 d.) nesumokėjo nei vienos įmokos pareiškėjai. Nors atsakovė ir teigia, kad pagrindinė skolininkė paskutinės įmokos negalėjo sumokėti dėl pagrindinės skolininkės restruktūrizavimo byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas iki teismo nutarties iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą įsiteisėjimo dienos vykdyti ŽŪB „AUGA Smilgiai“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo ar nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą – panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi, t. y. dar iki paskutinės įmokos sumokėjimo termino pabaigos. Taigi, pagrindė prievolė tapo pradelsta dar iki restruktūrizavimo bylos ŽŪB „AUGA Smilgiai“ iškėlimo ir apribojimų pagrindinei skolininkei pritaikymų.

42.       Pagrindinei skolininkei iki 2024 m. gruodžio 31 d. nesumokėjus įmokų pagal Kreditavimo sutartį, Laidavimo sutarties pagrindu kilo laiduotojos atsakomybė. Laidavimo sutartimi laiduotoja įsipareigojo atsakyti pareiškėjai su pagrindine skolininke kaip solidariąją prievolę turinčios bendraskolės. Kaip matyti iš bylos duomenų, laiduotojos atsakomybė kilo dar iki restruktūrizavimo bylos jai pačiai iškėlimo.

43.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo bendrovės sudarytų sutarčių galiojimo. Pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, laiduotojo prievolių vykdymas taip pat nėra sustabdomas ar atidedamas. Dėl to restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali būti laikomas pagrindu atidėti laiduotojui prievolės įvykdymą pagal CK 6.82 straipsnio 4 dalies nuostatas. Prievolių užtikrinimo būdas laidavimo sutartimi prarastų prasmę, jeigu dėl pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimo būtų atidėtas  ir laiduotojo prievolės įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A‑145‑912/2022 33 punktas).

44.       Pagal CK 6.7 straipsnį, kai pareiga solidarioji, skolininkas gali panaudoti prieš kreditoriaus reikalavimą tiek bendrus visiems skolininkams, tiek ir asmeninius atsikirtimus. Tačiau skolininkas neturi teisės atsikirsti kreditoriaus reikalavimui, kai atsikirtimas pagrįstas tokiais kitų bendraskolių teisiniais santykiais, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja, taip pat negali naudoti prieš kreditorių tokių gynybos priemonių, kurias gali panaudoti tik asmeniškai vienas ar keli kiti bendraskoliai. Po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi įtakos laiduotojų atsakomybei. Laidavimo esmė – padidinti tikimybę, kad užtikrinta prievolė bus įvykdyta. Reikšmingas yra faktas, kad užtikrinta prievolė neįvykdoma. Tai yra atidedamoji laiduotojo prievolės sąlyga. Atsiradus nurodytai sąlygai, laiduotojo prievolė tampa vykdytina ir kreditorius gali pareikalauti, kad laiduotojas, kaip solidarusis skolininkas, už skolininką įvykdytų visą užtikrintą prievolę ar jos dalį. Net jei pagrindinis skolininkas tampa nemokus, kreditorius turi teisę reikalauti, kad laidavimu užtikrintą, bet skolininko neįvykdytą prievolę įvykdytų laiduotojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A‑145‑912/2022 34–35 punktai).

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės argumentus, bylos medžiagą, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad aptarti teismų išaiškinimai, patvirtinantys, jog dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei laiduotojos prievolės vykdymas nėra atidedamas, ginčo atveju netaikytini.

46.       Atsakovė teisi, teigdama, kad AUGA grupių įmonių veikla pagrįsta žiedinės ekonomikos principu, tarp grupės įmonių susiklostę stiprūs finansiniai ir ekonominiai ryšiai, finansiniai srautai yra persipynę, todėl įmonių grupės restruktūrizavime tikslinga taikyti procedūrų koordinavimo principus, ką patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai grupės įmonių restruktūrizavimo bylose (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑292-407/2025, 2025 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-262-407/2025, 2025 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2025). Visgi, Lietuvos civilinėje teisėje įmonių grupių reguliavimas yra paremtas grupės įmonių atskirumo doktrina, kuri reiškia, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A‑380‑330/2023 21–25 punktus). Taigi, nors pagrindinė skolininkė ir laiduotoja priklauso tai pačiai įmonių grupei, jos laikomos atskirais juridiniais asmenimis. Pareiškėja reikalavimo teisę į 2 000 000 Eur dydžio prievolės įvykdymą įgijo ne tik iš dviejų atskirų, nors ir susijusių, juridinių asmenų, tačiau ir skirtingu teisiniu pagrindu – iš pagrindinės skolininkės Kreditavimo sutarties pagrindu, jai neįvykdžius prievolės iki Kreditavimo sutartyje nustatyto termino; iš laiduotojos Laidavimo sutarties pagrindu, įvykus Laidavimo sutartyje nustatytai sąlygai – pagrindinei skolininkei laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės pagal Kreditavimo sutartį. Kadangi pagrindinė skolininkė ir laiduotoja laikomos atskirais juridiniais asmenimis, tai reiškia ir tai, kad po prievolės pažeidimo pagrindinės skolininkės įgytas teisinis statusas, dėl kurio galima laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindine skolininke ir neturi įtakos laiduotojos atsakomybei (CK 6.7 straipsnis). Tuo tarpu, aplinkybė, kad restruktūrizavimo byla iškelta ir laiduotojai, juolab atsižvelgus į tai, jog jos prievolė pagal Laidavimo sutartį atsirado iki restruktūrizavimo bylos laiduotojai iškėlimo, nepaneigia jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį.

47.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju pareiškėjos reikalavimų patvirtinimas tiek pagrindinės skolininkės, tiek už ją laidavusios ŽAB ,,AUGA group“ restruktūrizavimo bylose nereiškia dvigubo pareiškėjos reikalavimų patenkinimo ar pareiškėjos nepagrįsto praturtėjimo. Pareiškėja, prašydama patvirtinti tapačius finansinius reikalavimus skolininkės ir laiduotojos restruktūrizavimo bylose, pasinaudojo įstatymo suteikta kreditoriaus apsauga iš abiejų solidariųjų bendraskolių reikalauti prievolės įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vien finansinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia besąlyginio jo patenkinimo. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑1792‑241/2020 45 punktas).

48.       Teisėjų kolegija, apibendrindama, konstatuoja, kad aplinkybės dėl pagrindinės skolininkės ir laiduotojos priklausymo vienai įmonių grupei, susijusių finansinių srautų, skolos pareiškėjai atsispindėjimo abiejų grupės įmonių restruktūrizavimo planuose šioje konkrečioje byloje nesudaro pagrindo nepatvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, jeigu šios aplinkybės bus reikšmingos, jos gali būti vertinamos kitose bylose, sprendžiant ginčus grupės įmonių restruktūrizavimo procesuose.

49.       Atsakovė atskirajame skunde nepateikia argumentų dėl ginčijamo 2 000 000 Eur finansinio reikalavimo dalies dydžio, jo pagrįstumo įrodymais, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo sustabdyti civilinės bylos dalį dėl pareiškėjos 54 742,08 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, todėl teisėjų kolegija šiais aspektais nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

50.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė byloje aktualų teisinį reguliavimą ir vadovavo aktualia teismų praktika, todėl padarė pagrįstas išvadas. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                   Vilija Mikuckienė

                                                                                Antanas Rudzinskas

                                                                                Vigintas Višinskis