Administracinė byla Nr. I-2233-583/2013 m.

                                                               Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01838-2013-1

                                                       Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.5; 57; 73 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su administracine byla pagal pareiškėjos E.M. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos administracinio teismo, atsakovui Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl galimybės šią bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme,

n u s t a t ė:

2013 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos E.M. prašymas atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl 7171,47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-12-31.

Pareiškėja nuo 1999 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. dirbo Klaipėdos apygardos administracinio teismo finansininke ir reikalavimą dėl savo pažeistų teisių gynimo reiškia atsakovu nurodydama ir Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Pagal teismingumo taisykles šio ginčo nagrinėjimas yra priskirtas atsakovui, būtent Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Įvertinus aukščiau nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, akivaizdu, kad šioje konkrečioje situacijoje objektyviam stebėtojui gali kilti pagrįsta abejonė dėl galimybės Klaipėdos apygardos administraciniam teismui objektyviai išnagrinėti įvardijamą administracinę bylą, kurioje teismas pats yra atsakovu ir privalėtų vykdyti teisingumą. Todėl vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, 47 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 471 straipsnio 1 dalimi, bei proceso ekonomiškumo ir racionalumo principu (nesprendžiant nusišalinimo klausimo kiekvienam teisėjui atskirai), nusišalinu ir nušalinu visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos Nr. I-2233-583/2013 nagrinėjimo.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, kreipiamasi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl administracinės bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.  

Teismo pirmininkas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 471 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 1 ir 2 dalimi,

n u t a r ė :

nusišalinti nuo administracinės bylos Nr. I-2233-583/2013 (proceso numeris 3-63-3-01838) pagal pareiškėjos E.M. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo, nagrinėjimo.  

Nušalinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos Nr. I-2233-583/2013 (proceso numeris 3-63-3-01838) pagal pareiškėjos E.M. prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, nagrinėjimo.  

Kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl administracinės bylos Nr. I-2233-583/2013 perdavimo nagrinėti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo kitam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teismo pirmininkas                                                                                                                 Remigijus Arminas