Civilinė byla Nr. 2-566/2010

        Procesinio sprendimo kategorija 126.2(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 25 d.  

Vilnius

         Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vestrus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vestrus“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-340-280/2010).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,  

n u s t a t ė :

Ieškovas Panevėžio apskrities VMI prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vestrus“ ir jo bankroto administratoriumi paskirti Z. V. S.

Ieškovas nurodė, kad UAB „Vestrus“ nevykdo įsipareigojimų mokėti mokesčius valstybės (savivaldybių) biudžetui. Įmonės pradelsti įsipareigojimai 2009 m. lapkričio 3 d. sudarė 484 238,76 Lt. Be skolos valstybei, vykdomi išieškojimai iš įmonės ir pagal kitų kreditorių vykdomuosius dokumentus, kurie siekia 84 308,55 Lt sumą. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 25 d. atsakovui nusiuntė pranešimą bei įpareigojo jį sumokėti 162 319,53 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimą per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, taip pat įspėjo, kad neįvykdžius įpareigojimų sumokėti skolą bus inicijuota bankroto byla. Įmonės pradelsti įsipareigojimai gali sudaryti ne mažiau kaip 568 547,31 Lt.

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi pripažino UAB „Vestrus“ nemokia ir iškėlė jai bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė Z. V. S.

Nutartyje nurodyta, kad atsakovui UAB „Vestrus“ keltina bankroto byla, nes yra pagrindas teigti, jog jis nemokus. UAB „Vestrus“ nemokumą patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės apie mokesčių įsiskolinimą. Be to, teismo reikalavimu UAB „Vestrus“ pateikti įrodymai, tarp jų įmonės 2009 m. kovo 24 d. balansas, pagal kurį įmonė apskaitė turto už 12 318 417 Lt, o jos skolos siekė 11 917 064 Lt. Apskaitytos balanse autotransporto priemonės 2008 m. gruodžio 31 d. įvertintos 9 482 158 Lt suma, tačiau nuosavybės teise įmonei nepriklauso, jos yra naudojamos lizingo sutarčių pagrindu, lizingo sutarčių pabaiga - 2013 metai. 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovo mokėtina po vienerių metų suma pagal lizingo sutarčių įsipareigojimus siekė 6 757 360 Lt. Teismas nenustatė sąlygų, dėl kurių būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas ieškovo pasiūlytas Z. V. S., kuris sutiko teikti bankroto administravimo paslaugas ir turi tokią teisę, tam neprieštaravo ir įmonių Bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Atsakovas UAB „Vestrus” atskiruoju skundo prašo panaikinti teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Vestrus“. Skunde rašoma, kad teismas įmonės nemokumo klausimą išsprendė tik pagal ieškovo nurodytas aplinkybes, jog įmonė 2009 m. lapkričio 3 d. buvo skolinga biudžetui 484 238,76 Lt. Pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis įmonės balanse apskaityto turto vertė yra 8 306 949 Lt. Transporto priemonių vertė yra 6 961 442 Lt. Įmonė turi ir kito turto, kurio vertė yra 1 345 507 Lt. Kitos įmonės atsakovui skolingos 765 958 Lt. Analizuojant įmonės balanse įrašyto turto vertę teigtina, kad įmonė turi turto, neįskaitant pagal lizingo sutartis naudojamo transporto, už 1 345 507 Lt, o pagal teismui pateiktą ieškinį ir prie jo pridėtus dokumentus įmonės pradelstos skolos sudaro 568 547,31 Lt ir neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.     

Atskirasis skundas atmestinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Bankroto institutas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą bei pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus. Tačiau pradedant šį procesą, t. y. iškeliant įmonei bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik tokių finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvaus turinio teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Pažymėtina, kad ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iškėlė bankroto bylą UAB „Vestrus“ dėl jos nemokumo. Pagal prie apelianto atskirojo skundo pateiktą įmonės 2009 m. rugsėjo 30 d. balansą, kuris laiko aspektu yra artimiausias klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo momentui, matyti, jog įmonės balanse apskaityto viso turto vertė siekė 8 306 949 Lt (ilgalaikis turtas sudarė 7 381 447 Lt, trumpalaikis turtas – 925 502 Lt). Balanse į ilgalaikio turto apimtį įtraukta ir įmonės turimų transporto priemonių vertė, kuri siekia 6 961 442 Lt, tačiau šios transporto priemonės bankroto bylos klausimo sprendimo momentu nuosavybės teise nepriklausė UAB „Vestrus“, nes jų savininkas yra lizingo įmonė (lizingo davėjas). CK 6.567 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas lizingo (finansinės nuomos) sutarties apibrėžimas. Pagal bendrą taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas. Įvertinus nurodytą aplinkybę darytina išvada, kad tikrasis UAB „Vestrus“ priklausantis turtas ir turtinės teisės siekė tik 1 345 507 Lt (iš jų 420 005 Lt - ilgalaikis turtas, didžiąją dalį - 925 502 Lt sudaro trumpalaikis turtas). Pats apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo minėtą įmonės turimo turto sumą -1 345 507 Lt. Būtent šią sumą reikia vertinti sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo santykyje su įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžiu. Pirmosios instancijos teismas buvo įpareigojęs atsakovo vadovą pateikti kreditorių ir debitorių sąrašus, kur būtų nurodytos ne tik skolų sumos, bet ir atsiskaitymo (finansinių prievolių įvykdymo) terminai, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įmonės įsipareigojimus bei kitus dokumentus, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie įmonės faktinę finansinę padėtį, tačiau reikalingų duomenų apie pradelstų skolinių įsipareigojimų apimtį bendroje finansinių įsipareigojimų masėje atsakovo vadovas nepateikė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, negali sutikti su skundo motyvu, jog visos UAB „Vestrus“ pradelstos skolos siekia vos 568 547,31 Lt, jog tokios pradelstų įsipareigojimų sumos pagrindu negalima spręsti apie įmonės nemokumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą 568 547,31 Lt dydžio įsiskolinimo sumą iš esmės sudaro tik ieškinyje nurodytas įsiskolinimas Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir pagal antstolių kompiuterinės sistemos duomenis vykdomų išieškojimų iš UAB „Vestrus“ suma (b. l. 8). Sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo/nemokumo turi būti vertinami visi jos skoliniai įsipareigojimai, o ne tik asmens, inicijavusio bankroto bylą, kreditorinio reikalavimo dydis ir šio asmens paminėti kiti galimi įmonės skoliniai įsipareigojimai. Atsakovo vadovui neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo ir nepateikus kreditorių ir debitorių sąrašų su mokėtinų skolų terminais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi įmonės balanso duomenimis ir jų pagrindu sprendė apie įmonės pradelstus įsipareigojimus. Iš 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų matyti, kad atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 4 083 005 Lt (iš to skaičiaus ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis –1 798 344 Lt, finansinės skolos – 320 000 Lt, skolos tiekėjams – 1 010 637 Lt ir kiti finansiniai įsipareigojimai). Trumpalaikiai įsipareigojimai labiausiai atspindi nedelsiant vykdytinas atsakovo finansines prievoles, tarp jų ir pradelstas (laiku neįvykdytas) prievoles, todėl pirmiausia pagal jų apimtį turi būti sprendžiama dėl įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su balanse apskaitomo įmonei priklausančio turto verte. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo įsipareigojimai pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kiti panašaus pobūdžio finansiniai įsipareigojimai siekia net 5 650 567 Lt sumą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju atsakovo 4 083 005 Lt dydžio trumpalaikių finansinių įsipareigojimų apimtis iš esmės turi būti vertinama su aukščiau nurodyta atsakovui realiai priklausančio turto verte - 1 345 507 Lt. Byloje esančių atsakovo finansines galimybes patvirtinančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas yra faktiškai nemoki įmonė, t. y. jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto ir jai priklausančio turto vertės.

Apelianto skundo argumentai neleidžia daryti išvados, kad UAB „Vestrus“ bankroto byla buvo iškelta neteisingai. Sprendžiant pagal bylos medžiagą negalima teigti, kad UAB „Vestrus“ yra moki įmonė. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,   

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                              Konstantinas Gurinas  

             Gintaras Pečiulis

                                                                                                                         Donatas Šernas