Civilinė byla Nr. e2A-51-186/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00515-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.1; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Projektana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energoblokas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Projektana“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Energoblokas“ 50 742,98 Eur skolos, 3 298,29 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 22 d. šalys sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (toliau ir – Subrangovė) įsipareigojo statybos objekte „Viešbutis Aguonų g. 11, Vilnius“ (toliau – Objektas) pagal atsakovės (toliau ir – Generalinės rangovė arba Gen. rangovė) pateiktą techninio projekto pamatų dalies medžiagą atlikti darbus, numatytus Sutarties 2.1 punkte. Pagal 2016 m. birželio 16 d. šalių sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 1) ieškovė įsipareigojo Objekte atlikti papildomus gruntinių inkarų įrengimo darbus. Pagal 2016 m. rugpjūčio 24 d. šalių sudarytą Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Sutarties (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 2) ieškovė įsipareigojo Objekte atlikti papildomus grunto kasimo ir išvežimo darbus. Atsakovė įsipareigojo priimti atliktus statybos darbus ir už juos sumokėti Sutartyje ir Papildomuose susitarimuose Nr. 1 bei Nr. 2 nustatytas kainas, iš viso 327 400 Eur be PVM. Pagal ieškovės pateiktus ir atsakovės patvirtintus dokumentus: 2016 m. rugsėjo 23 d. Pažymą Nr. 4 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę už 2016 m. rugsėjo mėn., 2016 m. rugsėjo 23 d. Atliktų darbų aktą Nr. 4 už 2016 m. rugsėjo mėn., 2016 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 07004015, ieškovė atliko atsakovei darbų už 98 809,02 Eur be PVM. Pagal Sutarties 7.2 punktą už atliktus darbus ieškovei atsakovė sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo pagal pažymos apie atliktų darbų vertę pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei dienos. Atsakovė nustatytu terminu galutinai neatsiskaitė ir už atliktus darbus liko skolinga ieškovei 50 742,98 Eur. Pagal Sutarties 9.3.1 punktą, atsakovė, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka, moka ieškovei 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytos prievolės sumos. Atsakovė vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus pagal 2016 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 07004015, todėl privalo sumokėti ieškovei 3 298,29 Eur delspinigių.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė Sutartyje nustatytu terminu darbų neatliko ir neinformavo apie jokias aplinkybes, dėl kurių negalės laiku įvykdyti Sutarties. Dėl to atsakovė negalėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų pagal 2016 m. balandžio 17 d. sudarytą Statybos rangos sutartį su Objekto užsakove UAB „Orme Investicijos“ (toliau – Užsakovė), kuri tuo pagrindu vienašališkai įskaitė 70 718 Eur netesybų sumą į atsakovei pagal šią sutartį mokėtinas sumas. Be to, dėl ieškovės ir jos subrangovų vykdomų darbų Objekte nugriuvo gretimame sklype esantys sandėliukai, kurių atstatymo darbų vertė 15 592 Eur, ir buvo apgadinta gretimo sklypo asfalto ir trinkelių danga, kurios atstatymo darbų vertė 1 500 Eur. Šiuos nuostolius atsakovė taip pat išskaitė iš ieškovei mokėtinos sumos, todėl atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už atliktus darbus 50 742,98 Eur pasibaigė 2016 m. gruodžio 1 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties priedą Nr. 3 „Darbų grafikas“ projektavimo darbai turėjo būti pradėti 2016 m. balandžio 18 d. ir baigti 2016 m. gegužės 13 d., statybos darbai turėjo būti pradėti 2016 m. gegužės 5 d. ir baigti 2016 m. rugpjūčio 12 d. Sutarties 5.4 punktas numato Subrangovės teisę nepradėti darbų pagal minėtą grafiką, jeigu Gen. rangovė neįvykdo Sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda statybvietės ir kt.) arba kliudo Subrangovei vykdyti Sutartį. Tokiu atveju statybos darbų pabaigos terminas pratęsiamas atitinkamai tiek dienų, kiek buvo sustabdyti ar nepradedami darbai, o Gen. rangovė, kol neįvykdo savo įsipareigojimų, negali reikalauti pradėti darbus. Sutarties 5.5 punktas numato, kad visais atvejais, išskyrus nustatytą Sutarties 5.4 punkte, kai atsiranda būtinybė pakeisti statybos darbų atlikimo terminus arba darbus atlikti keliais etapais, tai turi būti raštu įforminta papildomu šalių susitarimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad reikalavo pakeisti darbų atlikimo terminus. Ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl darbų atlikimo termino pratęsimo dėl laiku neperduotos statybvietės. Todėl teismas konstatavo, kad statybvietė ieškovei buvo perduota pagal nustatytą grafiką, sandėliukų griūtis įvyko būtent ieškovei atliekant statybos darbus, todėl ji kaip savo srities profesionalė galėjo ir turėti numatyti tokią avarinių sandėliukų griūtį ir imtis atitinkamų priemonių arba nepradėti darbų, nepriimti statybvietės ir reikalauti nukelti statybos darbų pradžios terminus. Subrangovės atsakomybė numatyta Sutarties 8.3.1–8.3.4 punktuose, pagal kuriuos Subrangovė statybos darbų atlikimo metu ar Sutartyje numatytu garantijos laikotarpiu, gavusi pagrįstą raštišką pranešimą apie defektus, ir įsitikinusi, kad defektai yra atsiradę dėl jos kaltės, privalo (per suderintą su Gen. rangove laiką) šiuos defektus ištaisyti. Pažeidusi tarpinius darbų atlikimo terminus, trūkumų šalinimo terminus, Subrangovė privalo mokėti 0,1 proc. delspinigius nuo tokių darbų kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. Tuo atveju, jeigu galutinis darbų atlikimo terminas nėra pažeistas, sumokėtos netesybos už tarpinių darbų atlikimo terminų pažeidimus netaikomos arba grąžinamos. Už kitų Sutartyje nurodytų įsipareigojimų pažeidimą Subrangovė, Gen. rangovės reikalavimu, moka 100 Eur baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį; pažeidusi galutinį darbų atlikimo terminą dėl savo kaltės, moka Gen. rangovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną bei atlygina visus dėl to Gen. rangovės patirtus nuostolius. Sutarties 8.3.6 punkte numatyta, kad Gen. rangovė turi teisę savo nuožiūra išskaityti baudas, patirtus nuostolius, savo iniciatyva atliktų darbų išlaidas iš Subrangovei už darbus mokėtinos darbų kainos.
6. Teismas nustatė, kad Užsakovė 2016 m. lapkričio 30 d. atliko 70 718 Eur delspinigių ir atsakovei mokėtinos 50 742,98 Eur sumos įskaitymą, o dėl likusios 19 975,02 Eur sumos priteisimo iš atsakovės kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovė iki pat ginčo dėl įskaitymo tarp šalių pradžios nebuvo pareiškusi, kaip numatyta Sutartyje, kad stabdo darbų vykdymą, neprašė koreguoti darbų atlikimo grafiko, išskyrus 2016 m. gegužės 30 d. laišką, kuriame nurodė negalinti tęsti darbų ašyse Nr. 5a ir Nr. A-E dėl sandėliukų griūties, tačiau, kaip matyti iš tolesnės statybos darbų eigos, ši aplinkybė nesutrukdė ieškovei atlikti darbus, už kuriuos ji reikalauja sumokėti. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai įskaitė ieškovei mokėtiną 50 742 ,98 Eur sumą į 70 718 Eur delspinigius. Teismas vadovavosi teismų praktikos nuostata, kad tais atvejais, kai abi susitariančios šalys yra verslininkai, savo srities profesionalai, 0,2 proc. delspinigiai nelaikytini nepagrįstai dideliais, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo šiuos delspinigius mažinti. Tačiau teismas nesutiko su įskaitymu likusioje dalyje, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra realiai patyrusi nuostolius dėl sandėliukų pastato atstatymo. Be to, sandėliukų pastatas buvo avarinės būklės dar iki statybos darbų pradžios, nuostolių suma yra neapibrėžta ir ginčytina, todėl ši įskaitytos sumos dalis negali būti pripažinta apibrėžtu, nekeliančiu ginčų reikalavimu. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad realiai patyrė 1 500 Eur nuostolių dėl sugadinto asfalto ir šaligatvio atstatymo, todėl ir šioje dalyje įskaitymą teismas nepripažino pagrįstu. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį, nes atsakovės įskaityta 70 718 Eur delspinigių suma visiškai padengė ieškovės reikalaujamas priteisti sumas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Ieškovė UAB „Projektana“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vėlavo perduoti ieškovei darbų frontą, t. y. frontas perduotas tik 2016 m. gegužės 23 d., todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad statybvietė ieškovei buvo perduota pagal grafiką. Aplinkybė, kad ieškovė raštu nebuvo informavusi atsakovės apie statybvietės neperdavimą laiku, nešalina atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo fakto. Atsakovės 2016 m. gegužės 4 d. el. laiškas patvirtina, kad atsakovė vėlavo perduoti ieškovei darbams vykdyti būtinus duomenis apie apkrovas. Pagal bylos duomenis, 2016 m. liepos 22 d. atsakovė dar nebuvo pateikusi ieškovei visų techninių sprendimų dėl pastato konstrukcijų, būtinų ieškovės vykdomiems darbams, kuriuos priėmus, be kita ko, dar buvo reikalinga papildyti ieškovei teikiamus brėžinius. Remiantis Sutarties 2.1.2 punkto nuostatomis, ieškovė darbus Objekte galėjo vykdyti tik pagal atsakovės konstrukcinės dalies vadovo patvirtintą darbo projektą. Tarp šalių susiklostė tokia Sutarties vykdymo praktika, kuomet atsakovė, jau po Sutarties sudarymo, dalimis pateikdavo ieškovei darbams vykdyti būtiną informaciją, ieškovė pagal gautus duomenis parengdavo reikalingus dokumentus, pateikdavo juos suderinti atsakovei ir po to vykdydavo darbus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei atlikti darbus trukdė Objekte esančios neiškeltos dujotiekio ir elektros linijos bei šalia Objekto esantis avarinės būklės ūkinių sandėliukų pastatas. Šias kliūtis privalėjo pašalinti atsakovė, tačiau šių sutartinių įsipareigojimų taip pat tinkamai neįvykdė (Sutarties 9.1.1, 9.1.5 p.). Dujotiekio linija buvo perkelta tik 2016 m. spalio 12 d., todėl ieškovė objektyviai neturėjo galimybės iki Sutartyje nustatyto termino užbaigti visų darbų. Apie faktinę situaciją Objekte ieškovė buvo informavusi atsakovę (2016 m. gegužės 30 d., 2016 m. spalio 6 d. pranešimais), o atsakovė su ieškovės pastabomis sutiko. Teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad statybvietė ieškovei buvo perduota tik 2016 m. gegužės 23 d., tačiau vertindamas Papildomo susitarimo Nr. 2 sudarymo aplinkybes, teismas pripažino tikėtinais atsakovės argumentus, kad šis susitarimas negalėjo turėti įtakos darbų terminams, nes jame numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2016 m. gegužės 3 d. Sprendime nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas padarė minėtas viena kitai iš esmės prieštaraujančias išvadas. Atsakovė darbų vykdymo metu nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo, sudarė naujus susitarimus dėl papildomų darbų. Tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys buvo sutarusios dėl galutinių darbų atlikimo terminų pratęsimo. Todėl atsakovė neįgijo jokių priešpriešinių, vienarūšių, galiojančių ir vykdytinų reikalavimų ieškovės atžvilgiu.
7.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ūkinių sandėliukų pastato griūtį galėjo lemti Gen. rangovės ir Užsakovės netinkamas veikimas ar neveikimas, todėl teismo priešingos išvados, kad ūkinių sandėliukų pastato griūtis buvo tiesioginė ieškovės ar jos subrangovų atliekamų darbų pasekmė, yra nepagrįstos. Užsakovė su pranešimu dėl ūkinių sandėliukų pastato avarinės būklės bei susijusių veiksmų atlikimo į sandėliukų savininkus kreipėsi dar 2016 m. balandžio 19 d. Užsakovės užsakymu 2016 m. gegužės 18 d. parengtas statinio būklės aktas, kuriame konstatuota, kad Objekte iškasus 2,2 m gylio daubą, skirtą ir archeologiniams tyrinėjimams, ūkinių sandėliukų pastatas liko stovėti šalia pavojingo šlaito, keliančio griūties pavojų. Minėtame statinio būklės akte buvo rekomenduojama šlaitą užpilti papildomu grunto sluoksniu. 2016 m. gegužės 25 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ūkinių sandėliukų pastato griūtis įvyko dėl nesutvirtintos jų konstrukcijos bei nukasto statybvietės žemės paviršiaus sluoksnio. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Objekto žemės paviršiaus sluoksnio nukasimo darbus vykdė atsakovė ir šie darbai atlikti dar iki ieškovės darbų pradžios. Jokių įrodymų ar kitokių aplinkybių, kad ieškovė atliko veiksmus, kurie galėtų būti susiję su ūkinių sandėliukų pastato griūtimi, byloje nenustatyta.
7.3. Teismas nepagrįstai Gen. Rangovę ir Užsakovę siejančių sutartinių teisinių santykių pasekmes taikė ieškovei. Darbai pagal Sutartį buvo atlikti 73 dienomis vėliau. Atsakovė savo 70 718 Eur nuostolius grindžia su Užsakove sudarytos sutarties nuostatomis, pagal kurias Užsakovė apskaičiavo atsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius už atsakovės 108 dienų vėlavimą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės reikalauti atlyginti delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo visos ieškovės pagal Sutartį atliktinų darbų vertės, t. y. 327 400 Eur, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartyje nustatytu terminu buvo neatlikta tik dalis visų numatytų darbų.
7.4. Atsakovės reikalaujamas delspinigių dydis (0,2 proc.) atitinka 73 proc. metinių palūkanų normą, o tai yra neprotingai per dideli delspinigiai.
8. Atsakovė UAB „Energoblokas“ atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsikerta šiais argumentais:
8.1. Darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, kad paskutinis atliktų darbų aktas Nr. 5 šalių pasirašytas 2016 m. gruodžio 1 d., t. y. praėjus 108 dienoms nuo Sutartyje nurodyto termino pabaigos. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų vienašališkai pratęsusi darbų atlikimo terminus ir apie tai pranešusi atsakovei (Sutarties 5.4, 5.5 p.). Ieškovė 2016 m. gegužės 30 d. pranešime nieko nepaminėjo nei apie statybvietės, nei apie techninės dokumentacijos neperdavimą laiku, nei apie kitas aplinkybes, dėl kurių laiku negalėjo įvykdyti darbų pagal Sutartį. Ieškovės 2016 m. spalio 6 d. pranešimas neturi jokios reikšmės, nes pateiktas praėjus 2 mėnesiams po visų Sutartyje numatytų darbų pabaigos. Ieškovė neįrodė šalių susitarimo pratęsti darbų pagal Sutartį atlikimo terminus, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pažeidė šiuos terminus ir už tai atsako.
8.2. Ieškovė negalėjo pradėti vykdyti realių statybos darbų Objekte, kol neparengė reikiamų darbo projekto sprendinių. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė vėlavo perduoti ieškovei statybvietę. Ieškovė buvo pirma subrangovė, kuri atliko darbus Objekte, todėl atsakovei nebuvo jokių objektyvių kliūčių perduoti statybvietę ieškovei iš karto po Sutarties pasirašymo. Dėl užimtumo kituose objektuose ieškovė darbų atlikimą Objekte pradėjo tik 2016 m. gegužės 23 d.
8.3. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsniu, papildomų darbų atlikimas sąlygoja būtinumą padidinti darbų atlikimo kainą, bet ne pratęsti darbų atlikimo terminą. 2016 m. rugpjūčio 24 d. šalys susitarė dėl papildomo apmokėjimo už darbus, kurie jau buvo anksčiau atlikti, todėl šio susitarimo sudarymas nesusijęs su darbų atlikimo termino pratęsimu. Susitarime nėra jokių sąlygų apie termino pratęsimą, priešingai, 2 punkte nurodyta, kad Sutarties sąlygos lieka nepakitusios.
8.4. Nugriuvusių sandėliukų dalyje darbai ieškovės nėra atlikti iki šios dienos. Dujų vamzdis Objekte buvo iškeltas 2016 m. spalio 12 d., t. y. kai ieškovė jau darbų Objekte faktiškai nebevykdė (tik šalino atsakovės nurodytus trūkumus). Ieškovės 2016 m. gegužės 12 d. el. laiškas patvirtina, kad pati ieškovė buvo atsakinga už bendradarbiavimą su Lietuvos dujų atstovais dėl leidimo daryti polius, atkasus dujų vamzdį. Ieškovė tinkamai nevykdė Sutarties 8.1.11 punkte numatytos pareigos informuoti atsakovę apie aplinkybes, trukdančias jai atlikti darbus, nes ieškovės 2016 m. spalio 6 d. raštas, kuriame nurodomos tokios aplinkybės, pateiktas praėjus 2 mėnesiams po darbų atlikimo termino pabaigos.
8.5. Sutarties nuostatų pagrindu darbo projektą turėjo parengti pati ieškovė, pagal atsakovės pateiktą techninio projekto pamatų dalies medžiagą (priedas Nr. 3 „Apkrovos į pamatus“). Šis priedas buvo pateiktas ieškovei 2016 m. balandžio 6 d., t. y. dar iki Sutarties pasirašymo, ir niekuomet nebuvo keičiamas. Ieškovė jau 2016 m. gegužės 2 d. suderino visus klausimus su konstrukcinės dalies projekto rengėju, o 2017 m. gegužės 19 d. buvo parengtas projekto dalinės ekspertizė aktas – tai reiškė, kad darbo projekto dalis „gręžtiniai poliai ir gruntiniai inkarai“ buvo parengta, patikrinta ir jau nebegalėjo būti keičiama.
8.6. Atsakovė visą laiką ragino ieškovę pagreitinti darbų atlikimą, nesutiko pratęsti darbų atlikimo termino (Papildomo susitarimo Nr. 2 2 p.), nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė pažeidė darbų atlikimo terminą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pretenzijos nepareiškimas nesuponuoja išvados, kad užsakovas pratęsė terminą ar atsisakė teisės reikalauti netesybų už termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016).
8.7. Sutartyje nurodytus darbus ieškovė perdavė atsakovei ne 2016 m. spalio 24 d., o 2016 m. gruodžio 1 d., tai patvirtina data paskutiniame šalių pasirašytame atliktų darbų akte Nr. 5. Atsakovė šio akto nepasirašė, kol nebuvo pašalinti atliktų darbų trūkumai, nurodyti atsakovė 2016 m. lapkričio 17 d. rašte, taip pat perduoti atsakovei statybos darbų žurnalai bei kita dokumentacija.
8.8. Atsakovė ne taikė netesybas ieškovei, bet įskaitė patirtų nuostolių atlyginimą. Atsakovė patyrė nuostolius dėl to, kad Užsakovė pritaikė atsakovei netesybas ir įskaitė 70 7180 Eur sumą į atsakovei pagal jų sudarytą generalinės rangos sutartį mokėtas sumas. Todėl atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti Užsakovės taikytų netesybų pagrįstumo ir dydžio. Užsakovė po įskaitymo nepadengtą delspinigių dalį prisiteisė iš atsakovės, todėl šie nuostoliai yra realūs. Ieškovei buvo taikyta mažesnė atsakomybė, nei numatyta Sutarties 8.3.4 punkte.
8.9. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė įskaitymo atlikimo metu neturėjo reikalavimo teisės į ieškovę dėl 15 592 Eur sumos, todėl pripažino, kad šioje dalyje įskaitymas atliktas nepagrįstai. Ieškovė ginčija teismo pasisakymus dėl ūkinių sandėliukų pastato nugriovimo priežasčių, tačiau teismas konkrečių prejudicinę reikšmę turinčių faktų nenustatė, todėl šie sprendimo motyvai negali būti apeliacijos objektu. Ieškovė buvo atsakovės tinkamai informuota apie visas su darbų atlikimu susijusias aplinkybes, įskaitant ūkinių sandėliukų pastato būklę. Ieškovė kaip profesionali projektavimo, statybvietės paruošimo bei statybos darbų vykdytoja prisiėmė atsakomybę už grunto ir smėlio nuošliaužų kontrolę ir visas galimas pasekmes. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo reikšmė ir paskirtis yra tam tikrų aplinkybių konstatavimas, bet ne šių aplinkybių atsiradimo priežasties įvertinimas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus statybos darbus pagal Sutartį. Atsakovė neginčija dokumentų, t. y. 2016 m. rugsėjo 23 d. Pažymos, Atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą, tačiau įrodinėja, kad ši prievolė pasibaigė atlikus įskaitymą nuostolių, kuriuos atsakovė patyrė dėl to, kad ieškovė pažeidė Sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įskaitymas dėl dalies atsakovės nurodytų nuostolių, kurių suma padengia ieškovės prašomą priteisti skolą, yra atliktas teisėtai. Ieškovė su teismo išvadomis nesutinka, taigi, byloje keliamas atsakovės atlikto įskaitymo, kaip piniginės prievolės pagal Sutartį pabaigos, teisėtumo klausimas.
11. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalį, įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Šios įstatymo nuostatos reiškia, kad įskaitymą galima atlikti esant šioms sąlygoms: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2013).
12. Byloje nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo parengti Sutarties 2.1.1 punkte nurodytos pamatų dalies darbo projektą ir jį ekspertuoti, atlikti Sutarties 2.1.2 punkte nurodytus statybos darbus pagal Gen. rangovės konstrukcinės dalies vadovo patvirtintą darbo projektą ir organizuoti grunto kasimo bei išvežimo iš statybvietės darbus, kaip nurodyta Sutarties 2.1.3 punkte. Pagal Sutarties priedą Nr. 3 „Darbų grafikas“ ieškovė darbo projektą turėjo parengti 2016 m. balandžio 18 d. – 2016 m. gegužės 13 d. laikotarpiu, o statybos darbus turėjo pradėti vykdyti 2016 m. gegužės 5 d. ir pabaigti 2016 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovė prašo priteisti skolą už darbus, atliktus 2016 m. rugsėjo mėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinįjį ieškovės 2016 m. spalio 24 d. atliktų darbų aktą Nr. 5 už 2016 m. spalio mėn. atliktus darbus atsakovė pasirašė 2016 m. gruodžio 1 d., pridėdama pastabas apie darbų trūkumus (1 t., e. b. l. 120–123). Taigi, ieškovė darbus atliko nesilaikydama Sutartyje nustatyto termino, be to, su trūkumais. Duomenų, kad atsakovė nepagrįstai delsė priimti darbus, byloje nėra. Kadangi toks pat atitinkamų darbų atlikimo terminas buvo nustatytas Gen. rangovės ir Užsakovės sudarytoje Statybos rangos sutartyje, Užsakovė 2016 m. lapkričio 30 d. raštu pranešė Gen. rangovei, kad už 108 dienų vėlavimą atlikti šiuos darbus išskaitė iš Gen. rangovei pagal šią sutartį mokėtinų sumų 70 718 Eur delspinigių, kurie numatyti tos sutarties 9.2 punkte (0,2 proc. nuo darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną) (1 t., e. b. l. 143).
13. Pagal Sutarties 8.3.6 punktą, Gen. rangovė turi teisę savo nuožiūra išskaityti baudas, patirtus nuostolius, savo iniciatyva atliktų darbų išlaidas iš Subrangovei už darbus mokėtinos kainos. Atsakovė 2016 m. gruodžio 2 d. raštu pranešė ieškovei, kad vadovaudamasi minėta Sutarties nuostata išskaito iš Sutarties pagrindu Subrangovei mokėtinų sumų 87 810 Eur nuostolių sumą, kurią sudaro 70 718 Eur Užsakovės išskaitytų delspinigių, taip pat 15 592 Eur sandėliukų atstatymo darbų vertė ir 1 500 Eur gretimo sklypo asfalto bei trinkelių dangos atstatymo, valymo darbų vertė (1 t., e. b. l. 144–146). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pastarųjų nuostolių (dėl sandėliukų ir dangos sugadinimo) atsakovė neįrodė, todėl nepagrįstai juos įskaitė į ieškovei mokėtinas sumas pagal Sutartį. Teismo sprendimą skundžia tik ieškovė, kuri nesutinka, kad jos atžvilgiu atsakovė įgijo priešpriešinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
Dėl nuostolių už pavėluotai atliktus darbus
14. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad atsakovė vėlavo perduoti ieškovei Objekto statybvietę ir darbams vykdyti būtinus duomenis apie apkrovas; nepašalino kliūčių, kurios trukdė atlikti darbus, t. y. statybvietėje esančių dujotiekio ir elektros linijų bei šalia Objekto esančio avarinės būklės sandėliukų pastato; darbų atlikimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl praleistų terminų, todėl šie terminai buvo pratęsti šalių konkliudentiniais veiksmais. Dėl to ieškovė nėra atsakinga už nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl Užsakovės pritaikytų netesybų už pavėluotai atliktus darbus.
15. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, pirmiausia atsižvelgtina į Sutarties sąlygas, kurios aktualios nurodytu ginčo aspektu. Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminai gali būti keičiami Sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 5.4 punktą, Subrangovė turi teisę nepradėti darbų Sutarties 5.1 punkte (šis nukreipia į jau minėtąjį Sutarties priedą Nr. 3 „Darbų grafikas“, žr. šios nutarties 12 p.) nustatytu terminu, jeigu Gen. rangovė neįvykdo Sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda statybvietės ir kt.) arba kliudo Subrangovei vykdyti Sutartį. Tokiu atveju statybos darbų pabaigos terminas pratęsiamas atitinkamai tiek dienų, kiek buvo sustabdyti ar nepradedami darbai, o Gen. rangovė, kol neįvykdo savo įsipareigojimų, negali reikalauti pradėti darbus. Sutarties 5.5 punktas numato, kad visais atvejais, išskyrus nustatytą Sutarties 5.4 punkte, kai atsiranda būtinybė pakeisti statybos darbų atlikimo terminus arba darbus atlikti keliais etapais, tai turi būti raštu įforminta papildomu šalių susitarimu. Pagal Sutarties 6.3 punktą, jeigu Subrangovei pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką neperduota statybvietė arba, kaip susitarta, neperduoti reikalingi darbo brėžiniai, Subrangovė apie tai informuoja Gen. Rangovę, o darbų atlikimo terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek yra vėluojama perduoti darbų frontą. Subrangovė, be kita ko, įsipareigojo iki statybos darbų pradžios datos raštu pateikti Gen. rangovei visas pastabas dėl statybos darbų vykdymo, techninių sprendimų, parengiamųjų darbų kokybės ir savalaikiškumo, kurie gali turėti įtakos Subrangovės atliktų darbų kokybei ir terminams <…> (Sutarties 8.1.11 p.). Sutarties 9.1 punkte nustatyti Gen. rangovės įsipareigojimai, be kita ko, pašalinti esamus statinius ir kliuvinius statybvietėje (9.1.1 p.); iškelti darbams trukdančias komunikacijas ir požemines konstrukcijas (9.1.5 p.); ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu pranešti Subrangovei apie pasirengimą perduoti jai statybvietę <…> surašant priėmimo perdavimo aktą (9.1.9 p.); ne vėliau kaip dešimt darbo dienų prieš Sutarties 5.1 punkte numatytą darbų pradžią pateikti Subrangovei techninio projekto konstrukcijų dalį, patvirtintą Gen. rangovės įgalioto asmens parašu ir įmonės spaudu bei elektroninėje laikmenoje AUTOCAD (dwg) formatu; darbo projekto rengėjų patvirtintą užduotį, reikalingą Subrangovės darbo projekto daliai parengti (9.1.19 p.).
16. Vadovaujantis minėtomis Sutarties sąlygomis, darytina išvada, kad Subrangovės teisė pagal Sutarties 5.4 punktą nepradėti darbų ir pratęsti jų pabaigos terminą atsiranda tik tuo atveju, jeigu Subrangovė apie kliūtis, trukdančias vykdyti darbus, informuoja Gen. Rangovę, kaip numatyta Sutarties 6.3 ir 8.1.11 punktuose. Tokia išvada atitinka ir CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti.
17. Byloje pateiktas 2016 m. gegužės 23 d. šalių sudarytas darbų fronto priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį Subrangovei buvo perduota Objekto statybvietė (1 t., e. b. l. 112). Kaip minėta, ieškovė pagal Sutartį statybos darbus turėjo pradėti vykdyti 2016 m. gegužės 5 d., todėl statybvietė ieškovei buvo perduota 18 dienų vėliau, nei ieškovė turėjo pradėti vykdyti statybos darbus. Tačiau apeliantė iš esmės pripažįsta, kad atsakovės neinformavo raštu apie būtinybę pratęsti darbų atlikimo terminą dėl pavėluotai perduotos statybvietės, kaip reikalaujama pagal Sutarties 6.3 punktą. Be to, kaip minėta, ieškovė pagal Sutartį statybos darbus turėjo pabaigti 2016 m. rugpjūčio 12 d., tačiau faktiškai paskutinius darbus atsakovei perdavė tik 2016 m. spalio 24 d. atliktų darbų aktu Nr. 5. Pastarąjį aktą atsakovė 2016 m. lapkričio 7 d. raštu atsisakė priimti, nurodydama darbų trūkumus (1 t., e. b. l. 135–136), o pasirašė 2016 m. gruodžio 1 d. su pastabomis apie neištaisytus darbų trūkumus. Taigi, ieškovė statybos darbus baigė vykdyti daugiau nei trimis mėnesiais vėliau, negu numatyta Sutartyje, nors statybvietė buvo perduota tik 18 dienų vėliau.
18. Dėl apeliantės argumento, kad atsakovė laiku neperdavė darbams vykdyti būtinų duomenų apie apkrovas, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde minimo atsakovės 2016 m. gegužės 4 d. el. laiško byloje nėra. Byloje yra pateiktas atsakovės 2016 m. gegužės 2 d. el. laiškas, iš kurio turinio galima spręsti, kad jau tuo metu, t. y. dar iki statybos darbų pradžios, visi reikalingi duomenys ieškovei buvo pateikti (3 t., e. b. l. 71). Pagal Sutarties priede Nr. 3 nustatytą darbų grafiką ieškovė darbo projektą turėjo parengti iki 2016 m. gegužės 13 d. Bylos duomenys patvirtina, kad projekto dalinės ekspertizės aktas dėl Objekto pamatų darbo projekto dalies „Gręžtiniai poliai ir gruntiniai inkarai“ parengtas 2016 m. gegužės 19 d. (3 t., e. b. l. 60). Vadinasi, tuo metu ieškovės darbo projektas jau buvo parengtas. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad darbo projekto dalies derinimas ir koregavimas tęsėsi iki 2016 m. liepos 22 d. (3 t., e. b. l. 30–45). Tačiau apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovė vėlavo pateikti ieškovei patvirtintą techninio projekto konstrukcijų dalį ar užduotį darbo projekto daliai parengti pagal Sutarties 9.1.19 punktą; patvirtinti ieškovės parengtą darbo projektą pagal Sutarties 2.1.2 punktą (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė neinformavo atsakovės apie darbų atlikimo termino pratęsimą dėl to, kad Subrangovei laiku neperduoti reikalingi darbo brėžiniai, kaip reikalaujama pagal Sutarties 6.3 punktą.
19. Byloje pateiktas ieškovės 2016 m. spalio 6 d. pranešimas atsakovei „Dėl darbų vykdymo terminų“ (1 t., e. b. l. 127). Šiame pranešime nurodyta, kad Subrangovė pagal darbų vykdymo grafiką polius turėjo įrengti iki 2016 m. birželio 21 d., tačiau šį terminą praleido, nes atraminių polių ašyse 1 ir A–E negalėjo įrengti dėl apšvietimo elektros linijos, kuri buvo iškelta tik liepos mėn. pradžioje; taip pat nurodyta, kad dėl esamo dujotiekio ašyse 8–10 ir F–E bei avarinės būklės sandėliukų ašyje 5a Subrangovė negali pabaigti betonavimo darbų. Kadangi minėtas pranešimas pateiktas praėjus beveik dviem mėnesiams po Sutartyje nustatyto statybos darbų termino pabaigos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įgijo teisę pratęsti darbų atlikimo terminą pagal Sutarties 5.4 punktą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė pagal Sutarties 8.1.11 punktą iki statybos darbų pradžios būtų raštu įspėjusi atsakovę apie tai, jog statybvietėje esanti apšvietimo elektros linija trukdys atlikti statybos darbus Sutartyje nustatytu terminu. Minėto 2016 m. gegužės 23 d. darbų fronto priėmimo–perdavimo akto 6 punkte įrašyta pastaba, kad „frontas priimamas tarp ašių E–G; 5–10“, tačiau nenurodyta, kad frontas tarp kitų ašių nepriimamas dėl neperkeltos apšvietimo elektros linijos. To paties akto 5 punkte „požeminės komunikacijos“ įrašyta „dujos tarp 8–9 ašių ir E–F“, taigi, ieškovė jau prieš statybos darbų pradžią žinojo apie statybvietėje esančią požeminę dujotiekio liniją. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės 2016 m. gegužės 12 d. el. laiškas ieškovei, kurio turinys, nesant jokių kitų priešingų įrodymų, suponuoja šalių susitarimą, kad pati ieškovė turėjo atkasti dujų vamzdį ir išsikviesti laiške nurodytą šiuo klausimu atsakingą AB „Lietuvos dujos“ darbuotoją (3 t., e. b. l. 72). Todėl ieškovės pateikti įrodymai, kad dujotiekio linija Objekte buvo perkelta tik 2016 m. spalio 12 d. (3 t., e. b. l. 21–24), nepateisina Sutartyje numatyto darbų pabaigos termino pažeidimo, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų raštu įspėta, jog dėl šios kliūties statybos darbai taip pat negalės būti atlikti laiku. Juolab, kad apeliantė nepaneigė atsakovės dar pirmosios instancijos teisme nurodyto argumento, jog 2016 m. spalio 12 d., kai buvo iškeltas minėtas dujų vamzdis, ieškovė darbų Objekte jau faktiškai nevykdė (tik taisė trūkumus), todėl akivaizdu, kad tai nebuvo esminė kliūtis laiku atlikti darbus (žr. atsakovės 2017 m. spalio 6 d. rašytinius paaiškinimus, 3 t., e. b. l. 52–56).
20. Ieškovė 2016 m. gegužės 30 d. pranešimu informavo atsakovę, kad pagal darbų grafiką negali vykdyti savo įsipareigojimų dėl gręžtinių polių įrengimo ašyse 5a ir A–E, nes, nugriuvus šalia objekto pastato laikančiajai sienai, likusi pastato dalis yra avarinės būklės ir kelia grėsmę toje zonoje dirbantiems asmenims (3 t., e. b. l. 7). Atsakovės 2016 m. spalio 24 d. rašte nurodyta, kad minėtas ieškovės 2016 m. gegužės 30 d. pranešimas buvo pateiktas Gen. rangovės prašymu, siekiant paspartinti ginčo su kaimynais sureguliavimą. Byloje nustatyta, kad sandėliukų pastato atstatymo darbai nebuvo atlikti, tačiau tai netrukdė ieškovei atlikti darbus, už kuriuos apmokėti atsakovei buvo išrašytos sąskaitos. Be to, atsakovė atsiliepime pripažįsta, kad ieškovė atliko didžiąją dalį Sutartyje numatytų statybos darbų, o ašyje 5a neatliktų darbų dalis sudaro 0,4 proc. visų Sutartyje ir papildomuose susitarimuose numatytų darbų apimties.
21. Nustatyta, kad šalys 2016 m. birželio 16 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kurį ieškovė įsipareigojo Objekte atlikti papildomus gruntinių inkarų įrengimo darbus (1 t., e. b. l. 5); 2016 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2, pagal kurį ieškovė įsipareigojo Objekte atlikti papildomus grunto kasimo ir išvežimo darbus (1 t., e. b. l. 10). Apeliantė nepagrįstai teigia, kad šių susitarimų dėl papildomų darbų sudarymas reiškia ir šalių susitarimą dėl Sutarties priede Nr. 3 numatyto darbų pabaigos terminas pratęsimo. Pažymėtina, kad nei viename iš minėtų papildomų susitarimų nėra jokių sąlygų apie darbų atlikimo termino pratęsimą. Priešingai, abiejų susitarimų 1 punkte nurodyti papildomi darbai, jų kiekis ir kaina, o 2 punkte nurodyta, kad kitos Sutarties sąlygos lieka nepakitusios ir yra taikomos visa apimtimi. Ta aplinkybė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. Papildomas susitarimą Nr. 2 sudarytas jau po darbų pabaigos termino (2016 m. rugpjūčio 12 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat neįrodo šalių susitarimo pratęsti šį terminą, atsižvelgiant į atsakovės paaiškinimą, kad šiame susitarime nurodyti papildomi darbai, kurie buvo atlikti jau anksčiau. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė Papildomame susitarime Nr. 2 nurodytus grunto kasimo ir išvežimo darbus atliko po šio susitarimo sudarymo, t. y. po 2016 m. rugpjūčio 24 d.
22. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 18 d., 2016 m. spalio 4 d. el. laiškuose reiškė pretenzijas ieškovei dėl per lėtai atliekamų darbų (3 t., e. b. l. 64–65), tokios pozicijos nuosekliai laikėsi ir vėlesniuose, t. y. 2016 m. spalio 24 d., lapkričio 6 d., gruodžio 2 d. bei gruodžio 13 d. raštuose (1 t., e. b. l. 129–134, 144–146, 152–154). Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovė darbų vykdymo metu nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo.
23. Taigi, apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė nesilaikyti Sutartyje nustatytos darbų atlikimo terminų pakeitimo tvarkos. Apeliantė taip pat neįrodė, kad ji tinkamai įgyvendino savo teisę pratęsti statybos darbų pabaigos terminą Sutarties 5.4 punkte numatytais atvejais (CPK 185 str.). Kadangi Subrangovė pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą, Gen. rangovė patyrė 70 718 Eur nuostolių, nes už pastarosios atitinkamų įsipareigojimų pažeidimą Užsakovė priskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, kuriuos įskaitė į Gen. rangovei mokėtiną 50 742,98 Eur sumą, o dėl likusios 19 975,02 Eur sumos priteisimo iš atsakovės kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymėtina, kad tokio paties dydžio delspinigiai, skaičiuojami būtent nuo visų darbų kainos, numatyti ir bylos šalių sudarytos Sutarties 8.3.4 punkte už galutinio darbų atlikimo termino pažeidimą. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str.) bei į tai, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems taikomi didesni rūpestingumo ir apdairumo standartai, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti minėto dydžio delspinigius esant neprotingai didelius. Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas šiuo pagrindu negali sumažinti netesybas tiek, kad jos būtų mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Apeliantės argumentas, kad darbai pagal Sutartį buvo atlikti tik 73 dienomis vėliau, taip pat atmestinas, nes Sutartyje numatyta darbų pabaiga 2016 m. rugpjūčio 12 d., o faktiškai atsakovė paskutinius darbus priėmė tik 2016 m. gruodžio 1 d. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė įrodė, kad dėl ieškovės pažeisto galutinio darbų atlikimo termino patyrė 70 718 Eur dydžio nuostolių, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės prievolė sumokėti ieškovei 50 742,98 Eur už atliktus darbus pasibaigė atlikus įskaitymą.
Dėl kitų nuostolių
24. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat ginčija teismo išvadas, kad ūkinių sandėliukų pastato griūtis buvo tiesioginė atsakovės ar jos subrangovų atliekamų darbų pasekmė. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, kuri iš jų yra atsakinga už sandėliukų savininkams padarytą žalą dėl ieškovės statybos darbų atlikimo metu nugriuvusios gretimame sklype esančio pastato sienos. Atsakovė, kaip minėta, iš ieškovei mokėtinų sumų taip pat išskaitė 15 592 Eur sandėliukų atstatymo darbų vertę, tačiau teismas konstatavo, kad šie nuostoliai neįrodyti. Kadangi byloje reikalavimus pareiškė tik ieškovė, o jos prašomą priteisti sumą visiškai padengia atsakovės patirti nuostoliai dėl Užsakovės pritaikytų netesybų už pavėluotai atliktus darbus, darytina išvada, jog žalos atlyginimo dėl minėtų sandėliukų sienos nugriuvimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Juolab, kad pati atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta, jog teismas šiuo aspektu konkrečių prejudicinę reikšmę turinčių faktų nenustatė. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nevertina šalių argumentų, kuriais kiekviena iš jų grindžia savo poziciją minėtu klausimu.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas, nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, paliktinas nepakeistas.
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, o tokio turto nesant (trūkstant), atsakovės piniginių lėšų areštą, neviršijant 54 041,27 Eur sumos. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neišsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismui atmetant ieškovės apeliacinį skundą, tuo pačiu panaikintinos ir minėta nutartimi atsakovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovės UAB „Projektana“ (į. k. 135738747) reikalavimams užtikrinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „Energoblokas“ (į. k. 302801430, buveinės adresas A. Goštauto g. 8, Vilnius) nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, o tokio turto nesant (trūkstant), atsakovės piniginių lėšų areštą, neviršijant 54 041,27 Eur sumos.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Antanas Rudzinskas
Egidijus Žironas