Civilinė byla Nr. 3K-3-336-701/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07596-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.6; 3.4.5.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. O. (V. O.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S. ir bankrutavusi kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties taikymą, aiškinimo ir taikymo, kai antstolis vykdomojo rašto pagrindu atlieka priverstinį reikalavimų vykdymą, taip pat dėl teismo precedento taikymo.

2.       Antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/03384, pradėta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-340-867/2014, dėl 2615,78 Eur skolos ir 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojamų nuo 2015 m. vasario 27 d., išieškojimo iš V. O. išieškotojos bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Švyturio taupomoji kasa“ naudai.

3.       Pareiškėjas skundu kreipėsi į antstolį, prašydamas: atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, jei antstolis laikys, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 512 straipsnyje nustatytas terminas; ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą 6 mėnesių senaties terminą delspinigiams išieškoti ir perskaičiuoti pagal vykdomąjį raštą priskaičiuotas netesybas; perskaičiavus delspinigius, atitinkamai sumažinti pareiškėjo turtui taikyto turto arešto mastą. Pareiškėjo teigimu, delspinigiai skaičiuojami ir išieškomi neteisingai, yra neproporcingi ir turi būti perskaičiuoti. Pareiškėjo manymu, antstolis nepagrįstai apskaičiavo delspinigius, jų skaičiavimui netaikydamas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto 6 mėnesių senaties termino, tokiu būdu padarydamas netesybas daug kartų didesnes už skolą.

4.       Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė 2020 m. spalio 26 d. patvarkymą, kuriuo su skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.

6.       Teismas nustatė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/03384, pradėta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-340-867/2014, dėl 2615,78 Eur skolos ir 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d., išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojos BKU „Švyturio taupomoji kasa“ naudai. Vykdomasis raštas išduotas dėl civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 ieškovės bankrutavusios BKU „Švyturio taupomoji kasa“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, ir atsakovų (vienas kurių yra pareiškėjas) sudarytos taikos sutarties nevykdymo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodyta, kad išieškotiną sumą sudaro likusi nesumokėta 2715,78 Eur skolos suma ir 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos skolos nuo 2015 m. vasario 27 d.

7.       Skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė gavęs 2020 m. spalio 12 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo skolininkas (pareiškėjas) informuotas, jog: delspinigiai yra skaičiuojami vykdomajame dokumente nurodyta tvarka, t. y. 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos skolos nuo 2015 m. vasario 27 d. iki visiško atsiskaitymo; bendra apskaičiuota delspinigių suma nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2020 m. spalio 12 d. yra 27 891,03 Eur; nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos iki 2020 m. spalio 12 d. išieškota ir išieškotojui pervesta 3785,35 Eur suma, o skolos išieškotojui likutis su apskaičiuotais delspinigiais iki 2020 m. spalio 12 d. yra 26 721,46 Eur (iš kurių 2615,78 Eur skola ir 24 105,68 Eur delspinigių).

8.       Pažymėjęs, kad antstolis, gavęs pareiškėjo skundą, jį išnagrinėjo ir jo netenkinęs perdavė nagrinėti teismui, teismas vertino, jog antstolis laikė, jog skundas pateiktas nepraleidus CPK 512 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino. 

9.       Teismas nurodė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas senaties terminas ieškiniui dėl netesybų pareikšti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Šis institutas nenustato jau priimto, įsiteisėjusio ir vykdytino procesinio teismo sprendimo vykdymo tvarkos (CPK 18 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas delspinigių išieškojimui pagal vykdomuosius dokumentus, nes išieškojimo vykdymą reglamentuoja ne CK, o CPK normos, kuriose nėra įtvirtinta jokio senaties termino skoloms ir delspinigiams pagal vykdomuosius dokumentus išieškoti. CPK 606 straipsnis reglamentuoja tik vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliui vykdyti terminus. 

10.       Teismas pažymėjo, kad materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus (įskaitant ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą), jau esant išduotam vykdomajam raštui dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, netaikytinos, nes teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir vykdymo procese jos pagrindu išdavus vykdomąjį raštą, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, nėra sprendžiama dėl sumų priteisimo. Antstolis turi pareigą vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstoliui A. S. pateiktas vykdyti 2015 m. rugsėjo 11 d. vykdomasis raštas nėra nuginčytas, todėl antstoliui šiame dokumente nurodytų sumų išieškojimas yra privalomas. Antstolis vykdomajame dokumente nurodytų sumų neturi teisės perskaičiuoti ar pakeisti (CPK 586 straipsnis). Šiuo atveju 2015 m. rugsėjo 11 d. vykdomajame rašte nurodyta, jog jis išduotas dėl taikos sutarties neįvykdymo ir atsakovams liko sumokėti 2715,78 Eur įsiskolinimo dalį bei 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d. Išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Nepakeitus vykdomojo dokumento turinio, antstolis neturi pagrindo perskaičiuoti išieškotinus delspinigius.

11.       Nustatęs, kad pareiškėjo skola vykdymo procese iš esmės nėra sumažėjusi, teismas konstatavo, kad šiuo metu spręsti dėl turto arešto masto sumažinimo nėra pagrindo. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dalis pareiškėjo turto areštuota vykdant 2014 m. sausio 3 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014, todėl dėl šiam turtui taikomo arešto panaikinimo gali spręsti tik teismas, priėmęs nutartį areštuoti turtą.

12.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog yra galimai pažeidžiamos tam tikros jo teisės, su tam tikru reikalavimu, pateikdamas atitinkamą procesinį dokumentą, gali kreiptis į teismą (CK 1.138 straipsnis).

13.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, 2021 m. sausio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 patvirtino ieškovės BKU „Švyturio taupomoji kasa“ ir atsakovų V. O. ir V. K. (V. K.) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią: atsakovai įsipareigojo solidariai sumokėti ieškovei iš viso 21 922,32 Lt per 12 mėnesių, iki kiekvieno mėnesio 28 d. sumokėdami 1800 Lt, o paskutinį 12-ąjį mėnesį sumokėdami likusią 2122,32 Lt sumą; pirmasis mokėjimas turi būti atliktas 2014 m. kovo 28 d.; atsakovams praleidus nors vieną šioje taikos sutartyje nustatytą mokėjimo terminą, laikoma, kad visos skolos mokėjimo terminas yra suėjęs ir skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal šią taikos sutartį. Kadangi atsakovai nevykdė taikos sutarties sąlygų, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi tenkino BKU „Švyturio taupomoji kasa“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą, pagal kurį atsakovai turi sumokėti likusią įsiskolinimo dalį, t. y. 2715,78 Eur, bei 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad į 2015 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-340-867/2014 perkeltos visos šalių laisva valia pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos, taip pat Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties rezoliucinė dalis. Šia nutartimi teismas sukonkretino ir tiksliai nurodė, nuo kurios dienos skaičiuojami delspinigiai, tačiau nepakeitė šalių laisva valia prisiimto įsipareigojimo, kad delspinigiai (netesybos) bus skaičiuojami iki visiško atsiskaitymo pagal taikos sutartį. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad jeigu šalys laisva valia sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, jų mokėjimo termino, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali šio susitarimo ginčyti, jis privalo susitarimą vykdyti, nebent netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Tokiu atveju skolininkas turėtų teisę kreiptis ne į antstolį, o į teismą su savarankiškais reikalavimais ir prašyti mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

17.       Pažymėjęs, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018), apeliacinės instancijos teismas nurodė nesiremiąs ir nesivadovaująs pareiškėjo minima Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-667-160/2014 ir joje pateiktu aiškinimu bei antstolio įpareigojimu perskaičiuoti delspinigius taikant 6 mėnesių delspinigių skaičiavimo senaties terminą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, skaičiuojami delspinigiai neprotingi, akivaizdžiai per dideli, neproporcingi, turi teisę kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Delspinigių skaičiavimui netaikius CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto šešių mėnesių senaties termino, antstolio apskaičiuotos netesybos tapo daug kartų didesnės už skolą. Iki 2020 m. spalio 12 d. bendra priskaičiuota delspinigių suma yra 27 891,03 Eur, ši suma yra apskaičiuota už 2054 dienas. Iš antstolio pateiktos pozicijos akivaizdu, kad antstolis delspinigius skaičiuos ir toliau, todėl pareiškėjui ateityje taps praktiškai neįmanoma padengti tokio dydžio netesybų įsiskolinimo ir tokios didelės netesybų sumos išieškojimas sukels didelę žalą jo turtiniams interesams. Kreditorius realiai nepatyrė ir negalėjo patirti 27 891,03 Eur nuostolių, todėl, siekdamas išieškoti tokias dideles netesybas, kreditorius siekia praturtėti pareiškėjo sąskaita.

19.2.                      Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Išduotame vykdomajame rašte buvo eliminuota nuostata dėl delspinigių skaičiavimo iki visiško atsiskaitymo, taigi antstolis turėjo vadovautis senaties terminais, taikomais delspinigiams skaičiuoti.

19.3.                      Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas šešių mėnesių senaties terminas, o šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama. Taigi ilgesnis nei šešių mėnesių netesybų skaičiavimo terminas negali būti taikomas. Kadangi pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų prašė taikyti senatį, antstolis nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto šešių mėnesių senaties termino ir apskaičiavo delspinigius už 2054 dienas.

19.4.                      Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, kurios ratio decidendi (sprendimo pagrindas) nesutampa su nagrinėjamos bylos, dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009, 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10 969/2019, 33 punktas). Apeliacinės instancijos teismo cituojamos bylos nagrinėjimo dalyką sudarė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą ir ieškinio senaties taikymą reikalavimams dėl netesybų, aiškinimas ir taikymas tokiu atveju, kai ieškovas prašė teismą sumažinti banko pagal kredito sutartis reikalaujamų delspinigių dydį, tuo tarpu šioje byloje keliamas klausimas dėl antstolio pareigos, vykdant skolos ir delspinigių išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko), delspinigių išieškojimui taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą šešių mėnesių senaties terminą. Nepagrįstą delspinigių dydį lėmė ne taikos sutartyje šalių sutartas delspinigių procentinis dydis, bet būtent ta aplinkybė, kad antstolis, skaičiuodamas pareiškėjo mokėtinus delspinigius, delspinigių išieškojimui netaikė šešių mėnesių senaties termino.

19.5.                      Sutiktina, kad ieškinio senatį ginčo šalies reikalavimu turi teisę taikyti tik teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neįvertino, kad pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų būtent ir kėlė tik reikalavimą taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams skaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad senaties terminas gali būti taikomas tik pateikus teisme savarankišką ieškinį, yra pernelyg siauras ir prieštarauja ieškinio senaties termino instituto esmei ir prasmei. Priverstinai vykdant išieškojimą iš pareiškėjo reikalaujami delspinigiai antstolio yra apskaičiuoti už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Turi būti užtikrinta abiejų šalių interesų pusiausvyra ir atsižvelgta į tai, kad šalys teismo patvirtintą taikos sutartį privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Šių principų turi laikytis ir visos vykdymo proceso šalys. Taigi, vykdant priverstinį išieškojimą, skolininko įsiskolinimas negali būti pernelyg didinamas. Kreditoriui nesuteikiama teisė reikalauti netesybų daugiau, nei numato įstatymas, kuriame nurodoma, jog reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. 

19.6.                      Pareiškėjas prašė jam priteisti ne permokėtą delspinigių sumą, o tik delspinigių skaičiavimui vykdymo procese taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą šešių mėnesių senaties terminą. Apeliacinio teismo nurodymas dėl senaties termino netesyboms taikymo kreiptis su atskiru ieškiniu į teismą vertintinas kaip varžantis teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant vykdymo proceso teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą ir neatitinkantis kasacinio teismo praktikos. 

19.7.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356- 684/2020, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo, kartu pasisakė ir dėl netesybų skolininkui mažinimo bei netesybų skaičiavimo už 180 dienų termino. Tokia kasacinio teismo pozicija rodo, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų pateiktas prašymas taikyti šešių mėnesių sutrumpintą senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdymo procese, šiuo atveju teismo galėjo būti sprendžiamas pareiškėjui nesikreipiant į teismą su atskiru ieškiniu.

20.       Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. atsiliepimu į pareiškėjo kasacinį skundą prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. 2015 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-340-867/2014 10 punkte nurodyta, kad „atsakovams praleidus nors vieną šioje Taikos sutartyje 4.1–4.2 punktuose nustatytą mokėjimo terminą, laikoma, kad visos skolos mokėjimo terminas yra suėjęs ir skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal šią Taikos sutartį“. Atsižvelgdamas į teismo vykdomajame rašte išdėstytą nurodymą, antstolis atliko skolos apskaičiavimą bei vykdo skolos išieškojimą. Antstoliui įstatymas nesuteikė teisės aiškinti ir (ar) interpretuoti vykdomojo rašto reikalavimų, todėl pareiškėjo prašymas perskaičiuoti skolos sumą negalėjo būti tenkintas.

20.2.                      Jeigu pareiškėjas mano, kad delspinigiai turėtų būti skaičiuojami kitaip nei nurodyta vykdomajame rašte, jis turėtų ne skųsti antstolio veiksmus ar teismo nutartis priimtas nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, o kreiptis į teismą, kad šis pakeistų vykdomąjį raštą ir (ar) jo formuluotę, ir (ar) išaiškintų, kaip turėtų būti suprantamas delspinigių skaičiavimas pagal vykdomąjį dokumentą. Toks pareiškėjo veiksmas būtų suprantamas ir logiškas, kadangi tik teismas gali modifikuoti išduotą vykdomąjį dokumentą. Priešingas aiškinimas reikštų, jog antstolis vykdymo procese gali modifikuoti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą.

20.3.                      Norint pakeisti šalių sudarytą taikos sutartį ar jos dalį, yra būtina pakeisti teismo sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis. Toks taikos sutarties pakeitimas turi būti atliekamas pagal ginčo teisenos taisykles, o ne reiškiant skundą dėl antstolio veiksmų.

21.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio veiksmų apskundimo ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

22.       Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kurio pagrindinis reikalavimas antstoliui yra taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams išieškoti ir, jį pritaikius, perskaičiuoti pagal vykdomąjį raštą priskaičiuotas netesybas. Pareiškėjas skunde teigė, kad antstolis nepagrįstai apskaičiavo delspinigius, jų skaičiavimui netaikydamas nurodytoje teisės normoje nustatyto 6 mėnesių ieškinio senaties termino, tokiu būdu padarydamas netesybas daug kartų didesnes už skolą. Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė patvarkymą, kuriuo su skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui.

23.       Įstatymuose kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. teisė pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas teisingumas. Teismas yra vienintelė institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, šio straipsnio 8 punkte nustatyta, kad civilinių teisių gynimas bei būdai gali būti nustatyti ir kituose įstatymuose.

24.       CPK 510 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti.

25.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 510 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad, siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis). Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas).

26.       Kasacinio teismo konstatuota, kad CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 21 punktas). Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

27.       CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Taigi, antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.

28.       CPK 513 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi; patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Taigi teismas, išnagrinėjęs bylą dėl antstolio veiksmų, nutartimi, pripažinęs skundą nepagrįstu, jo netenkina, o pripažinęs skundą pagrįstu, jį tenkina ir antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Kasacinis teismas dėl šios normos taikymo yra išaiškinęs, kad tai reiškia, jog atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrįžimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį (lot. restitutio in integrum) bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021, 26 punktas).

29.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

30.       Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo.

31.       Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios įstatymų normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalių susitarimu jų pakeisti negalima (CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis), šalių susitarimai, pažeidžiantys šias imperatyvias įstatymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).

32.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas).

33.       Pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus).

35.       Šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalyko esmę sudaro antstolio netenkinimo pareiškėjo prašymo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje 1 punkte nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams išieškoti ir, jį pritaikius, perskaičiuoti pagal vykdomąjį raštą priskaičiuotas netesybas teisėtumas, t. y. ar antstolis, vykdydamas priverstinį skolos ir delspinigių iš pareiškėjo išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, turi teisę ir pareigą taikyti nurodytoje teisės normoje nustatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams išieškoti.

36.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino motyvuodamas tuo, kad: CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas delspinigių išieškojimui pagal vykdomuosius dokumentus, nes išieškojimo vykdymą reglamentuoja ne CK, o CPK normos, kuriose nėra įtvirtinta jokio senaties termino skoloms ir delspinigiams pagal vykdomuosius dokumentus išieškoti; materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus (įskaitant ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą), jau esant išduotam vykdomajam raštui dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, netaikytinos, nes teismo nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir vykdymo procese jos pagrindu išdavus vykdomąjį raštą, kaip yra nagrinėjamu atveju, nėra sprendžiama dėl sumų priteisimo; antstolis turi pareigą vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą; nepakeitus vykdomojo dokumento turinio, antstolis neturi pagrindo perskaičiuoti išieškotinus delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, papildomai nurodė, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas.

37.       Pareiškėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

38.       Kasaciniame skunde, viena vertus, teigiama, kad antstolis nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto šešių mėnesių senaties termino, o kita vertus, pripažįstama, kad ieškinio senatį ginčo šalies reikalavimu turi teisę taikyti tik teismas. Šioje nutartyje konstatavus, kad pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, taip pat konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai antstolio atsisakymą vykdymo procese privestinai vykdomiems reikalavimams taikyti ieškinio senatį pripažino teisėtu ir pagrįstu, nes antstolis neturi teisės taikyti ieškinio senaties. 

39.       Pareiškėjo kasacinio skundo argumentas, jog CK 1.125 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama, vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas ir neturintis įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, nes jis nepagrindžia antstolio teisės taikyti ieškinio senatį egzistavimo.

40.       Nagrinėjamoje byloje procesas inicijuotas ir vyksta pagal pareiškėjo skundą siekiant patikrinti ir užtikrinti antstolio atliekamų skundžiamų veiksmų teisėtumą. Bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžė pareiškėjo skundo pagrindas ir dalykas. Kaip jau minėta, pagal CPK 513 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismas, išnagrinėjęs bylą dėl antstolio veiksmų, nutartimi, pripažinęs skundą nepagrįstu, jo netenkina, o pripažinęs skundą pagrįstu, jį tenkina ir antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, nutartimi išsprendė visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ir priėmė CPK 513 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančią nutartį. Taip buvo pasiektas teisinis rezultatas, dėl kurio pareiškėjas padavė skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas jos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje skundžiami konkretūs antstolio veiksmai, tačiau nėra reiškiami reikalavimai dėl vykdomojo rašto išdavimo, išduoto vykdomojo rašto modifikavimo, teismo patvirtintos taikos sutarties ar jos sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo ar pan., todėl darytina išvada, kad teismai, patikrinę skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą ir juos pripažinę teisėtais, pagrįstai ir teisėtai patys netaikė ieškinio senaties ir taip elgdamiesi teisės normų bei CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimų nepažeidė.

41.       Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės yra pažeidžiamos, skaičiuojami delspinigiai neprotingi, akivaizdžiai per dideli, neproporcingi, turi teisę kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas kasaciniame skunde teigia, kad toks apeliacinės instancijos teismo aiškinimas yra pernelyg siauras ir prieštarauja ieškinio senaties termino instituto esmei ir prasmei. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo teiginį taip pat vertina kaip nepagrįstą, nes ieškinio senaties termino instituto esmė, prasmė, paskirtis savaime nereiškia, kad ieškinio senatis gali būti taikoma nepaisant įstatyme įtvirtintų jos taikymo sąlygų. Ieškinio senatis gali būti taikoma tik esant įstatyme įtvirtintoms jos taikymo sąlygoms, o jų buvimas nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas. CK normose įtvirtintos ieškinio senaties taikymo sąlygos nevertintinos varžančiomis teismo teisę ir pareigą vykdyti teisingumą.

Dėl teismo precedento taikymo

42.       Kasaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaip teismo precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, kurios ratio decidendi (sprendimo pagrindas) nesutampa su nagrinėjamos bylos, dėl to nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Skunde taip pat nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo, kartu pasisakė ir dėl netesybų skolininkui mažinimo bei netesybų skaičiavimo termino už 180 dienų, o tokia kasacinio teismo pozicija, anot pareiškėjo, rodo, kad jo skunde dėl antstolio veiksmų pateiktas prašymas taikyti šešių mėnesių sutrumpintą senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdymo procese, šiuo atveju teismo galėjo būti sprendžiamas pareiškėjui nesikreipiant į teismą su atskiru ieškiniu.

43.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.).

45.       Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą).

46.       Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas kaip teismo precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 pateiktu išaiškinimu, kad pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nurodytoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje, nebuvo aktualūs fakto ir teisės klausimai dėl antstolio (ne)taikymo ieškinio senaties bei jų aspektu esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, šiose bylose nevertintinos kaip tapačios arba iš esmės panašios, padaro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai kaip teismo precedentu rėmėsi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu. Dėl to pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl teismo precedento taikymo. 

47.       Teisėjų kolegija vertina, kad į nurodytoje byloje pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą apeliacinės instancijos teismas galėjo atsižvelgti kaip į tokį, bet ne remtis juo kaip precedentu nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje jos faktinių aplinkybių kontekste konstatavusi, kad pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nustatytas apeliacinės instancijos teismo nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl teismo precedento taikymo vertintinas kaip formalus, nesudarantis pagrindo naikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

48.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020, kurioje 2020 m. gruodžio 23 d. priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais pareiškėjas remiasi kasaciniame skunde, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, buvo sprendžiami su vykdomojo rašto išdavimu susiję klausimai ir nebuvo aktualūs fakto bei teisės klausimai dėl antstolio (ne)taikymo ieškinio senaties, jų aspektu esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, šiose bylose nevertintinos kaip tapačios arba iš esmės panašios, todėl teisėjų kolegija padaro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai kaip teismo precedentu nesirėmė nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais ir taip elgdamasis nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teismo precedento taikymo. Kasacinio skundo argumentas, kuriuo, remiantis nurodytoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, teigiama, kad pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų pateiktas prašymas taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą šiuo atveju teismo galėjo būti sprendžiamas pareiškėjui nesikreipiant į teismą su atskiru ieškiniu, atmestinas kaip nepagrįstas.

49.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neformuluojantys kasacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos skundžiamų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

50.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad pagrindo juos naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,88 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, jų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš pareiškėjo. Tačiau ši suma yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                 Alė Bukavinienė 

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas