KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Mariaus Dobrovolskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovei B. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. M. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. vasario 24 d. pagal turto perdavimo išieškotojui aktą jis įsigijo 0,1005 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Ieškovas paaiškino, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2016 m. balandžio 12 d. patvirtinto namo projektą bei išdavė ieškovui statybos leidimą. Ieškovas namą įteisino 2017 m. rugpjūčio 4 d. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą bei užbaigti statybos darbų, nes name neteisėtai gyvena atsakovė. Ieškovas teigė, kad atsakovė nevykdo ieškovo reikalavimų išsikraustyti iš gyvenamojo namo. Dėl to ieškovas teismo prašė iškeldinti atsakovę iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovė B. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, todėl prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ginčo namo statybos leidimą ji buvo gavusi dar 2007 metais, namas buvo statomas iš asmeninių atsakovės lėšų. Be to, prie namo statybos savo darbu ir lėšomis nuo 2002 metų prisidėjo ir R. S. Atsakovė nebuvo gavusi jokių raginimų išsikraustyti iš gyvenamojo namo. Atsakovė teigė, kad ieškovas ieškinyje nurodo melagingas aplinkybes ir siekia neteisėtai užvaldyti svetimą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisė ieškovui iš atsakovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame name gyvena atsakovė, jai adresuotų pašto siuntų neatsiima ir į ieškovo žodinius bei rašytinius raginimus išsikraustyti nereaguoja. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad atsakovė gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame nebaigtame statyti gyvenamajame name be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė B. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsakovė ir jos atstovė neturėjo pakankamai laiko susipažinti su teismo posėdžio metu ieškovo pateiktais dokumentais, todėl buvo apribota atsakovės galimybė ginčyti ieškovo reikalavimų pagrįstumą.
4.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo name negyvena jokie kiti asmenys. Apeliantės teigimu, name gyvena atsakovės sugyventinis R. S., kuris turėjo būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, taip pat atsakovės dukra su nepilnamečiais vaikais, tačiau jiems nebuvo pareikšta reikalavimų dėl iškeldinimo.
4.3. Teismas neįvertino aplinkybių, jog ginčo namo statybos ir remonto darbai atsakovės ir R. S. lėšomis yra vykdomi iki šiol, todėl teismas nepagrįstai patenkino ieškinį.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. V. prašo atsakovės skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės apie ieškovo atliekamus veiksmus siekiant įteisinti gyvenamojo namo statybą, ji turėjo galimybę susipažinti su byloje pateiktais dokumentais. Ieškovas nurodė ir tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo name gyvena kiti asmenys. Atsiliepime teigiama, kad atsakovės skundo argumentai nėra pagrįsti ir nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, tai yra Ergo Insurance pranešimo kopiją, mokėjimo nurodymų kopijas bei UAB „Tele2“ sąskaitų kopijas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovės pateiktos sąskaitos už suteiktas paslaugas, mokėjimo kvitai yra parengti 2017 metais, draudimo bendrovės pranešimas surašytas 2018 m. kovo 9 d. Taigi akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė šiuos dokumentus jau turėjo ir galėjo pateikti teismui. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog šie dokumentai pirmosios instancijos teismui negalėjo būti pateikti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, kurie be svarbios priežasties nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė ir jos atstovė neturėjo pakankamai laiko susipažinti su teismo posėdžio metu ieškovo pateiktais dokumentais, todėl buvo apribota atsakovės galimybė ginčyti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti.
10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškinys dėl iškeldinimo atsakovei įteiktas 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. lapkričio 3 d. bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija buvo patenkintas atsakovės prašymas ir pratęstas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė atsiliepimą į ieškinį pateikė 2017 m. lapkričio 6 d. ir jame išdėstė savo argumentus, kuriais buvo grindžiamas atsakovės nesutikimas su ieškovo reikalavimais. 2018 m. kovo 22 d. atsakovės atstovė advokatė M. S. susipažino su civilinės bylos medžiaga. 2018 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu buvo nutarta pridėti prie bylos ieškovo pateiktus dokumentus, tai yra Kretingalės seniūnijos pranešimą dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimą į ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-90-941/2016. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei jos atsakovė neprieštaravo minėtų dokumentų pridėjimui prie bylos bei patvirtino, kad yra susipažinusios su ieškovo pateiktu dokumentu. Teismo posėdžio metu nei atsakovė, nei jos atstovė nenurodė, kad joms yra reikalingas papildomas laikas susipažinti su bylos dokumentais, šiuo pagrindu neprašė padaryti teismo posėdžio pertraukos ar atidėti bylos nagrinėjimą. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau šis prašymas buvo grindžiamas ne poreikiu susipažinti su bylos medžiaga, o parengti ir pateikti teismui priešieškinį. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei buvo sudarytos galimybės susipažinti su byloje esančia medžiaga, atsakovė šia savo procesine teise naudojosi, todėl jos teisė susipažinti su bylos medžiaga ir ginti savo interesus šioje byloje nebuvo pažeista.
11. Apeliantė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo name negyvena jokie kiti asmenys. Apeliantės teigimu, name gyvena atsakovės sugyventinis R. S., kuris turėjo būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, taip pat atsakovės dukra su nepilnamečiais vaikais, tačiau jiems nebuvo pareikšta reikalavimų dėl iškeldinimo. Su šiomis skundo nuostatomis taip pat negalima sutikti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 46 straipsnio 1 dalies nuostatas tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios. Asmenys taip pat gali būti įtraukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams.
13. Šioje byloje nebuvo pareikšta savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog R. S. turėjo būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo galėtų būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su šio asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovės buvęs sutuoktinis su dukra gyvena Sankt Peterburge, Rusijoje, kiti asmenys ieškovui priklausančiame name nuolat negyvena ir tik laikinai atvyksta aplankyti atsakovę, todėl reikalavimas dėl iškeldinimo iš ieškovui priklausančio namo buvo pareikštas tik atsakovei. Taigi akivaizdu, jog reikšdamas ieškinį dėl iškeldinimo, ieškovas nenustatė, kad kiti asmenys gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame name ir tuo pažeistų ieškovo, kaip turto savininko, teises. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo įrodytos aplinkybės apie kitų asmenų nuolatinį gyvenimą ieškovui priklausančiame name (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, kad skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta iš ginčo turto iškeldinti tik atsakovę, tačiau dėl kitų asmenų teisių ir pareigų šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl kitų asmenų teisių ir pareigų ir proceso teisės normų nepažeidė.
14. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog ginčo namo statybos ir remonto darbai atsakovės ir R. S. lėšomis yra vykdomi iki šiol, todėl teismas nepagrįstai patenkino ieškinį. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Apeliaciniu skundu apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad bylos šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai dėl ginčo turto, todėl šiuo atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą.
16. CK 4.95 straipsnis nustato, kad netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Šios kategorijos bylose teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).
17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-6). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovo nuosavybės teisė į ginčo turtą įstatymo nustatyta tvarka būtų nuginčyta. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo namo statybos ir remonto darbai iki šiol yra vykdomi atsakovės ir R. S. lėšomis, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovo nuosavybės teisės į turtą ir nepatvirtina atsakovės teisės gyventi ginčo name. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniu skundu atsakovė neginčija teismo išvados, jog atsakovė iki šiol be teisėto pagrindo gyvena ieškovui priklausančiame name. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad gyvendama ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, atsakovė neteisėtai varžo ieškovo nuosavybės teisę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį dėl iškeldinimo.
18. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybės patirtos išlaidos už apeliantei suteiktą antrinę teisinę pagalbą neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus apie patirtas 130 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Priteisti ieškovui P. V. iš atsakovės B. M. 130 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjai Žydrūnas Bertašius
Irma Čuchraj
Marius Dobrovolskis