Civilinė byla Nr. e2A-904-587/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11999-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. S. ieškinį atsakovei S. T. dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, tretieji asmenys V. S., A. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. S. (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti ieškovei iš atsakovės S. T. (toliau – atsakovė) 5 000 Eur nepagrįsto praturtėjimo sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad iš savo asmeninės sąskaitos 2020 m. spalio 4 ir 5 d. pervedė atsakovei po 2 500 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama, jog pinigai pervedami pagal sutartį. Tokiu būdu ieškovė paskolino atsakovei iš viso 5 000 Eur. Rašytinės paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios. Kadangi tarp šalių susiklostė faktiniai paskolos teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti raštu, atsakovei negrąžinus paskolintos pinigų sumos per sulygtą 2 mėnesių laikotarpį, atsakovei atsirado pareiga grąžinti gautą sumą kaip įgytą be pagrindo, tačiau atsakovė gražiuoju negrąžina skolos.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovė susipažino su trečiaisiais asmenimis, susitarė su jais dėl atlygintinių paslaugų – verslo modelio kuriamam sporto klubui suteikimo su galimybe atsakovei dirbti tame klube trenere. Sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau konkliudentiniais veiksmais buvo patvirtintas jos turinys ir įvykdymas. Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo sukurti sporto klubo infrastruktūros, veiklos modelį, o tretieji asmenys įsipareigojo sumokėti už paslaugas 5 000 Eur avansu sutarties pasirašymo dieną ir dar 5 000 Eur įvykdžius antrą projekto dalį – atidarius sporto kompleksą. 2020 m. spalio 4 d. atsakovė gavo 5 000 Eur avansinį mokėjimą pagal sutartį. Atsakovė nepastebėjo, kad mokėjimą atliko ne trečiasis asmuo V. S., kuri ją informavo apie lėšų pervedimą dviem pavedimais. 2020 m. lapkričio mėn. paskelbus Lietuvoje karantiną, trečiasis asmuo V. S. nustojo bendrauti su atsakove. Atsakovė tinkamai įvykdė sutartį, nes atsakovės paslaugų rezultatą tretieji asmenys naudoja iki šiol, gauna pelną, tačiau su atsakove tinkamai neatsiskaitė – nesumokėjo likusios 5 000 Eur dalies. Atsakovė ieškovės nepažįsta, iš jos pinigų nesiskolino. Ieškovė įvykdė sutartį už trečiuosius asmenis per du kartus pervesdama avansą, todėl pinigines lėšas atsakovė gavo teisėtai už suteiktas paslaugas ir nėra teisinio pagrindo jas grąžinti ieškovei.
4. Trečiasis asmuo V. S. atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkanti, teigė, kad atsakovė kreipėsi į ją pagal skelbimą dėl trenerės darbo naujai steigiamam klubui. Po kelių susitikimų atsakovė paklausė, ar ji žino, kas gali suteikti paskolą asmeninėms reikmėms. Ji pati paskolinti negalėjo, todėl pažadėjo paklausti dėl paskolos buvusios anytos. Po kurio laiko sutartame susitikime ji supažindino atsakovę su ieškove, kuri buvo atvykusi su jos buvusiu sutuoktiniu trečiuoju asmeniu A. S.. Atsakovė davė banko sąskaitos numerį, pažadėjo grąžinti pinigus per kelis mėnesius. Atsakovė stengėsi trečiąjį asmenį V. S. įtikinti dėl savo kompetencijų, gebėjimų, verslo žinių, suvokimo apie sporto klubo veiklą, tačiau jai nepavyko to padaryti. Kiti asmenys jai sudarė verslo planą, atliko dizaino darbus, sukūrė įmonės logotipą, už kuriuos ji sumokėjo pinigus iš savo sąskaitos. Atsakovė jokių paslaugų jai neteikė, ji jų nepirko ir negavo, jokių sutarčių su atsakove ji nėra sudariusi, jokių mokėjimų, skolų ar įsipareigojimų atsakovei ji neturi.
5. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė su ieškiniu sutinkantis, teigė, kad 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jis su ieškove nuvyko į susitikimą su trečiuoju asmeniu V. S. ir atsakove. Atsakovė prašė trumpalaikės paskolos. Susitarė, jog sutartį pasirašys susitikus sekantį kartą, nes atsakovei skubiai reikėjo pinigų. Atsakovė įtikino, kad pavedimu pervesti pinigus yra saugu, o sutartį galima pasirašyti padarius pavedimą. Buvo aptarta, kad į sutartį įtrauks ir palūkanas. Pavedimą sutartai sumai ieškovė galėjo atlikti per du kartus, nes ribojo limitai. Po kurio laiko ieškovė ir jis pats skambino atsakovei dėl susitikimo pasirašyti sutartį, tačiau atsakovė sutarties pasirašymą vis atidėliojo. Įvedus karantiną ir ribojimus Lietuvoje, galimybė susitikti komplikavosi ir paskolos sutartis su sutartomis 2 proc. mėnesinėmis palūkanomis liko nepasirašyta. Jo paties su atsakove nesieja jokie ryšiai, jokių sutarčių su ja jis niekada nėra sudaręs, su buvusios sutuoktinės V. S. įmone jis nesusijęs ir jokių santykių su sporto klubu neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – 24,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
7. Ieškovei nurodžius, kad ginčo sumą atsakovė gavo kaip paskolą, teismas konstatavo, kad atsakovė gavo pinigus esant teisiniam pagrindui – sutartiniams santykiams. Įrodymų, kad ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, teismui nepateikta. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu, todėl ji negali apginti savo pažeistų teisių kitu būdu, nurodęs, kad, nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, rašytinės formos nesilaikymas savaime paskolos sutarties nedaro negaliojančios, o tik riboja šalių galimybes, įrodinėjant sutarties sudarymo faktą. Teismas pažymėjo, kad nors jis turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus. Teismas, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų – negalėjimo apginti savo pažeistos teisės kitais (sutarčių teisės normose įtvirtintais civilinių teisių gynimo būdais, nusprendė, jog yra teisinis pagrindas atmesti ieškinį, reiškiamą šiuo pagrindu.
8. Teismas pažymėjo, kad pateiktas įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia paskolos teisinių santykių egzistavimą, yra netiesioginis – pinigų pervedimo faktas su nuoroda mokėjimo paskirtyje – pagal sutartį. Teismas nusprendė, kad netiesioginiai įrodymai įrodo, jog ieškovė perdavė atsakovei pinigus, bet neįrodo fakto, kad ši juos įsipareigojo grąžinti ir dar su palūkanomis. Teismo vertinimu, nors ieškovė nurodė paskolinusi atsakovei pinigus iš geros valios, tačiau mažai tikėtina, kad nesiejamos net trumpalaikės pažinties santykių asmenys būtų neįforminę raštu paskolos santykių, juolab, skolinant už palūkanas nemažą sumą.
9. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus (elektroninį susirašinėjimą tarp atsakovės ir trečiojo asmens V. S. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. vasario mėn., kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus), konstatavo, jog tarp šių asmenų vyko ne neįpareigojantis bendravimas, bet atsakovė vykdė trečiojo asmens V. S. pavedimus, šiai kuriant sporto klubą. Iš atsakovės pateiktos atsakovės ir trečiojo asmens A. S. sutarties, kuri nepilnai užpildyta ir nepasirašyta, teksto teismas nustatė, kad atsakovė siekė gauti atlygį už savo darbą/indėlį, kuriant sporto klubą. Teismas kritiškai vertino trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad jie nėra sutuoktiniai ir neturi jokių bendrų reikalų, išskyrus bendrus vaikus, nurodęs, kad šie aiškinimai yra prieštaringi. Iš atsakovės ir trečiojo asmens V. S. susirašinėjimo teismas nustatė, kad trečiųjų asmenų santykiai yra glaudūs, nepaisant to, jog jų santuoka oficialiai nutraukta. Teismas pažymėjo, kad UAB „duomenys neskelbtini“, kurios direktore yra trečiasis asmuo V. S., įkurta 2020 m. spalio 16 d., t. y. po to, kai atsakovė 2020 m. rugsėjo 18 d. informavo trečiąjį asmenį V. S., jog reikės įsteigti naują bendrovę, minėtas sporto klubas veiklą vykdo patalpose, priklausančiose daugiabučio namo bendrijai, tačiau administruojamose trečiojo asmens A. S., elektroniniame susirašinėjime 2020 m. rugsėjo 18 d. trečiasis asmuo V. S. nurodė atsakovei sudaryti sutartį A. S. vardu.
10. Teismas sprendė esant mažai tikėtina, jog ieškovė, kuri yra ne tik pensininkė, bet ir verslininkė, užsiimanti butų nuoma, pirmą kartą sutiktam asmeniui be jokios sutarties ar raštelio būtų skolinusi 5 000 Eur, nors tokią suma ji nurodo laikanti didele, niekur nefiksuojant susitarimo dėl palūkanų dydžio, paskolos grąžinimo termino ir kt., be to, ieškovė nurodė pinigų pervedimą atlikusi ne susitikimo su atsakove metu, bet vėliau, gerai viską apgalvojusi. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens V. S. bendravimas žinutėmis vyko iki 2021 m. vasario 22 d., šis bendravimas baigėsi trečiojo asmens V. S. iniciatyva, tačiau minėtame susirašinėjime nėra net užuominų apie paskolą, raginimą atsakovei pasirašyti su ieškove paskolos sutartį ar grąžinti paskolą, nors iki to laiko jau buvo praėję 4 mėnesiai nuo pinigų pervedimo. Teismas nurodė, kad ieškovės paaiškinimai apie šalių susitikimą prekybos centre „Mega“, kurio faktą atsakovė neigia, yra itin skurdūs ir abstraktūs, motyvuojant, jog neprisimenama. Teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad pirmą kartą nepažįstamam asmeniui skolinant nemažą pinigų sumą skolintojas tiek menkai galėtų pateikti informacijos apie paskolos suteikimo aplinkybes ir iš esmės atkartotų tik teismo posėdžiuose trečiųjų asmenų nurodytas aplinkybes. Teismas sprendė esant labiau tikėtina, kad ieškovės pervestus pinigus atsakovė gavo ir priėmė kaip užmokestį už tretiesiems asmenims atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tvirtino, jog trečiasis asmuo V. S. ją buvo įspėjusi dėl avanso pervedimo per du kartus dėl limitų ribojimo, o tai, kad pervedimą atliko ieškovė, kuri taip pat yra S. tik kitu vardu, ji neatkreipė dėmesio. Šiuo atveju kitam asmeniui (ieškovei) nebuvo draudžiama sumokėti atsakovei už trečiųjų asmenų gautas paslaugas, o paslaugų teikėjai (atsakovei) priimti prievolės įvykdymą už trečiuosius asmenis iš kito asmens (ieškovės), net ir nesant tarp šios bylos šalių tiesioginių sutartinių santykių. Ieškovei ginčo sumą sumokėjus už trečiuosius asmenis, teismas nurodė nesant teisinio pagrindo spręsti, jog šia suma atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nes lėšų gavimas pagrindžiamas teisės aktu – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsniu. Ieškovei perėjo kreditorės (atsakovės) teisės, susijusios su skolininkais (trečiaisiais asmenimis), todėl ieškovė turi teisę išieškoti ginčo sumą iš trečiųjų asmenų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs šalių veiksmus ir elgesį pagal protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, faktinių aplinkybių visetą pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą bei nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų buvimą, nes atsakovė turėjo teisę gauti atlyginimą už tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas ir priimti apmokėjimą už jas ne tik iš paslaugas gavusių asmenų, bet ir iš kito asmens (ieškovės), o neigiamas pasekmes (lėšų praradimą) ieškovė turi galimybę pašalinti – atgauti lėšas iš trečiųjų asmenų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Netinkamai išsprendęs materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, teismas neatskleidė bylos esmės.
1.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237–6.242 straipsniai), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčui aktualiu klausimu. Teismas neįvertino, kad ginčo atveju susiklostė situacija, kuomet pinigai buvo paskolinti 2 mėnesių laikotarpiui, o po 2 mėnesių teisinis pagrindas turėti šiuos pinigus atsakovei išnyko.
1.3. Nepagrįsta teismo išvada, jog nebuvo įrodyta nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlyga – negalėjimas apginti savo pažeistos teisės kitais sutarčių teisės normose įtvirtintais civilinių teisių gynimo būdais. Būtent dėl to, kad rašytinė paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, ieškovė neturi galimybės įrodinėti paskolos teisinių santykių egzistavimo, t. y. kreiptis į teismą dėl paskolintų lėšų grąžinimo CK 6.871 straipsnyje numatytu pagrindu.
1.4. Konstatuodamas, kad atsakovė įrodė gavusi iš ieškovės pinigus kaip atlygį už atliktus darbus, todėl jai nekyla pareiga grąžinti pinigus, teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, laikė aplinkybes įrodytomis, nors bylos duomenys tokių išvadų daryti neleidžia. Teismas išsamiai aiškinosi trečiųjų asmenų šeiminius santykius, kas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o priimdamas sprendimą vadovavosi atsakovės argumentais, kurių nepatvirtina bylos duomenys. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsnio nuostatas, įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė buvo susitarusi dėl darbų atlikimo ar atlikusi kokius nors darbus. Teismas nevertino, jog jokia sutartis tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų nebuvo sudaryta, nors buvo ruošiamas sutarties projektas su juridiniu asmeniu (A. S. įmone). Ieškovė savo sūnaus A. S. paprašyta lėšas paskolino ne visiškai svetimam asmeniui, o asmeniui, kuris bendravo ir turėjo tam tikrus ryšius su sūnaus buvusia sutuoktine. Susitarimui su trečiaisiais asmenimis neįvykus, atsakovė sugalvojo negrąžinti jai ieškovės paskolintų 5 000 Eur.
1.5. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, todėl atsakovei nepareiškus priešieškinio dėl atsiskaitymo už neva atliktus darbus, teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi aiškinosi aplinkybes, kurios nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas (trečiųjų asmenų gyvenimą, UAB „duomenys neskelbtini“ steigimą), o į civilinės bylos esmę nesigilino, gynė tik atsakovės teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros.
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog piniginės lėšos įgytos teisėtai. Ieškovės atliktų mokėjimo paskirtis patvirtina atsakovės poziciją byloje, kad piniginės lėšos buvo įgytos esant teisiniam pagrindui, t. y. sutartiniams teisiniams santykiams.
2.2. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog piniginės lėšos buvo sumokėtos už atlygintino pobūdžio paslaugas, suteiktas ieškovės giminaičiams. Atsakovė sukūrė sporto klubo verslo planą, pateikė dizaino sprendimus, bendravo su dizaino paslaugas teikiančia įmone, pateikė savo pasiūlymus, sudarė treniruočių tvarkaraštį, kainoraštį, atrinko trenerius, pateikė jų sąrašą ir kontaktus, sudarė reikalingos įrangos ir inventoriaus sąrašą, derino prekės ženklo dizainą, pateikė internetinio puslapio komentarus ir aprašymus, teikė kitas konsultacijas.
2.3. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo įkurta 2020 m. spalio 14 d., t. y. vėliau nei šalys susitarė dėl paslaugų atlikimo. Paslaugas užsakė ir nurodymus dėl paslaugų atlikimo davė tretieji asmenys. Ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, jog 5 000 Eur sumą ieškovė atsakovei sumokėjo paprašyta trečiųjų asmenų ir vykdydama prievolę sumokėti avansą už trečiuosius asmenis pagal konkliudentiniais veiksmais patvirtintą projekto vykdymo sutartį.
2.4. Reikalavimo dėl skolos priteisimo atsakovė nepareiškė savo valia, siekdama nedidinti bylinėjimosi kaštų. Faktas, jog atsakovė negynė pažeistų civilinių teisių, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog jos teisės nebuvo pažeistos.
2.5. Atsakovė nepažįsta ieškovės ir nėra sudariusi su ieškove jokių paskolos sutarčių, ieškovės teiginiai apie paskolos santykių tarp jos ir atsakovės buvimą nėra paremti byloje esančiais įrodymais.
2.6. Ieškovė, teigdama, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ar kad piniginės lėšos pervestos be teisinio pagrindo, privalėjo įrodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau to nepadarė, o atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turėjo teisę teikti atsikirtimus ir įrodinėti, jog piniginės lėšas gavo esant teisėtam pagrindui. Taigi teismas pagrįstai vertino atsakovės pateiktus įrodymus ir argumentus.
13. Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisės akto, darbų ar paslaugų sandorio, kurio pagrindu atsakovė turėtų teisę iš ieškovės gauti 5 000 Eur.
3.2. Tarp šalių susiklostė išskirtinai paskoliniai santykiai, bankinis pervedimas pagal sutartį patvirtina tik tai, jog buvo skolinamos lėšos.
3.3. Ieškovė susitikimo metu buvo suklaidinta ir apgauta atsakovės, nes atsakovė, gavusi pinigus pavedimu, nepasirašė paskolos sutarties. Dėl to ieškovė savo teises gali ginti tik nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu.
3.4. Trečiasis asmuo V. S. nebuvo sudariusi jokių sutarčių su atsakove, už kurias reikėtų sumokėti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė apskritai atliko kokius nors atlygintino pobūdžio darbus ne tik ieškovei, bet ir trečiajam asmeniui V. S..
3.5. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovė neturi išsilavinimo, gebėjimų ir kvalifikacijos jos nurodomiems darbams ir paslaugoms atlikti. Be to, atsakovė neturi teisės verstis minėtomis veiklomis ir atlygintinai gauti atlygį už tokias paslaugas ar darbus.
3.6. Trečiojo asmens ir atsakovės susirašinėjimai buvo skirti neformaliam bendravimui, nuomonių apsikeitimui. Pasiūlymai iš atsakovės pusės buvo teikiami savanoriškai, atsakovė siekė įrodyti savo pastangas ir norą dirbti trenere klube. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė specialistų atliktus darbus bando priskirti sau. Jokių pranešimų ir bendravimo finansiniais klausimais su atsakove nebuvo. Už tokias paslaugas, kurias teigia atlikusi atsakovė, joks asmuo nesutiktų mokėti tokios didelės sumos, nes tokių kainų rinkoje nėra.
3.7. Trečiasis asmuo A. S. neturi nieko bendro su įmonės steigimu ir veikla, neveda bendro ūkio su trečiuoju asmeniu V. S., teikia tik išlaikymą sūnui įstatymų nustatyta tvarka.
3.8. Byloje nėra įrodymų jog ieškovė kaip nors finansiškai susijusi su trečiuoju asmeniu V. S. ar jos įkurta įmone, taip pat nėra duomenų, jog ieškovė skolino ar mokėjo už trečiąjį asmenį.
14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Byloje kilo ginčas dėl piniginių lėšų mokėjimo paskirties ir ar tai be pagrindo gautos lėšos.
18. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovei nurodžius, jog ginčo sumą atsakovė gavo kaip paskolą, atsakovė gavo pinigus esant teisiniam pagrindui – sutartiniams santykiams. Įrodymų, kad ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, teismui nepateikta. Teismas atmetė ieškovės argumentus, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta raštu, todėl ji negali apginti savo pažeistų teisių kitu būdu, nurodęs, kad, nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, rašytinės formos nesilaikymas savaime paskolos sutarties nedaro negaliojančios, o tik riboja šalių galimybes, įrodinėjant sutarties sudarymo faktą. Teismas pažymėjo, kad nors jis turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus. Taip pat pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė tuo pagrindu, kadangi sprendė, jog ieškovė kaip atlygį už paslaugas tretiesiems asmenims sumokėjo atsakovei 5000 Eurų.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pirmos instancijos teismo motyvai bei išvados prieštarauja vieni kitiems ir ieškinio atmetimas yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas nurodo, jog jei tarp šalių ir buvo paskoliniai santykiai, teismas nagrinėjant bylą negali keisti ieškinio pagrindo ir dalyko (kadangi ieškovė ieškinio pagrindu nurodė nepagrįstą praturtėjimą), be to atsakovė neįrodė negalinti apginti savo teisių kitais būdais, todėl ieškinys atmestinas. Kita vertus teismas sprendė, kad ieškovė kaip atlygį už paslaugas tretiesiems asmenims sumokėjo atsakovei 5000 Eurų už atliktas paslaugas, todėl ieškinys ir tuo pagrindu buvo atmestas. Taigi, pats teismas pakeitė ieškinio pagrindą.
20. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai sprendė, jog ieškinys, kaip reikalaujantis priteisti skolą atmestinas, dėl to kad teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus.
21. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka, kadangi, kaip minėta pirmos instancijos teismo motyvuose yra prieštaravimai tame, jog teismas nurodydamas, kad piniginių lėšų mokėjimo jis negali kvalifikuoti kaip paskolos, kai prašoma priteisti nepagrįstą praturtėjimą, tačiau pats modifikuoja reikalavimo faktinį pagrindą į piniginių lėšų sumokėjimą už trečiąjį asmenį, t. y. ieškinio pagrindą perkvalifikuoja į CK 6.237 – 6.242 straipsnius. Be to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio dalykas nėra modifikuojamas nagrinėjant reikalavimą priteisti 5000 eurų nei kaip skolą, nei kaip nepagrįstą praturtėjimą nei kaip skolos sumokėjimą už trečiąjį asmenį. Kolegija sprendžia, kad neišnagrinėjus bylos visais minėtais pagrindais nebūtų atskleista bylos esmė.
22. Pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą kvalifikuodamas teisinius santykius kaip nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237–6.242 straipsniai) ir pagrįstai ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Todėl, jei šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis ir tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas.
23. Taigi šiuo atveju – nagrinėjant šalių teisinius santykius negalima teigti, kad turtas įgytas be jokio pagrindo, kadangi tarp šalių, trečiųjų asmenų vyko bendravimas, ir to bendravimo pasėkoje ieškovė atsakovei pervedė 5000 Eur, t.y. 2 kartus po 2500 Eur, kaip teigia pati ieškovė – kaip paskolą. Atsakovė gi teigia, kad ji gavo šiuos pinigus už paslaugas tretiesiems asmenims, padedant įrengti sporto klubą. Pastaruoju pagrindu teismas sprendė, kad lėšos pervestos, kaip atlygis už paslaugas tretiesiems asmenims, todėl ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutinka. Pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi atsakovės argumentais, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai (CPK 177, 178 straipsniai).
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė S. T. būtų susitarusi su fiziniu ar juridiniu asmeniu dėl kokių nors darbų atlikimo (CPK 177, 178 straipsniai). Byloje atsakovės pateikta 2020 m. rugsėjo 19 d. projekto vykdymo sutartis Nr. 2020-001 tarp atsakovės ir A. S. įmonės nėra pasirašyta nei vienos iš sutarties šalių, nėra užpildyta. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi kokius nors darbus ir kad jie būtų kokiu nors būdu priimti, todėl pirmosios instancijos teismo daromos išvados apie lėšas kaip atlygį už atliktus darbus yra nepagrįstos, nes nėra aišku kokius darbus teismas turi omenyje už kuriuos atsakovei būtų sutarta apmokėti 5000 Eur. Taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, dėl kokios sumos už darbus galėjo būti tartasi tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, ją (10 000 Eur) nurodo tik atsakovė, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu tai nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, juolab, kad nepasirašius sutarties, akivaizdu, kad tretieji asmenys su tokia suma ir nesutiko.
25. Atsakovė nurodo, kad ji trečiųjų asmenų A. S. bei V. S. ir juridinio asmens UAB „duomenys neskelbtini“ naudai suteikė paslaugas, kurių vertė 10 000 Eur, o į jos sąskaitą pervesta 5 000 Eur suma kaip avansas yra atsiskaitymas už trečiųjų asmenų įsipareigojimus atsakovei. Tačiau tokių atsakovės bei teismo argumentų nepatvirtina civilinėje byloje pateikti įrodymai, kadangi susitarimo dėl atliekamų darbų trečiųjų asmenų naudai, byloje nepateikta. Tretieji asmenys neneigia, kad šalys tarėsi dėl darbų atlikimo, tačiau kaip matyti iš pateiktų įrodymų, jokie atsakovės atlikti darbai nėra užfiksuoti, sutartis taip pat nėra pasirašyta, juolab kolegija sprendžia, kad ieškovė neturėjo jokio pagrindo lėšų pervesti atsakovei dėl darbų tretiesiems asmenims. Iš pirmos instancijos teismo cituotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2010 m. vasario 12 d. Nr. 3K-3-90/2010, 2011 m. vasario 21 d. Nr. 3K-3-68/2011, 2019 m. birželio 20 d. Nr. e3K-3-214-611/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. Nr. e3K-3-316-421/2021) matyti, kad minimose civilinėse bylose tarp dalyvaujančių byloje asmenų santykiai buvo susiklostę sutarčių pagrindu, dėl kurių ginčo nekilo, ginčai kilo tik dėl to, kam kuris proceso dalyvis yra skolingas pagal sutartis, taip pat šiose bylose faktinės aplinkybės buvo neanalogiškos aplinkybėms, susiklosčiusioms nagrinėjamoje civilinėje byloje. Šiuo atveju nesant jokių rašytinių susitarimų ir kylant ginčams dėl paslaugų atlikimo, jų apimčių ir kainos, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis pirmos instancijos teismo nurodyta teismų praktika, kadangi, kaip minėta faktinės aplinkybės nėra analogiškos.
26. Be to, kaip matyti, sutartis nebuvo pasirašyta, jokie darbai priimti nebuvo, atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji prašo priimti kokius nors darbus ir apie tai surašyti aktą ar kitą dokumentą. Atlygintinų paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Tačiau, kaip jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad jokia sutartis tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų nebuvo sudaryta, nors buvo ruošiamas sutarties projektas su juridiniu asmeniu. Tokiu būdu atsakovė S. T. kaip savo srities profesionalė teikdama mokamą paslaugą turėjo ir privalėjo pasirūpinti rašytinės paslaugų sutarties sudarymu su darbų užsakovu, o kadangi rašytinė sutartis nebuvo sudaryta būtent ji ir privalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, t. y. jeigu suteikė paslaugas tretiesiems asmenims V. ir A. S. ar A. S. įmonei už kurias kaip ji nurodo jai nebuvo sumokėta, atsakovė turi visas galimybes kreiptis į teismą ir skolą išsiieškoti, atitinkamai įrodinėdama darbų apimtis, kiekius ir kainas.
27. Kolegija sprendžia, kad ieškovės jokie sporto klubo įrengimo santykiai su atsakove nesiejo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ji atsiskaitė už sporto klubo įrenginėjimą už trečiuosius asmenis vien todėl, kad ji yra vieno trečiojo asmens mama, o kito – buvusi uošvienė. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovę ir trečiuosius asmenis būtų sieję bendri interesai dėl klubo įrengimo, taip pat nepateikta jokių įrodymų – susirašinėjimo ar kt. apie susitarimus dėl apmokėjimo už darbus, ar kad ketinama pervesti avansą, nevyko jokios derybos ar susirašinėjimas ir dėl sumos, jos dydžio, kokiomis dalimis ir kas, už kokius darbus ją atsakovei mokės. Tai, kad tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų buvo kalbama dėl atsakovės veiklos kuriant sporto klubą, kad ji teikė pasiūlymus dėl įrenginėjimo, patvirtina į bylą pateikti susirašinėjimai, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kokia buvo sutarta jos paslaugų kaina, kokius darbus ji atliko ir kokiomis dalimis už darbus turi būti mokama, kaip jie priimami, juolab, kad už juos sumokės ieškovė. Atsakovės su atsiliepimu pateikta nepasirašyta atspausdinta sutartis, nelaikytina įrodymu byloje, kadangi joje nurodytų sumų ar sutartų atlikti darbų nepatvirtina jokie kiti įrodymai ir kaip minėti ji nėra pasirašyta nei vienos iš šalių, ji vertintina kaip atsakovės teiktas projektas bei pasiūlymas, kuris nebuvo priimtas (CPK 177, 178 straipsniai).
28. B to, kaip matyti iš atsakovės argumentų, ji pati nurodė, kad sutartas atlygis už darbus su trečiaisiais asmenimis buvo 10 000 Eur, tačiau ji dėl atlygio priteisimo į teismą nesikreipė. Taip pat iš atsakovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad prie klubo logotipo dirbo A. Š., prie internetinio puslapio T. G., verslo planą rengė T. V., marketingo specialistė I. K., interjero dizainą darė V. D.. Taigi atsakovė neatliko visų šių darbų.
29. Apeliantė neneigia žinojusi, kad atsakovė bendrauja su sūnumi bei buvusia marčia dėl sporto klubo steigimo, nes norėjo ten dirbti trenere, todėl laikė, kad ji skolina pinigus ne visai nepažįstamam žmogui, kadangi ją rekomendavo tretieji, giminyste susiję asmenys. Kolegija laiko tikėtina, jog esant tokioms aplinkybėms ieškovė, paprašyta trečiųjų asmenų paskolino 5000 Eur atsakovei ir nurodė „pagal sutartį“, laikydama tai lėšų skolinimo sutartimi (jokios kitos sutarties tarp šalių nebuvo, įrodymų atsakovė nepateikė). Tai, kad pinigai atsakovei buvo pervesti du kartus po 2500 eurų ginčo nėra, kad jie pervesti patvirtina bankinis pavedimas, kas yra įrodymas patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis). Todėl tikėtina, kad pinigus ieškovė atsakovei paskolino iš geros valios, paprašyta trečiųjų asmenų, turėdama tvirtą įrodymą apie jų pervedimą, kas leidžia reikalauti juos grąžinti ir pagrindžia jų pavedimą atsakovei. CK 6.873 straipsnio nuostatos teigia, kad, jeigu pinigai paskolinti nenurodant jų grąžinimo termino, jie turi būti grąžinti per 30 dienų kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą juos grąžinti, taigi grąžinimo termino nenurodymas neužkerta kelio juos susigrąžinti.
30. Tikėtina, kad ieškovei paskolinus lėšas ir atsakovei atlikus tam tikrus darbus trečiųjų asmenų naudai, dėl kurių kainos nėra susitarimo ir kyla ginčas, tikėtina, kad atsakovė, žinodama, kad ieškovė yra trečiųjų asmenų artima giminaitė, nesutinka grąžinti jai piniginių lėšų, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju ginčytis turi atsakovė ir tretieji asmenys, o ne atsakovė su ieškove, kadangi akivaizdu, kad piniginės lėšos pervestos, jokių susitarimų dėl kokių nors darbų tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo (dėl to ginčo nėra), tikėtina, kad pinigai buvo skolinami, todėl jie turi būti grąžinti ieškovei (CK 6.873 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus (CPK 177, 178, 185, 263 straipsniai), dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, neteisingai kvalifikavo ir taikė materialinės teisės normas (CK 6.237 – 6.242 straipsnius) todėl priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą, ko pasėkoje pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei L. L. S. iš atsakovės S. T. 5 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.870-6.873 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pirmos instancijos teisme sumokėjo 112,50 Eur (CPB15270) žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teisme – 113,00 Eur žyminio mokesčio (DOK-49049), todėl tenkinant ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteistina 325,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80, 93 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei L. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 liepos 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei L. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 325,50 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė