Civilinė byla Nr. e2A-156-241/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00049-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.4.2.13; 3.5.20.4

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nortomas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-333-613/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“ ieškinį atsakovams A. C., G. C., P. N., antstolei B. T. dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo ir 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo iš dalies negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – valstybės įmonė Registrų centras. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Nortomas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pripažinti niekiniu ir negaliojančiu antstolės B. T. 2015 m. lapkričio 11 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl pastato – veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato – daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo; pripažinti ieškovei BUAB „Nortomas“ nuosavybės teisę į Žuvų auginimo fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Nortomas“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą. Bankroto administratorė nustatė, kad 2013 m. lapkričio 11 d. ieškovė (subnuomininkas), UAB „VYTTRA“ (nuomininkas) ir P. N. (nuomotojas) sudarė trišalį susitarimą Nr. 82 NOR-VYTTR „Dėl 2013 m. gegužės 2 d. Žemės sklypo nuomos sutarties su galimybe nuomininkui ją nusipirkti už fiksuotą kainą, pakeitimo ir dėl 2013 m. lapkričio 7 d. Žemės sklypo ir jame esančių pastatų subnuomos sutarties Nr. PR-NOR13/11/04 pakeitimo“, kuriuo susitariančios šalys sutarė, kad atsižvelgiant į tai, jog rekonstrukcijos projektą – esamų statinių (veršides, daržinės) nugriovimą ir naujų trijų žuvų auginimo fermų statybą įgyvendins ieškovė savo lėšomis, nuosavybės teisė į rekonstruotus statinius – žuvų auginimo fermas, atiteks ieškovei.

3.       Ieškovė 2013 m. gegužės 24 d. sudarė su rangovu SIA „Remuro“ Rangos sutartį Nr. 2013/05/24, kurios pagrindu rangovas atliko rekonstravimo darbus ir pastatė Žuvų auginimo fermą, nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus bei kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę. Ieškovė, kaip Žuvų auginimo fermos užsakovas, pasirašinėjo atliktų darbų aktus bei apmokėjo už atliktus darbus, be kita ko ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) suteiktomis 1 454 003 Lt (421 108,37 Eur) paramos lėšomis. Baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu 2015 m. balandžio 29 d. ieškovė priėmė pirmos žuvų auginimo fermos statybos darbus; 2015 m. rugsėjo 21 d. pradėti antros bei trečios žuvų auginimo fermos statybos darbai, kurie buvo užbaigti 2016 m. balandžio mėnesį. 2015 m. gegužės 18 d. buvo atlikti pirmosios žuvų auginimo fermos kadastriniai matavimai, o 2015 m. birželio 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išdavė ieškovės vardu pažymą Nr. PASS-30-150616-00295 apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydama įregistruoti Nekilnojamojo turto registre UAB „Nortomas“ vardu Žuvų auginimo fermą bei daiktines teises į jį, tačiau prašymas nebuvo patenkintas.

4.       Vykdydama išieškojimą iš atsakovo P. N., antstolė B. T. 2015 m. lapkričio 11d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas) pardavė, o atsakovas A. C. (būdamas santuokoje su G. C.) nuosavybės teise įgijo 0,8045 ha žemės sklypą kartu su pastatais – veršide ir daržine, tačiau šie pastatai tuo metu jau neegzistavo, nes buvo nugriauti ir jų vietoje buvo statoma Žuvų auginimo ferma, kuri Aktu nebuvo parduota. Dėl šios priežasties Aktas dėl veršidės bei daržinės pardavimo yra niekinis ir negaliojantis, nes sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Aplinkybė, jog Akto sudarymo metu pastatai veršidė bei daržinė jau nebeegzistavo rodo ir Akto prieštaravimą imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Taip pat Aktas dėl veršidės bei daržinės pardavimo realiai nebuvo įvykdytas, statiniai atsakovams perduoti nebuvo, nes buvo nugriauti statant Žuvų auginimo fermą. Taikyti restituciją natūra nėra poreikio, nes statiniai atsakovams natūra nebuvo perduoti, nes buvo nugriauti, o tam, kad būtų apgintos ieškovės bei jos kreditorių teisės, pakanka Aktą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu.

5.       Atsakovai A. C. ir G. C. savo procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą patikslinto ieškinio reikalavimui dėl 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo iš dalies niekiniu ir negaliojančiu, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Atsakovai nurodė, kad išvestinis sandoris – 2013 m. lapkričio 11 d. susitarimas, iš kurio ieškovė iš esmės kildina savo teisę į Žuvų auginimo fermos nuosavybę, nebuvo registruotas viešajame registre, o pagrindinės sutartys buvo nutrauktos, todėl nesukelia turto įgijėjui A. C. jokių teisinių pasekmių, negali būti laikomas pagrindu ieškovei įgyti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Atsakovai 2015 m. lapkričio 11 d. Aktu įsigijo rekonstruojamus statinius – pastatą – daržinę ir pastatą – veršidę, kurių rekonstrukcija dar nebuvo atlikta, todėl teigti, kad tokie pastatai neegzistavo, ar jų įsigijimas kokiu nors būdu buvo neteisėtas, nėra jokio pagrindo. Atsakovo A. C. nuosavybės teisė į Žuvų auginimo fermas nėra įregistruota viešajame registre tik dėl įsipareigojimų hipotekos kreditoriui. Ieškovė žymiai praleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl Akto dalies pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu.

7.       Atsakovė antstolė B. T. procesiniuose dokumentuose prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl nuosavybės teisės į statinį pripažinimo bei 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo iš dalies negaliojančiu, teismui netaikius ieškinio senaties termino – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsakovė nurodė, kad ieškinys pareikštas praleidus tokio ieškinio pateikimo terminą, be to, ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kad pardavus neegzistuojantį turtą buvo pažeisti kokie nors ieškovės teisėti interesai. Net ir dabar viešajame registre nėra įregistruota, kad vykdymo procese realizuoti statiniai – veršidė ir daržinė yra nugriauti. Nesuformuotas ir viešajame registre neįregistruotas nekilnojamojo turto objektas negali būti turto perleidimo sandorio dalyku. Kadangi veršidės ir daržinės rekonstrukcija į žuvų auginimo fermą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo metu nebuvo baigta, antstolė teisėtai ir pagrįstai ginčijamame turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodė, jog yra parduoti pastatai: veršidė ir daržinė, o ne Žuvų auginimo ferma. Nesant galimybei įgyvendinti trišalės nuomos sutarties, su vėlesniais jos pakeitimas, punkto dėl turto nuosavybės perleidimo subnuomininkui – ieškovei, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti žalą ar kompensuoti išlaidas už išsinuomotų pastatų pagerinimą (rekonstravimą) iš kaltų dėl sutarties sąlygų neįvykdymo asmenų, tačiau neturi pagrindo ginčyti Akto teisėtumą.

9.       Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras procesiniuose dokumentuose nurodė neturintis suinteresuotumo bylos baigtimi ir prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės BUAB „Nortomas“ atsakovams A. C. ir G. C. 9 440,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas apmokant iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.

Dėl senaties termino

11.       Vertindamas atsakovų prašymus ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 1 dalį, CPK 602 straipsnio 3 dalį, ir sprendė, kad asmens sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo pažeistą teisę momentas (išskyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), sietinas su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu.

12.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Nortomas“. Bankroto proceso metu teismo paskirta administratorė nustatė, kad UAB „VYTTRA“, siekdama ES lėšomis išsinuomotame sklype vystyti žuvininkystės projektą, su atsakovu P. N. 2013 m. gegužės 2 d. sudarė Žemės sklypo nuomos sutartį su galimybe nuomininkui ją išsipirkti už fiksuotą kainą, pagal kurią atsakovas P. N. šiai bendrovei 99 metams išnuomojo 0,8045 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); 2013 m. gegužės 3 d. šalys pasirašė Priedą Nr. 2, pagal kurį, be nurodyto žemės sklypo, nuomininkui už tą pačią kainą buvo išnuomoti ir visi tame sklype buvę statiniai: veršidė, daržinė, kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (mėšlidė). Šiuo nuomos sutarties papildymu nuomininkui buvo suteikta teisė nugriauti, renovuoti bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus; taip pat teisė pernuomoti šiuos pastatus trečiajai šaliai pagal savo nuožiūrą ir norimą kainą. Sutarties pagrindu UAB „VYTTRA“ nusprendė rekonstruoti nuomos teise valdomus pastatus: veršidę ir daržinę į tris žuvų auginimo fermas. 2013 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė UAB „VYTTRA“ statybos leidimą. Vystomam žuvininkystės projektui ES finansavimą gavo ieškovė UAB „Nortomas“, o ne jos tuo metu buvęs vienintelis akcininkas – UAB „VYTTRA“, statybos leidimas buvo perrašytas ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija to paties projekto pagrindu 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovei UAB „Nortomas“ išdavė statybos leidimą.

13.       Teismas nustatė, kad antstolė B. T., vykdydama priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko P. N., išieškojimą nukreipė į skolininkui P. N. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 0,8045 ha žemės sklypą, pastatą – veršidę, pastatą – daržinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (mėšlidę), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas P. N. 2015 m. rugsėjo 9 d. antstolei pateikė prašymą, kuriuo pagal CPK 704 straipsnį pasiūlė savo pirkėją – A. C., nurodytam turtui pirkti už 72 405 Eur. 2015 m. lapkričio 11 d. priimtas ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

14.       Teismas, vadovaudamasis CPK 602 straipsnio 3 dalimi, taikė vienerių metų ieškinio senaties terminą 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti. Teismas nurodė, kad bankroto byla ieškovei iškelta 2017 m. liepos 10 d., todėl sprendė, kad bankroto administratorė ginčyti Aktą turėjo teisę ne nuo jo priėmimo dienos, o per vienerius metus nuo sužinojimo apie Aktą dienos. Teismo vertinimu, administratorės sužinojimo apie ginčijamą Aktą data laikytina nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (2017 m. liepos 21 d.). BUAB „Nortomas“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą tik 2020 m. sausio 22 d. Teismas pažymėjo, kad nuo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo iki ieškinio pateikimo teismui momento yra praėję daugiau kaip 2 metai; ieškovė neteikė teismui prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą minėtam reikalavimui pareikšti ir nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.

15.       Esant atsakovų prašymams taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto dalį pastato – veršidės ir pastato – daržinės pardavimo, atmestinas pritaikius ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti nuosavybės teisę į Žuvų auginimo fermą ir kitus statinius

16.       Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ginčo Aktą atmestas pritaikius ieškinio senaties terminą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės reikalavimo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Žuvų auginimo fermą, nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų tinklus bei kitus inžinierinius tinklus – kiemo aikštelę, esančius adresu (duomenys neskelbtini).

17.       Teismas pažymėjo, kad ieškovei neužkertama galimybė savo pažeistas teises ginti kitu būdu, reikalauti atlyginti žalą ar kompensuoti išlaidas už išsinuomotų pastatų pagerinimą / rekonstravimą iš kaltų dėl sutarties sąlygų neįvykdymo asmenų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Ieškovė BUAB „Nortomas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Teismas neturėjo pagrindo ieškinio senaties termino pradžią sieti su nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimu, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostata bankroto administratoriaus sužinojimą apie sandorius sieja su dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo diena, o ne su nutarties įsiteisėjimu. Didžioji dalis bankrutuojančios įmonės dokumentų bankroto administratorei perduota nebuvo, dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. vasario 23 d. nutartimis buvusiam UAB „Nortomas“ direktoriui paskirtos baudos. Bankroto bylos ieškovei iškėlimo metu ir vėliau beveik iki pat ieškinio padavimo bankroto administratorei nebuvo žinoma apie Akto turinį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Akto pagrindu yra įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į veršidę bei daržinę, bet ne į Žuvų auginimo fermą. Taigi ir nekilnojamojo turto registro duomenys nesuteikė pagrindo ieškovei savo teisių į Žuvų auginimo fermą pažeidimo susieti su Aktu.

18.2.                      Pagal ieškinio senatį bei jos taikymą reglamentuojančias teisės normas ieškinio senaties termino pradžia apibrėžiama subjektyviu momentu. Teismas privalėjo nustatyti ne tik faktą, kada bankroto administratorė sužinojo apie Aktą, bet ir kada sužinojo ar turėjo sužinoti, jog Aktas pažeidžia ieškovės teises į Žuvų auginimo fermą. Aktu Žuvų auginimo ferma parduota nebuvo, nėra jokių ją individualizuojančių duomenų; Akto pagrindu įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės į veršidę bei daržinę. Iš bankroto administratorės turėtų duomenų buvo aišku, jog Akto sudarymo dieną juo perleidžiamų statinių jau nebuvo, todėl administratorė negalėjo susieti BUAB „Nortomas“ teisių į Žuvų auginimo fermą pažeidimo su Aktu. Be to, VĮ Registrų centras, atmesdamas ieškovės prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į Žuvų auginimo fermą, nepateikdamas jokių paaiškinimų tik trumpai pažymėjo, kad žuvų auginimo ferma nuosavybės teise priklauso A. C.; taigi tik tuomet administratorė sužinojo, jog į Žuvų auginimo fermos nuosavybę pretenduoja atsakovas A. C., tačiau kokiu teisiniu pagrindu, administratorei nebuvo žinoma. Tai, kad atsakovai savo teises į Žuvų auginimo fermą grindžia Aktu bei jų motyvus, lėmusius bankroto administratorės aiškų suvokimą, jog Aktu yra pažeidžiamos BUAB „Nortomas“ teisės bei teisėti interesai, administratorė sužinojo tik iš atsakovų 2019 m. balandžio 3 d. atsiliepimo, nuo šios dienos prasideda CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimas, kuris, paduodant patikslintą ieškinį, nebuvo praleistas.

18.3.                      Patikslintu ieškiniu Aktas ginčytas ne tik CPK 602 straipsnyje nurodytais pagrindais, bet ir CK 1.80 straipsnio 1 dalyje bei 1.86 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Galimybė ginčyti antstolio aktus ir kitais pagrindais pripažįstama kasacinio teismo praktikoje. Aktą ginčijant nurodytų CK nuostatų pagrindu, taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas. Teismas privalėjo įvertinti ir kitų patikslintame ieškinyje nurodytų Akto ginčijimo pagrindų teisėtumą bei pagrįstumą, tačiau jų netyrė ir dėl jų nepasisakė, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio bei 270 straipsnio 4 dalies nuostatas, neatskleidė bylos esmės, kas sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

18.4.                      Dėl faktinių ir teisinių aspektų, susijusių su Žuvų auginimo fermos statyba bei nuosavybės teisės į ją įgijimu, teismas visiškai nepasisakė, jų nevertino; sprendimas šioje dalyje yra visiškai nemotyvuotas, taigi absoliučiai negaliojantis. Teismas nepaaiškino, kodėl abu ieškinio reikalavimus laiko tarpusavyje neatsiejamus, kuomet vieno iš jų atmetimas sąlygoja kito atmetimą. Patikslinto ieškinio reikalavimai yra savarankiški, kiekvienas iš jų grindžiamas iš esmės skirtingomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis (juos vienija tik tai, jog Akto sudarymo dieną juo parduodami statiniai – veršidė bei daržinė – jau buvo nugriauti), todėl vieno iš reikalavimo patenkinimas ar atmetimas niekaip negalėjo įtakoti kito reikalavimo likimo. 

18.5.                      Patikslintame ieškinyje nurodyti faktiniai bei teisiniai motyvai patvirtina Žuvų auginimo fermos statybos teisėtumą, patvirtina, jog būtent ieškovė įgijo nuosavybės teises į ją CK 4.47 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu bei paneigia bet kokias atsakovų galimas pretenzijas į ginčo objektą.

18.6.                      Skundžiamo sprendimo turinys, esminių bylos klausimų neišsprendimas vertintinas kaip pirmosios instancijos teismo šališkumas, išimtinis veikimas atsakovų A. ir G. C. naudai.

19.       Atsakovai A. C. ir G. C. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1.                      Pagal specialios CPK 602 straipsnio 3 dalies imperatyvią nuostatą, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino skaičiavimas prasidėjo 2015 m. lapkričio 11 d. net ir Akto ginčijimui CK 1.80 straipsnio 1 dalyje bei 1.86 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Ar terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 11 d., ar nuo 2017 m. liepos 21 d. ieškovė itin žymiai praleido senaties terminą atitinkamam reikalavimui pareikšti, bylos nagrinėjimo metu neprašė jo atnaujinti.

19.2.                      Ieškovė pradiniame ieškinyje nurodė, kad dar 2018 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti ieškovės vardu pastatą – Žuvų auginimo fermą bei daiktines teise į jį, taigi patvirtino, kad net ir subjektyviausiu vertinimu šiai datai žinojo ir suprato (nors tikėtina ir anksčiau), kad gali reikšti pretenzijas dėl Žuvų auginimo fermos nuosavybės. Net ir tuo atveju, jeigu CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., ieškovė praleido šioje normoje nustatytą terminą Aktui ginčyti.

19.3.                      Teismas, konstatavęs, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl sandorio ginčijimo pareikšti, ir ieškinį atmesdamas šiuo pagrindu, neprivalėjo nagrinėti ieškovės nurodomų sandorio ginčijimo pagrindų, kurių ieškovė nei savo patikslintame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu neįrodė.

19.4.                      Žuvų auginimo ferma negali būti pripažinta ieškovės nuosavybe, nes priklauso teisėtam jos įgijėjui A. C. (ir jo sutuoktinei). Esant nenuginčytam 2015 m. lapkričio 11 d. Aktui, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl Žuvų auginimo fermos priteisimo ieškovei.

19.5.                      Ieškovė negalėjo įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į dar neegzistuojantį statinį, nes nuo 2015 m. lapkričio 11 d. rekonstruojami statiniai nuosavybės teise priklausė atsakovams, kurie pabaigė rekonstrukciją, atitinkamai ir įgijo nuosavybės teisę į galutinį rekonstrukcijos objektą – 93 proc. baigtumo Žuvų auginimo fermą. Ieškovė neįrodė savo nuosavybės teisės į prašomus priteisti statinius, pasirinko netinkamą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą.

19.6.                      Teismo šališkumą ieškovė iš esmės sieja su jai nepalankaus sprendimo priėmimu ir sprendimo motyvais dėl ginčo esmės ir nenurodo jokių objektyvių duomenų (ar bent abejonių), kurie patvirtintų, kad bylą nagrinėjusio teismo elgesys buvo kaip nors netinkamas ar šališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo pritaikius ieškinio senatį atmestas bankrutavusio juridinio asmens ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

21.       Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl daržinės ir veršidės pardavimo bei pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į Žuvų auginimo fermą bei kitus statinius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė praleido CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo. Nesutikimą su skundžiamu sprendimu ieškovė argumentuoja netinkamai nustatytu ieškinio senaties termino pradžios momentu ir dėl to be pagrindo pritaikyta senatimi bei ieškinio reikalavimų neišnagrinėjimu – bylos esmės neatskleidimu. Apeliantės teigimu, netinkamas sprendimo motyvavimas sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindą bei patvirtina teismo šališkumą. 

22.       Byloje nustatyta, kad antstolė vykdė priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko P. N. turto. Pagal CPK 704 straipsnį skolininkas P. N. 2015 m. rugsėjo 9 d. pasiūlė priverstinai parduodamo turto pirkėją – A. C.. 2015 m. lapkričio 11 d. priimtas ginčijamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už 72 405 Eur A. C. parduotas: 0,8045 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (mėšlidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

23.       Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. CPK 602 straipsnio 1 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais dėl šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų įstatymo pažeidimų. Kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus. Tokiu atveju teismas atlieka suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsaugą. CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. 

24.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl Akto pripažinimo negaliojančiu grindė tiek CPK 690 straipsnio, tiek CK 1.80 straipsnio 1 dalies, CK 6.393 straipsnio 4 dalies, CK 6.396 straipsnio bei CK 1.86 straipsnio 1 dalies pažeidimais, nurodė, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas bei CPK 603 straipsnio 1 dalis suteikia ieškovei teisę reikšti ieškinį. Ginčas dėl ieškovės teisės į ieškinį nagrinėjamu atveju nekilo, tačiau atsakovams reikalaujant teismas konstatavo ieškinio senaties termino praleidimą ir ieškinį atmetė remdamasis CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

25.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susiję su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

26.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškinio senaties praleidimą, motyvuodamas tuo, kad ieškinio Aktui ginčyti senaties termino pradžia yra nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo datą – 2017 m. liepos 21 d.

27.       CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (1 dalis). Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.

28.       Byloje nustatyta, kad ieškovei BUAB „Nortomas“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d. Ieškovės bankroto administratorė ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo teismui pateikė 2019 m. vasario 5 d., patikslintą ieškinį, kuriame ginčijo ir Aktą, – 2020 m. sausio 22 d.

29.       Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tokiu atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Taigi apeliantė teisi, jog ši ĮBĮ nuostata bankroto administratoriaus sužinojimą apie sandorius sieja su dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo diena, o ne su nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu. Nėra pagrindo nepritarti apeliantei, kad didžioji dalis ieškovės dokumentų bankroto administratorei nebuvo perduota, dėl to Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. vasario 23 d. nutartimis buvusiam UAB „Nortomas“ direktoriui paskirtos baudos. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys, jog Akto pagrindu yra įregistruotos atsakovo A. C. nuosavybės teisės į veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bet ne į Žuvų auginimo fermą, nesuteikė pagrindo ieškovei savo teisių į Žuvų auginimo fermą pažeidimą susieti su Aktu. Atitinkamai ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės 2018 m. rugpjūčio 31 d. prašymas įregistruoti jos nuosavybės teisę į Žuvų auginimo fermą, kuriame lakoniškai nurodyta, jog prašoma įregistruoti Žuvų auginimo ferma nuosavybės teise priklauso A. C., nedetalizuojant tokio fakto pagrindo. Beje ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2018 m. spalio 17 d. sprendime su teritorinio registratoriaus sprendimu sutiko tik iš dalies ir pakeitė atsisakymo tenkinti BUAB „Nortomas“ prašymą įregistruoti Žuvų auginimo fermos nuosavybės teises pagrindą, motyvuodama tuo, kad iš pateiktų duomenų negalima padaryti vienareikšmės išvados apie teisių įgijėją.

30.       Nagrinėjamu atveju bankrutavusi ieškovė savo galimai pažeistus interesus gina atstovaujama bankroto administratorės, kuri nebuvo ginčo teisinių santykių dalyve ir kuriai nebuvo perduoti visi ieškovės dokumentai, administratorės surinkti duomenys tiesiogiai neindikavo galimo ieškovės teisių pažeidimo antstolės 2015 m. lapkričio 11 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina atsakovų A. bei G. C. atsiliepimo į ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo pateikimo data – 2019 m. balandžio 3 d. Atsiliepime atsakovų išdėstyti argumentai apie Akto pagrindu įgytą jų teisę į Žuvų auginimo fermą, galėjo nulemti bankroto administratorės suvokimą, jog Aktu yra pažeidžiamos ieškovės BUAB „Nortomas“ teisės bei teisėti interesai. Tokiu atveju spręstina, kad 2020 m. sausio 22 d. pateiktas teismui patikslintas ieškinys, kuriuo ginčijamas Aktas, paduotas nepraleidus CPK 602 straipsnio 3 dalyje nurodyto ieškinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį visa apimtimi.

31.       Be to teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019, atsižvelgdama į ankstesnę kasacinio teismo praktiką ir joje suformuluotus CPK 602 straipsnio 1 dalies išaiškinimus dėl kitų asmenų galimybių skųsti minėtus antstolio aktus (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais), pažymėjo, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo iš varžytynių aktą tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

32.       Bankrutavusi ieškovė nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka, todėl bankroto administratorė, atstovaudama ieškovės ir jos kreditorių interesams ir juos gindama, gali ginčyti antstolio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ne tik specialiojoje teisės normoje (CPK 602 straipsnyje) įtvirtintais pagrindais, bet ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, Įmonių bankroto įstatymo bei kitų teisės normų pažeidimų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, Aktą ginčija ne tik CPK 602 straipsnio pagrindu, bet įrodinėja ir CPK 690 straipsnio, CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei 1.86 straipsnio 1 dalies, CK 6.393 straipsnio 4 dalies, CK 6.396 straipsnio pažeidimus. 

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą ir dėl to be teisėto pagrindo atmetė ieškinį dėl senaties, visiškai netyrė ir nevertino byloje šalių įrodinėjamų faktinių aplinkybių ir nesprendė dėl pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus pripažinti Aktą negaliojančiu ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo turtą (ne)egzistavimo. Nustatyti procesinės teisės ir materialiosios teisės normų pažeidimai leidžia spręsti, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).  

34.       Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, nepaisant to, tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.

35.       CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalies normą, nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; kt.).

36.       Šios nutarties 33–35 punktuose išdėstyti teisiniai argumentai, lemia išvadą, kad byla dėl ginčijamų ieškinio reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visa apimtimi naujai, tiriant ir vertinant faktinius ir teisinius argumentus ir įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, nevertino ir dėl jų esmės nepasisakė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją.

37.       Esant šioms aplinkybėms, kitų apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.       Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad buvo padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39.       Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos                                                Danutė Gasiūnienė

                                                        Danguolė Martinavičienė

                                                Aldona Tilindienė