Administracinė byla Nr. eI2-6147-641/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00134-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3; 57.3.

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 5 d.

Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. V. ir jo atstovei advokatei Laurai Stankevičiūtei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui I. J. ir jo atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. patikslintą skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. J. dėl sprendimų panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas D. V. (toliau – pareiškėjas arba teismo ekspertas) patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – atsakovė arba Taryba) 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) dalį, kuria teismo ekspertui D. V. dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse (toliau – Etikos kodeksas) įtvirtintų profesionalumo (5.1 papunktis) ir sąžiningumo (7.3 papunktis) principų pažeidimo skirtas įspėjimas; 2) priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas, atstovaujamas advokatės Lauros Stankevičiūtės, skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamo Sprendimo dalimi įspėjimas jam buvo paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi jis Vilniaus apygardos teismo (toliau – VAT) nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buto apdailos darbų ekspertizę atliko būdamas paskirtas šią bylą nagrinėjusio teismo nutartimi, teismui įvertinus jo turimas kompetencijas ir kvalifikaciją šiai ekspertizei atlikti, kaip tinkamas. Mano, jog Etikos kodekso profesionalumo ir sąžiningumo principų pažeidimo nepadarė, kadangi pagal turimus atestatus buvo kompetentingas ir kvalifikuotas atlikti buto apdailos darbų ekspertizę, todėl nebuvo pagrindo jam, kaip ekspertui, nesutikti ir/ar atsisakyti spręsti paskirtą ekspertizę minėtoje byloje.

3.        Nurodė, jog Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas visiškai formaliai: pasirėmus tik  VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros (toliau – SSVA) 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – SSVA raštas), tačiau jo netyrus ir Tarybai pateiktos informacijos neanalizavus pareiškėjo atliktų veiksmų ir jo kompetencijos, kvalifikacijos apimtyje; neįvertinus SSVA rašte nurodytų prieštaringų aplinkybių, kad: vienok, SSVA ekspertai pateikė nuomonę, jog pareiškėjo turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikė jam teisės atlikti ginčo teismo ekspertizės, kita vertus, nurodė neturintys įgaliojimų vertinti teismo proceso dalyvių – teismo ekspertų – kompetencijos ir kvalifikacijos bei vertinti ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo ekspertų turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias;  neįvertinus kitų pareiškėjo individualią situaciją lemiančių aplinkybių. Todėl tvirtino, jog Tarybos Sprendimo ginčijama dalis neatitinka Lietuvos Respublikos (toliau – LR) viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

4.       Pareiškėjas patvirtino minėtoje civilinėje byloje jam pavestą ekspertizę atlikęs ir 2023 m. rugsėjo 6 d. VAT pateikęs Teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog byloje buvo spręsti jo nušalinimo nuo ekspertizės atlikimo, pakartotinės ekspertizės atlikimo klausimai, kurie teismo nebuvo patenkinti bei jis, kaip teismo ekspertas, dėl atliktos ekspertizės  buvo apklaustas 2023 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu. Mano, jog tretysis suinteresuotas asmuo ginčo skundą Tarybai parašė būtent dėl to, jog minėtais procesiniais veiksmais nepasiekė jo siekiamo rezultato civilinėje byloje, jog pareiškėjas neatliktų byloje apdailos darbų ekspertizės.

5.        Mano, jog Taryba, priimdama skundžiamą Sprendimo dalį, neteisėtai vertino pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetencijas ir kvalifikaciją atlikti teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, nes tokie įgaliojimai nei Tarybai, nei SSVA, kurios raštu pagrįstas Sprendimas, nėra suteikti. Taryba neturi teisės vertinti teismo eksperto atliktų procesinių veiksmų teisėtumo, nes pačios ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija. Tvirtino, jog Taryba pati nesivadovavo savo patvirtintu teisės aktu – Teismo ekspertizių rūšių sąrašu, o nuėjo paprasčiausiu keliu – pasisakydama, kad neturi kompetencijos spręsti dėl ekspertų kompetencijų, formaliai pasivadovavo nekompetentingos išvadą dėl pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kvalifikacijos ir kompetencijos teikti SSVA rašte pateikta išvada ir Sprendimą priėmė neatlikusi tyrimo, nei kokia ekspertizė civilinėje byloje iš tikro buvo atlikta (t. y. neišsiaiškinusi, jog tai buvo ne statybos ekspertizė, o pagal iškeltus uždavinius ir suformuluotus klausimus labiau statybos techninės veiklos ekspertizė), nei kodėl pareiškėjo turima kvalifikacija nepakankama ginčo ekspertizei atlikti, nors pareiškėjas turi net 3 atestatus ir yra atlikęs eilę statybos priežiūros darbų daug sudėtingesnių statinių statybose (didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose), nei neįvertinę esminės aplinkybės, jog VAT nekilo jokios abejonės dėl pareiškėjo, kaip eksperto, specialiųjų žinių turėjimo skiriamai teismo ekspertizei atlikti, nors civilinėje byloje tretysis suinteresuotas asmuo I. J. ne vieną kartą eksperto tinkamumo klausimą kėlė ir jis ne kartą buvo teismo įvertintas. Pabrėžė, jog Taryba Sprendimą priėmė taip pat visiškai neišsiaiškinusi kokių kompetencijų ekspertui reikia vidaus apdailos darbų ekspertizei atlikti bei neištyrusi, jog tokios ekspertizės rūšies iš viso nėra reglamentuota LR teismo ekspertų sąraše (toliau – Teismo ekspertų sąrašas), Teismo ekspertizių rūšių sąraše ir, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai ekspertizei apie bute atliktus vidaus apdailos iš esmės jokių specialiųjų ekspertinių žinių nereikėjo, nes vidaus apdailos darbams nėra keliami jokie reikalavimai.

6.       Mano, jog šiame ginče esminis dalykas, kurį reikia nustatyti – tai atsakyti į klausimą kokia ekspertizė buvo atliekama VAT civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tvirtino, jog nepaisant to, jog teismas, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimdamas 2023 m. sausio 10 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo, joje nurodė skiriantis statybos (apdailos darbų) ekspertizę ir ją pavedė atlikti pareiškėjui, tačiau pagal 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartyje (kuria buvo paskirta byloje ekspertizė) suformuluotus klausimus dėl buto vidaus apdailos darbų defektų  tai nebuvo statytos ekspertizė, o tik paprasta statinio mažos dalies – buto – apdailos darbų įvertinimo ekspertizė. Taigi šioje byloje buvo paskirta ne statybos ekspertizė, taip kaip ji suprantama pagal statybos ekspertizei iškeltus uždavinius, tačiau tiesiog teismo ekspertizė, pavedant specialiųjų statybos žinių turinčiam teismo ekspertui – pareiškėjui – atsakyti į nutartyje teismo suformuluotus klausimus dėl buto apdailos darbų, kuriai atlikti pareiškėjo kvalifikacijos ir kompetencijų daugiau nei pakako, nes tokios ekspertizės rūšies kaip vidaus apdailos darbų ekspertizė teisės aktais nėra numatyta. O taip pat niekur nėra reglamentuota, jog vidaus apdailos darbų ekspertizė galėtų būti laikoma statybos ekspertize.

7.       Pažymėjo, jog tarp LR teisingumo ministro tvirtinamo Teismo ekspertų sąrašo ir Tarybos tvirtinamo Teismo ekspertizių rūšių sąrašo (kuriame yra numatytos teismo ekspertų atliekamų ekspertizių rūšys (ginčo atveju aktualios dvi: statybos ekspertizė ir statybos techninės veiklos ekspertizė) ir suformuoti šioms ekspertizių rūšims priskirtini atlikti uždaviniai) yra tarpusavio neatitikimai. Šie sąrašai vienas su kitu nekoreliuoja, kadangi LR teisingumo ministerija netinkamai įgyvendino Ekspertizės įstatymo 10 straipsnio 3 dalies reikalavimą – Teismo ekspertų sąraše nurodyti ekspertams priskirtinas teismo ekspertizės rūšis pagal Tarybos patvirtintą Teismo ekspertizės rūšių sąrašą, kadangi vietoje šių duomenų Teismo ekspertų sąraše įrašė ekspertų kvalifikacijas ir atestatus. O taip pat nesureguliavo ir nereglamentavo statybos ekspertizės bei statybos techninės veiklos ekspertizės sąvokų, apimties ir kas jas gali atlikti. Mano, kad tretysis suinteresuotas asmuo                             I. J. Tarybai pateiktu skundu tiesiog užsikabino už jau minėtų sąvokų bei teisės aktų (sąrašų) neatitikimų, o Taryba nepasigilino į situaciją kokiu pagrindu ekspertizė civilinėje byloje buvo atlikta, patikėjo I. J., pažiūrėjo labai formaliai į situaciją ir to pasekoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą.

8.        Pabrėžė, jog Tarybos teisės akte, kuriuo buvo patvirtintas Teismo ekspertizės rūšių sąrašas, prie visų ekspertizių rūšių yra numatyta, jog gali būti sprendžiami ir kiti minėtame sąraše nenurodyti uždaviniai. Todėl mano, kad Taryba, tvirtindama ekspertizių uždavinius, nenumatė baigtinio jų, tame tarpe ir statybos ekspertizės ar statybos techninės ekspertizės, uždavinių sąrašo, kas rodo, jog ekspertas pats sprendžia, ar jis turi pakankamai specialiųjų žinių ekspertizei atlikti.

9.       Pažymėjo, jog pareiškėjas niekada nenurodė, jog sutinka atlikti statybos ekspertizę. Jis sutiko atlikti teismo paskirtą buto apdailos darbų ekspertizę, todėl trečiojo suinteresuoto asmens                    I. J. kaltinimai dėl nepažangumo ir melagingų duomenų teismui pateikimo yra visiškai neteisingi. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pats tretysis suinteresuotas asmuo I. J. civilinėje byloje pasisakydamas dėl pareikšto prašymo skirti ekspertizę atsiliepimu nurodė nesutinkantis su ekspertizės skyrimu, tačiau nurodė, kad jeigu ji bus paskirta, prašantis ją paskirti atlikti ekspertui E. L., kurio kompetencijos ir kvalifikacija pagal Teismo ekspertų sąraše nurodytus duomenis yra analogiška pareiškėjo kvalifikacijai ir kompetencijai – statybos techninės veiklos srityje. Mano, jog šie paties trečiojo suinteresuoto asmens I. J. veiksmai civilinėje byloje patvirtina, jog pareiškėjas buvo kompetentingas ir kvalifikuotas atlikti jam teismo nutartimi pavestą buto apdailos darbų ekspertizę bei, jog pats tretysis suinteresuotas asmuo I. J. sutiko, jog civilinėje byloje nebuvo reikalinga statybos ekspertizė.

10.       Taryba atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus. Vadovaudamasi LR teismo ekspertizės įstatymo (toliau – Ekspertizės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, Taryba nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Etikos kodekso pažeidimų, tačiau jai yra suteikti riboti įgaliojimai nagrinėjant pareiškėjų pateiktus skundus dėl teismo ekspertų veiksmų. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundų, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai (Tarybos darbo reglamento, patvirtinto teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 „Dėl Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų, teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento ir sudėties patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) 2 punktas). Mano, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja tiek teismų praktiką, tiek ir teisės aktų nuostatas ir todėl klaidingai nurodė, kad Taryba iš esmės neteisėtai vertino pareiškėjo atliktos teismo ekspertizės ir surašyto ekspertizės akto teisėtumą.

11.       Atkreipė dėmesį, kad Taryba, nagrinėdama pareiškėjų skunduose pateikiamus argumentus, vertina ne ekspertinių tyrimų išvadas bei jų turinį, tačiau teismo ekspertų veiksmus. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju, Taryba taip pat nevertino ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, o atsižvelgdama į skundo medžiagą, įvertino pareiškėjo veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms. Pažymėjo, kad Tarybos Sprendimo skundžiamoje dalyje apskritai nėra apeliuojama į ekspertizės akto išvadų paneigimą, todėl aukščiau nurodyti pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

12.       Paaiškino, jog teismo ekspertas – tai asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą (Ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis), į kurį asmuo įrašomas įgytos kvalifikacijos pagrindu, kurią patvirtina kvalifikaciniai atestatai. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui kvalifikacijos atestatus suteikė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, kurios vykdytas viešojo administravimo funkcijas nuo 2022 m. gegužės 1 d. vykdo SSVA, todėl Taryba, vadovaudamasi Ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodoma, jog „Teismo ekspertizės įstaigos ir <...> kvalifikaciją suteikiančios institucijos pagal kompetenciją privalo pateikti Tarybai informaciją ir paaiškinimus, ar ekspertiniai tyrimai buvo atlikti pagal kvalifikaciją ir tai sričiai taikomų teisės aktų reikalavimus“ ir Reglamento 12.3 papunkčiu, 14 punktu, 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į SSVA, prašydama suteikti informaciją, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turimą kompetenciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į teismo užduotus klausimus.

13.       Pažymėjo, kad Taryba, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo kompetencijos ribų viršijimo, vadovavosi teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuota praktika, kurioje nurodoma, kad tam tikroje srityje asmenims kvalifikaciją suteikiančių institucijų pateikiama informacija laikytina svarbiu įrodymu Tarybai sprendžiant dėl teismo eksperto kompetencijos ribų ir Etikos kodekso pažeidimų nustatymo (LVAT 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1542-520/2020). Atitinkamai, atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą ir SSVA turimus įgaliojimus vertinti asmenų, kuriems suteikė kvalifikaciją, kompetenciją, manė, jog, priimdama Sprendimo skundžiamą dalį, pagrįstai vadovavosi SSVA raštu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui: „suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo. Kvalifikacijos atestatų turėtojas D. V. turi teisę eiti kvalifikacijos atestatuose nurodytas pareigas išvardintuose statiniuose bei nurodytose darbo srityse (projekto dalyse).“; „SSVA ekspertų nuomone, D. V. turimi kvalifikacijos atestatai Nr. 25771, Nr. 29501 ir Nr. 39858 nesuteikė teisės atlikti Jūsų minėtos teismo ekspertizės“.

14.       Mano, kad pareiškėjas klaidingai suvokia, jog Taryba turėjo pati įvertinti pareiškėjo turimas specialiąsias žinias pagal turimus kvalifikacijos atestatus, kadangi Tarybai nėra suteikti įgaliojimai vertinti ar teismo eksperto kvalifikaciniai atestatai pastarajam leidžia atlikti vienokias ar kitokias teismo ekspertizes ir atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Kaip tik dėl šios priežasties, Taryba kreipėsi į kompetentingą įstaigą, kuri išdavė kvalifikacinius atestatus, siekiant išspręsti klausimą dėl teismo eksperto kompetencijos. Be kita ko, mano, jog pareiškėjo skunde yra pateikiami prieštaringi argumentai, kad „visi pareiškėjo turimi kvalifikaciniai atestatai (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įrašyti į Teismo ekspertų sąrašą prie pareiškėjo vardo ir pavardės vadinasi šiais atestatais yra pagrįstas pareiškėjo specialiųjų statybos žinių turėjimas. TEĮ pasisako būtent apie specialiųjų žinių turėjimą, o ne nurodo konkrečių kvalifikacijos atestatų turėjimą ar neturėjimą“ (skundo 58 p.). Pareiškėjas, vienu atveju teigdamas, kad kvalifikaciniai atestatai apibrėžia pareiškėjo kompetenciją, kitu atveju nurodydamas, kad turi būti vertinama apskritai visa turima pareiškėjo kompetencija, neapsiribojant tik kvalifikaciniais pažymėjimais, klaidina ir bando išplėsti teismo eksperto kompetenciją apibrėžiančias ribas.

15.       Pažymėjo, kad teismo eksperto kompetenciją apibrėžia kvalifikaciniai atestatai, kurių pagrindu asmenys yra įtraukiami į Teismo ekspertų sąrašą. Tai reiškia, kad asmeniui, veikiančiam teismo eksperto statusu, suteikti įgaliojimai atlikti ekspertinį tyrimą ir veikti teismo eksperto vardu tik toje srityje, kurios kvalifikaciją pastarasis turi. Be kita ko, būtina pažymėti, kad kartu su pareiškėjo skundu pateiktame priede – LR teisingumo ministerijos 2020 m. balandžio 30 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl jūsų kreipimosi“ taip pat yra nurodyta, kad „asmenys, įrašyti į sąrašą, privalo teismo ekspertizę atlikti kvalifikacijos, kurią jiems suteikė atitinkama valstybės institucija ir kurios pagrindu buvo įrašyti į minėtą sąrašą, ribose“. Atitinkamai, skunde nurodytos pareiškėjo patirtys ir žinios, kurių nepagrindžia kvalifikaciniai atestatai, nagrinėjamu atveju nėra aktualios, nes vadovaujantis Ekspertizės įstatymu, kuris nustato teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo sąlygas ir tvarką, nėra numatyta, jog asmens patirtis ir praktika gali būti vertinama kaip atitinkamos teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo teisinis pagrindas.

16.       Nurodė neneigiantys pareiškėjo turimos patirties ir žinių (kaip tam tikros srities specialisto), tačiau manantys, kad atliekant teismo pavestą ekspertizę teismo eksperto vardu, asmuo privalo veikti kvalifikacinių atestatų, kurių pagrindu asmuo yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, ribose.

17.       Atsikirsdami į pareiškėjo skundo argumentus (kad teismas, nusprendęs skirti ekspertizę atlikti teismo ekspertui, ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar teismo eksperto kandidatūra yra tinkama, t. y. ar teismo ekspertas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, ar teismo ekspertas turi tinkamą kvalifikaciją tokiai ekspertizei atlikti <...>. Be to, pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, įvertino pareiškėjo turimą kvalifikaciją, laikė ją tinkama, todėl ekspertizei atlikti paskyrė būtent jį. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 10 d. nutartyje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kuria buvo paskirta teismo ekspertizė ir pavesta ją atlikti pareiškėjui, nurodė, jog „teismo ekspertas sutiko atlikti ekspertizę <...>“, tuo tarpu pareiškėjo, pateiktame 2022 m. gruodžio 14 d. rašte „Sutikimas atlikti teismo ekspertizę“ Vilniaus apygardos teismui yra nurodyta: „Aš, D. V., kaip teismo ekspertas, sutinku atlikti teismo ekspertizę Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo patvirtinu, kad turiu reikiamą kvalifikaciją pateikti atsakymus į Teismo užduotus klausimus. Į Teismo ekspertų sąrašą esu įrašytas nuo 2018-05-21 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-88“), atkreipė dėmesį į tai, jog Etikos kodekse, kuris yra privalomas į Teismo ekspertų sąrašą įtrauktiems teismo ekspertams, nurodyta, kad teismo ekspertas privalo atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti (Etikos kodekso 5.1 papunktis); teismo ekspertas privalo atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis. Be kita ko, Teismo ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 1, 2 dalys taip pat įtvirtinta pareiga teismo ekspertui ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją bei atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, kurioje teigiama, kad teismo ekspertams (taigi ir privačiam teismo ekspertui) yra keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, o veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, teismo ekspertų veikla turi kelti pasitikėjimą kitiems asmenims (LVAT 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinė byla Nr. eA-2391-602/2021), pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo atsisakyti spręsti jam teismo pavestus klausimus, nurodydamas, kad pastarieji nepatenka į jo turimos teismo eksperto kompetencijos ribas.

18.       Tvirtino, kad Taryba, išnagrinėjusi 2023 m. spalio 10 d. trečiojo suinteresuoto asmens I. J. pateiktą skundą, visapusiškai ir objektyviai įvertino su skundu susijusią medžiagą bei faktines aplinkybes ir 2023 m. gruodžio 14 d. Tarybos posėdyje priėmė motyvuotą, teisėtą bei pagrįstą Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

19.       Tretysis suinteresuotas asmuo I. J., atstovaujamas advokato V. Geležinio, atsiliepime į skundą nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo šį atmesti. Paaiškino, kad VAT civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duodamas sutikimą atlikti teismo statybos (apdailos darbų) ekspertizę pareiškėjas nurodė ne tik klaidingą, bet ir melagingą informaciją apie jo turimą kvalifikaciją, kuria vadovavosi byloje teismas parinkdamas ekspertą jai atlikti. Mano, jog jeigu, skirdamas ekspertą, teismas būtų turėjęs SSVA išaiškinimą, nurodytą SSVA rašte, tai VAT nebūtų pareiškėjo paskyręs teismo ekspertu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtai statybos (apdailos darbų) ekspertizei atlikti, kadangi pareiškėjas jai atlikti neturėjo kvalifikacijos ir ekspertinių žinių. Mano, jog pareiškėjui VAT pateikus melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją, turimas specialiąsias žinias, negali būti teigiama, jog teismas, vertindamas eksperto nušalinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimus civilinėje byloje, galėjo tinkamai įvertinti ir įvertino pareiškėjo, kaip teismo eksperto kompetenciją ir kvalifikaciją, kaip tinkamai paskirtai statybos (apdailos darbų) ekspertizei atlikti.

20.       Nurodė, jog, priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, Taryba Sprendimu įvertino ir įspėjimą skyrė ne už  atliktos teismo ekspertizės ir surašyto ekspertizės akto turinio teisėtumą, kas nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas, tačiau, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens I. J. skundo medžiagą, vertino pareiškėjo, kaip teismo eksperto, veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, t. y. veikė savo įgaliojimų ribose. Mano, jog Taryba taip pat detaliai išnagrinėjo jo skunde iškeltus klausimus, atliko išsamų tyrimą, teisingai vadovavosi SSVA rašte pateiktomis išvadomis dėl pareiškėjo kompetencijų ir turimos kvalifikacijos, aiškiai motyvavo ginčijamą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės normas ir taikė pareiškėjui poveikio priemonę – įspėjimą, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

21.       Pabrėžė, jog byloje sprendžiamo ginčo objektas yra Sprendimo dalies teisėtumas, o ne pareiškėjo kompetencijų vertinimas, todėl šioje byloje pareiškėjo argumentai dėl jo kompetencijų ir specialiųjų žinių neturi ir negali būti vertinami. Visgi pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta statinio – buto – statybos ekspertizė, o ne pareiškėjo turimos ekspertinės srities – statybos techninės veiklos – ekspertizė, taigi pareiškėjas ėmėsi atlikti ekspertizę, kuriai atlikti neturėjo kvalifikacijos ir pakankamai specialiųjų žinių, ką patvirtina ir SSVA raštas, todėl skundžiama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta. Mano, jog pareiškėjas, neturėdamas kompetencijų ir kvalifikacijos atlikti statybos ekspertizę, turėjo atsisakyti ją atlikti, o to nepadaręs ir pats susigalvojęs, kad gali byloje paskirtą statybos (apdailos darbų) ekspertizė atlikti, teisingai buvo Tarybos įvertintas ir nubaustas įspėjimu, kaip pažeidęs Etikos kodekso profesionalumo ir sąžiningumo principus.

22.        Nesutiko su pareiškėjo ir jo atstovės pozicija, jog SSVA neturėjo kompetencijos vertinti pareiškėją pagal Tarybos paklausimą, nes tie kas išduoda ekspertams jų kompetencijas ir kvalifikaciją pagrindžiančius atestatus taip pat turi teisę ir pasisakyti dėl ekspertų kvalifikacijų bei kompetencijų pagal šiuos atestatus. Teigė, jog SSVA raštu pasakė Tarybai ką pareiškėjas pagal jo turimus atestatus gali daryti, todėl viską padarė teisingai. Pabrėžė, jog Tarybos patvirtinto Teismo ekspertizių rūšių sąrašo 54 punkte yra aiškiai numatyta, kad statybos ekspertizė apima ir apdailą, o tuo tarpu pareiškėjo ekspertinė sritis – statybos techninės veiklos ekspertizė – neapima statybos apdailos darbų defektų vertinimo.

23.       Atsakovei Tarybai 2024 m. birželio 21 d. elektroninio ryšio priemonių pagalba išsiųstu teismo šaukimu tinkamai pranešta apie žodinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, atsiliepimu į skundą Taryba prašė skundą nagrinėti ir byloje priimti teismo sprendimą jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

24.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

25.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad: 

25.1.                       VAT civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę bylos Nr. (duomenys neskelbtini); teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini), toliau - Byla) 2022 m. gruodžio 3 d. patikslintu prašymu atsakovas A. Z. prašė paskirti statybos (apdailos) darbų ekspertizę, skirtą buto apdailos defektų nustatymui ir jų taisymo kainos tiksliam įvertinimui, atsakant į klausimus, ją pavedant atlikti teismo ekspertui D. V.;

25.2.                      2022 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas sutiko atlikti teismo ekspertizę VAT nagrinėjamoje Byloje, patvirtindamas, kad turi reikiamą kvalifikaciją pateikti atsakymus į teismo užduotus klausimus;

25.3.                      LR teisingumo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1R-88 „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą“ 3 punktas patvirtina, jog pareiškėjas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą – statybos techninės veiklos ekspertizė (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja neterminuotai, šiuo atestatu suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai. Projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo. Kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja neterminuotai, šiuo atestatu suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos: keliai (gatvės); inžineriniai tinklai: vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo; kiti statiniai).

25.4.                      Mokslo baigimo diplomai patvirtina, jog pareiškėjas: 2006 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos programos pagrindines universitetines studijas ir jam suteiktas inžinerijos bakalauro laipsnis; 2008 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerinės ekonomikos ir vadybos magistratūros studijų programą ir jam suteiktas vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnis.

25.5.                      Kvalifikacijos atestatai parvirtina, jog pareiškėjui: 1) 2009 m. balandžio 24 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo); 2) 2012 m. balandžio 27 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo, ypatingojo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio, šilumos, nuotekų šalinimo), hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje); 3) 2020 m. liepos 28 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo, ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas (Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo).

25.6.                      Teismo ekspertų sąrašas (2023 m. gruodžio 11 d., 2024 m. sausio 9 d. redakcijos) patvirtina, jog pareiškėjas yra įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą 14 punktą (Statybos techninės veiklos ekspertizės (ypatingo statinio, pastatų energetinio naudingumo, teritorijų planavimo ir kt.); žemėtvarkos darbų ekspertizės), kurio ekspertizės rūšis: 1) neterminuotai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; 2) neterminuotai suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto vadovo, ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos (gatvės), inžineriniai tinklai (vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo), hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ; 3) neterminuotai suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingojo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo.

25.7.                      VAT 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartimi, priimta Byloje, nutarė paskirti Byloje statybos teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui D. V., pavedant atsakyti į nutartyje nurodytus klausimus:

25.7.1.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo sienų apdaila viršija leidžiamas sienų nuokrypio ribas. Nurodyti teisės aktą, normatyvinį statybos techninį ar kitą dokumentą, kuriame yra nurodytos leistinos sienų nuokrypio ribos. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.2.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamojo angokraščiai yra nudažyti netolygiai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.3.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos darbai prie elektros mechanizmų miegamajame yra nekokybiški. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.4.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), apdailos sluoksniai miegamajame yra sušveisti netolygiai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.5.                      Nustatyti ar tose vietose kur yra netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai miegamajame yra uždėtos baldinės plokštės.

25.7.6.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindjuostės apdailos elementas yra per siauras miegamajame, nurodant grindjuostės matmenis. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.7.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), elektros mechanizmas prie sienos paviršiaus miegamajame yra prigludęs netolygiai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.8.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame matosi tvirtinimo elementai. Nurodyti kas tai per elementai ir atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.9.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame atlikti apdailos darbai prie grotelių yra netinkami. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.10.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamajame matosi elektros kabelis. Nurodyti kas tai per elektros kabelis ir atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.11.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje lubos nudažytos netolygiai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.12.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje netolygiai priklijuoti lubų apdailos kampai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.13.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.14.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje matosi tvirtinimo elementai. Nurodyti kas tai per elementai ir atsakyti j klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.15.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje netinkamai atlikti apdailos darbai prie grotelių. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.16.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje netinkamai atlikti apdailos darbai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.17.                      Nustatyti ar tose vietose kur yra netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai koridoriuje yra uždėtos baldinės plokštės.

25.7.18.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), plytelių storis san. mazge viršija leidžiamas matmenų ribas. Nurodyti teisės aktą, normatyvinį statybos techninį ar kitą dokumentą, kuriame yra nurodytos leistinos matmenų ribos. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.19.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), san. mazge sumontuota rozete yra ne toje vietoje kur turėtų būti pagal projektą. Nurodyti rozetės pastatymo paklaidos matmenis bei atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.20.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), san. mazge lubų apdailos sluoksniai yra sutrūkę. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.21.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), san. mazge netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai prie šviestuvų. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.22.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje netolygiai nudažyti sienų paviršiai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.23.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai virtuvės zonoje. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.24.                      Nustatyti ar tose vietose kur yra netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai virtuvėje yra uždėtos baldinės plokštės.

25.7.25.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje sienų nuokrypiai viršija leidžiamas sienų nuokrypio ribas. Nurodyti teisės aktą, normatyvinį statybos techninį ar kitą dokumentą, kuriame yra nurodytos leistinos sienų nuokrypio ribos. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.26.                      Nustatyti, ar bute, esančiam (duomenys neskelbtini), palangės nuolydis yra atvirkščias. Koks yra palangės nuolydžio nuokrypis? Nurodyti įdėtos palangės matmenis ir ar jis lygiai sueina su langu. Ar užtaisytas 5 mm palangėje esantis silikono tarpas. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.27.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nebaigti montuoti elektros mechanizmai svetainėje. Nurodyti kokie tai elektros mechanizmai bei atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.28.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje sumontuota grindinė rozete yra ne toje vietoje kur turėtų būti pagal projektą. Nurodyti rozetės pastatymo paklaidos matmenis. Nurodyti ar šio defekto ištaisymui yra būtinas viso buto parketlenčių grindų demontavimas. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.29.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje netinkamai sušveisti apdailos sluoksniai. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.30.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje pertvara sumontuota ne 90 laipsnių kampu. Ar galima tokios pertvaros montavimo paklaida įstatymų reikalavimų kontekste. Jei galima , nurodyti paklaidos rodmenis. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.31.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), svetainėje netinkamai atlikti apdailos darbai prie grotelių. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.32.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), atlikti apdailos darbai prie elektros mechanizmų svetainėje yra nekokybiški. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.33.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), šviestuvo profiliuotis svetainėje yra pripjautas per daug. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.34.                      Nustatyti, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje deformacinės siūlės tarpas svetainėje yra netolygus. Kokie reikalavimai yra taikomi tolygiems deformacinėms siūlėms matmenų prasme. Koks netolygumas matmenų prasme yra atsakovo atliktame deformacinės siūlės įrengime. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas.

25.7.35.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), san. mazge yra vietomis sukeisti vandentiekio vamzdžiai ir dėl to vandens temperatūra nesireguliuoja, t. y. bėga arba šaltas arba karštas vanduo. Atsakyti į klausimą ar šis atsakovo atliktas darbas yra traktuotinas kaip darbo brokas. Nurodyti visus galimus būdus pašalinti vietomis sukeistus vandentiekio vamzdžius.

25.7.36.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra atlikti sienų tinkavimo darbai, nurodant kuriose burto patalpose yra atlikti šie darbai.

25.7.37.                      Nustatyti, ar bute, esančiame (duomenys neskelbtini), san. mazge yra atlikti deformacinių siūlių įrengimo darbai.

25.7.38.                      Nustatyti, kiek sluoksnių yra dažytos buto esančio (duomenys neskelbtini) sienos bei kiek rekomenduojama dažyti sluoksnių pagal technologiją.

25.7.39.                      Nustatyti dėl kokių priežasčių yra išpjauta skylė buto esančio (duomenys neskelbtini) san. mazge po vonios praustuvo stalčiuku.

25.7.40.                      Nustatyti, buto, esančiame (duomenys neskelbtini) sienų netinkamą sušveitimo ir dažymo galimas atsiradimo priežastis. Paaiškinti ar sienų netinkamo sušveitimo, ar dažymo priežastis galėjo įtakoti statybinės konstrukcijos (mūro, tinkavimo, betonavimo ir pan.).

25.7.41.                      Paaiškinti ar buto, esančio (duomenys neskelbtini) sienų netinkamo sušveitimo, ar dažymo priežastis galėjo būti nešildomų, nevėdinamų, drėgnų, patalpų būklė, kurioje nėra nusistovėjusi oro temperatūra ir santykinė drėgmė.

25.7.42.                      Nustatyti buto, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatytų trūkumų pašalinimo būdus ir kainą remiantis 2021-08-08 atliktu darbu aktu Nr. 6 nurodytais atliktais darbais.

25.7.43.                      Nustatyti ar buto, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyti darbų trūkumai (sienų dažymas / glaistymas, sušveitimas, palangės pakeitimas, grindų demontavimas, grindinės rozetės permontavimas, grotelių apdaila, grindjuostės elementų keitimas, rozetės san. mazge keitimas, pertvaros perdarymas, san. mazge plytelių keitimas, deformacinių siūlių įrengimas, betoninių lubų glaistymas ir šlifavimas, maišytuvo bei dušo įrangos keitimo, trapo taisymas) 2022-12-13 dienai yra pašalinti.

25.8.                       2023 m. balandžio 11 d. ieškovas I. J. Bylos procese pareiškė nušalinimą teismo paskirtam ekspertui D. V., kuris VAT 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo netenkintas;

25.9.                       2023 m. rugsėjo 6 d. teismo ekspertas (pareiškėjas) D. V. parengė Teismo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pateikė į VAT nagrinėtą Bylą;

25.10.                       2023 m. rugsėjo 21 d. ieškovas I. J. Bylos procese pareiškė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuriuo prašė ją paskirti atlikti kitam teismo ekspertui E. L.;

25.11.                      2023 m. spalio 10 d. tretysis suinteresuotas asmuo I. J. pateikė skundą Tarybai dėl pareiškėjo, kaip teismo eksperto, profesinės Etikos kodekso pažeidimų, kuriuo prašė Tarybos ekspertui taikyti poveikio priemonę – panaikinti teismo eksperto kvalifikaciją dėl padarytų teismo eksperto etikos pažeidimų Byloje ir siūlyti LR teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą D. V., pažeidusį Etikos kodeksą, iš Teismo ekspertų sąrašo. Skundą grindė aplinkybėmis, jog: teismo ekspertas atliko statybos ekspertizę, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, nes kaip pats teismo ekspertas nurodo ekspertizės akte, jo kvalifikacija yra „Statybos techninės veiklos ekspertizė“; teismo ekspertas šališkas, nes atlikdamas teismo ekspertizę naudojo tik jo kandidatūrą siūliusios proceso šalies – A. Z. procesinius dokumentus, juos perrašydamas, iš jų pasiimdamas fotonuotraukas ir visiškai nesiremdamas kitais byloje esančiais įrodymais; teismo ekspertas parengęs ir surašęs ekspertizės aktą į bylą jį įkėlė prieš pat teismo posėdį, kad pareiškėjas ir jo atstovas neturėtų jokių galimybių su juo susipažinti ir jį išstudijuoti, kad akivaizdžiai nebūtų galimą identifikuoti ne tik jo ydingumo, bet ir teismo eksperto Etikos kodekso pažeidimų; teismo ekspertas teismui pateikė papildomą išlaidų sąmatą dėl laiko sąnaudų, kurios buvo ypač didelės surašant ekspertizės aktą, nors iš ekspertizės akto akivaizdžiai matyti, kad jis nėra atlikęs jokios analizės; susipažinus su ekspertizės aktu, aiškiai matyti, kad teismo ekspertas jį rašydamas rėmėsi mokslinio tyrimo metodais, tačiau jau analizuojant pačią ekspertizės akto tiriamąją dalį, tokių metodų nėra galimybės rasti ir su jais susipažinti. Ekspertizės akte nėra iškelta jokių klausimų, nėra jokių samprotavimų, jokių hipotezių. Be kita ko, teismo ekspertas ginčo byloje netgi šališkai parenka ir selektyviai pateikia tik priešingai proceso šaliai A. Z. (asmeniui, kuris pasiūlė teismo eksperto kandidatūrą) palankią informaciją, kurią šis asmuo pateikė į bylą, tačiau visiškai nesivadovauja antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kurie yra ginčo byloje; ekspertizės akto tiriamosios dalies analizė aiškiai atskleidžia, kad teismo eksperto išvados neturi mokslinio pagrindimo, kas akivaizdžiai suponuoja tai, kad teismo ekspertas veikė nesilaikydamas Etikos kodekse įvirtintų veiklos principų. Be kita ko, teismo ekspertas į jam užduotus klausimus neatsakinėjo ir vengė konkretaus atsakymo, todėl beveik visi ekspertizės akte pateikti atsakymai yra tikėtini ir (ar) teismo eksperto nuomonė. Pačiame ekspertizės akte yra pateiktas subjektyvus vertinimas, yra daug fakto klaidų ir (ar) vienos bylos šalies procesinių dokumentų perrašymo, kas leidžia abejoti eksperto kompetencija bei šališkumu. Iš ekspertizės akto yra akivaizdu, kad teismo ekspertas vietoj atsakymų į klausimus pateikė teorinio - metodologinio lygio samprotavimus ar išvadas, tačiau konkretaus atsakymo ir (ar) jo pagrindimo nėra ekspertizės akto tiriamojoje dalyje; ekspertizės akte naudojama titulinė nuotrauka yra akivaizdus teismo eksperto tyčiojimasis iš pareiškėjo. Pažymėtina tai, kad minima fotonuotrauka nėra niekaip susijusi su atlikta teismo ekspertize ir ji yra tiesiog paimta iš pareiškėjo socialinių tinklų, taip pat siekiant pašiepti pareiškėją, o tai niekaip nėra suderinama su teismo ekspertų etika; teismo ekspertas ne tik kritikuoja kito savo kolegos atlikto vertinimo akto išvadas, bet kaip galima suprasti iš jo teiginių, jis laiko, kad kitas jo kolega pateikė melagingas išvadas, kas akivaizdžiai nesuderinama su Etikos kodekso principais.

25.12.                      Trečiojo suinteresuoto asmens I. J. 2023 m. spalio 10 d. skundo pagrindu atliekamu tyrimo dėl teismo eksperto D. V. veiksmų, kuriais galimai buvo pažeisti profesinės etikos principai, metu Taryba: 1) vadovaudamasi Reglamento, patvirtinto LR teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215, 12.3 papunkčiu, 14 punktu, 2023 m. spalio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į SSVA, prašydama SSVA suteikti informaciją, ar teismo ekspertas D. V., atsižvelgiant į jo turimą kompetenciją ir specialiąsias žinias, galėjo atsakyti į teismo Byloje 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartimi užduotus klausimus; 2) 2023 m. spalio 17 d. raštu užklausė teismo ekspertą (pareiškėją) D. V. dėl paaiškinimų į trečiojo suinteresuoto asmens I. J. 2023 m. spalio 10 d. skundą pateikimo.

25.13.                      Pareiškėjas D. V. 2023 m. spalio 30 d. pateikė Tarybai rašytinius paaiškinimus dėl skundą Tarybai padavusio ieškovo I. J. (šioje administracinėje byloje – trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. spalio 10 d. skundo, jog: jis, kaip teismo ekspertas, yra kvalifikuotas atlikti apdailos darbų (paprastojo remonto) statybos ekspertizę, tai patvirtina pridedami kvalifikacijos atestatai (Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, šioje teismo ekspertizėje ir nereikėjo spręsti klausimų, susijusių su statiniais, jų konstrukcijomis bei jų elementų suirimo priežastimis, tai buvo tik apdailos darbų: paviršių glaistymo, dažymo, grindjuosčių sudėjimo, dušo maišytuvo montavimo ir kitų smulkių apdailos darbų kokybės nagrinėjimas bei šių darbų pataisymo fakto konstatavimas; teismo ekspertui pavesti klausimai buvo išnagrinėti objektyviai, pagal byloje surinktos ir pateiktos medžiagos kiekį. Faktinių aplinkybių protokolai, filmuota antstolio medžiaga ir statybos specialisto D. K. vertinimo akto išvada bei buto nuotraukos, taip pat paties ieškovo filmuota medžiaga buvo detaliai išnagrinėta ir padėjo teismo ekspertui susivokti buto erdvėje. Ieškovas, Tarybai pateiktame skunde, net nenurodo, kurių būtent faktinių duomenų teismo ekspertas neįvertino, o pateikia tik visiškai emocinius, neįrodytus ir neargumentuotus, labai apibendrintus kaltinimus; teismo ekspertui, atliekant teismo ekspertizę ir vertinant butą tik iš interjero projekto ir virtualios aplinkos (vaizdinės medžiagos) buvo sunaudota žymiai daugiau darbo laiko ir protinių sąnaudų, dėl ko teismo ekspertas paprašė papildomo apmokėjimo; teismo ekspertui teismas nebuvo nurodęs termino iki kurio turi būti parengtas ir pateiktas ekspertizės aktas, todėl akivaizdu, jog ekspertizės aktas byloje buvo pateiktas nepažeidžiant procesinių terminų; ekspertizės akte (2.1.2 skyriuje „Ekspertinio tyrimo organizavimo tvarka“) yra aiškiai nurodyti moksliniai tyrimo metodai, kuriais remiantis buvo atlikta teismo ekspertizė: dokumentinis tyrimo metodas, lyginamasis tyrimo metodas ir dedukciniai bei indukciniai samprotavimai. Šie moksliniai metodai tiek teismui, tiek bylos šalims detaliai ir išsamiai buvo paaiškinti 2023 m. spalio 19 d. vykusiame VAT posėdyje; teismo ekspertas ekspertizės akto antraštiniame (tituliniame) lape panaudojo nuotrauką iš ieškovo socialinių tinklų. Panaudota fotonuotrauka yra labai graži ir meniška, be asmens atvaizdo, viešai randama ir bet kuriam asmeniui prieinama internete, nes pats ieškovas yra ją ne tik patalpinęs savo viešoje socialinio tinklo Facebook paskyroje, bet ją patalpinęs ir kitame viešame socialinio tinklo puslapyje „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, tokios nuotraukos panaudojimas, priešingai nei nurodoma skunde, yra kaip tik ieškovo, kaip menininko, išaukštinimas, jo darbo įvertinimas – papuošiant ekspertizės akto antraštinį lapą; ieškovas skundžia teismo eksperto veiksmus, kad neva šis kritikavo kito teismo eksperto (D. K.) vertinimo akto išvadą ir neva galima suprasti, jog laiko kito teismo eksperto išvadas melagingomis, tačiau tokios kritikos teismo ekspertas neišsakė, nei parašė, tai tik ieškovo visiškai subjektyvi interpretacija arba nuomonė; skundo teiginiai neatitinka realybės, jie yra visiškai subjektyvi ieškovo interpretacija ir nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jo skunde pateiktus argumentus teismo eksperto atžvilgiu. Teismo ekspertizė atlikta nešališkai ir objektyviai, teismo ekspertas nėra įsipareigojęs nei vienai ginčo šaliai, neturi išankstinių nusistatymų byloje, neturi jokių socialinių ar giminystės ryšių, todėl ieškovo skundas Tarybai yra visiškai nepagrįstas.

25.14.                      2023 m. spalio 27 d. SSVA raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydama į Tarybos paklausimą, pateikė nuomonę, jog D. V. turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikė teisės atlikti VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartimi Byloje paskirtos teismo ekspertizės bei nurodė, kad teisės aktai, t. y. LR statybos įstatymas bei Reglamentas SSVA neįpareigoja ir nesuteikia jokių įgaliojimų vertinti teismo proceso dalyvių – teismo ekspertų kompetencijos ir kvalifikacijos, vertinti ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo eksperto turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias.

25.15.                      2023 m. gruodžio 14 d., vadovaudamasi Ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi bei Reglamento 25.1, 25.2. 9.2.1. 25.3 papunkčiais,  Taryba priėmė Sprendimą – dėl Etikos kodekso 5.1, 7.3 papunkčių pažeidimų teismo ekspertui D. V. skirti įspėjimą, o skundo dalis dėl ekspertizės akto pagrįstumo ir teisėtumo bei teismo eksperto tyrimo metodų ir priemonių pasirinkimo palikti nenagrinėtas. Skundo dalis, dėl teismo eksperto nešališkumo, ekspertizės akto pateikimo termino, papildomo užmokesčio už atliktą teismo ekspertizę pareikalavimo, atmesti kaip nepagrįstas. Iš Sprendimo turinio matyti, jog Taryba aptarė skundą padavusio asmens ir pareiškėjo paaiškinimus. Susipažinus su Sprendimo nustatomąja bei motyvuojamąja dalimis nustatyta, jog Sprendimu: aptarta ginčo Bylos procesinė situacija dėl teismo ekspertizės paskyrimo bei pavedimo atlikti pareiškėjui; aplinkybė, jog tretysis suinteresuotas asmuo I. J. skundu dėl pareiškėjo veiksmų Byloje atliekant teismo paskirtą ekspertizę kreipėsi antrą kartą, tačiau skirtingu pagrindu; aptarti Tarybos įgaliojimai vertinti pareiškėją reglamentuojančius teisės aktus bei skundo tyrimo metu Tarybos SSVA pateikto užklausimo bei SSVA rašte nurodytos aplinkybės; nurodyta, jog remiantis SSVA pateiktais duomenimis laikytina, jog teismo ekspertas viršijo teismo eksperto turimų specialiųjų žinių ribas atsakydamas į teismo jam užduotus klausimus, todėl Taryba dėl ginčo dalykui aktualaus skundo 1 argumento – „teismo ekspertas atliko statybos ekspertizę, neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, nes kaip pats teismo ekspertas nurodo ekspertizės akte, jo kvalifikacija yra „Statybos techninės veiklos ekspertizė“ – konstatavo Etikos kodekse įtvirtintų profesionalumo (5.1 papunktis) ir sąžiningumo (7.3 papunktis) principų pažeidimą.

26.       Teismo ekspertų veiklos principus, jų turinį, atsakomybę už šių principų pažeidimą, skundų dėl teismo ekspertų veiksmų atitikties nustatytiems veiklos principams nagrinėjimo tvarką nustato Ekspertizės įstatymas, Etikos kodeksas bei Reglamentas.

27.       Pagal Ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais. Konkrečių teismo ekspertų veiklos principų turinys apibrėžiamas Etikos kodekse.

28.       Ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėja Taryba, vadovaudamasi LR teisingumo ministro patvirtintu Reglamentu. Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Minėta nuostata detalizuojama Reglamento 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

29.       Pagal Ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 5 dalį, Taryba, nustačiusi Etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienerius metus; 3) siūlyti LR teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Teismo ekspertų sąrašo.

30.       Teismo ekspertas privalo ekspertinius tyrimus atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais bei atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos klausimus ir atlikti specialių žinių nereikalaujančias užduotis (Ekspertizės įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

31.       Etikos kodekso 5 punktas nustato, kad profesionalumo principas, kaip teismo eksperto profesinės veiklos principas, reiškia, jog teismo ekspertas privalo: atlikti ekspertinius tyrimus tik pagal kompetenciją, turėdamas reikiamų specialiųjų žinių ir tinkamą kvalifikaciją konkrečiam ekspertiniam tyrimui atlikti (5.1 papunktis); būti gerai susipažinęs su įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ekspertinių tyrimų atlikimą, naudoti moksliškai patvirtintus, visuotinai pripažintus ir patikimus ar akredituotus tyrimo metodus, tinkamą įrangą ir medžiagas (5.2 papunktis); kelti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias (5.3 papunktis); savo pareigas atlikti laiku, kokybiškai, efektyviai, atidžiai, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir teismo ekspertų profesinės etikos principų (5.4 papunktis).

32.       Etikos kodekso 7 punktas nustato, kad sąžiningumo principas, kaip teismo eksperto profesinės veiklos principas, reiškia, jog teismo ekspertas privalo: dorai ir atidžiai atlikti savo funkcijas (7.1 papunktis); neteikti melagingų ekspertinių tyrimų išvadų (7.2 papunktis); atsisakyti spręsti ne jo kompetencijos ir už jo specialiųjų žinių ribų išeinančius klausimus, pateikti ekspertinio tyrimo išvadas teisiniais klausimais arba jeigu nepakanka ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos ir nėra galimybės jos gauti, atsisakyti atlikti specialiųjų žinių nereikalaujančias užduotis (7.3 papunktis); nesinaudoti kitų asmenų klaidomis ar nežinojimu (7.4 papunktis).

33.       Fizinių ar juridinių asmenų, kitų ir organizacijų ar jų padalinių skundus dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, išskyrus skundus dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai nagrinėja Taryba bei dėl jų priima sprendimus Ekspertizės įstatymo nustatyta tvarka ( teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 5.3. papunktis, Reglamento 1, 2, 5 punktai).

34.       Nutarus priimti skundą nagrinėti Taryba išsprendžia pasirengimo nagrinėti skundą Tarybos posėdyje klausimus, kurių reikia siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti skundą: kreipiasi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo; kreipiasi į teismo ekspertą, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, dėl paaiškinimų pateikimo; kreipiasi į teismo ekspertizės įstaigas, Ekspertizės įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas valstybės institucijas ir komisijas, įstaigas ar organizacijas, kurioms įgaliojimai suteikti kvalifikaciją tam tikroje srityje nustatyti įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose kitas valstybės ir savivaldybės institucijas, įstaigas ir suinteresuotus asmenis dėl informacijos ar paaiškinimų (išvados) pateikimo; kviečia į skundo nagrinėjimo posėdį pareiškėją, teismo ekspertą, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovus, kitus suinteresuotus asmenis ar jų atstovus; atlieka kitus reikalingus veiksmus (Reglamento 12 punkto 1-5 papunkčiai).  

35.       Teismo ekspertizės įstaigos ir kitos kvalifikaciją suteikiančios institucijos pagal kompetenciją privalo pateikti Tarybai informaciją ir paaiškinimus, ar ekspertiniai tyrimai buvo atlikti pagal kvalifikaciją ir tai sričiai taikomų teisės aktų reikalavimus. Informacijos ar paaiškinimų (išvados) negavimas iš kitų Reglamento 12.2 ir 12.3 papunkčiuose nurodytų institucijų, įstaigų ar asmenų arba kviestų asmenų neatvykimas į Tarybos posėdį, jeigu jiems apie tai buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą. Taryba turi teisę priimti sprendimą atsižvelgdama į turimą informaciją ir įrodymus. Sprendimo projektą Tarybos posėdžiui parengia Tarybos pirmininkas arba jo pavedimu Tarybos narys ar sekretorius. Tarybos pirmininkas sprendimo projektui parengti gali sudaryti komitetus ar komisijas (Reglamento 14, 15 punktai).

36.       Taryba gali priimti šiuos sprendimus: atmesti skundą kaip nepagrįstą; palikti skundą nenagrinėtą Reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais, taip pat jeigu skundo nagrinėjimo metu išaiškėja, kad skundą padavė neveiksnus asmuo ar neįgaliotas paduoti skundą asmuo; pareikšti įspėjimą teismo ekspertui, kuris pažeidė Etikos kodeksą; pareikšti teismo ekspertui, kuris pažeidė Etikos kodeksą, viešą įspėjimą; informacija apie šį įspėjimą nurodoma Teismo ekspertų sąraše; siūlyti LR teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą, pažeidusį Etikos kodeksą, iš LR teismo ekspertų sąrašo; siūlyti teismo ekspertizės įstaigos vadovui arba kitai kvalifikaciją suteikusiai institucijai svarstyti kvalifikacijos, kurios pagrindu asmuo buvo įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą, patikrinimo klausimą (Reglamento 25 punkto 1-6 papunkčiai).

37.       Tarybos sprendime įrašomi šie duomenys: sprendimo priėmimo vieta ir data; Tarybos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių skundo šalių, jų atstovų, kitų dalyvių vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; Tarybos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimtas sprendimas ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka (Reglamento 27 punktas). Kadangi Taryba veikia kaip viešojo administravimo institucija, todėl jos priimti sprendimai turi atitikti tokių subjektų priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus, be kita ko, išdėstytus VAĮ 10 straipsnyje. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

38.       LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios iš esmės yra labai panašios į 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintas nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1470-756/2018, 2019 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-432-502/2019, 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2099-602/2021). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021). Individualiam administraciniam aktui taip pat yra keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

39.       Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

40.       LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

41.       Byloje pareiškėjas teigė, kad Sprendime Taryba netinkamai ir formaliai (neatlikusi jo kvalifikacijos vertinimo, nenustačiusi kokios rūšies ekspertizę jis atliko ir nemotyvuotai, pasirėmusi tik vienu dokumentu – SSVA raštu) vertino jo (teismo eksperto) etiką ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų neatitinkantį Sprendimą skundžiamoje dalyje dėl įspėjimo jam skyrimo už Etikos kodekso 5.1. ir 7.3. papunkčiuose reglamentuotų profesionalumo ir sąžiningumo principų pažeidimus.

42.       Taryba ir tretysis suinteresuotas asmuo I. J. Byloje laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo skundžiama Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, Taryba tyrimą atliko tinkamai, teisingai ir pagrįstai rėmėsi SSVA rašte pateikta nuomone, jog D. V. turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikė jam teisės atlikti VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartimi Byloje paskirtos teismo ekspertizės ir to pasekoje pripažino pareiškėją, kaip teismo ekspertą, pažeidusį Etikos kodekso 5.1. ir 7.3. papunkčiuose reglamentuotų profesionalumo ir sąžiningumo principus.

43.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, bylos medžiagą, šalių teisme duotus paaiškinimus, skundžiamo Sprendimo turinį, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką sutinka su pareiškėjo argumentais, kad Tarybos Sprendimas skundžiamoje dalyje dėl įspėjimo pareiškėjui skyrimo neatitinka aukščiau aptartų VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų bei Reglamento 27 punkto reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam sprendimui, nes skundžiamame Sprendime tik formaliai nurodoma Tarybos konstatacija apie padarytą Etikos kodekso principų pažeidimą bei įspėjimo pareiškėjui skyrimo teisinis pagrindas. Skundžiamą Sprendimo dalį liečiančioje Tarybos nustatytų aplinkybių, jų teisinio vertinimo ir išvadų dalyje (dėl pareiškėjo 1 argumento) Taryba tik konstatavo, jog vadovaujasi SSVA rašte pateiktais duomenimis, kuriuos laiko svarbiu įrodymu ir jais remdamasi laikė, jog teismo ekspertas viršijo teismo eksperto turimų specialiųjų žinių ribas atsakydamas į teismo jam užduotus klausimus, tačiau iš Sprendimo turinio, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, visiškai neaišku kokių faktinių aplinkybių pasekoje Taryba nustatė ginčo Etikos kodekso principų pažeidimus pareiškėjo veiksmuose. O tuo labiau dėl kokios priežasties (kokiais Tarybos atlikto tyrimo pasekoje surinktais įrodymais bei kokio Tarybos individualaus pareiškėjo situacijos tyrimo, nustatytų faktinių aplinkybių bei argumentų, išvadų pasekoje) buvo konstatuoti minėti pažeidimai.

44.       Sprendimo ginčijamoje dalyje nėra nei vieno duomens, kuris rodytų, jog Taryba atliko individualų pareiškėjo situacijos dėl ginčo teismo ekspertizės atlikimo vertinimą: jog Taryba ištyrė ir objektyviai nustatė ginčo teismo ekspertizės rūšį pagal VAT 2023 m. sausio 10 d. teismo nutartyje, priimtoje Byloje, suformuluotus klausimus; išanalizavo ir nustatė pareiškėjo, kaip teismo eksperto, kompetenciją ir turimas specialiąsias žinias bei kokios kvalifikacijos ir specialiųjų žinių reikėjo ginčo teismo ekspertizei Byloje atlikti; įvertino SSVA rašto įrodomąją reikšmę atsižvelgiant į jame nurodomas aplinkybes, kuriomis SSVA konstatavo savo nuomonę (kuria vienintele Sprendime rėmėsi Taryba priimdama skundžiamą Sprendimo dalį) – D. V. turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikė teisės atlikti VAT 2023 m. sausio 10 d. nutartimi Byloje paskirtos teismo ekspertizės – pateikianti neturėdama tam įgaliojimų, o būtent, kad: „Reglamentas SSVA neįpareigoja ir nesuteikia jokių įgaliojimų vertinti teismo proceso dalyvių – teismo ekspertų kompetencijos ir kvalifikacijos, vertinti ar teismo ekspertų pateiktos išvados atitinka teismo eksperto turimą kvalifikaciją ir specialiąsias žinias.“ Taryba, spręsdama pareiškėjo etikos principų laikymosi (sutikus atlikti Byloje paskirtą teismo ekspertizę) klausimą, Sprendime nevertino (nenurodė) šių, bei kitų aktualių duomenų, o taip pat nevertino (Sprendime nepasisakė) ar Tarybai pateiktas I. J. skundas, siejamas su Byloje pareiškėjo, kaip teismo eksperto, atliktais veiksmais, patenka į Tarybos kompetencijos ribas, t. y. ištyrė ir nustatė, jog jo nagrinėjimas nėra priskirtinas Bylą nagrinėjusio teismo kompetencijai (Reglamento 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje nustatyti Sprendimo ginčijamos dalies faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai, dėl kurių skundžiama Sprendimo dalis negali būti pripažinta pagrįsta, nes šiuo konkrečiu atveju Taryba neįvykdė pareigos individualiai įvertinti nagrinėjamą situaciją, tokiais savo veiksmais neužtikrindamas objektyvaus visų reikšmingų aplinkybių (faktų) įvertinimo. 

45.       Nors Taryba atsiliepimu į patikslintą skundą pažymėjo, jog spręsdama klausimą dėl pareiškėjo kompetencijos ribų viršijimo, vadovavosi teisės aktų nuostatomis bei LVAT suformuota praktika, kurioje nurodoma, kad tam tikroje srityje asmenims kvalifikaciją suteikiančių institucijų pateikiama informacija laikytina svarbiu įrodymu Tarybai sprendžiant dėl teismo eksperto kompetencijų ribų ir Etikos kodekso pažeidimų nustatymo, tačiau teismas atkreipia Tarybos dėmesį į tai, jog skundo tyrimą (informacijos ir įrodymų rinkimą) bei vertinimą atlieka bei sprendimą pagal pareikštą skundą dėl galimo teismo eksperto profesinės etikos pažeidimo priima būtent Taryba. Taigi būtent Tarybai kyla teisės aktų nustatyta pareiga išsamiai ir objektyviai ištirti individualią eksperto, kurio profesinės etikos klausimas sprendžiamas, situaciją bei savo veikla, nagrinėjant bei priimant sprendimus dėl skundų, susijusių su galimai teismo ekspertų profesinės etikos pažeidimais, nepažeisti teisės aktų reikalavimų, t. y., Tarybos priimamu sprendimu įvertinti individualią nagrinėjamą situaciją bei visus reikšmingus tyrimo metu nustatytus faktus ir juos Sprendime pagrįsti ir motyvuoti. Tuo tarpu SSVA yra tik vienas iš Tarybos atliekamam tyrimui reikalingos informacijos gavimo šaltinių (subjektų), į kurį Taryba galėjo kreiptis, manydama, jog tokių duomenų reikia siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti skundą (Reglamento 12.3. papunktis). Tačiau SSVA raštas privalėjo būti Tarybos vertinamas visos kitos tyrimo metu surinktos informacijos bei įrodymų visumos apimtyje. Tuo labiau, jog, kaip jau buvo minėta, SSVA nuomonę rašte pateikė iš esmės pati pripažinusi neturinti tam kompetencijos, ko pasekoje, ši nuomonė iš esmės ginčo situacijoje galimai neturėjo jokios įrodomosios reikšmės, kai Sprendimu Taryba šios nuomonės nepagrindė jokiu kitu leistinu įrodymu.

46.       Minėta, Reglamento 14 punktas numato Tarybos teisę priimti sprendimą dėl teismo eksperto profesinės etikos ir be teismo ekspertizės įstaigos ar kitos kvalifikaciją suteikiančios institucijos informacijos ir paaiškinimų (ar ekspertiniai tyrimai buvo atlikti pagal kvalifikaciją ir tai sričiai taikomų teisės aktų reikalavimus). Tokiu atveju Taryba priima sprendimą atsižvelgdama į jos turimą tyrimo metu surinktą informaciją ir įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju, ko neneigė ir pati atsakovė atsiliepime į patikslintą skundą, ginčijama Sprendimo dalis iš esmės buvo priimta atsižvelgus tik į SSVA raštą.

47.        Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsiliepimu į patikslintą skundą Taryba nurodė Sprendimu įvertinusi pareiškėjo veiksmų atitiktį Etikos kodekso nuostatoms, atsižvelgdama į skundo medžiagą. Iš Sprendimo nustatyta, jog jame yra pateikti tiek skundą padavusio asmens I. J. skundo argumentai, tiek teismo eksperto D. V. paaiškinimai dėl skundo argumentų, tačiau Sprendimo motyvuojamoje dalyje (aktualioje ginčijamai Sprendimo daliai) iš esmės nėra nei vieno Tarybos argumento, kuris pagrįstų, jog priimant ginčijamą Sprendimo dalį Tarybos buvo ištirtos bei įvertintos jai pateiktuose teismo eksperto D. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, jog ginčo teismo ekspertizėje, kurią jis atliko, nereikėjo spręsti klausimų, susijusių su statiniais, jų konstrukcijomis bei jų elementų suirimo priežastimis, o tai buvo tik apdailos darbų: paviršių glaistymo, dažymo, grindjuosčių sudėjimo, dušo maišytuvo montavimo ir kitų smulkių apdailos darbų kokybės nagrinėjimas bei šių darbų pataisymo fakto konstatavimas. Kas taip pat leidžia įsitikinti, jog ginčijama Sprendimo dalis buvo priimta formaliai, objektyviai neištyrus individualios pareiškėjo D. V. ginčo situacijos, todėl pareiškėjo patikslintas skundas tenkintinas ir skundžiama Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui buvo paskirtas įspėjimas už Etikos kodekso principų pažeidimą, panaikintina (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

48.       Dėl kitų procesiniuose dokumentuose (patikslintame skunde, atsiliepimuose į patikslintą skundą) bei teismo posėdžio metu bylos proceso šalių išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įpareigotas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas ir priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas ir kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014). Be to, LVAT yra pažymėjęs, jog skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų ir kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai yra nepagrįsti. Pirmuoju atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuotas, yra be motyvų, motyvų nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007). Todėl kiti šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu pateikti argumentai, įvertinus tai, jog Sprendimas neatitinka faktinio pagrindimo bei motyvuotumo reikalavimų, t. y. buvo priimtas pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus ir todėl pagal teismų formuojamą praktiką tokio individualaus administracinio akto motyvų pagrįstumo klausimas apskritai neturi būti keliamas ir nagrinėjamas, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje individualioje situacijoje neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisako ir iš esmė nenagrinėja.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49.       Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas už pareikštą skundą sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį ir nurodo patyręs 4 008,13 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (pozicijos ir esminių skundo argumentų aptarimą; skundo bei skundo trūkumų šalinimo parengimą). Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjas pagrindė išrašu iš ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas, PVM sąskaita faktūra bei sąskaitos išrašu.

50.       Tretysis suinteresuotas asmuo I. J. į bylą pateikė rašytinį prašymą priteisti iš pareiškėjos D. V. 1464,10 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į patikslintą skundą, kurį pagrindė teisinių paslaugų specifikaciją, PVM sąskaita faktūra bei 2024 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4.

51.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). ABTĮ 39 straipsnis numato, jog prie bylinėjimosi išlaidų yra priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (už- jų konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

52.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

53.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl 23,00 Eur žyminio mokesčio byloje sumokėjimo bei 4 008,13 Eur  išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priedų matyti, jog siekiama, kad pareiškėjui būtų atlygintos išlaidos, kurias iš esmės sudaro pirminė pareiškėjo teisinė konsultacija, skundo parengimas bei pateikimas teismui. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas skaičiuojant pareiškėjo atstovės darbo užmokestį. Pareiškėjo atstovei rengiant skundą užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) Lietuvos statistikos departamento paskelbtais duomenimis buvo 2 018,20 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis, pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, gali būti 5 045,50 Eur suma (2 018,20 Eur x 2,5 = 5 045,50 Eur). Aptarta rodo, jog pareiškėjo prašomos priteisti 4 008,13 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai mokėti nesiekia Rekomendacijose numatyto maksimalaus galimo priteisti tokių išlaidų dydžio ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl, sprendimą priėmus pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas tenkintinas – priteisiant pareiškėjui iš atsakovės byloje pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 23,00 Eur žyminį mokestį bei 4 008,13 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

54.       Tretysis suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepimu į patikslintą ir skundą bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nesutiko su patikslintu skundu ir prašė jį atmesti, t. y. veikė atsakovės pusėje, todėl teismo sprendimą priėmus pareiškėjo naudai, trečiojo suinteresuoto asmens I. J. prašymas dėl 1 464,10 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas iš pareiškėjo priteisimo atmestinas (ABTĮ 40 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132-134 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. V. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria teismo ekspertui D. V. paskirtas įspėjimas dėl Lietuvos Respublikos teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 5.1. ir 7.3. papunkčių pažeidimo.

Priteisti pareiškėjui D. V. iš atsakovės Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 4 008,13 Eur (keturių tūkstančių aštuonių eurų 13 euro centų) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų 00 euro centų) žyminį mokestį.

Netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens I. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                                                               Žanas Kubeckas 

          Arvydas Martinavičius

          Rasa Milvydaitė