Civilinė byla Nr. e2A-567-755/2021

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00238-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.2; 3.4.5.15.2; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.20

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. P., S. D., A. P., P. E. S., J. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-58-1093/2021 pagal pareiškėjo B. medžiotojų būrelio pareiškimą dėl nuosavybės teisės į pastatą pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. P., S. D., A. P., I. Š. (A. Š. teisių ir pareigų perėmėja), P. E. S., L. Ž., J. A., R. K., J. K., valstybės įmonė Turto bankas, Molėtų rajono savivaldybės administracija.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       P. B. medžiotojų būrelis (toliau ir būrelis) 2020 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, kad būrelis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į pastatą – medžiotojų namelį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)(žymėjimas plane 1 k 1/m), ūkio pastatą (žymėjimas plane 2I1/p), šulinį, esančius (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini).

2.       Nurodė, kad B. medžiotojai medžiotojų namelį pradėjo valdyti 1992 m. T. B. žemės ūkio bendrovės vadovui P. E. S. pasiūlius, iš medžiotojų buvo sudaryta 19 asmenų grupė, kuri sudarė ir 1992 m. balandžio 16 d. B. apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete pasirašė perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį asmenų grupės (toliau ir – Grupė asmenų) sutartį.

3.       Sutartyje nurodyta, kad įsigyto medžiotojų namelio kainą apmokės visi Grupės asmenų nariai lygiomis dalimis, o išlaikymo, naudojimo ir kitus klausimus Grupės asmenų nariai spręs pasirašydami atskirą susitarimą.1992 m. balandžio 24 d. Molėtų rajono B. apylinkės agrarinės reformos tarnybos privatizuojamų žemės ūkio įmonių aukciono protokole Nr. 13 nurodyta, kad už medžiotojų namelį (duomenys neskelbtini) kaime buvo pasiūlyta didžiausia kaina – 3 230 rublių, pirkėjas per 10 dienų privalo sumokėti į nurodytą sąskaitą likusią sumą. Tos pačios dienos pažymoje nurodoma, kad pirkėjas sumokėjo pradinį įnašą (161 rub. 50 kap.) ir per 10 dienų privalo sumokėti likusią 3 068 rub. 50 kap. sumą. S. A. gavo 1992 m. gegužės 30 d. Molėtų rajono privatizavimo komisijos išduotą Laikiną nuosavybės teisės liudijimą, iš kurio galima spręsti, kad nurodyti pinigai buvo sumokėti į nurodytą sąskaitą. Grupės asmenų nariai po privatizavimo jokio atskiro susitarimo dėl medžiotojų namelio išlaikymo, naudojimo ir kitų klausimų nepasirašė, visi šie klausimai vėliau buvo aptariami būrelio susirinkimuose ir pastatas išlaikomas medžiotojų būrelio lėšomis.

4.       Valstybės įmonės (toliau ir–VĮ) Registrų centro kadastro duomenų bazėje šis pastatas inventorizuotas ir kadastro duomenys nustatyti tik 2018 m. spalio 24 d. atlikus matavimus. Taigi, asmenų grupė, dalyvavusi aukcione, siekė įsigyti privatizuojamų žemės ūkio įmonių turto aukcione medžiotojų namelį, aukcioną laimėjo, sumokėjo už medžiotojų namelį nustatytą kainą, tačiau iki galo nerealizavo savo nuosavybės teisės ir neįteisino šio pastato nekilnojamojo turto registre, turto nuosavybės teisės dokumentai nebuvo sutvarkyti, negautas nuosavybės teisės liudijimas.

5.       B. 

6.       B. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendimu B. medžiotojų būrelio pareiškimą tenkino. Nustatė faktą, kad jis yra įgijęs nuosavybės teises į pastatą – medžiotojų namelį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini)(žymėjimas plane 1 k 1/m), ūkio pastatą (žymėjimas plane 2I 1/p), šulinį, esančius adresu (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas nuosavybės teisėms VĮ Registrų centre įregistruoti, priteisė pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendė, kad egzistuoja visos sąlygos nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą medžiotojų namelio, šulinio ir ūkio pastato atžvilgiu.

9.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad nei pareiškėjas, nei joks kitas asmuo registre nėra registruoti medžiotojų namelio, šulinio ar ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)., savininku. Pirmą kartą namelis su šuliniu Nekilnojamojo turto registre registruoti 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. liepos 9 d. nuosavybės teisė į šiuos daiktus buvo registruota S. A., tačiau tiek nekilnojamųjų daiktų registracija, tiek šio asmens nuosavybės teisės šiems daiktams išregistruotos 2019 m. liepos 9 d. centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. S. A. našlės J. A. skundas dėl Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimu buvo atmestas. Ūkio pastatas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas, medžiotojų namelis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

10.       1992 m. balandžio 24 d. Molėtų rajono B. apylinkės agrarinės reformos tarnybos Privatizuojamų žemės ūkio įmonių turto aukciono protokolas Nr. 13, 1992 m. balandžio 24 d. B. apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažyma bei S. A. 1992 m. gegužės 30 d. išduotas Laikinas nuosavybės teisės liudijimas į medžiotojų namelį, esantį (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) kaime, kuris buvo įgytas 1992 m. balandžio 24 d. aukcione, patvirtina, kad medžiotojų namelis buvo privatizuotas ir perėjo privačion nuosavybėn.

11.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esminis ginčas byloje kilo dėl to, kokiu pagrindu B. medžiotojų būrelis naudojosi medžiotojų nameliu ir ūkio pastatu – (i) ar kaip sąžiningas valdytojas, namelį ir ūkio pastatą valdydamas kaip savo daiktą, (ii) ar panaudos pagrindais, Grupei asmenų (panaudos davėjai) perdavus pareiškėjui naudotis medžiotojų nameliu ir ūkio pastatu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjas įrodė savo sąžiningą valdymą, o suinteresuoti asmenys, nesutikę su pareiškimu, tokių aplinkybių nepaneigė bei neįrodė panaudos santykių.

12.       Iš 1992 m. balandžio 16 d. Asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutarties nustatė, kad šią sutartį pasirašė 19 asmenų, kurie susitarė pirkti privatizuojamą medžiotojų namelį, už jį atsiskaityti lygiomis dalimis; įsigyto medžiotojų namelio išlaikymo, naudojimosi ir kitus klausimus grupės nariai sutarė spręsti tarpusavyje pasirašydami atskirą susitarimą. Kaip tvirtino dalis byloje apklaustų liudytojų, pareiškėjo atstovas, suinteresuoti asmenys, Grupės asmenų nariai buvo medžiotojai. Nors 1992 m. balandžio 16 d. sutartyje nėra nurodyta kokiu tikslu medžiotojų namelis privatizuojamas, tačiau iš sutarties sąlygos dėl įsigyto medžiotojų namelio išlaikymo, naudojimosi ir kitų klausimų susitarimo spręsti atskiru susitarimu, iš privatizavime dalyvavusių asmenų skaičiaus privatizuojant tik vieną namelį, kad privatizavime dalyvavę asmenys buvo medžiotojai, kad privatizuojamas namas buvo vadinamas „medžiotojų nameliu“, teismas sprendė, kad namelis buvo privatizuojamas bendroms medžiotojų reikmėms.

13.       Pareiškėjas privatizavimo procese negalėjo dalyvauti, nes kaip savarankiškas juridinis asmuo buvo įregistruotas po privatizavimo - 1993 metais. Kaip nurodė pareiškėjas, iki tol šis medžiotojų būrelis veikė pagal Lietuvos TSR įstatymus kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Molėtų rajono skyriaus B. medžiotojų būrelis, o 1993 m. įsteigtas B. medžiotojų būrelis veikė tęstinumo principu, jis perėmė būrelio pavadinimą, visas teises ir pareigas, jį sudarė tie patys nariai. Nors aplinkybėms, kad 1993 m. įsteigtas B. medžiotojų būrelis perėmė visas teises ir pareigas iš iki tol veikusio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Molėtų rajono skyriaus B. medžiotojų būrelio, patvirtinti pareiškėjas tiesioginių įrodymų nepateikė, tačiau išvadą, kad pareiškėjas veikė tęstinumo principu ta prasme, kad 1993 m. įsteigtą būrelį sudarė dalis tų pačių narių, kaip ir iki tol veikusį B. medžiotojų būrelį, leidžia daryti 1992 m. balandžio 16 d. Asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutartis bei vėlesni B. medžiotojo būrelio narių susirinkimų protokolai, kuriuose matyti dalis tų pačių medžiotojų pavardžių. Visos šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ginčo medžiotojų namelis buvo privatizuojamas bendroms medžiotojų reikmėms, kad pareiškėjas pats negalėjo dalyvauti privatizavime, todėl jį organizuotai privatizavo medžiotojai, kurie iš seniau jau naudojosi nameliu, o vėliau įsteigė ir juridinį asmenį – pareiškėją.

14.       Teismas pripažino, kad įrodymai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis valdė ginčo medžiotojų namelį ir ūkio pastatą nuo 1993 m., juos išlaikė, kad iš savo lėšų ir dalies būrelio narių darbu jį remontavo, atstatė ūkio pastatą (lupyklą). Šiuos teiginius patvirtina pateikti įrodymai dėl elektros, sunaudotos medžiotojų namelyje, apmokėjimo nuo 2002 m. iki 2013 m. (atsiskaitymo už elektrą abonento knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), nurodomas mokėjimo objekto adresas – (duomenys neskelbtini) kaimas), iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad mokėtojas P. L. buvo B. medžiotojų būrelio valdybos narys 2004 m. kovo 20 d. iki 2008 m. rugsėjo 22 d. (2004 m. kovo 20 d. paskirtas valdybos pirmininko pavaduotoju), mokėtojas V. P. buvo valdybos narys nuo 2004 m. kovo 20 d. iki 2018 m. sausio 2 d.), pareiškėjo B. medžiotojų būrelio 2014 m. gruodžio 4 d. nurodymas vykdyti automatinį kredito pervedimą UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (už elektrą), B. medžiotojų būrelio narių susirinkimų protokolai, iš kurių matyti, kad B. medžiotojų būrelio nariai arba rinko mokesčius nameliui tvarkyti, ūkio pastatui (lupyklai) gerinti, arba privalomai turėjo prisidėti darbu (2020 m. liepos 4 d. protokolas, 6, 7 klausimai). Liudytojai K. M., A. S. teisme nurodė, kad už namelio stogo keitimo darbus 2009 m., ūkio pastato atstatymo darbus buvo atsiskaitoma iš medžiotojų būrelio lėšų. Liudytojai teigė, kad jie namelio stogo keitimo darbus atlikinėjo būrelio, o ne kitų asmenų naudai. Visi šie įrodymai patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis valdė ginčo medžiotojų namelį ir ūkio pastatą, juos išlaikė, iš savo lėšų ir dalies būrelio narių darbu jį remontavo, atstatė ūkio pastatą (lupyklą).

15.       Suinteresuoti asmenys, nesutikę su pareiškimu, įrodymų, kurie arba paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis daugiau nei 10 metų sąžiningai valdė medžiotojų namelį ir ūkio pastatą, juos išlaikė ir rūpinosi kaip savais, arba įrodytų, kad jie patys, kaip medžiotojo namelio savininkai, būtų rūpinęsi šiuo nameliu, nepateikė. Jie neįrodė, kad leido pareiškėjui medžiotojų nameliu naudotis panaudos pagrindais. Sutartis dėl nekilnojamojo turto panaudos tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį CK turi būti rašytinė (1964 m. CK 298, 366 straipsniai, galiojančio CK 6.629 straipsnio 2 dalis, 6.478 straipsnis), tačiau tokios sutarties, įrodinėdami panaudos santykius, šie suinteresuoti asmenys nepateikė. Be to, ir pagal 1992 m. balandžio 16 d. Asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutarties sąlygos dėl įsigyto medžiotojų namelio išlaikymo, naudojimosi ir kitų klausimų susitarimo spręsti atskiru susitarimu esmę, sutartis dėl leidimo naudotis pareiškėjui medžiotojų nameliu turėjo būti sudaryta, tačiau tokia rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, o žodinės sutarties egzistavimą neigė dalis šioje byloje dalyvavusių Grupės asmenų narių (A. Š.,L. Ž.,S. M.). Teismas konstatavo, kad byloje dalyvaujančių Grupės asmenų nariai nevienodai vertina, ar medžiotojų namelis buvo perduotas B. medžiotojų būreliui naudotis panaudos tikslais, ar pareiškėjas jį sąžiningai valdo kaip savo, todėl Grupės asmenų susitarimo privatizuoti medžiotojų namelį savo asmeninėms reikmėms nebuvo.

16.       1986-1988 m. ūkinės knygos duomenimis, P. J. Č. kaime priklausiusioje sodyboje buvo gyvenamasis namas, tvartas, daržinė ir pirtis, 1930 m. statybos. 1989 m. birželio 24 d. B. kolūkio įgaliotiniai susirinkime nutarė nupirkti medinį gyvenamąjį namą ir medinį ūkio pastatą, esančius B. apyl., (duomenys neskelbtini) km.. Suinteresuotas asmuo P. E. S., A. Š. teismo posėdyje nurodė, kad kolūkis iš P. nupirko apdegusį namą su priklausiniais. Apklaustų liudytojų parodymais, pareiškėjo bei dalies suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismas nustatė, kad apdegęs ūkio pastatas apie 2007-2008 m. medžiotojų būrelio rūpesčiu buvo atstatytas ir pritaikytas medžiotojų reikmėms. Šių duomenų pagrindu teismas darė išvadą, kad ūkio pastatas nėra naujas statinys, nes jis egzistavo tuo metu, kai B. kolūkis nutarė jį įsigyti iš P.. Ūkio pastatas buvo suremontuotas po gaisro, pritaikytas medžiotojų reikmėms, suremontuotas medžiotojų būrelio narių lėšomis. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento duomenimis nėra duomenų apie medžiotojų namelio ir ūkio pastato statybos ar neteisėtumą. Pagal aktualiu laikotarpiu 2007-2008 m. galiojusio STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 punktą ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.2 punktą, statybos leidimo 32 kv. m ploto pastatui, kaip nesudėtingam statiniui nereikėjo, todėl net ir laikant ūkinio pastato atstatymą kaip naują statybą ar esamo daikto rekonstrukciją, teismas nebuvo pagrindo išvadai, kad tai buvo padaryta teisei prieštaraujančiu būdu ir negali tapti privačios nuosavybės teisės objektu.

17.       Iš Kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro išrašo sprendė, kad pastatas – Medžiotojų namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra be vandentiekio, o inžinerinis statinys – Šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1950 m. Tai leido teismui spręsti, kad pareiškėjas, valdydamas medžiotojų namelį, kartu kaip savo valdė ir šulinį, kadangi tiek namo priežiūrai, tiek medžioklės veikloje neabejotinai reikalingas vanduo, atitinkamai ir šulinys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Suinteresuoti asmenys V. P., S. D., A. P., P. E. S. ir J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškimą atmesti ir iš pareiškėjo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

18.1.                      Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. liepos 5 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad B. medžiotojų būrelis medžiotojų namelį valdė kaip savo nuo pat pareiškėjo įsteigimo 1993 metais (pats pareiškėjas teigė, kad jį valdė nuo pat privatizavimo 1992 metais). Tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais;

18.2.                      pareiškėjas niekada medžiotojų namelio nevaldė kaip savo. Pastato valdymas jam niekada nebuvo perduotas. Pastatą valdė jį įgijusi asmenų grupė, o kitiems būrelio medžiotojams buvo leidžiama tik naudotis šiuo nameliu;

18.3.                      B. 

18.4.                       būrelis neperėmė iki tol veikusio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Molėtų rajono skyriaus B. medžiotojų būrelio teisių ir pareigų, nes buvo įsteigtas kaip visiškai naujas juridinis asmuo - B. medžiotojų būrelis, kuris netęsė ir neperėmė anksčiau veikusio asmens teisių ir pareigų. Tai, kad kai kurie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Molėtų rajono skyriaus B. medžiotojų būrelio narių vėliau tapo B. medžiotojo būrelio nariais, veiklos tęstinumo nesukūrė ir negalėjo sukurti;

18.5.                      teismo išvada, kad „ginčo medžiotojų namelis buvo privatizuojamas bendroms medžiotojų reikmėms, kad pareiškėjas pats negalėjo dalyvauti privatizavime, todėl jį organizuotai privatizavo medžiotojai, kurie iš seniau jau naudojosi nameliu, o vėliau įsteigė ir juridinį asmenį – pareiškėją“ yra nepagrįsta. Namelis buvo privatizuotas medžiotojų, bet ne visų, o jį privatizavusių 19 asmenų grupės reikmėms. Tai, kad namelis buvo privatizuotas medžiotojų reikmėms, nereiškia, kad jis buvo perduotas pareiškėjui ir jo valdytas kaip savo. Nėra pagrindo tapatinti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Molėtų rajono skyriaus B. medžiotojų būrelį ir 19 asmenų, privatizavusių medžiotojų namelį, grupę, nes jų sudėtis skyrėsi;

18.6.                      mokėjimai už elektros energiją niekaip negali patvirtinti, kad pareiškėjas namelį valdė kaip savo. Šiuo atveju B. medžiotojų būrelis tik nuo 2014 m. gruodžio 4 d. atliko pinigų už elektros energiją surinkėjo bei mokėtojo funkcijas (iki to laiko už elektros energiją mokėjęs V. P. buvo jį privatizavusios asmenų grupės nariu). Tikrieji mokėtojai už elektros energiją buvo medžiotojai, kurie naudojosi nameliu. Paties medžiotojų namelio jį aukcione nusipirkusi fizinių asmenų grupė pareiškėjui neperdavė. Teismo išvada, kad pareiškėjas „valdė ginčo medžiotojų namelį ir ūkio pastatą, juos išlaikė, kad iš savo lėšų ir dalies būrelio narių darbu jį remontavo, atstatė ūkio pastatą (lupyklą)“ yra nepagrįsta nei vienu rašytiniu įrodymu;

18.7.                      medžiotojų namelį aukcione įsigijusi asmenų grupė šio pastato neperdavė B. medžiotojų būreliui, o leido naudotis ir kitiems medžiotojų būrelio nariams, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pats pastatas buvo perduotas B. medžiotojų būreliui. Rašytinės panaudos sutarties nebuvimas nedaro tokios sutarties negaliojančia. Namelis nebuvo perduotas naudotis kitiems medžiotojų būrelio nariams, jiems tik suteikta teisė kartu su namelį įsigijusių asmenų grupe naudotis nameliu. Tokiu atveju rašytinė sutarties forma nėra privaloma;

18.8.                      grupės asmenų susitarimas privatizuoti medžiotojų namelį savo asmeninėms reikmėms nereikalingas. Privatizavimas ir yra įsigijimas asmeninėn nuosavybėn. Namelį privatizavę asmenys galėjo jį perduoti, tačiau neperdavė. Priešingai, pareiškėjas B. medžiotojų būrelis privalėjo įrodyti, kad Grupė asmenų buvo susitarę perduoti privatizuotą namelį pareiškėjui ar jį perdavė; 

18.9.                      teiginiai, kad medžiotojų būrelis savo lėšomis suremontavo sudegusį ūkio pastatą nepagrįsti nei vienu įrodymu. Jo vietoje buvo atstatytas naujas ūkinis pastatas ne pareiškėjo ir ne B. medžiotojų būrelio lėšomis. Ūkinį pastatą atstatė fiziniai asmenys ūkio būdu – savo lėšomis ir darbu. Pareiškėjas nepateikė savo lėšų panaudojimą šio pastato atstatymui pagrindžiančių įrodymų;

18.10.                      pareiškėjas bando pasinaudoti įgyjamosios senaties institutu ne pagal jo paskirtį – aiškiai žinodamas, kad medžiotojų namelį įgijo ne jis, o asmenų grupė, siekia iš jų perimti medžiotojų namelį ir pasisavinti. Pareiškėjas neturi realios medžiotojų namelio nuosavybės teisės, todėl ir niekaip negali jos ,,įteisinti“;

18.11.                      B. 

18.12.                      suinteresuoti asmenys tik iš pareiškimo sužinojo, kad pareiškėjas neva nuo pat privatizavimo valdė ir valdo medžiotojų namelį. J. B. medžiotojų būrelio valdymo faktai iki šiol nebuvo žinomi. Būreliui buvo žinoma, kad yra ir kas yra namelio tikrieji savininkai, todėl įgyjamosios senaties institutas negalėjo būti taikomas.

18.13.                      teismas sprendimu pripažino nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį ir į ūkinį pastatą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas, t. y. neegzistuoja kaip nekilnojamojo turto objektas. Nesant nuosavybės teisių objekto, negali būti nustatytos ir daiktinės teisės į jį, taip pat ir nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi faktas;

18.14.                      pareiškėjas paaiškinimuose teigė, kad ūkinis pastatas yra buvęs medinis tvartas, kurio sienos remonto metu pakeistos mūrinėmis - pastatas buvo perstatytas. Dabartinis ūkinis pastatas yra naujas statinys, pastatytas sudegusio medinio tvarto vietoje ir neturintis nieko bendro su buvusiu mediniu tvartu nei konstrukcijomis, nei išvaizda, nei paskirtimi; 

18.15.                      pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad šis ūkinis pastatas būtų pastatytas pareiškėjo lėšomis ar kaip nors pareiškėjui prisidedant. Būrelio lėšas sudaro narių mokesčiai, kurie naudojami mokėjimams už medžioklės plotus ir einamajai būrelio veiklai finansuoti. Šios lėšos nėra ir negali būti pakankamos finansuoti statyboms. B. medžiotojų būrelis neprisidėjo prie ūkio statinio statybos ir teisių į šį statinį neturi bei negali turėti.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. medžiotojų būrelis prašo jį atmesti ir teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

19.1.                      byloje įrodinėjimo dalykas yra nepertraukiamo nekilnojamojo turto valdymo faktas nuo 1993 metų iki dabar, akcentuojant į pastarųjų 10 metų valdymą, kuris įstatymo nustatytas, kaip įgyjamosios senaties terminas;

19.2.                      apeliantai, klaidindami teismą, save laiko pastato – medžiotojų namelio teisėtais bendraturčiais ir nurodo, kad teismas be pagrindo nusavino jų turtą. Tačiau faktinės aplinkybės yra tokios, kad nuosavybės teisių apeliantai į medžiotojų namelį neturėjo, neturi daugiau teisių į medžiotojų namelį, negu pareiškėjas. 1992 m. balandžio 16 d. perkančių asmenų grupės sutartimi dėl dalyvavimo aukcione buvo aptartos medžiotojų namelio privatizavimo sąlygos. Ši grupė asmenų, nors ir dalyvavo aukcione, bei jį laimėjo, nebuvo pasirašiusi pirkimo – pardavimo sutarties, pastato priėmimo perdavimo akto, jiems nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Todėl pareiškėjas ir neturėjo pareigos įrodinėti savo santykių su atskirais buvusios sutartį privatizuoti medžiotojų namelį pasirašiusios grupės nariais, kurie per visą daugiau nei 10 metų laikotarpį pretenzijų dėl medžiotojų namelio valdymo nepareiškė;

19.3.                      apeliantai, nurodydami, kad būtent atskiri asmenys prižiūrėjo ir valdė medžiotojų namelį, nepateikė rašytinių įrodymų, tik kritiškai vertino liudytojų parodymus ir į bylą pateiktus pareiškėjo, B. medžiotojų būrelio, įrodymus. Dėl būrelio apskaitos dokumentų ir posėdžių protokolų, susijusių su medžiotojų namelio valdymu nepateikimo, paaiškino, kad buvęs B. medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas A. Š. paaiškino, kad būrelio susirinkimuose ir valdybos posėdžiuose buvo aptarinėjami medžiotojų namelio ir ūkinio pastato remonto klausimai. Jam esant valdybos pirmininku, visa būrelio dokumentacija buvo perduota saugoti valdybos nariui V. P.. Kai 2017 m. lapkričio 4 d. būrelio valdybos pirmininku buvo išrinktas S. M., V. P. dokumentų naujam pirmininkui neperdavė, tad būrelio archyviniai dokumentai yra pas jį arba gali būti sunaikinti.Kadangi V. P. oponuoja visuotinio susirinkimo sprendimams, siūlantiems nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nuosavybės teise valdomo medžiotojų namelio, jis nesuinteresuotas perduoti rašytinius įrodymus naujai valdybai. Dėl to būrelio dokumentacija iki nuo 1993 m. iki 2017 metų pabaigos yra prarasta, ir pateikti tokio pobūdžio įrodymų pareiškėjas objektyviai negalėjo;

19.4.                      Teismas išanalizavo pateiktus įrodymus, atsikirtimus, ir teisingai pastebėjo, kad suinteresuoti asmenys, buvę privatizuojamo medžiotojų namelio asmenų grupės nariai, nevienareikšmiškai vertina medžiotojo namelio valdymo ir priežiūros faktus, ūkinio pastato remonto aplinkybes, kas prieštarauja liudytojų parodymams ir faktiniam valdymui.

20.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Dėl naujai pateiktų įrodymų

22.       Panevėžio apygardos teisme gauti V. P. paaiškinimai dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių apie B. medžiotojų būrelio dokumentacijos neperdavimo naujajam būrelio vadovui ir, prašant prijungti prie bylos, pridėtos 2018 metų įvairių dokumentų kopijos.

23.       CPK 323 straipsnis draudžia pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui pildyti skundą. V. P. sykiu su kitais apeliantais pateikė apeliacinį skundą. Jo rašytiniai paaiškinimai dėl pareiškėjo atsiliepimo į skundą faktiškai yra apeliacinio skundo papildymas, kuris neleidžiamas, nes paaiškinimų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo galimybė procese nenumatyta, todėl V. P. paaiškinimai, pateikti teismui 2021 m. rugsėjo 13 d., nepriimami.

24.       CPK 314 straipsnis draudžia priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus, bet  nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ( CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

25.       Šiuo atveju naujai teikiami dokumentai sudaryti 2018 metais, jie buvo apelianto žinioje, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui apeliantas nenurodo. Paaiškinimu apeliantas nori parodyti, jog jis kaip buvęs būrelio valdybos narys perdavė būrelio dokumentus S. M., bet ši aplinkybė sprendžiant ginčą iš esmės – dėl galimybės taikyti įgyjamosios teisės institutą teisinės svarbos neturi. Dėl pasakyto dokumentų kopijas priimti atsisakoma.

Dėl įgyjamosios senaties taikymo sąlygų

26.       Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, jog yra visos sąlygos taikyti įgyjamosios senaties institutą, todėl sprendžia, jog yra pagrindas naikinti teismo sprendimą  ir priimti naują sprendimą -pareiškimą atmesti.

27.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąją senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, bet pagal faktines aplinkybes be pakankamo pagrindo sprendė, jog įrodyta, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas) .

28.        Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

29.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

30.       Kasacinėje teismo praktikoje pastebima, jog sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi, pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015).

31.       Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės normas ir pateiktą jų aiškinimą bei teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad B. medžiotojų būrelis, žinodamas, jog jo valdomas turtas (namelis) yra įsigytas 19 fizinių asmenų grupės , dalyvavusios turto privatizavimo procedūrose, nepaisant to, jog nuosavybės teisių išviešinimas viešajame registre ilgą laiką nebuvo atliktas, o vėliau jį atlikus vieno iš grupės narių vardu, buvo panaikintas, negali būti pripažintas sąžiningu daikto valdytoju ir atitinkamai įgyjamosios senaties instituto pagrindu siekti pripažinti jam nuosavybės teisę į kito asmens (-ų) nuosavybę. Pats pareiškėjas pareiškime nurodė, jog namelis įsigytas 19 asmenų grupės 1992 metais. Pastebima, jog iš pareiškėjo narių 2018 m. gegužės 12 d. susirinkimo protokolo (16 klausimu) matyti, jog tada svarstytas klausimas dėl “medžioklės namelio dokumentų” ir nutarta dėl jų kreiptis į (duomenys neskelbtini), kad dėl jų išsiaiškinti. Kreipiantis į teismą, iš viešojo registro duomenų pareiškėjui buvo akivaizdu, jog laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki liepos 9 d. daiktinės teisės pastatą, šulinį buvo registruotos S. A., pats pareiškėjas iki kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą inicijavo procesus dėl įrašų apie šias daiktines teises panaikinimo, taigi, pareiškėjui buvo žinoma, jog yra asmenų, kurie savo teises į medžiotojų namelį kildina iš turto privatizavimo metu, t.y. iki valdymo pradžios sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio, pareiškėjo teisės į statinius yra ginčijamos. Iš pasakyto sprendžiama, jog pareiškėjui valdymo laikotarpiu buvo žinoma, jog kiti asmenys privatizavimo statinį, turi (gali turėti) “dokumentus” dėl medžiotojų namelio nuosavybės, t.y. jie į namelį bet kuriuo atveju turi daugiau teisių, nei to siekiantis pareiškėjas, kuris privatizavimo procesuose negalėjo dalyvauti ir tiesiogiai nedalyvavo.

32.       Nesant nuosavybės teisėms pagal įgyjamosios senaties institutą sąlygų visumos, teismas neturėjo teisinio pagrindo įgyjamosios senaties institutą taikyti ir jo pagrindu nuspręsti dėl statinių nuosavybės. Pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo, t. y. kai toks asmuo, nors ir žino, kad jo valdomas daiktas ar turto dalis turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį. Toks asmens, valdančio svetimą turtą, elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu. Byloje nėra duomenų, kad 19 fizinių asmenų grupė ar atskiri jos nariai būtų išreiškę savo valią atsisakyti nuosavybės teisių į jiems priklausantį daiktą (jo dalis) ar kitokiu įstatymo nustatytu būdu jas prarado. Faktinė aplinkybė, jog ilgus metus medžiotojų nameliu rūpinosi pareiškėjas, jo nariai, buvo investuota į jo remontą, priežiūrą savaime nereiškia, jog fizinio asmenų grupės nariai ar dalis jų atsisakė nuosavybės pareiškėjo naudai. Pareiškėjui manant, jog dėl susiklosčiusios faktinės ir teisinės padėties, jo teisės, susijusios su prižiūrėtu, tvarkytu turtu, yra pažeistos, gali jas ginti kitų teisės institutų pagalba.

33.       Kadangi priimamas naujas sprendimas dėl įgyjamosios senaties sąlygų visumos nebuvimo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija nebepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Apibendrinant tą, kas pasakyta, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė teisės normas, nepakankamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškimas atmetamas.

35.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pareiškimą atmetus, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.

36.       Suinteresuotas asmuo V. P. pirmosios instancijos teismo procese turėjo 800 Eur atstovavimo išlaidų, Jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo.

37.       Teikiant apeliacinį skundą, V. P. sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų. Skundą patenkinus, šias išlaidas atlyginti turi pareiškėjas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93, 96, 98 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – B. medžiotojų būrelio pareiškimą atmesti.

Priteisti iš B. medžiotojų būrelio, kodas 193113114, V. P. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš B. medžiotojų būrelio, kodas 193113114, V. P. 538 Eur (penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                         Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė