Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-09-07][nuasmeninta nutartis byloje][1A-545-954-2022].docx
Bylos nr.: 1A-545-954/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1A-545-954/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07652-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.1

(S)

img1 

Kauno apygardos teismas

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jam bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešeriems) mėnesiams ir paskirta E. Z. intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant E. Z. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. kovo 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       E. Z. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 5 d., apie 03.20 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių, tai yra 1,81 promilių neblaivumas.

2.       Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad asmuo teisiamas nebe pirmą kartą, nors padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau veika yra visuotinai pavojinga, nes automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Taigi, parenkant bausmės rūšį, itin svarbu, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, ko nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, nėra galimybės padaryti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Z. yra dirbantis, augina tris nepilnamečius vaikus, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kad pats iškvietė policijos pareigūnus, kas padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, praeityje nėra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą teismui daryti išvadą, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai bus pasiekti arešto bausmės vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, visą bausmės atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

3.       Nuteistasis E. Z. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti nuosprendį ir sušvelninti bausmę.

3.1.                      Skunde nurodo, kad nuosprendis yra per griežtas, dėl to, kad iš paskutinių šeimos santaupų pirko automobilį dėl šeimos, darbo ir tėvų. Automobilį turėjo tik 3 dienas, prieš tai nėra turėjęs eismo įvykių ar baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jį baudžia iš finansinės pusės, nes automobilis iš viso kainavo virš 3000 Eur, o įvertintas tik 2130 Eur, dėl to nukenčia jų biudžetas, vaikai, žmona, tėvai. Jo specialybėje be vairuotojo pažymėjimo ir automašinos susidaro komplikacijos su darbo pobūdžiu ir atlyginimo dydžiu, tai yra tiesiogiai susiję su jų šeimos biudžetu.

3.2.                      Apeliantas nesutinka, kad jam būtų uždėta elektroninės priežiūros priemonė, kadangi nesijaučia tiek kaltas, kad turėtų ją dėvėti ir sėdėti namuose nuo 21 val. visą vasarą ir rudenį, o tai reiškia, kad jis su savo neįgaliu sūnumi negalės niekur išvažiuot atostogų, o pablogėjus jo senų tėvų sveikatai bus priversti laukti greitosios kuri atvažiuoja lėčiau nei mylintis sūnus.

3.3.                      Apeliantas pažymi, kad nuosprendis jam trukdys plėtoti darbo santykius, laisvai važinėti į komandiruotes ir tai stabdys jo edukaciją profesinėje srityje ir dėl to vėl praras pinigus, kuriuos mokėjo už sertifikatus.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Oksana Gabrilaitienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju pateiktame apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis E. Z. nesutinka su jam paskirta bausme, laikydamas ją neproporcinga padarytam nusikaltimui ir pažeidžiančia jo interesus. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6.       Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Teismas atsižvelgia ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai (54 straipsnio 2 dalis, BK 61 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7.       Pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

8.       Nagrinėjamu atveju E. Z. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto, jos vykdymą atidedant 6 (šešiems) mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. Z. visą bausmės atidėjimo laiką nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: be draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, konfiskuojant nuteistojo vardu registruotą automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

9.       Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaip jau minėta, apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės yra per griežtos, galinčios sukelti itin neigiamas finansines pasekmes jo šeimai, taip pat keblumų darbinėje srityje, profesiniam tobulėjimui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio teisingumu. 

10.       Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas E. Z. bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), bei, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus antrą pagal švelnumą bausmės rūšį, tai yra areštą, šios bausmės dydį nustatant žemesnį nei įstatymo nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, jos vykdymą atidedant ir paskiriant intensyvią priežiūrą. Skundą nagrinėjantis teismas pritaria, kad paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, taip pat nuteistojo asmenybę.

11.       Iš bylos duomenų matyti, kad individualizuodamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo E. Z. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris yra baigtas. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos. Teismas įvertino ir byloje esančią informaciją apie tai, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC PSC duomenimis E. Z. pas gydytoją psichiatrą nesilankė, nesigydė, darbingas ir dirba, turi šeimą, išlaiko tris mažamečius vaikus, vienas kurių yra neįgalus, taip pat prižiūri netoliese gyvenančius ligotus tėvus. 

12.       Įvertinęs aptartas aplinkybes – nusikalstamos veikos eigą, nustatytą neblaivumą, E. Z. asmenybę, tai, kad ankstesnis teistumas ir skirta bausmė jo nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, jo atsakomybę lengvinančią (pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, teismas paskyrė E. Z. antrą pagal švelnumą straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – 30 parų arešto, jos vykdymą atidedant. Nagrinėjamu atveju E. Z. atžvilgiu dar buvo pritaikytos ir BK 641 straipsnio nuostatos bei jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 20 (dvidešimties) parų arešto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste nustatyta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė negali būti laikoma per griežta.

13.       Be to, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes, jog E. Z. yra dirbantis, augina tris nepilnamečius vaikus, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose nėra įrašytas, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra, nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kad pats iškvietė policijos pareigūnus ir padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kritiškai vertina savo elgesį, praeityje nėra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra švelnindamas teisinę padėtį taikė E. Z. atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams bei paskyrė intensyvią priežiūrą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuri, kaip numatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju yra privaloma.

14.       Paskirtos arešto bausmės vykdymą teismas atidėjo mažesniam nei numatytam minimaliam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui ir kartu su intensyvia priežiūra paskyrė E. Z. ir pareigas (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su darbu, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų), kurios nėra itin griežtos ir yra būtinos siekiant teigiamos nuteistojo resocializacijos bei pokyčių jo elgsenoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta arešto bausmė, kurios realus vykdymas atidėtas, įvertinus dar ir tai, kad E. Z. vienas išlaiko šeimą, nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Priešingai, ji atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, tiek ir jo paties asmenybės pavojingumą. Dėl to keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo. 

15.       Šioje vietoje taip pat atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jo skunde nurodomos aplinkybės – jog dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikių priemonių finansiškai nukentės jo šeima, nes jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kad negalės su neįgaliu sūnumi išvažiuoti į sanatoriją, taip pat negalės tinkamai pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais, greitai suteikti jiems reikiamą pagalbą, – E. Z. buvo žinomos ir jų svarba suprantama dar iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos darymo, tačiau šios aplinkybės nuo teisei priešingo elgesio nesulaikė. Vis tik, paskirta bausme E. Z., priešingai nei teigiama skunde, nėra atimamos galimybės rūpintis jam artimais asmenimis ir tęsti profesinę veiklą bei tobulėti, tačiau bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas. E. Z., jau būdamas teistas, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teismo vertinimu, 20 parų arešto bausmės E. Z. paskyrimas, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams bei tokiam pat laikotarpiui paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – intensyvią priežiūrą, yra tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštaraujanti bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 62 straipsnis). Pastebėtina, kad paskirdamas arešto bausmę, be realaus jos vykdymo, apylinkės teismas, aukštesniojo teismo vertinimu, paskyrė labiausiai tiek nuteistojo, tiek jo šeimos interesus atitinkančią bausmės rūšį.

16.       Skundo argumentų kontekste taip pat pažymėtina, kad atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, intensyvią priežiūrą teismas privalo nustatyti visais atvejais. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė. Taip pat pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

17.       Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti ir E. Z. paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, taip pat turto konfiskavimas, valstybės nuosavybei paimant nuteistojo vardu registruotą automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

18.       Pagal teismų praktiką, BK 2811 straipsnyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu su bausme skiriamos tiek turtinio pobūdžio, tiek ir susijusios su uždraudimu naudotis specialiąja teise baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

19.       Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nors apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau svarbu įvertinti tai, kad E. Z. padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Be to, apeliantas už transporto priemonės vairo sėdo neblaivus nesant jokios būtinybės vairuoti, kas rodo nuteistojo didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

20.       Apygardos teismo nuomone, apeliantui paskirto draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas (1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams) yra itin artimas minimaliam straipsnio sankcijoje nustatytam specialiosios teisės atėmimo terminui,   kuris atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo nuteistojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (BPK 1 straipsnio 1 dalis, BK 41 straipsnis). Tuo tarpu tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui.

21.       BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

22.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. Z. automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiesiogiai panaudojo darydamas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas teisingai nurodė, kad teismas privalo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę kartu su bausme, remiantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismų praktikoje nurodoma, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, apylinkės teismas pagrįstai sprendė esant pagrindui E. Z. priklausančią transporto priemonę, neatsižvelgiant į apelianto argumentus apie tai, kad jis transporto priemonę buvo įsigijęs tik prieš tris dienas, ar kad jos neturėjimas apsunkins darbinę veiklą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Sutiktina, kad apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė.

24.       Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atmesti nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. birželio 6 d. nuosprendį nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                          Algirdas Giedraitis

 

 

                                                          Audrius Meilutis

 

 

                                                          Jurga Vasiliauskienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BK 72 str. Turto konfiskavimas
  • BPK
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BPK 1 str. Baudžiamojo proceso paskirtis
  • 2K-315-303/2018