Civilinė byla Nr. e2A-19-912/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00422-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.4.4.7; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.19.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Urbanavičienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijos Respublikoje registruotos bendrovės „Diaspolis Sp. Z. o. o.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę grąžinti 108 t grikių, kuriuos ieškovė pardavė atsakovei pagal ekologiškų grikių pirkimo–pardavimo sutartis: 2021 m. sausio 11 d. sutartį Nr. V16-386 (toliau – sutartis 1), 2021 m. sausio 15 d. sutartį Nr. V16-390 (toliau – sutartis 2) ir 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. V16-379 (toliau – sutartis 3); jeigu atsakovė negrąžintų grikių, įpareigoti atsakovę atlyginti parduotų grikių vertę (181 920 Eur) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė sutartis 1, 2 ir 3, kuriomis ieškovė įsipareigojo atsakovei parduoti grikius, o atsakovė – juos priimti ir už juos sumokėti. Pirmiau nurodytos sutartys nutrauktos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-817-775/2023 ir Nr. e2-394-601/2022). Dėl to šalims kilo pareiga grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal nurodytas sutartis. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ši grąžintų grikius, perduotus pagal sutartis 1 ir 2. Atsakovė pareikalavo grikių saugojimo išlaidų, dėl kurių ji nebuvo susitarusi su ieškove. Atsakovė laikė grikius, nes teismo procesų metu visos šalių sutartys galiojo. Sutartys nutrauktos 2023 m. gegužės 18 d. ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. teismų sprendimais. Ieškovei atsisakius kompensuoti 29 374,48 Eur grikių sandėliavimo išlaidas, atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo, kad sulaiko ieškovės grikius, kol nebus sumokėta reikalaujama suma. Ieškovė teigia, kad atsakovė nesuteikė jai sandėliavimo paslaugų, grikius įsigijo pagal pirmiau nurodytas sutartis, juos laikė iki kol sutartys buvo nutrauktos. Ieškovė sumokėjo atsakovei sumas pagal teismo sprendimus, todėl ir atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovei pagal sutartis perduotus grikius. 

3.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 39 561,01 Eur (168 198 Lenkijos zlotų (toliau –PLN)) žalos, susijusios su 108 t grikių sandėliavimu, atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas už 36 703,18 Eur (158 154 PLN) nuo priešieškinio priėmimo dienos iki 2024 m. sausio 29 d., t. y. pareiškimo dėl priešieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo dienos, bei 6 proc. procesines palūkanas už 39 561,01 Eur (168 198 PLN) nuo 2024 m. sausio 29 d. pareiškimo dėl priešieškinio sumos padidinimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

4.       Atsakovė nurodė, kad yra visos ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovė turi atlyginti žalą, susijusią su grikių sandėliavimu. Ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių ir 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-817-775/2023 ir Nr. e2-394-601/2022). Atsakovė 2021 m. kovo 16 d. pasiūlė ieškovei kokybės trūkumų turinčius grikius pakeisti kokybiškais, bet ieškovė nesutiko. Dėl to atsakovė turėjo sandėliuoti grikius ilgiau negu 2,5 metų. Ieškovė nevykdė pareigos atsiimti (susigrąžinti) grikius, todėl atsakovė patyrė žalos negautų pajamų forma. Ieškovė neatsiėmė grikių, todėl atsakovė priverstinai juo sandėliavo ir saugojo, negalėjo toje vietoje sandėliuoti trečiųjų asmenų prekių ir gauti pajamų. Atsakovė teikia sandėliavimo paslaugas už atlygį. Mažiausia atsakovės sandėliavimo paslaugų kaina – 10 PLN (2,32 Eur) vienkartinis padėklo pakrovimo (pristatymo saugoti) mokestis už 1 padėklą bei 1,5 PLN (0,35 Eur) sandėliavimo kaina už vieną padėklą už vieną parą. Atsakovė, apskaičiuodama žalą, įvertino Lenkijos Respublikoje nustatytas mokestines prievoles ir atsižvelgė į veiklos sąnaudas. Atsakovė negavo pajamų dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, todėl yra trečioji civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 12 d. sprendimu patenkino ieškinį ir dalį priešieškinio: įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei 108 t grikių, parduotų pagal sutartis 1, 2 ir 3; priteisė atsakovei iš ieškovės 21 228,26 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. palūkanas už 21 228,26 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 156,19 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą priešieškinio dalį.

6.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas: 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu nutraukė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Galinta ir partneriai“ ir „Diaspolis Sp. z o. o. Sp. k.“ (dabar – „Diaspolis Sp. z o. o.“) sudarytas sutartis 1 ir 2 (civilinė byla Nr. e2-394-601/2022); 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių – sutartį 3, priteisė „Diaspolis Sp. z o. o. Sp. k.“ iš UAB „Galinta ir partneriai“ 76 800 Eur už nekokybiškas prekes, 37 177,26 Eur nuotolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. e2-817-775/2023). Lietuvos apeliacinis teismas nurodytus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus paliko nepakeistus (civilinės bylos Nr. e2A-306-464/2023 ir e2-735-407/2023). Teismai nusprendė, kad UAB „Galinta ir partneriai“ pateikė „Diaspolis Sp. z o. o. Sp. k.“ netinkamos kokybės ekologiškus grikius. UAB „Galinta ir partneriai“ sumokėjo „Diaspolis Sp. z o. o. Sp. k.“ teismo procesiniais sprendimais priteistas sumas.

7.       Atsakovė nesumokėjo ieškovei už grikius, perduotus pagal sutartis 1 ir 2, ieškovė sumokėjo atsakovei priteistas sumas pagal sutartį 3. Dėl to atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 108 t grikių.

8.       Teismas nurodė, kad sulaikymo teise galima pasinaudoti tuomet, kai skolininko pareiga (prievolės neįvykdymas) yra pakankamai akivaizdi ir jos vykdymo terminas yra suėjęs. Ieškovė įvykdė prievolę pagal šalių sutartis ir teismų sprendimus. Atsakovė reikalavo atlyginti nuostolius, kilusius iš sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių. Ieškovės prievolės, kurią atsakovė nurodė kaip sulaikymo teisės pagrindą, įvykdymo reikalavimo terminas nesuėjęs, taip pat ir pati prievolė nekonstatuota (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.69 straipsnis). Teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei 108 t grikių, parduotų pagal sutartis 1, 2 ir 3.

9.       Ieškovės neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose konstatuota, kad ieškovė pagal sutartis 1, 2 ir 3 pardavė atsakovei nekokybiškus grikius (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-817-775/2023 ir e2-394-601/2022; Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.  e2A-306-464/2023 ir e2-735-407/2023).

10.       Ieškovė nepriėmė atsakovės pasiūlymo kokybės trūkumų turinčius grikius pakeisti kokybiškais, kai Lenkijos nepriklausoma laboratorija nustatė, kad ieškovė pardavė nekokybiškus grikius. Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu įpareigojo ieškovę susigrąžinti grikius iš pirkėjų (vartotojų) ir iš rinkos, bet ieškovė neįvykdė nurodyto sprendimo.

11.       Atsakovė teikia laikino ir ilgalaikio sandėliavimo paslaugas už atlygį. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus duomenis apie sandėliavimo kainas Lenkijoje ir Lietuvoje, nustatė, kad vidutinė sandėliavimo kaina – 0,23 Eur už vieną padėklą už vieną parą.

12.       Teismas įvertino tai, kad ieškovė, žinodama, jog pateikė nekokybiškus grikius, ilgą laiką jų neatsiėmė. Atsakovė, turėdama teisę sandėliuoti trečiųjų asmenų prekes, buvo priversta saugoti ieškovės grikius, todėl negavo pajamų už toje vietoje galėtas saugoti kitų asmenų prekes. Teismas nusprendė, kad atsakovė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, sutrukdžiusių atsakovės veiklą, patyrė nuostolius, pagrįstus įrodytomis ir neišvengiamomis pajamomis. Atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nepagrįstai taikė prekių sulaikymą, todėl teismas apskaičiavo jos patirtus nuostolius nuo grikių partijų pristatymo į atsakovės sandėlį iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.

13.       Ieškovė pristatė atsakovei 108 t grikių, t. y. 108 didmaišius (po vieną ant vieno padėklo). Atsakovė negavo 21 228,26 Eur pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu ieškovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų.

14.       Ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovė patyrė žalą. Ieškovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, todėl teismas nusprendė, kad ši civilinės atsakomybės sąlyga įrodyta.

15.       Ieškovei neatsiėmus grikių, atsakovė buvo priversta juos saugoti. Jeigu ieškovė grikius būtų atsiėmusi, atsakovė nebūtų turėjusi jų sandėliuoti, būtų galėjusi grikiais užimtą plotą išnuomoti tretiesiems asmenims. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neteisėtus veiksmus ir atsakovei kilusią žalą sieja priežastinis ryšys.

16.       Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai pagal šalių patenkintus ir atmestus reikalavimus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Apeliaciniame skunde atsakovė „Diaspolis Sp. Z. o. o.“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimą ir atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį: priteisti atsakovei iš ieškovės 168 198 PLN (38 690,06 Eur) žalos atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas už 158 154 PLN (36 379,67 Eur) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 21 d.) iki pareiškimo dėl priešieškinio sumos padidinimo priėmimo dienos (2024 m. sausio 29 d.), 6 proc. procesines palūkanas už 168 198 PLN (38 690,06 Eur) nuo pareiškimo dėl priešieškinio sumos padidinimo priėmimo dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 353,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 1 137 Eur žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotos daikto sulaikymo sąlygos (CK 6.69, 4.229 straipsniai), neteisingai nusprendė, kad atsakovė sulaikė grikius, nesant visų sulaikymo sąlygų.

17.2.                      Grikių sulaikymo metu (2023 m. lapkričio 13 d.) atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę. Ieškovė perdavė atsakovei nekokybiškus grikius. Ji atmetė atsakovės pasiūlymą pakeisti kokybės trūkumų turinčius grikius į kokybiškus. Atsakovė turėjo sandėliuoti ieškovės grikius iki pranešimo apie sulaikymą. Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu įpareigojo ieškovę susigrąžinti grikius iš vartotojų ir rinkos, bet ieškovė šios pareigos neįvykdė. Atsakovė 2022 m. sausio 21 d. informavo ieškovę apie reikalavimo teisę ir pareigą atlyginti žalą, susijusią su grikių sandėliavimu. Atsakovė nuo 2021 metų turi reikalavimo teisę į ieškovę. Ieškovė išreiškė norą atsiimti grikius tik 2023 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovės reikalavimo teisė į ieškovę atsirado nuo grikių priėmimo į sandėlį momento, kai ieškovė atsisakė atsiimti grikius.

17.3.                      Grikių sulaikymo metu (2023 m. rugpjūčio 1 d.) ieškovės prievolės atsakovei įvykdymo terminas buvo suėjęs. Atsakovė 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. lapkričio mėn. prašė ieškovės kompensuoti žalą, susijusią su grikių sandėliavimu. Ieškovė savo prievolės neįvykdė. Ieškovės prievolė atsirado ir jos įvykdymo terminas suėjo, kai ji atsisakė atsiimti grikius. Net jeigu pareigos atlyginti žalą (prievolės įvykdymo) suėjimo momentas nesutampa su žalos padarymo momentu, tai terminas prievolei atlyginti žalą suėjo, kai atsakovė pareikalavo ją atlyginti (CK 6.35 straipsnis).

17.4.                      Aplinkybė, kad atsakovei žalos atlyginimas priteistas tik sprendimu, sprendžiant dėl grikių sulaikymo sąlygų, neturi teisinės reikšmės. Kreditoriaus teisė į sulaikymą siejama su reikalavimo teisės įgijimu (turėjimu), bet ne su reikalavimo teisės konstatavimu (CK 6.69, 4.229 straipsniai). Sprendimas yra prielaida priverstinai vykdyti prievolę, bet nereiškia, kad prievolė atsirado tik priėmus sprendimą. Atsakovė pagrįstai sulaikė grikius.

17.5.                      Teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnį ir nusprendė, kad ieškovė turi pareigą kompensuoti atsakovei žalą tik iki grikių sulaikymo momento (iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.) ir  neteisingai sumažino sandėliavimo kainą nuo 10 PLN (2,32 Eur) iki 0,23 Eur už vieno padėklo sandėliavimą už vieną parą.

17.6.                      Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad vieno padėklo sandėliavimo vienos paros kaina rinkoje – 1,5 PLN (0,35 Eur), taip pat taikomas 10 PLN (2,30 Eur) vienkartinis padėklo pakrovimo mokestis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pritaikė mažiausią taikomą sandėliavimo kainą. Ji teikia sandėliavimo paslaugas didesnėmis kainomis.

17.7.                      Atsakovė pateikė įrodymus, kad rinkoje analogiškos paslaugos (už vieno padėklo už vieną parą saugojimą) teikiamos tokiomis kainomis: 1) Lietuvoje – nuo 0,19 Eur iki 0,34 Eur; 2) Lenkijoje – nuo 0,34 Eur iki 0,76 Eur. Teismas, apskaičiuodamas vidutinę sandėliavimo rinkos kainą, atsižvelgė ir į kainas Lietuvos rinkoje, nors turėjo įvertinti sandėliavimo paslaugų kainas tik Lenkijos rinkoje (CK 6.843 straipsnio 2 dalis). Atsakovė daro prielaidą, kad sandėliavimo kaina galėjo būti sumažinta iki 0,55 Eur (0,34 Eur + 0,76 Eur) : 2 = 0,55 Eur).

17.8.                      Teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovei priteistina žala dėl grikių sandėliavimo ne iki faktinio grikių atsiėmimo momento, bet iki ieškovės pareikalavimo juos grąžinti momento – 2023 m. rugpjūčio 1 d.

18.       Atsiliepime į atsakovės „Diaspolis Sp. Z. o. o.“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Natuko turtas“ prašo atmesti skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      Ieškovė 2023 m. birželio 20 d. prašė atsakovės leisti atsiimti dalį grikių, bet atsakovė 2023 m. rugpjūčio 1 d. neteisėtai juos sulaikė iki ieškovė neatlygins tariamai patirtų 29 374,48 Eur sandėliavimo išlaidų. Atsakovė sąmoningai negrąžino grikių ieškovei, todėl turi prisiimti tokio sprendimo padarinius.

18.2.                      Atsakovė turi teisę gauti tik būtinąsias grikių saugojimo išlaidas už laikotarpį, kai ieškovė jų neatsiėmė, t. y. nuo jų pristatymo į atsakovės sandėlį iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (CK 6.375 straipsnio 3 dalis). Atsakovė neteisėtai sulaikė grikius, sąmoningai didindama jų saugojimo išlaidas.

18.3.                      Teismas teisingai nustatė, kad ieškovės prievolė sumokėti atsakovei negautas pajamas, kurios pagrindu atsakovė sulaikė grikius, buvo ginčytina, dėl jos pagrįstumo vyko ginčas šioje byloje, todėl sulaikymo dieną atsakovė neturėjo neginčytinos prievolės, kurios įvykdymo terminai būtų suėję.

18.4.                      Atsakovė pareikalavo sumokėti grikių saugojimo išlaidas, bet nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė nesąžiningai skaičiuoja negautas pajamas.

18.5.                      Atsakovė sulaikė 108 t grikių, nors ieškovė prašė grąžinti bent dalį grikių. Toks sulaikymas neproporcingas.

18.6.                      Atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ji turi teisę teikti sandėliavimo paslaugas, už kurias prašė priteisti negautas pajamas. Ji vykdo ne Europos Sąjungos (toliau – ES) prekių, bet muitinės prekių sandėliavimo paslaugas.

18.7.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kad grikių saugojimo laikotarpiu trūko vietos kitoms prekėms sandėliuoti ir dėl to ji atsisakė saugoti kitas prekes.

18.8.                      Atsakovė grindė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo trečiųjų asmenų taikomais trumpalaikio ES prekių saugojimo tarifais, bet ne jos taikomais tarifais. Ji nepateikė savo, kitų bendrovių ilgalaikio saugojimo tarifų, kurie yra mažesni negu trumpalaikio saugojimo tarifai. Atsakovė saugo grikius nuo 2021 metų. Tuo metu tarifai buvo mažesni. Ji pateikė duomenis apie Lietuvoje taikomus sandėliavimo tarifus, kuriais grindė priešieškinio reikalavimą. Teismas teisingai apskaičiavo visų byloje esančių trečiųjų asmenų sandėliavimo tarifų vidurkį. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

20.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.

21.       Apeliaciniame skunde keliami prekių sulaikymo instituto taikymo, laikotarpio, už kurį ieškovė turi atlyginti atsakovei prekių saugojimo išlaidas, apskaičiavimo ir jų dydžio nustatymo klausimai.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

22.       UAB „Galinta ir partneriai“ ir apeliantė „Diaspolis Sp. Z.o. o“ 2020 m. gruodžio 15 d. sudarė sutartį 3, pagal kurią apeliantė įsipareigojo nupirkti 48 t ekologiškų lukštentų grikių ir sumokėti 1 600 Eur už 1 t maišą (1 t., b. l. 66).

23.       UAB „Galinta ir partneriai“  bei apeliantė „Diaspolis Sp. Z.o. o“ 2021 m. sausio 11 d. sudarė sutartį 1, kuria  atsakovė įsipareigojo nupirkti 48 t ekologiškų lukštentų grikių ir sumokėti 1 760 Eur už 1 t (1 t., b. l. 55–57).

24.       UAB „Galinta ir partneriai“ ir apeliantė „Diaspolis Sp. Z.o. o“ 2021 m. sausio 15 d. sudarė sutartį 2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nupirkti 12 t ekologiškų lukštentų grikių ir sumokėti 1 720 Eur už 1 t (1 t., b. l. 61–63).  

25.       Apeliantės kokybės skyriaus specialistė A. V. (A. W.) 2021 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nepriklausoma laboratorija nustatė, jog parduotuose grūduose yra glifosato ir haloksifopo. Jeigu pakartotinio tyrimo rezultatai bus nesuderinami su ekologiškiems produktams taikomomis taisyklėmis, apeliantė apie tai praneš sertifikavimo įstaigai. Jeigu ieškovė pakeistų produktą tinkamu, apeliantė atsisakytų ketinimo informuoti sertifikavimo įstaigą. Apeliantė taip pat nurodė, kad transportavimo ir pranešimo pateikimo išlaidos teks ieškovei (2 t., b. l. 67, 68).

26.       Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ uždraudė UAB „Galinta ir partneriai“ tiekti į rinką nesaugius produktus, įpareigojo susigrąžinti nesaugius produktus iš vartotojų bei rinkos ir sunaikinti (2 t., b. l. 71–73).

27.       Lenkijos mokslinių tyrimų ir sertifikavimo centras SA 2021 m. spalio 25 d. konstatavo, kad grikių kruopos (partijos Nr. L210118/KR/GR/NE, L210119/KR/GR/NE, L210120/KR/GR/NE, L210121/KR/GR/NE, L210122/KR/GR/NE, L210124/KR/GR/NE, L2101025/KR/GR/NE) negali būti tiekiamos į rinką kaip ekologiškos arba neekologiškos, nes viršyta haloksifopo didžiausia leistina koncentracija (2 t., b. l. 78–80).    

28.       Į bylą pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Apeliantės atstovas advokatas V. K. 2022 m. sausio 21 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad ji, atsiimdama grikius turės sumokėti 21 094,25 Eur išlaidas, susijusias su grikių transportavimu ir sandėliavimu (2 t., b. l. 74, 75).

29.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“ ieškinį atsakovei „Grupa Diaspolis Sp. Z. o. o. sp. k.“ dėl skolos priteisimo ir  patenkino atsakovės priešieškinį – nutraukė  sutartis 1 ir 2 (civilinė byla Nr. e2-394-601/2022) (1 t., b. l. 13–22). Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi paliko nepakeistą nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. e2A-306-464/2023). Teismai konstatavo, kad ieškovė pateikė apeliantei netinkamos kokybės grikius (1 t., b. l. 23–33).  

30.       Kauno apygardos teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės „Diaspolis Sp. Z. o. o. sp. k.“ ieškinį atsakovei UAB „Galinta ir partneriai“ – nutraukė sutartį 3, priteisė ieškovei iš atsakovės 76 800 Eur už nekokybiškas prekes sumokėtą kainą, 37 177,26 Eur nuostolių atlyginimą (susijusių su grikių transportavimu ir negautas pajamas, kurios negautos ginčo grikių nepardavus tretiesiems asmenims) bei 6 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. e2-817-775/2023) (1 t., b. l. 34–38).  

31.       UAB „Galinta ir partneriai“ 2023 m. birželio 20 d. pareikalavo, kad apeliantė „Diaspolis Sp. Z. o. o.“ grąžintų 60 t ekologiškų negarintų grikių, perduotų pagal sutartis 1 ir 2, suderinti galimą prekių grąžinimo laiką bei jų buvimo vietą (1 t., b. l. 68, 69).  

32.       Apeliantės atstovas advokatas V. K. 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte nurodė, kad UAB „Galinta ir partneriai“ 2023 m. birželio 13 d. pateikė prašymą apeliantei grąžinti 108 t, 2023 m. birželio 20 d. – 48 t grikių.  Nurodytu raštu apeliantė informavo, kad sulaikė grikius iki UAB „Galinta ir partneriai“ atlygins išlaidas (žalą), susijusias su grikių sandėliavimu nuo 2021 metų. Taip pat apeliantė informavo, kad šios išlaidos didėja kiekvieną dieną. Apeliantė apskaičiavo, kad iki 2023 m. birželio 30 d. patyrė 29 374,78 Eur sandėliavimo išlaidų (1 t., b. l. 70–72).

33.        UAB „Galinta ir partneriai“ 2023 m. rugpjūčio 8 d. rašte nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, susijusių su kruopų sandėliavimu (sutarčių, sąskaitų) ir pareikalavo grąžinti 60 t pagal teismo įsiteisėjusius sprendimus (1 t., b. l. 73, 74).

34.       Apeliantės atstovas advokatas V. K. 2023 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad apeliantė pateiks prašomos kompensuoti sumos dydį patvirtinančius dokumentus, jeigu UAB „Galinta ir partneriai“ sutiks kompensuoti išlaidas (žalą), susijusias su grikių saugojimu (1 t., b. l. 75).

35.       Lodzės muitų ir mokesčių inspekcijos viršininkas suteikė apeliantei leidimą turėti laikinojo saugojimo sandėlį nuo 2019 m. sausio 15 d. (2 t., b. l. 117–120).

36.       Nuo 2023 m. lapkričio 28 d. iki 2024 m. sausio 10 d. vyko ieškovės UAB „Galinta ir partneriai“  reorganizacija atskyrimo būdu. Jos metu 2024 m. sausio 8 d. įsteigta UAB „Natuko turtas“, kuri perėmė dalį UAB „Galinta ir partneriai“ turto, įsipareigojimų bei reikalavimų. UAB „Galinta ir partneriai“ 2024 m. sausio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido UAB „Natuko turtas“ reikalavimo teisę į apeliantę reikalauti grąžinti 108 t grikių ar atlyginti nuostolius pagal nutrauktas sutartis (3 t., b. l. 56–62). 

37.       Kauno apygardos teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi pakeitė ieškovę UAB „Galinta ir partneriai“ nauja ieškove UAB „Natuko turtas“ (3 t., b. l. 64, 65).

Dėl bylos šalių teisinių santykių kvalifikavimo

38.       CPK 135 straipsnyje nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje ieškovas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir savo reikalavimą (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Ieškinio faktinį pagrindą ar ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

39.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinis kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41punktas).

40.       Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija skirta teisiniams santykiams identifikuoti, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga. Tinkamas materialiųjų teisinių santykių kvalifikavimas yra reikšmingas ne tik teismui siekiant teisingai išspręsti kilusį ginčą, bet ir nuo to, kaip teismas teisiškai kvalifikuoja šiuos santykius, gali priklausyti, ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 42 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024 35, 36 punktai).

41.       Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo atlyginti jai netiesioginius nuotolius – negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu ieškovė būtų nepažeidusi sutarčių ir pardavusi kokybiškus grikius. Apeliantė teigia, kad tuomet ji nebūtų buvusi priversta sandėliuoti ir saugoti nepriimtų ieškovės grikių ir jų užimtas sandėlio vietas panaudojusi kitų asmenų daiktams atlygintinai sandėliuoti (būtų gavusi atlyginimą už kitų asmenų daiktų sandėliavimą). Sutartyse 1, 2 ir 3 įrašyta pastaba, kad visi ginčai ir nesutarimai, atsiradę pagal šias sutartis, yra nagrinėjami pagal Lietuvos įstatymus (1 t., b. l. 57, 60, 63). Dėl to priešieškinyje pareikštam apeliantės (pirkėjos) reikalavimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 punktas). Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Apeliantė teigia, kad negalėjo suteikti kitiems asmenims sandėliavimo paslaugų dėl ieškovės sandėliuojamų grikių. Vis dėlto ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsisakė suteikti sandėliavimo paslaugas kitiems asmenims dėl sandėliuojamų ieškovės grikių.

42.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ne tik apeliantės suformuluotą reikalavimą, bet ir jį pagrindžiančias faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalys sudarė tris didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovė turėjo perduoti apeliantei ekologiškus grikius (CK 6.371 straipsnio 1 dalis). Ieškovė netinkamai įvykdė sutarties sąlygas – perdavė apeliantei netinkamos kokybės grūdus. Lenkijos nepriklausoma tyrimų laboratorija nustatė, kad grikiuose yra glifosato ir haloksifopo. Apeliantė 2021 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad grąžins iš klientų prekes į savo sandėlį, ir pasiūlė pakeisti netinkamos kokybės produktus tinkamos kokybės produktais arba ji praneš sertifikavimo įstaigai, kad pateikti grikiai neatitinka ekologiškiems produktams nustatytų reikalavimų. Lenkijos mokslinių tyrimų ir sertifikavimo centras SA nurodė, kad grikiai negali būti tiekiami į rinką. Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė UAB „Galinta ir partneriai“ tiekti juos į rinką, įpareigojo susigrąžinti nesaugius produktus iš vartotojų bei rinkos ir sunaikinti.

43.       CK 6.375 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas, atsisakęs priimti jam pagal sutartį perduotus daiktus, privalo juos saugoti (atsakingas saugojimas) ir nedelsdamas apie savo atsisakymą pranešti pardavėjui. Nurodytą pranešimą gavęs pardavėjas per protingą terminą daiktus turi atsiimti arba nurodyti pirkėjui, ką su jais daryti. Kai pardavėjas to nepadaro, pirkėjas turi teisę daiktus parduoti arba grąžinti pardavėjui (CK 6.375 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas privalo atlyginti pirkėjui būtinas daiktų saugojimo, pardavimo ar grąžinimo išlaidas (CK 6.375 straipsnio 3 dalis).

44.       Ieškovė, gavusi atsakovės 2021 m. kovo 16 d. elektroninį laišką, žinojo, kad perdavė pagal sutartis netinkamos kokybės grikius. Ieškovė nepasinaudojo apeliantės pasiūlymu pakeisti grikius. Be to, ieškovė, žinodama, kad apeliantė atsisako priimti nekokybiškus grikius, taip pat ir tai, kad ji turėjo įvykdyti Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą susigrąžinti nekokybiškus grikius, nesiėmė jokių veiksmų, nenurodė apeliantei, ką su jais daryti (CK 6.375 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliantei kilo pareiga saugoti ieškovės grikius, perduotus pagal sutartis 1, 2 ir 3, kad galėtų grąžinti juos ieškovei (CK 6.375 straipsnio 1, 2 dalys).

45.       Apeliantė pateikė į bylą duomenis, kad ji teikia tretiesiems asmenims sandėliavimo paslaugas už atlygį (2 t., b. l. 117–120, 132–134, 167, 170, 173, 176, 179) (CK 6.851 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantė turėjo saugoti (sandėliuoti) grikius dėl to, kad ieškovė perdavė netinkamos kokybės grikius, kurie negalėjo būti tiekiami į rinką, taip pat į tai, kad apeliantė verčiasi su prekių saugojimu susijusia veikla, ir daro išvadą, kad apeliantė įrodė, jog negavo pajamų už toje vietoje (t. y. nepriimtų ieškovės grikių užimtoje sandėliavimo vietoje) galėtas saugoti kitų asmenų prekes. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad apeliantė dėl neteisėtų ieškovės veiksmų patyrė nuostolius, pagrįstus realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis pajamomis. Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada apeliaciniame skunde neskundžiama, todėl teisėjų kolegija dėl jos išsamiau nepasisako.

Dėl pasinaudojimo sulaikymo teise sąlygų (CK 6.69 straipsnis)

46.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino privatinės teisės normas, kuriose reglamentuotos daikto sulaikymo sąlygos, neteisingai nusprendė, jog prievolės atlyginti žalą terminas sulaikymo dieną nebuvo suėjęs ir nekonstatuotas prievolės faktas.

47.       CK 6.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos (CK 6.69 straipsnio 2 dalis).

48.       Pagal CK 4.229 straipsnio 1 dalį, kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (CK 4.229 straipsnio 2 dalis).

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymu įtvirtinta sulaikymo teisė yra priešpriešinių prievolių vykdymo užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-469/2023, 36 punktas). 

50.       Sulaikymo teise kreditorius turi teisę pasinaudoti pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar tokia jo teisė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021, 17 punktas).

51.       Daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas. Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

52.       Apeliantė teigia, kad ji buvo priversta sandėliuoti grikius nuo 2021 m. kovo 16 d., nes ieškovė nepriėmė jos pasiūlymo pakeisti nekokybiškus grikius kokybiškais, vėliau nevykdė Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo susigrąžinti grikius iš pirkėjų ir rinkos. Apeliantė 2022 m. sausio 21 d. informavo ieškovę, kad ji, atsiimdama grikius, turės kompensuoti nuostolius, susijusius su grikių sandėliavimu. 

53.       Byloje nekilo šalių ginčo, kad apeliantė nesumokėjo ieškovei už jai perduotus grikius pagal sutartis 1 ir 2. Dėl to ieškovė kitoje byloje pareiškė reikalavimą apeliantei, kad ši sumokėtų už grikius, perduotus pagal sutartis 1 ir 2 (civilinė byla Nr. e2-394-601/2022). Taip pat šalys neginčijo, kad ieškovė sumokėjo apeliantei visas teismo priteistas sumas, t. y. grąžino 76 800 Eur už nekokybiškas prekes apeliantės ieškovei sumokėtą kainą pagal sutartį 3, taip pat 37 177,26 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. e2-817-775/2023). Ieškovė pareikalavo grąžinti grikius po to, kai įsiteisėjo teismų procesiniai sprendimai, kuriais nutrauktos sutartys 1, 2 ir 3 (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad apeliantė turi pareigą grąžinti ieškovei 108 t grikių, perduotų pagal sutartis 1, 2 ir 3.

54.       Apeliantė, reaguodama į ieškovės 2023 m. birželio mėn. reikalavimus grąžinti grūdus, 2023 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu informavo ieškovę, kad sulaikė grikius, ir pareikalavo, jog ieškovė sumokėtų grikių sandėliavimo išlaidas. Iki nurodytos datos apeliantė nebuvo nustačiusi ieškovei termino atsiimti grikius ir atlyginti grikių sandėliavimo išlaidas. Tik po to, kai teismo tvarka buvo nutrauktos grikių pirkimo–pardavimo sutartys (sutartys 1, 2, 3) ir ieškovė, grąžinusi iš apeliantės gautą kainą ir atlyginusi dalį apeliantės patirtų nuostolių, pareikalavimo juos grąžinti, apeliantė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareiškė apie grikių sulaikymą ir pateikė reikalavimą atlyginti papildomus nuostolius, t. y. grikių sandėliavimo išlaidas. Apeliantė 2023 m. gruodžio 17 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti nuostolių atlyginimą (kompensuoti grikių sandėliavimo išlaidas), nes ieškovė neatsiėmė grikių. Ieškovė nesutiko su apeliantės vienašališkai nustatyta grikių sandėliavimo kaina.

55.       CK 6.53 straipsnyje reglamentuotas prievolių įvykdymo terminas. Apeliantės 2023 m. rugpjūčio 1 d. rašte nenustatytas terminas, per kiek laiko ieškovė turi atlyginti apeliantei grikių sandėliavimo išlaidas. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė įgijo reikalavimo teisę į ieškovę, kai ši neatsiėmė apeliantei pagal sutartis 1, 2 ir 3 perduotų nekokybiškų grikių ir nepakeitė jų kokybiškais. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė pareiškimo apie grikių sulaikymą dieną (2023 rugpjūčio 1 d.) turėjo reikalavimo teisę į ieškovę.

56.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad grikių sulaikymo dieną ieškovės prievolei, kurią apeliantė nurodė kaip sulaikymo teisės pagrindą, nebuvo suėjęs įvykdymo terminas. Terminas įvykdyti apeliantės 2023 rugpjūčio 1 d. pareikštą reikalavimą suėjo ir ieškovės prievolė atlyginti nuostolius įgijo vykdytinumo požymį 2023 m. rugpjūčio 9 d. (po septynių dienų nuo apeliantės 2023 m. rugpjūčio 1 d. pareikalavimo atlyginti su grikių sandėliavimu susijusius nuostolius) (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Pirmiau nurodyta, kad apeliantė priešieškinį pareiškė 2023 m. gruodžio 17 d. Tai, kad apeliantė 2022 m. sausio 21 d. informavo ieškovę, jog, atsiimdama grikius pastaroji turės atlyginti su grikių transportavimu ir sandėliavimu susijusias išlaidas, nepagrindžia prievolės atlyginti negautas pajamas (kitus nuostolius, bet ne su grikių transportavimu ir sandėliavimu susijusias išlaidas) dydžio ir jos vykdytinumo. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė anksčiau negu iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. būtų nustačiusi konkretų terminą nurodytai prievolei (kompensuoti negautas sandėliavimo pajamas) įvykdyti. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų nurodžiusi konkrečią datą, kada ieškovė galėtų atsiimti grikius. Situacija, kai, per protingą terminą pardavėjui neatsiėmus pirkėjo nepriimtų prekių, pirkėjas nesiima CK 6.375 straipsnyje nustatytų veiksmų, pareiškia, kad sulaiko nepriimtas prekes, ir suėjus, protingam terminui, negrąžina nepriimtų prekių bei tokiais veiksmais didina reikalaujamų atlyginti negautų pajamų dydį neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Tai – nuostoliai, prie kurių padidėjimo prisideda pats kreditorius, todėl jų rizika tenka pačiam kreditoriui. Pažymėtina, kad pagal CK 6.259 straipsnio 2 dalį, kreditorius turi pareigą imtis priemonių nuostoliams sumažinti ir jų nedidinti. Taigi, apeliantė, iki pirmiau nurodytos datos nenustačiusi termino prievolei įvykdyti, nenurodžiusi aiškių prievolės įvykdymo sąlygų, nepagrindusi prievolės dydžio (negautų pajamų už sandėliavimo paslaugas kitiems asmenims dydžio), neteisingai remiasi CK 6.35 straipsniu, 6.63 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi.

57.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad daikto sulaikymo tikslas – paskatinti skolininkę greičiau įvykdyti prievolę. Apeliantė sulaikė grikius, kuriuos turėjo atsiimti ieškovė ir kuriuos grąžinti ji jau buvo pareikalavusi. Ieškovei pareikalavus grąžinti grikius, o apeliantei juos sulaikius, didėja apeliantės negautų pajamų, kurias turėtų atlyginti ieškovė, dydis. Apeliantės pasinaudojimas sulaikymo teise nelaikytinas proporcinga priemone jos pažeistoms teisėms ginti. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.69 ir CK 4.229 straipsnius, kuriuose reglamentuotos daikto sulaikymo sąlygos, todėl pagrįstai negautas pajamas apeliantei priteisė iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 

Dėl pirkėjai (apeliantei) atlygintinų nuostolių, susijusių su nepriimtų prekių (nekokybiškų grikių) sandėliavimu, dydžio

58.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ne tik laikotarpį, už kurį ieškovė turi atlyginti atsakovei nuostolius, susijusius su grikių saugojimu, bet ir jų dydį. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai sumažino sandėliavimo kainą nuo 2,32 Eur (10 PLN) iki 0,23 Eur už vieno padėklo sandėliavimą už vieną parą. Apeliantės mažiausia vieno padėklo sandėliavimo vienos paros kaina – 1,5 PLN (0,35 Eur), taip pat taikomas 10 PLN (2,30 Eur) vienkartinis padėklo pakrovimo mokestis. Tokių paslaugų kaina Lietuvoje – nuo 0,19 Eur iki 0,34 Eur, Lenkijoje – nuo 0,34 Eur iki 0,76 Eur. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas vidutinę sandėliavimo rinkos kainą, neteisingai atsižvelgė ir į kainas Lietuvos rinkoje, nes turėjo įvertinti sandėliavimo paslaugų kainas tik Lenkijos rinkoje (CK 6.843 straipsnio 2 dalis).

59.       Ieškovė teigia, kad apeliantė neturi teisės savo sandėliuose saugoti ES prekių, todėl turi teisę reikalauti atlyginti tik būtinas grikių saugojimo išlaidas, pavyzdžiui, elektros energijos, šildymo; apeliantė pateikė į bylą trečiųjų asmenų prekių trumpalaikio saugojimo įkainius, bet nenurodė savo ilgalaikio saugojimo įkainių, kurie yra mažesni; apeliantė saugo grikius nuo 2021 metų, tuo metu ilgalaikio saugojimo tarifai buvo mažesni.

60.       Apeliantė pateikė įrodymus, kad ji teikė ilgalaikio sandėliavimo paslaugas, taip pat ir sandėliavo prekes, pagamintas ES. Dėl to atsiliepime į apeliacinį skunde neteisingai nurodyta, kad apeliantė neturi teisės teikti ilgalaikio sandėliavimo paslaugas.

61.       Akcentuotina tai, kad apeliantei atsirado pareiga saugoti grikius po to, kai ieškovė nepasinaudojo pasiūlymu pakeisti netinkamos kokybės ekologiškus grikius tinkamos kokybės grikiais ir neatsiėmė jų. Apeliantė negalėjo žinoti, kiek laiko ji turės saugoti ieškovės grikius: dieną, savaitę, mėnesį, metus, keletą metų. Ši aplinkybė priklausė išskirtinai nuo ieškovės valios. Ieškovė žinojo, kad ji turi pareigą susigrąžinti grikius iš vartotojų ir rinkos bei juos sunaikinti, bet nesiėmė jokių veiksmų. Ieškovė, sužinojusi, kad grikiai dėl savo kokybės negali būti patiekti į rinką, galėjo juos iš karto susigrąžinti iš apeliantės. Nustatytos aplinkybės, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus: perdavė apeliantei nekokybiškas prekes, paaiškėjus prekių kokybės trūkumams, jų nepakeitė, neįvykdė Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos sprendimo susigrąžinti grikius ir juos sunaikinti, delsė susigrąžinti grikius, nėra pagrindas taikyti ilgalaikių prekių saugojimo įkainių tik dėl jų saugojimo termino. Ieškovė žinojo, kad prekės dėl jos pačios neveikimo sandėliuojamos Lenkijoje, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sandėliavimo įkainį, nepagrįstai atsižvelgė į prekių ilgalaikio sandėliavimo įkainius, taikomus Lietuvoje. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad jos patirti nuostoliai turėjo būti apskaičiuoti tik pagal Lenkijoje įprastai taikomus prekių sandėliavimo įkainius. Nurodytos pozicijos teisėjų kolegija laikosi vadovaudamasis CK 6.198 straipsnio 1 dalimi. Pagal nurodytą teisės normą, kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai apeliantė (Lenkijos pirkėja) nepriimtas prekes sandėliavo (saugojo) Lenkijoje. Dėl to joje įprastai taikomi sandėliavimo įkainiai turėjo būti taikomi apskaičiuojant apeliantės nuostolius.

62.       Apeliantė nurodė, kad jos sandėliavimo paslaugų kainą sudaro 10 PLN (2,32 Eur (2024 m. birželio 13 d. Eur ir Lenkijos zloto kursas – 4,309)) vienkartinis padėklo pakrovimo (pristatymui saugoti) mokestis už vieną padėklą ir 1,5 PLN (0,35 Eur) sandėliavimo kaina už vieną padėklą už vieną parą. Tokiomis sąlygomis ji teikia paslaugas tretiesiems asmenims (2 t., b. l. 126, 127). 

63.       Apeliantė jai atlygintų išlaidų, susijusių su grikių saugojimu, dydį skaičiuoja pagal tokią formulę: (palečių skaičius x vieno padėklo sandėliavimo kaina už vieną parą x sandėliavimo dienų skaičius + vienkartinis pakrovimo mokestis).

64.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, ieškovei pareikalavus grąžinti grikius, apeliantė nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nepagrįstai pasinaudojo sulaikymo teise. Dėl to pirmosios instancijos teismas apeliantei atlygintinų grikių sandėliavimo išlaidų dydį teisingai apskaičiavo iki nurodytos dienos. Apeliantė žinojo, kad, negrąžinus grikių ieškovei, padidės taip pat ir jų saugojimo išlaidos. Taigi, apeliantė galėjo išvengti didesnių grikių saugojimo išlaidų, grąžindama juos ieškovei, kai ši jų pareikalavo.

65.       Nustačius, kad turėjo būti taikoma 0,35 Eur vieno padėklo sandėliavimo kaina už vieną parą, patirtos išlaidos apskaičiuotinos atsižvelgiant taip pat į tai, kad grikių partijas apeliantė pradėjo saugoti skirtingais laikotarpiais: nuo 2021 m. kovo 23 d., 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. balandžio 1 d. ir 2021 m. balandžio 20 d. 

66.       Už grikių partijos Nr. L210118/KR/GR/NE (9 t) saugojimą (sandėliavimą) nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (833 dienos) – 2 626,27 Eur ((9 x 0,35 x 833) + 2,32 = 2 626,27).

67.       Už grikių partijos Nr. L210119/KR/GR/NE (14 t) saugojimą nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (833 dienos) – 4 084,02 Eur ((14 x 0,35 x 833) + 2,32 = 4 084,02).

68.       Už partijos Nr. L210120/KR/GR/NE (18 t) saugojimą nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (861 dienos) – 5 426,62 Eur ((18 x 0,35 x 861) + 2,32 = 5 426,26).

69.       Už partijos Nr. L210121/KR/GR/NE (12 t) saugojimą nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (861 dienos) – 3 618,52 Eur ((12 x 0,35 x 861) + 2,32= 3 618,52).

70.       Už partijos Nr. L210121/KR/GR/NE (7 t) saugojimą nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (852 dienos) – 2 089,72 Eur ((7 x 0,35 x 852) + 2,32 = 2 089,72).

71.       Už partijos L210122/KR/GR/NE (23 t) saugojimą nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (860 dienos) – 6 925,32 Eur ((23 x 0,23 x 860) + 2,32 = 6 925,32 Eur).

72.       Už partijos Nr. L210122/KR/GR/NE (1 t) saugojimą nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (833 dienos) – 293,87 Eur ((1 x 0,35 x 833) + 2,32 = 293,87).

73.       Už partijos Nr. L210124/KR/GR/NE (19 t) saugojimą nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (860 dienos) – 5 721,32 Eur ((19 x 0,35 x 860) +2,32 = 5 721,32).

74.       Už partijos Nr. L210124/KR/GR/NE (5 t) saugojimą nuo 2021 m. kovo 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (860 dienos) – 1 507,32 Eur ((5x0,35x860) +2,32= 1 507,32).

75.       Taigi, apeliantė patyrė 32 292,98 Eur (2 626,27 + 4 084,02 + 5 426,62 + 3 618,52 + 2 089,72 + 6 925,32 + 293,87 + 5 721,32 + 1 507,32 = 32 292,98) nuostolių, susijusių su grikių saugojimu, kuriuos jai turi atlyginti ieškovė. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

76.       Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

77.       Apibendrindama visa tai, kas šioje nutartyje pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, padidinant apeliantei atlygintinus nuostolius iki 32 292,98 Eur. Kita apskųsto sprendimo dalis paliekama nepakeista. 

78.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

79.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

80.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

81.       Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).

82.       Teisėjų kolegija pakeičia apskųstą sprendimą, todėl iš naujo paskirsto pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 6 043,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, įvertino, kad patenkino ieškinio reikalavimus ir priteisė ieškovei 6 043,31 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ieškovės reikalavimų išnagrinėjimo rezultatas nepasikeitė, todėl jos nurodytos bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

83.       Patenkinus iš dalies atsakovės apeliacinį skundą, iš naujo paskirstomos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė patyrė 7 490,18 Eur. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 81,63 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl atsakovei priteistina iš ieškovės 6 115,05 Eur bylinėjimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

84.       Atsakovė pateikė į bylą duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 3 193 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 800 Eur už teisines paslaugas ir 393 Eur žyminio mokesčio), ieškovė – 842,16 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šalys pridėjo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitas faktūras, atliktų darbų ataskaitas, mokėjimo nurodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinusi šalių patirtų išlaidų dydį, daro išvadą, kad jis pagrįstas, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

85.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, pakeista apskųsto teismo sprendimo dalis – padidintinas atsakovei atlygintinų nuostolių dydis, t. y. patenkinta 31,69 proc., atmesta 68,31 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ir proporcingai paskirsto šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei iš ieškovės priteistina  (3 193 Eur x 31,69 proc. : 100 proc. = 1 011,86 Eur), ieškovei iš atsakovės – 575,28 Eur (842,16 Eur x 68,31 proc.: 100 proc. = 575,28 Eur). Iš viso ieškovei priteistina iš atsakovės 6 618,59 Eur (6 043,31 + 575,28 = 6 618,59), atsakovei iš ieškovės – 7 126,91 Eur (6 115,05 +1 011,86 = 7 126,91) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priešpriešinį įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 508,32 Eur  bylinėjimosi išlaidų (7 126,91 - 6 618,59 = 508,32).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3  punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Patenkinti ieškinį, patenkinti iš dalies patikslintą priešieškinį.

Įpareigoti atsakovę Lenkijos Respublikoje registruotą bendrovę „Diaspolis Sp. Z. o. o.“ (juridinio asmens kodas 100932551) grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Natuko turtas“ (juridinio asmens kodas 306656893) 108 (šimtą aštuonias) tonas grikių, parduotų pagal 2021 m. sausio 11 d. sutartį Nr. V16-386, 2021 m. sausio 15 d. sutartį Nr. V16-390 ir 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį Nr. V16-379.

Priteisti atsakovei Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „Diaspolis Sp. Z. o. o.“ (juridinio asmens kodas 100932551) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Natuko turtas“ (juridinio asmens kodas 306656893) 32 292,98 Eur (trisdešimt du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 98 euro centus) nuostolių atlyginimą ir 6 (šešių) proc. procesines palūkanas už 32 292,98 Eur (trisdešimt du tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 98 euro centus) nuo priešieškinio priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti kitą priešieškinio dalį.

Priteisti atsakovei Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei „Diaspolis Sp. Z. o. o.“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Natuko turtas“ 508,32 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.