Civilinė byla Nr. e2-682-866/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00365-222-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.5; 3.2.6.1; 3.2.6.2; 2.7.4.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
sekretoriaujant Audingai Petrauskienei,
dalyvaujant ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ atstovui advokatui Gediminui Pranevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūta“ atstovei advokatei Justinai Nikei,
trečiojo asmens Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro atstovei A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „NAUJOJI RŪTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Rūta“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 2Ap–2182 panaikinimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NAUJOJI RŪTA“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Nr. 2Ap–2182 ir priimti naują sprendimą – įregistruoti UAB „Naujoji rūta“ vardu žodinį prekių ženklą „NAUJOJI RŪTA“ (paraiškos Nr. 2020 0670, paduota 2020 m. balandžio 23 d.) Nicos klasifikacijos 30 klasės prekėms: konditerijos gaminiai, konditerijos gaminiai su migdolais, miltiniai konditerijos gaminiai, saldieji konditerijos gaminiai, sausainiai, šokoladu glaistyti riešutai, vafliai, zefyrai (konditerija), karamelės (saldainiai), šokoladas ir šokoladiniai saldainiai, saldainiai su minkštu įdaru, šaltmėtiniai saldainiai, saldainiai, kava, arbata, šokoladu glaistyti džiovinti vaisiai ir uogos bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė teigia, kad Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB) nepagrįstai neatsižvelgė į jo argumentus, kad nepaisant sutampančio žymens „Rūta“, atsakovės ir ieškovės prekių ženklai pasižymi reikšmingais vizualiniais, fonetiniais ir semantiniais skirtumais, kurie neleis vartotojui suklysti, sprendžiant dėl prekių kilmės šaltinio ir pasirenkant prekes.
3. Nurodo, kad žodiniuose ženkluose ar ženkluose, turinčiuose žodinį elementą, pirmoji dalis paprastai yra ta, kuri pirmiausia atkreipia vartotojo dėmesį, todėl bus įsimenama aiškiau nei likusi žymens dalis. Pažymi, jog ieškovės prekių ženklas yra sudarytas iš dviejų žodžių, kurių pirmasis – „Naujoji“ – yra ilgas triskiemenis būdvardis, pirmiausia atkreipiantis vartotojo dėmesį tiek vizualiai, tiek fonetiškai ir semantiškai bei formuojantis iš esmės skirtingą bendrąjį įspūdį, kurį dar labiau sustiprina išraiškingi atsakovės ženklų grafiniai elementai.
4. Teigia, kad ginčo prekių ženklas atitinka ilgametį ieškovės juridinio asmens pavadinimą, kas eliminuoja visuomenės klaidinimo tikimybę. Pažymi, kad VPB Sprendime nurodė, jog visuomenės suklaidinimo tikimybė preziumuojama, kuomet lyginamieji ženklai yra panašūs bei prekės ar paslaugos, kurioms žymėti skirti ženklai, yra tapačios ar panašios, tačiau, darydamas tokią išvadą, VPB nepagrįstai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą taisyklę, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai, atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis; o tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013 ir kt.).
5. Pažymi, kad visuomenės suklaidinimo galimybė inter alia apima ir suklaidinimą dėl prekių komercinės kilmės šaltinio. Nurodo, kad vertinant suklaidinimo tikimybę atsižvelgiama į numanomą protingai atidaus bei apdairaus paprasto vartotojo suvokimą. Nagrinėjamu atveju yra jau trisdešimt metų rinkoje koegzistuojančių žymenų konfliktas. Nurodo, kad konditerijos gaminių/saldainių pirkėjams Lietuvoje yra nuo seno žinoma, kad atitinkamą produkciją Šiauliuose gamina tiek UAB „Rūta“, tiek ir UAB „Naujoji Rūta“. Ieškovė pažymi, kad minėti gamintojų pavadinimai yra pagrįstai ir teisėtai nurodomi ant gaminių pakuočių, kas tuo pačiu atlieka ir prekių ženklų funkciją (atskiria vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių).
6. Pažymi, jog dėl juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo santykio kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška; pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 straipsnio 1 dalis); antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis); tačiau nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė; jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas, atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630-701/2015).
7. Nurodo, kad Europos Bendrasis Teismas yra pažymėjęs, kad prekių ženkle naudojamas įmonės (verslo) pavadinimas patraukia visuomenės dėmesį, nes atlieka papildomą kilmės šaltinio funkciją (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Nr. T-358/15, EU:T:2016:490, § 42).
8. Pabrėžia, kad dar 2000 m. sausio 25 d. priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2000 tarp tų pačių šalių buvo konstatuota, jog „bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo nustatinėti ir konstatuoti, kad ieškovo [A. G. Lietuvių saldainių fabriko „Rūta”], kaip registruoto prekės ženklo savininko teisės yra pažeidžiamos ir tuomet, kai atsakovas [AB „Naujoji Rūta”] žymenį „Rūta” naudoja kaip sudėtinę registruoto firmos vardo dalį, nes šioje byloje ieškovė neinicijavo ginčo dėl atsakovo firmos vardo, pažeidžiančio ieškovo, kaip registruoto prekės ženklo savininko teises”.
9. Pažymi, kad atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2000 tarp tų pačių šalių buvo pripažinta, jog pagrįstai buvo atmestas atsakovės priešieškinys dėl tariamai neteisėto ieškovės firmos vardo „Naujoji Rūta” naudojimo.
10. Nurodo, kad ieškovės juridinio asmens pavadinimas „Naujoji Rūta” yra teisėtai naudojamas nuo 1993-iųjų – beveik 30 metų. Vienareikšmiškai galima teigti, jog jeigu įmonės pavadinimas neklaidina vartotojų, tai ir jam tapatus Ginčo prekių ženklas painiavos negali sukelti. Priešingai, juridinio asmens pavadinimui tapatus Ginčo prekių ženklas tuo pačiu suteikia informaciją dėl prekių kilmės šaltinio ir įgalina vartotojus neklystant atskirti vieno gamintojo (ieškovės) prekes nuo kito gamintojo (atsakovės) prekių.
11. Teigia, kad Ginčo prekių ženklas buvo ilgą laiką naudotas prekėms žymėti, o atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė pažymi, kad VPB nepasisakė dėl Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 12 straipsnio taikymo nagrinėjamo ginčo atveju, todėl su tuo susijusius argumentus ieškovė pakartoja ieškinyje.
12. Nurodo, kad, nepaisant buveinės registracijos adreso Vilniuje, ieškovė ir atsakovė yra Šiaulių miesto įmonės. Pažymi, kad šis faktas papildomai demonstruoja, jog atsakovei yra žinoma, kad visą ieškovės veikimo laiką žymuo „NAUJOJI RŪTA” buvo naudojamas ne tik kaip juridinio asmens pavadinimas, bet ir atliko prekių ženklo funkciją, atskirdamas vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų, o tai matyti iš įrodymų, kuriuos ieškovė pridėjo ieškinyje.
13. Nurodo, kad PŽĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad ankstesnio ženklo savininkas neturi teisės prašyti pripažinti Lietuvos Respublikoje įregistruoto vėlesnio ženklo registracijos negaliojančia prekėms ar paslaugoms, kurioms vėlesnis ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje, jeigu tokio ženklo savininkas apie tai žinodamas penkerius metus iš eilės neprieštaravo, kad būtų naudojamas vėlesnis ženklas.
14. Teigia, jog atsakovas žinojo, kad ieškovė savo veikloje naudoja ir kokiu būdu naudoja Ginčo prekių ženklą, tačiau 2000 m. pasibaigus šalių teisminiams ginčams, atsakovė daugiau jokių pretenzijų ieškovui nereiškė. Pažymi, kad nėra pagrindo atsisakyti registruoti Ginčo prekių ženklą, nes ieškovės ir atsakovės prekių ženklai jau šiuo metu sėkmingai koegzistuoja rinkoje, o Ginčo prekių ženklo registracija šios situacijos nepakeis ir atsakovės interesų nepažeis.
15. Ieškovė dublike palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad turi būti ypač atsižvelgta į žymenų ilgalaikį koegzistavimą rinkoje.
16. Atsakovė UAB „Rūta“ (toliau – ir atsakovė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškovės ieškinį atmesti ir Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 2Ap–2182 palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Atsakovė teigia, kad ieškovės ir atsakovės prekių ženklams yra būdingas vizualinis panašumas. Pažymi, kad remiantis Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos Europos Sąjungos prekių ženklų nagrinėjimo gairėmis, vien aplinkybė, jog tarpusavyje yra lyginami vaizdinis bei žodinis prekių ženklai, savaime nelemia šių prekių ženklų (žymenų) nepanašumo (Gairių C dalies 2 skirsnio 4 skyriaus 3.4.1.2 p.). Sudėtinis prekių ženklas laikomas panašiu į kitą prekių ženklą, tapatų vienai iš sudėtinio prekių ženklo sudedamųjų dalių ar panašų į ją, jei pastaroji dominuoja bendrame sudėtinio prekių ženklo sukurtame įspūdyje. Taigi, atliekant sudėtinio prekių ženklo vienos ar kelių sudedamųjų dalių dominavimo vertinimą, būtina atsižvelgti į kiekvienos iš šių sudedamųjų dalių būdingąsias savybes.
18. Pažymi, kad vertinant ieškovės pareikšto registruoti prekių ženklo NAUJOJI RŪTA vizualinį panašumą su atsakovės prekių ženklais turi būti vertinamas šiuose ženkluose pasikartojantis ir juose dominuojantis žodinis elementas RŪTA, kuris, kaip, atsakovės nuomone, teisingai pažymėta skundžiamo Apeliacinio skyriaus sprendimo motyvuojamojoje dalyje, atsakovės prekių ženklų kompozicijose itin aiškiai išsiskiria savo padėtimi ir yra skiriamasis jų elementas.
19. Teigia, kad žodinis elementas RŪTA prekių ženkle Rūta (fig.) yra išpildytas paryškintu stilizuotu šriftu ir dominuoja šio prekių ženklo sukurtame įspūdyje. Prekių ženklo Rūta ANNO 1913 (fig.) žodiniai elementai (ANNO, 1913) ir grafiniai elementai (ovalo figūra, žoliniai augalo motyvai) dėl vaizdinių elementų išpildymui pasirinktų dizaino elementų ir/ar dydžio yra gerokai mažiau pastebimi ir sunkiau įsimenami, todėl šio atsakovės prekių ženklų suvokimo įspūdžiui didžiausią įtaką taip pat daro žodinis elementas RŪTA. Prekių ženklo RŪTA (fig.) žodinis elementas RŪTA prekių ženklo kompozicijoje yra lygiavertis grafiniam žolinio augalo vaizdui, kuris savo prasminiu suvokimu yra sietinas su žodiniu elementu, ir kartu su juo dominuoja. Šis dominuojantis atsakovės prekių ženklų elementas yra visiškai inkorporuotas į ieškovės pareikštą registruoti prekių ženklą ir sutampa su jo skiriamuoju elementu.
20. Atsakovė pažymi, kad pagal lietuvių kalbai būdingą sintaksės sistemą, linksniai lietuvių kalboje vartojami parodyti žodžio vaidmenį žodžių junginyje ar sakinyje. Derinimo, valdymo arba šliejimo būdu sintaksiniu ryšiu susiję savarankiškos kilmės žodžiai, žodžių junginyje turintys pažyminio, papildinio, įvairių aplinkybių reikšmę, yra laikomi priklausomaisiais (žalia giria, miško paukštis, mėlynasis bokštas ir pan.). Jie žodžių junginyje, priešingai nei deklaratyviai teigiama ieškinyje, atlieka apibūdinamąją funkciją ir yra laikytini silpnais prekių ženklo elementais, kurių suinteresuota visuomenė paprastai nelaiko dominuojančiu prekių ženklu sudarytame bendrame įspūdyje. Nurodo, kad būtent žodis RŪTA ieškovės pareikštą registruoti prekių ženklą sudarančiame junginyje yra pagrindinis dėmuo.
21. Nurodo, kad Bendrosios praktikos 4.4.2. dalyje „Skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų neįtraukimas“ nurodyta, kad skiriamojo požymio neturinčių elementų (pavyzdžiui, elemento „BIO“, žodžio „SUPER“, artikelių) neįtraukimas į naudojimas nepakeičia registruoto prekių ženklo skiriamojo požymio. Analogiškai dėl savo funkcinių ypatumų žodžių junginyje NAUJOJI RŪTA turi būti vertintinas ir žymuo NAUJOJI.
22. Pažymi, kad regimojo įspūdžio aspektu palyginus ieškovės ir atsakovės prekių ženklų skiriamuosius ir dominuojančius elementus, akivaizdu, kad šie žymenys yra labai panašūs. Nurodo, kad ieškovės prekių ženkle žodinis elementas RŪTA pateikiamas kartu su aprašomuoju terminu NAUJOJI, o atsakovės prekių ženkluose su papildomais grafiniais ir/ar žodiniais elementais, šie diferenciniai elementai dėl apibūdinančio turinio, vaizdiniam išpildymui pasirinktų dizaino elementų ir/ar dydžio nėra reikšmingi bendrame įspūdyje.
23. Atsakovė teigia, kad dominuojantį atsakovės prekių ženklų elementą įterpus į ieškovės pareikštą registruoti prekių ženklą, ieškovės prekių ženkle jis bus tariamas ir girdimas tapačiai, todėl fonetiniu aspektu ieškovės ir atsakovės prekių ženklų suvokimo įspūdį formuojantys žodiniai elementai yra tapatūs. Nurodo, kad ieškovės pareikšto registruoti prekių ženklo NAUJOJI RŪTA žodinis elementas NAUJOJI savo buvimu šiam žodžių junginiui nesuteikia jokios specifinės prasmės.
24. Pažymi, kad žodį „naujas“ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas apibrėžia kaip „neseniai, padarytą, atsiradusį, įgytą“, „šviežią“, „priklausantį netolimai praeičiai ar dabarčiai“, „anksčiau nežinotą“, „nepakankamai pažįstamą, mažai žinomą arba dar nežinomą“, „kitokį, negu anksčiau buvęs“, „einantį iš eilės, kitą“. Atsakovė teigia, kad žodžių junginys NAUJOJI RŪTA suinteresuotos visuomenės bus suvokiamas per sąsają su gerai žinoma, ankstesne RŪTA, tai yra kaip dar viena – neseniai padaryta, kitokia, negu esama, kita – Nicos klasifikacijos 30 klasės prekių, žymimų prekių ženklu RŪTA, versija ar linija.
25. Nurodo, kad Prekių ženklų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.
26. Pažymi, kad suklaidinimo galimybė (įskaitant susiejimo galimybę) atsiranda tuomet, kai yra rizika, kad visuomenė gali patikėti, jog atitinkamos prekės ar paslaugos, darant prielaidą, kad jos pažymėtos nagrinėjamais prekių ženklais, yra iš tos pačios įmonės arba atitinkamais atvejais – iš ekonominius ryšius palaikančių įmonių.
27. Nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nustatęs, jog suklaidinimo galimybė turi būti vertinama bendrai, atsižvelgiant į visus su bylos aplinkybėmis susijusius veiksnius; šis vertinimas priklauso nuo daugelio elementų, visų pirma nuo prekių ženklo žinomumo rinkoje, nuo to, ar visuomenė gali šiuos du prekių ženklus susieti, ir nuo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumo (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. 111/11/1997). Atliekant bendrąjį suklaidinimo galimybės vertinimą lemiamą vaidmenį atlieka būtent tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamų prekių ar paslaugų prekių ženklus.
28. Pažymi, kad teismai laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai prekės, kurioms žymėti yra skirti šie ženklai, taip pat yra tapačios (o šiuo atveju prekės yra tapačios – saldainiai, šokoladiniai saldainiai ir konditerijos gaminiai) suinteresuotos visuomenės dalies suklaidinimo laipsnis yra aukštesnis.
29. Nurodo, kad nepriklausomos tyrimų bendrovės atsakovės užsakymu atlikta ir protesto nagrinėjimo metu pateikta Baltijos tyrimai atlikta reprezentatyvi prekių ženklo RŪTA žinomumo apklausos ataskaita vienareikšmiškai patvirtina atsakovei priklausantiems prekių ženklams būdingą stiprų skiriamąjį požymį ir visuomenės suklaidinimo galimybės buvimą.
30. Pažymi, jog visuomenės nuomonės apklausos duomenimis prekių ženklus RŪTA ir NAUJOJI RŪTA panašiais įvardijo net 61 proc. apklaustųjų, kai tuo tarpu ginčo prekių ženklai nepanašūs buvo tik 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.
31. Atkreipia dėmesį, kad visuomenės apklausos duomenimis nuo 58 iki 61 proc. apklaustųjų mano, jog ginčo ženklais pažymėtas prekes gamina tas pats arba susiję gamintojai, kas reiškia, kad respondentai, kildindami prekės ženklus iš to paties kilmės šaltinio, iš esmės klysta. Tuo tarpu tai, kad prekes, ženklinamas ginčo ženklais gamina nesusijusios įmonės, nurodo tik 27-29 proc. apklaustųjų.
32. Pažymi, jog teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, jog vartotojas prekių ženklus paprastai suvokia kaip visumą ir detaliai nenagrinėja atskirų jų detalių, todėl kuo panašesnės yra prekės, kurioms ženklai yra naudojami, tuo mažesnio pačių ženklų panašumo laipsnio pakanka tam, kad būtų pripažinta visuomenės klaidinimo tikimybė. Be to, paprasto vartotojo pastabumo lygis gali kisti, nelygu nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorija. Nagrinėjamu atveju, prekės yra kasdienio vartojimo, todėl vartotojo atidumo laipsnis vertintinas kaip žemas, atitinkamai suklaidinimo galimybė padidėja.
33. Teigia, kad vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę, taip pat svarbu paminėti, kad šiuo atveju visuomenės klaidinimas dėl ginčo ženklų panašumo yra ne tik teorinis (ko, vadovaujantis teismų praktika, pakanka klaidinančiam panašumui pripažinti), bet ir realus. Pažymi, kad pasirinkdami ieškovę arba atsakovę kaip kontaktinį asmenį klysta tiek šokolado vartotojai, tiek tiekėjai (tai patvirtina į protesto medžiagą pateiktų skirtingų susirašinėjimų su trečiaisiais asmenimis dėl produkcijos asortimento, kokybės, prekių ir paslaugų).
34. Atsakovė nurodo, kaip matyti iš nurodytos apklausos rezultatų, žodinį atsakovui priklausantį prekių ženklą „Rūta“ žino ir spontaniškai atpažįsta 4 iš 5 (net 79 proc.) Lietuvos Respublikos visuomenės narių, vyresnių nei 18 metų amžiaus. Daugiau kaip pusė jų (44 proc.) nurodė, kad suinteresuoto asmens prekių ženklą RŪTA žino 10 ir daugiau metų, o 62 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos Respublikos gyventojų – daugiau kaip 6 metus. Atsakovė teigia, kad reiškia, jog daugiau kai pusė prekių ženklą RŪTA iš tikrųjų žinančių asmenų šį prekių ženklą žino ilgą laiką ir kad tokio ilgalaikio žinomumo didelei visuomenės daliai prekių ženklas RŪTA yra įgijęs stiprų skiriamąjį požymį konditerijos gaminiams, saldainiams ir šokolado gaminiams.
35. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, tai yra tolygu ryšiui tarp ženklų, sudarančiam pagrindą suinteresuotai visuomenei tikėtis, kad šiais prekių ženklais pažymėtų prekių gamintojai veikia bendrai, o jais pažymėtos prekės turi tą pačią susijusią kilmę, ir galinčiam pozityviai paveikti vartotojo pasirinkimą kito gamintojo prekių atžvilgiu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Nr. C-252/07 Intel Corporation).
36. Teigia, kad vidutinis pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus saldainių ir šokolado gaminių vartotojas, kuris žino prekių ženklą RŪTA, pamatęs prekių ženklu NAUJOJI RŪTA pažymėtus saldainius ar šokolado produktus, prisimins ankstesnį jam žinomą atsakovės prekių ženklą RŪTA ir ginčijamą prekių ženklą NAUJOJI RŪTA susies būtent su atsakovu.
37. Pažymi, kad susiklosčiusi situacija silpnina atsakovės naudojamo žymens skiriamąjį požymį, kuris yra ilgų, nuoseklių ir plataus masto pastangų bei investicijų rezultatas, o Prekių ženklo NAUJOJI RŪTA registracija leistų pareiškėjui dar plačiau pasinaudoti suinteresuoto asmens įdirbiu, pripažintu vartotojų ir kitų rinkos dalyvių, finansinės naudos gavimui (angl. free riding).
38. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2000 konstatuota, jog žymens „Rūta“ naudojimas ieškovės veikloje, žymint prekes ir paslaugas, patenkančias į 30, 35, 41 ir 42 klases pagal Nicos klasifikaciją, pažeidžia atsakovės – UAB „Rūta“ kaip prekių ženklų, Reg. Nr. 24016, 24017, savininko teises ir todėl ieškovui minėtu teismo sprendimu yra uždrausta naudoti žodinį žymenį „Rūta“ savo ūkinėje komercinėje veikloje. Atitinkamai, ieškovė, siekdama registruoti ginčijamą prekių ženklą, pažeidžia minėtą nutartimi teismo nustatytą ir galiojantį draudimą.
39. Pasisakydama dėl Prekių ženklų įstatymo 12 straipsnyje nurodytos toleravimo (t. y. prekių ženklo registracijos neginčijimo) taisyklės taikymo, atsakovė pažymi, kad ja gali būti remiamasi tik įregistruotų vėlesnių prekių ženklų atžvilgiu, taikant Prekių ženklų įstatymo 58 straipsnyje numatytas ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia arba panaikinimo procedūras. Ši nuostata nėra taikoma protesto procedūroje, todėl Apeliacinis skyrius pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės argumentus, susijusius su Prekių ženklų įstatymo 12 straipsnio taikymu.
40. Pažymi, kad plačiai pasisakydama dėl toleravimo taisyklės, ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas ilgą laiką neprieštaravo nuosekliam, nuolatiniam ir nenutrūkstamam ginčo prekių ženklo NAUJOJI RŪTA naudojimui saldainiams, šokoladiniams saldainiams ar kitiems konditerijos gaminiams žymėti. Ieškinyje pateikiami selektyviai atrinkti juridinio asmens pavadinimo naudojimo pavyzdžiai (buveinės iškaba, reklaminės priemonės, produkcijos dėžučių pavyzdžiai) yra nepakankami patvirtinti ieškovės pareikšto registruoti prekių ženklo naudojimą tikslu žymėti Nicos klasifikacijos 30 bei 35 klasės prekes ar paslaugas, o ne naudoti šį žymenį kaip juridinio asmens pavadinimą.
41. Teigia, kad įvertinus, kad žymuo NAUJOJI RŪTA nebuvo naudojamas žymėti 30 bei 35 klasės prekes ir paslaugas ir atsižvelgiant į kitas žemiau nurodomas faktines aplinkybes, laikytina, kad ginčo prekių ženklas yra pareikštas registruoti turint nesąžiningų ketinimų.
42. Atsakovė pastebi, kad ieškovė ginčijamą prekių ženklą pateikė registruoti po akcininkų pasikeitimo (viešai skelbiamais duomenimis ieškovę 2018 metais įsigijo AB „Vilniaus pergalė“, kuris yra vienas pagrindinių atsakovės konkurentų). 2020 metų liepos mėnesį, t. y. po keleto mėnesių po paraiškos registruoti prekių ženklą pateikimo ieškovės akcininkas priėmė sprendimą likviduoti bendrovę, ieškovė įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą, viešai skelbiamais duomenimis nevykdo saldumynų gamybos veiklos ir neturi nė vieno darbuotojo.
43. Nurodo, kad atsižvelgiant į teisinį ieškovės statusą, tiek prekių ženklo NAUJOJI RŪTA registraciją sudėtinga pagrįsti teisėto intereso ir sąžiningos komercinės naudos argumentais, todėl pagrįstai manytina, kad ginčo prekių ženklą yra siekiama registruoti ne ieškovės, o ieškovės akcininko naudai ir interesais, prisidengiant šiai dienai ieškovės turima teise į juridinio asmens pavadinimą, kuri bus prarasta likvidavus ieškovę, ir tokiu būdu nesąžiningai įgyti teises į prekių ženklą, kuris yra klaidinamai panašus į atsakovės prekių ženklą bei vykdyti nesąžiningą konkurenciją.
44. Prekių ženklo NAUJOJI RŪTA registracija sudarytų teisines sąlygas skiriamąjį požymį turintį žymenį RŪTA naudoti ir tretiesiems asmenims (prekių ženklą perleidus ar suteikus naudoti licencijos pagrindu). Tokie veiksmai neabejotinai pakenktų atsakovei priklausančių prekių ženklų su žodiniu elementu RŪTA skiriamajam požymiui, „atskiesdami“, „išplaudami“ ir „blukindami“ šio prekių ženklo įvaizdį ar su juo siejamas charakteristikas, taip pat leistų tretiesiems asmenims nesąžiningai pasinaudoti suinteresuoto asmens per ilgą laiką sukurtu šio žymens atpažįstamumu, geru vardu ir gauti neuždirbtą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020; 2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. C-487/07 L‘Oreal SA; ir kt.)
45. Triplike ir teismo posėdyje atsakovė atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus..
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
46. Byloje nustatyta, kad atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RŪTA“ 2020 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau – Apeliacinis skyrius) padavė protestą Nr. PNZ-835, prašydama neregistruoti uždarosios akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ žodinio prekių ženklo „NAUJOJI RŪTA“.
47. Atsakovė proteste nurodė, kad ginčijamas prekių ženklas neatitinka Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (2018 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. XIII-1679 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – PŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
48. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „RŪTA“ yra savininkė prekių ženklų „RŪTA“ (reg. Nr. 24017), „Rūta“ (reg. Nr. 24016), „Rūta ANNO 1913“ (reg. Nr. 37543), „RŪTA“ (reg. Nr. 76471). Šie ženklai palyginus su siekiamu įregistruoti prekių ženklu „NAUJOJI RŪTA“ (reg. Nr. 2020 0670) yra ankstesni ženklai. Prekių ženklus sieja elementas „Rūta“.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio 25 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2000, be kita ko, pripažino, kad atsakovo akcinės bendrovės ,,Naujoji Rūta” vartojamas žodinis žymuo ,,Rūta” yra panašus, atskirais atvejais tapatus ieškovo individualios įmonės A.G. Lietuvių saldainių fabriko ,,Rūta” registruotiems ir vartojamiems prekių ir paslaugų ženklams, kurių registracijos Valstybiniame patentų biure numeriai yra 24016, 24017, 24018, 25338 ir uždraudė atsakovui akcinei bendrovei ,,Naujoji Rūta” vartoti žodinį žymenį ,,Rūta” 30-os, 35-os, 41-os, 42-os klasių prekių ir paslaugų žymėjimui.
50. Nurodytoje byloje, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad esant ieškovo suformuluotoms jo teisių pažeidimo riboms (ieškovo teises atsakovas pažeidžia prekės ženklu ,,Rūta” žymėdamas savo pagamintą produkciją, kuri yra tapati ieškovo gaminamai produkcijai) bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo pagrindo nustatinėti ir konstatuoti, kad ieškovo, kaip registruoto prekės ženklo savininko teisės yra pažeidžiamos ir tuomet, kai atsakovas žymenį ,,Rūta” naudoja kaip sudėtinę registruoto firmos vardo dalį, nes šioje byloje ieškovas neinicijavo ginčo dėl atsakovo firmos vardo, pažeidžiančio ieškovo, kaip registruoto prekės ženklo savininko teises.
51. Tačiau tai, kad atsakovas žymeniu ,,Rūta” žymėdamas pagamintą produkciją - saldainius pažeidžia ieškovo, kaip registruoto prekės ženklo savininko teises konstatuota pagrįstai. Atsakovas žymeniu ,,Rūta” žymi savo produkciją - šokoladinius saldainius ,,Sodo uogos”. Tačiau šis žymuo, kaip prekės ženklas, yra registruotas ieškovui, todėl kitas asmuo be ieškovo sutikimo šio žymens naudoti negali. Konstatavus šį teisės pažeidimą, buvo pagrindas ieškovo suformuluotą reikalavimą pripažinti pagrįstu ir uždrausti atsakovui vartoti prekių žymėjimui žodinį žymenį ,,Rūta”.
52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/200, dėl teismų atmestų priešieškinio reikalavimų uždrausti ieškovui AB ,,Naujoji Rūta” savo firmos varde naudoti žodinį žymenį ,,Rūta”, nurodė, kad firmos vardas, kuris yra užregistruotas Valstybiniame patentų biure, ir į kurį įmonė, įstaiga ar organizacija turi išimtinę teisę, yra nedaloma visuma ir būtent tokį firmos vardą įmonė, įstaiga, organizacija turi išimtinę teisę vartoti Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad atsakovas priešieškiniu neprašė anuliuoti firmos vardo Akcinė bendrovė ,,Naujoji Rūta” registracijos (Firmų vardų nuostatų 25 p. 2 papunktis), taigi, neginčijo ieškovo išimtinės teisės į būtent tokį firmos vardą.
53. Prekių ženklų įstatymo (toliau PŽĮ) 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys per tris mėnesius nuo paraiškos paskelbimo dienos pagal šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, remdamiesi šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, gali užprotestuoti paraišką paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui. Išnagrinėjęs protestą, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų: patenkinti protestą ir neregistruoti ženklo visoms ar daliai prekių ar paslaugų; atmesti protestą (PŽĮ 56 straipsnio 4 dalis).
54. Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašydama neregistruoti ieškovės prekės ženklo, protestą grindė PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad jeigu suinteresuotas asmuo užginčija paraišką ar ženklo registraciją šio įstatymo 56 ar 58 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę sieti su ankstesniu ženklu.
55. Ieškovė, tuo tarpu, naudojosi PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta gynybos priemone, t. y. procedūroje dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, remiantis įregistruotu ankstesniu ženklu, vėlesnio ženklo savininkui paprašius, ankstesnio ženklo savininkas turi pateikti įrodymų, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dienos ankstesnis ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip nurodyta šio įstatymo 20 straipsnyje, prekėms ar paslaugoms, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas, žymėti arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti ženklo registraciją negaliojančia padavimo dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio ženklo registracijos proceso pabaigos.
56. Ieškovė, be kita ko remiasi PŽĮ 12 straipsnio nuostatomis ir ieškinio reikalavimus grindžia aplinkybe, kad ginčo prekių ženklas buvo ilgą laiką naudotas prekėms žymėti, o atsakovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė.
57. PŽĮ 12 straipsnyje, apibrėžiančiame neprieštaravimo naudoti vėlesnį ženklą pasekmes, nustatyta, kad ankstesnio ženklo, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, savininkas neturi teisės prašyti pripažinti Lietuvos Respublikoje įregistruoto vėlesnio ženklo registracijos negaliojančia prekėms ar paslaugoms, kurioms vėlesnis ženklas buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje, jeigu tokio ženklo savininkas apie tai žinodamas penkerius metus iš eilės neprieštaravo, kad būtų naudojamas vėlesnis ženklas. Ši nuostata netaikoma, jeigu vėlesnis ženklas buvo pareikštas registruoti turint nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 12 straipsnio 1 dalis).
58. Kaip minėta protestas buvo pareikštas PŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o ieškovė pasinaudojo PŽĮ 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta gynybos priemone. Teismas sutinka su VPB pozicija, kad nagrinėjamu atveju, kad PŽĮ 12 straipsnyje apibrėžtos neprieštaravimo naudoti vėlesnį prekės ženklą pasekmės nėra nustatytos kaip gynybinė priemonė protesto procedūroje, todėl teismas ieškovo argumentų susijusių su PŽĮ 12 straipsnio taikymu, tame tarpe atsakovės (ne)prieštaravimais naudojant ginčo prekės ženklą, neanalizuoja ir plačiau nepasisako.
59. Ieškovė nurodo, kad nėra ginčijama, jog ginčo prekių ženklo paraiškos padavimo data (2020 m. balandžio 23 d.) yra vėlesnė nei atsakovės paraiškų padavimų datos (1995 m. kovo 20 d., 1998 m. liepos 31 d., 2017 m. kovo 13 d.), bei jog lyginamieji ženklai registruoti sutampančioms/panašioms 30 Nicos klasifikacijos klasės prekėms, tačiau nesutinka su VPB išvadomis dėl kitų sąlygų egzistavimo atsisakant registruoti prekių ženklą, o būtent: 1) lyginamų ženklų panašumas nėra pakankamas, kad galėtų lemti atsisakymą registruoti ginčo prekės ženklą; 2) ginčo prekės ženklas atitinka ilgametį ieškovės juridinio asmens pavadinimą, kas eliminuoja visuomenės klaidinimo tikimybę.
60. Pagal teismų formuojamą praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).
61. Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95).
62. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos jis išlaikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos. Aukštesnis laipsnis ženklų panašumo lems ir aukštesnį laipsnį prekių ir (ar) paslaugų panašumo, ir atvirkščiai – aukštesnis laipsnis prekių ir (arba) paslaugų panašumo lems ir aukštesnį laipsnį prekių ženklų panašumo, t. y. lyginimas neturi būti atsietas ir mechaniškas. Nustatant prekių ir (ar) paslaugų tapatumą ir (ar) panašumą, turi būti atsižvelgiama į prekių rūšį, paskirtį, prekybos kanalus, kuriais prekės ir (ar) paslaugos patenka į rinką, prekybos vietas. Sprendžiant, ar prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti registruojamas prekių ženklas yra tapačios ir (ar) panašios, nėra lemiama, kokiai prekių ar paslaugų klasei pagal Nicos sutartį jos yra priskirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003).
63. Teismas, spręsdamas klausimą, egzistuoja ar ne visuomenės suklaidinimo tikimybė, remiasi tiek analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu), tiek empiriniais kriterijais (vartotojų apklausomis bei įrodymais apie faktinį suklaidinimą). Vartotojų apklausos yra svarbus įrodymas, teismui sprendžiant dėl klaidinančio žymenų panašumo, tačiau nėra vienintelis leistinas ar būtinas įrodymas visuomenės suklaidinimo tikimybei įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-491-823/2016).
64. Ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, kuris lemia tokiam prekių ženklui suteikiamą apsaugą, reikia skirti nuo sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamojo požymio, kuris lemia jo gebėjimą būti dominuojančiu bendrame prekių ženklo sukuriamame įspūdyje. Apibūdinamieji, neturintys skiriamojo požymio ar turintys tik silpną skiriamąjį požymį sudėtinio prekių ženklo elementai paprastai turi mažesnę reikšmę analizuojant žymenų panašumą nei elementai, turintys stipresnį skiriamąjį požymį (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2019 m. birželio 12 d. sprendimo byloje C-705/17 53 par.). Taigi, sudėtinio prekių ženklo elemento skiriamąjį požymį reikia išnagrinėti žymenų panašumo vertinimo etape, t. y. prekių ženklų komponento skiriamojo požymio analizė sudaro prekių ženklų palyginimo dalį. Tuo tarpu ankstesnio prekių ženklo kaip visumos skiriamojo požymio analizė yra reikšminga atliekant bendrąjį suklaidinimo galimybės vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-823/2020).
65. Nors ieškovė nurodo, kad nepaisant sutampančio žymens „Rūta“, ženklai pasižymi reikšmingais vizualiniais, fonetiniais ir semantiniais skirtumais, kurie neleis vartotojui suklysti sprendžiant dėl prekių kilmės šaltinio ir pasirenkant prekes, tačiau nurodomus reikšmingus skirtumus ieškovė grindžia tuo, kad ginčo prekės ženklą sudaro du žodžiai, iš kurių pirmasis „Naujoji“ pirmiausiai atkreipia dėmesį vizualiai, fonetiškai ir semantiškai, bei formuoja skirtingą bendrą įspūdį.
66. Teismas neturi pagrindo nesutikti su VPB pozicija, kad nagrinėjamu atveju būtent daiktavardis „Rūta“ turi stiprų skiriamąjį požymį, tuo tarpu būdvardis „Naujoji“, pagal savo semantinį turinį gali būti sinonimiškai suvokiamas kaip „nauja, atsinaujinusi“, tačiau nesukuria kokios nors visiškai kitos semantikos. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad būdvardis „Naujoji“ vizualiai, fonetiškai ir semantiškai, formuoja skirtingą bendrą įspūdį, nes teismo vertinimu, būtent stiprų skiriamąjį požymį turintis daiktavardis „Rūta“ nulemia bendrą sukuriamą įspūdį. Todėl, pritartina VPB padarytai išvadai, kad atsižvelgiant į sutampančius ir nesutampančius elementus, jų svarbą ženklo kompozicijoje bei ženklų suvokimo įspūdžiui, ginčo ženklas „NAUJOJI RŪTA“ yra panašus į atsakovės ankstesnius ženklus „Rūta“. Nors ieškovė teigia, kad skirtingą bendrą įspūdį sustiprina ir atsakovės naudojamai grafiniai elementai, tačiau niekaip nepagrindžia, koks grafinis elementas(-ai) iš esmės sukuria kitokį bendrą įspūdį. Teismo vertinimu, atsakovės prekės ženkluose naudojami grafinio pobūdžio elementai, nedaro jokio esminio poveikio stiprų skiriamąjį požymį turinčiam žodiniam elementui „Rūta“. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad nors ieškovės paraiškoje prašomas įregistruoti žodinis prekės ženklas RŪTA pateikiamas kartu su aprašomuoju elementu NAUJOJI, o atsakovės prekės ženkluose naudojami papildomi grafiniai elementai, tačiau šie skirtumai savaime nelemia skirtingo sukuriamo bendro įspūdžio.
67. Be to, atsakovės pateiktas visuomenės nuomonės apklausos duomenimis prekių ženklus RŪTA ir NAUJOJI RŪTA panašiais įvardijo net 61 proc. apklaustųjų, kai tuo tarpu ginčo prekių ženklai nepanašūs buvo tik 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų; nuo 58 iki 61 proc. apklaustųjų manė, jog ginčo ženklais pažymėtas prekes gamina tas pats arba susiję gamintojai, tuo tarpu tai, kad prekes, ženklinamas ginčo ženklais gamina nesusijusios įmonės, nurodo tik 27-29 proc. apklaustųjų. Visuomenės klaidinimo tikimybę, be kita ko pagrindžia ir atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, dėl vartotojų, tiekėjų ir visuomenės informavimo priemonių suklydimo (II t., b. l. 180-181, 304, 307, 308, 312).
68. Teismas negali sutikti ir su ieškovės pozicija, kad žodinis prekės ženklas „NAUJOJI RŪTA“ turėtų būti įregistruotas, atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens pavadinimą „NAUJOJI RŪTA“, kaip žymenį, ieškovė naudojo ir prekėms žymėti, atsižvelgiant jau vien į tai, kad nors aukščiau nurodytais teismų sprendimais nebuvo uždraustas juridinio asmens „NAUJOJI RŪTA“ naudojimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. sausio 25 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2000, be kita ko, uždraudė atsakovui akcinei bendrovei ,,Naujoji Rūta” vartoti žodinį žymenį ,,Rūta” 30-os, 35-os, 41-os, 42-os klasių prekių ir paslaugų žymėjimui. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės nurodomas prekių žymėjimui naudojamų žymenų koegzistavimas rinkoje, nesuponuoja teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų patenkinimui.
69. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, sprendžia, jog ieškovės ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ieškinys atmetamas, o Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. 2Ap–2182 paliktinas nepakeistas.
70. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas patyrė bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
71. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5 179,66 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi ieškinys atmetamas, o atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių, teismas tenkina atsakovės prašymą ir priteisia 5 179,66 Eur atstovavimo išlaidų iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ ieškinį atmesti.
Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 2Ap–2182.
Priteisti iš ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“, įmonės kodas 144788770, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rūta“, įmonės kodas 144696375, naudai 5 179,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Asta Pikelienė