Baudžiamoji byla Nr. 2K-105/2008
Procesinio
sprendimo kategorijos:
2.4.2.1;
2.4.5
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego
Fedosiuko,
sekretoriaujant
R. Bartulienei,
dalyvaujant
prokurorui D. Stankevičiui,
išteisintajam A. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį
skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria Panevėžio miesto apylinkės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiųjų T. I. ir A. I.
apeliacinius skundus atmetė.
Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A. B. išteisintas pagal BK
165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187
straipsnio 1 dalį, nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo,
prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
A. B. buvo kaltinamas tuo, kad
jis 2005 m. gruodžio 27 d., apie 14.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su
dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pabeldus į A. I. buto,
esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), duris, neteisėtai atvirai
prieš savininkės A. I. valią, panaudodamas smurtą – ranka stumdamas duris
atidariusią A. I., įsibrovė į jos butą ir taip pažeidė jos būsto neliečiamumą.
Įsibrovęs į A. I. butą, A. B. sudavė T. I. keturis kartus į galvos sritį, o šiam
nugriuvus ant lovos, sudavė gulinčiam T. I. ne mažiau kaip 7 kartus gumine
lazda į veido sritį bei kairę krūtinės pusę, po to, užgriuvęs ant gulinčio T. I.,
sudavė jam ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį ir šiais veiksmais padarė
nukentėjusiajam T. I. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės krūtinės ląstos
pusės ir 7-o šonkaulio lūžį, įvertintus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be
to, A. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad įsibrovęs į A. I. butą, panaudojo šaunamąjį
šratinį ginklą prieš Š. I. ir 3 kartus pataikė jam į kairiąją šlaunį ir
kairiąją alkūnę, kai tuo tarpu kitas nenustatytas asmuo sudavė nugriuvusiam ant
lovos Š. I. gumine lazda į kaktos kairiąją pusę bei ne mažiau kaip 5 kartus į
nugarą. Šiais veiksmais Š. I. buvo padarytos kaktos kairės pusės poodinę
kraujosruva, 4 ruožų pavidalo poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės alkūnės ir
kairės šlaunies žaizdos, įvertintos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. B.
buvo kaltinamas ir tuo, kad tyčia sugadino A. I. priklausantį turtą – numetė ir
sulaužė 600 Lt vertės televizorių „Philips“ ir 300 Lt vertės televizorių „Seg“,
padarydamas 900 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu prokuroras prašo
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.
Kasatorius nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro pavaduotojo
apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio, 324 straipsnio, 332 straipsnio 5
dalies reikalavimus, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti
bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismo priimta nutartis turi
būti panaikinta ir byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369
straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalį).
Kasatorius atkreipia dėmesį į
tai, kad apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog apylinkės teismas
nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo Š. I. parodymais bei nepagrįstai nelaikė A.
B. kaltę patvirtinančiais įrodymais asmens parodymo atpažinti rezultatų ir jam
priklausančio rakto suradimą nukentėjusiųjų bute įvykio vietos apžiūros metu. Prokurorė,
atsižvelgdama į nenuoseklius išteisintojo parodymus, nesutiko su teismo išvada,
kuri iš esmės patvirtino išteisintojo pateiktą versiją apie rakto atsiradimą
nukentėjusiųjų bute. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo prašoma
atlikti įrodymų tyrimą – iškviesti į teismo posėdį nukentėjusiuosius Š. ir T. I.,
kad išsiaiškintų asmens atpažinimo, konflikto ištakų, galimo džemperio padegimo
ir numetimo bare, pagrindinio įkalčio – rakto – atsiradimo bute ir kitas nevisiškai
ištirtas aplinkybes. Tačiau dėl prokurorės pareikšto prašymo teismas jokios
nutarties nepriėmė, motyvų, kodėl atsisako atlikti įrodymų tyrimą tokia
apimtimi, kokia buvo prašoma, neišdėstė, taip pažeidė BPK 324 straipsnio 2
dalyje įtvirtintas nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas
savo iniciatyva nutarė apklausti tik išteisintąjį. Taigi, atsisakydamas
patenkinti prokurorės prašymą, teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies
nuostatas, nes nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi patikrinti bylą
tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismas ne tik turi teisę, bet
privalo atlikti įrodymų tyrimą, jeigu bylos aplinkybės nėra išsamiai ištirtos.
Apeliacinės instancijos teismas, papildomai neapklausęs nukentėjusiųjų,
nesiaiškinęs kitų suinteresuotų asmenų galimybės per trumpą laiką (per 3
valandas) panaudoti raktą kaip įkaltį, dirbtinai sudarant įrodymus prieš A. B.,
nepakvietęs jų liudyti į teismo posėdį, patvirtino pirmosios instancijos teismo
prielaida pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo įkalčio – išteisintojo buto rakto
atsiradimo nukentėjusiųjų bute aplinkybių.
BPK 324 straipsnio 6 dalyje
nurodyta, kad įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BK XXI skyriuje
nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir
baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Teismui atsisakius
patenkinti pirminį prokurorės prašymą, prokurorei buvo užkirstas kelias atlikti
papildomą nukentėjusiųjų apklausą dėl galimo išteisintojo džemperio užsidegimo
bei rakto patekimo į nukentėjusiųjų butą, prašyti atlikti papildomą įrodymų
tyrimą: išreikalauti ir paskelbti dokumentus, esančius kitoje baudžiamojoje
byloje Nr. 1-341-591/2006, kviesti 2005 m. gruodžio 27 d. bare buvusius kitus
asmenis, kurių teismas nebuvo iškvietęs, taip pat atlikti kitus veiksmus. Teismas,
siekdamas išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, taip pat privalėjo
paskelbti parodymus, kuriuos jis davė šioje byloje kaip įtariamasis, o kitoje
byloje – kaip nukentėjusysis. Tik nuosekliai ištyrus visus rašytinius
dokumentus, jų surašymo laiką, susipažinus su juose fiksuotomis ikiteisminio
tyrimo tyrėjos taktikos klaidomis (įtariamasis tyrimo pradžioje buvo supažindintas
su turimais įkalčiais), teismas galėjo padaryti išvadą dėl A. B. kaltės ar
nekaltumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimo
Nr. 40, 3.1.8 punkte nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik
tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Atsisakydamas
atlikti įrodymų tyrimą, teismas neišnaudojo visų galimybių įrodymams ištirti.
Byloje buvo svarbu ištirti įrodymus, surinktus kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje
dėl viešosios tvarkos pažeidimo tą pačią 2005 m. gruodžio 27 dieną, apie 11.30
val. (t. y. likus 3 valandoms iki įsiveržimo į I. butą), buvo nuteistas T. I. Pirmosios
instancijos teismas dalį iš šios bylos dokumentų skelbė, net vadovavosi jais
rašydamas išteisinamąjį nuosprendį, tačiau ištirta tik dalis įrodymų, kurie
patvirtina tik išteisintojo versiją apie bare užsidegusį džemperį bei pamestą
raktą. Tuo tarpu šioje byloje esantys kiti duomenys, kurie prieštarauja šiai
versijai, teismo tirti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis
tyrimas pagal A. B. pareiškimą prašant nubausti bare jį sužalojusį asmenį
baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-591/2006 atsirado tik po to, kai jam buvo
pateikti įtarimai byloje Nr. 76-1-1175-05, įtariant jį įsiveržus į I. butą. Teismas,
nagrinėdamas prokurorės bei nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, galėjo ir
privalėjo kviesti į teismo posėdį T. I., barmenę D. P., baro lankytoją V. V.,
kurių liudijimai yra svarbūs aiškinantis tikrą ar išgalvotą džemperio, kurio
kišenėje buvo raktas, užsidegimo ir numetimo istoriją.
Kasatorius taip pat nurodo, kad
2005 m. gruodžio 30 d. įtariamojo A. B. apklausos metu jam buvo pranešta apie
nukentėjusiųjų bute rastą įkaltį – raktą nuo įtariamojo buto (T. I, b. l.
117-119). Po to A. B. 2006 m. vasario 6 d. pareiškimu nusprendė pats kreiptis
į teisėsaugą prašydamas nubausti jį bare sužalojusį asmenį. Nuo šio momento jis
nuosekliai tvirtino, kad bare nusivilko ir numetė degantį džemperį, nors
pirmojoje apklausoje apie tai neužsiminė (T. I, b. l. 119). Pažymėtina tai, kad
baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-591/2006 už viešosios tvarkos pažeidimą
nuteistas T. I., iš esmės visiškai pripažindamas savo kaltę, neigė džemperio
užsidegimo ir metimo į jo pusę faktus. Taip pat nustatyta, kad niekas nerado jokio
džemperio bare, nors baro lankytojai pasklidus dujų kvapui greitai išbėgo iš
baro į lauką, bare palikdami tik barmenę.
Anot kasatoriaus, apeliacinės
instancijos teismas, palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį, išsamiai ir
visapusiškai neištyrė visų aplinkybių, neišnaudojo visų galimybių abejonėms
pašalinti, nepateikė įrodymais pagrįstų ir tinkamai motyvuotų išvadų dėl
esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, tinkamai nepatikrino pirmosios
instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl padarė esminių
BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir
priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl kasatoriaus argumentų
apie BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 2 ir 6 dalių reikalavimų
pažeidimą
Bylos medžiaga
rodo, kad apeliaciniame skunde prokurorė ginčijo išteisinamąjį nuosprendį,
nurodydama, kad teismas nepagrįstai nepripažino A. B. dalyvavimo
inkriminuojamose veikose įrodymais svarbių byloje surinktų duomenų: pirma,
nukentėjusiųjų bute buvo rastas raktas nuo buto, kuriame A. B. gyvena, taigi
tikėtina, kad jis šį pametė užpuolimo metu; antra, nukentėjusysis Š. I.
atpažino A. B., kaip asmenį, įsibrovusį į butą. Pirmosios instancijos teismo
išteisinamajame nuosprendyje šie duomenys nepripažinti įrodymais. Rakto
suradimo įrodomoji reikšmė buvo paneigta argumentuojant, kad raktas pateko į
nukentėjusiųjų butą kitokiu būdu – faktiškai buvo patvirtinta kaltinamojo
versija, pagal kurią jis raktą pametė bare mesdamas nuo šūvio užsidegusį
džemperį, kurio kišenėje buvo raktas, taigi jį galėjo paimti nukentėjusieji ar
kiti asmenys. Fakto, kad Š. I. atpažino A. B. kaip įsibrovėlį, įrodomąja
reikšme buvo suabejota, nes kaltinamasis jam buvo matytas bare prieš įsibrovimą
ir todėl jis turėjo pagrindą susieti įsibrovimą į butą su konfliktu bare, taigi
galėjo sąžiningai klysti. Apeliaciniame skunde buvo reiškiamos abejonės dėl A.
B. versijos, kaip jis pametė raktą, ir atvirkščiai, pabrėžiama Š. I. parodymų
ir kaltinamojo atpažinimo įrodomoji reikšmė. Todėl natūralu, kad nagrinėjant
bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė iškviesti bei apklausti Š. ir T. I.
apie konflikto bare detales (džemperio užsidegimą ir jo numetimą), galimybes
atpažinti įsibrovėlį, kuris buvo su kauke, ir t.t. Akivaizdu, kad reikšdama
tokį prašymą prokurorė tikėjosi, jog papildomi šių asmenų paaiškinimai turės
esminės įtakos byloje surinktų įrodymų vertinimui. Apeliacinės instancijos
teismas, atmesdamas šį prašymą ir nutardamas apklausti tik išteisintąjį A. B., nenurodė
tokio savo sprendimo motyvų (T. 2, b.l. 78), todėl kolegija sutinka su
kasacinio skundo argumentu, kad taip buvo pažeisti BPK 324 straipsnio 2 dalies
reikalavimai.
Kolegijos
nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme abejonės dėl rakto
patekimo į nukentėjusiųjų butą versijos ir įrodymų, kuriais ši versija
pagrįsta, prieštaravimai pašalinti nebuvo – 2005 m. gruodžio 30 d. apklausos
metu įtariamasis A. B. neužsiminė apie tai, kad jis būtų nusiėmęs ir numetęs
nuo šūvio užsidegusi džemperį (T.1 b.l. 117-119); šį faktą neigia nukentėjusieji
T. ir Š. I., tiesiogiai dalyvavę konflikte bare; numestas džemperis nebuvo rastas;
nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų pasiėmę ir nusinešę su savimi raktą nuo buto,
kuriame gyvena A. B. Kolegijos nuomone, norint patikrinti apeliacinio skundo
argumentus dėl rakto suradimo nukentėjusiųjų bute įrodomosios reikšmės, vien
tik papildomos išteisintojo apklausos akivaizdžiai nepakanka.
Kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad
apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų
tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai,
pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų
įrodymų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2006, 2K-661/2006). Apeliacinės
instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas
aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo
išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti
be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-768/2006, 2K-626/2006).
Atsižvelgdama į šias nuostatas, kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu,
kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškintis įvykio bare detales ir
tirti visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti išteisintojo iškeltą
įvykių versiją, įskaitant ir baudžiamosios bylos, kurioje už viešosios tvarkos
pažeidimą nuteistas T. I., medžiagą. To nepadaręs, teismas nepasinaudojo BPK 324 straipsnio
6 dalyje numatytomis galimybėmis pašalinti abejones dėl kaltinamojo iškeltos
įkalčio prieš jį atsiradimo versijos ir ją patvirtinančių įrodymų
prieštaravimus, taigi nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro
apeliaciniame skunde.
Kolegija
konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. baudžiamąją
bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3
dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Šiuos pažeidimus
kolegija pripažįsta esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui
išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl
apeliacinės instancijos teismo nutartis išteisintojo A. B. baudžiamojoje byloje
naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį A.
B. baudžiamojoje byloje ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.
Teisėjai Alvydas
Pikelis
Valerijus
Čiučiulka
Olegas Fedosiukas